Kaip praneša ELTA, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė nepritarsianti kai kurių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų siūlymams svarstant 2012 metų valstybės biudžeto projektą galimai įvesti naujus mokesčius.

Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad šiandien Lietuvoje prie prabangos mokesčių priskirti nekilnojamojo turto mokestį, naują mokestį už automobilius yra visiškai netinkama, nes šiuo atveju jie neturi nieko bendra su prabanga – šie mokesčiai paliestų kasdienes ir būtinąsias žmonių reikmes.

Tuo metu viešai nuskambėję siūlymai sustabdyti iki 2 procentų ir taip sumažintas “Sodros” įmokas į privačius pensijų fondus yra, šios frakcijos nuomone, neatsakingi bei neteisingi dirbančiųjų žmonių atžvilgiu.

Liberalų sąjūdžio frakcija primena, kad mūsų šalies vadovai dar šių metų gegužės mėnesį, vertindami nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių įvedimo galimybes Lietuvoje, atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijas, yra viešai ir nedviprasmiškai pareiškę, kad tokių TVF pasiūlymų jau nusibodo klausytis.

“Norime aiškiai pasakyti, kad nepritariame naujų mokesčių įvedimui Lietuvoje, kurie tik dar labiau padidintų socialinę atskirtį, nuskurdintų paprastus dirbančius šalies žmones. Diskutuojant dėl biudžeto spragų užkamšymo, mūsų nuomone, šiuo metu yra dirbtinai supriešinamos dvi visuomenės grupės – pensininkai ir dirbantieji, tokiu būdu keliama įtampa visuomenėje. Tai netoleruotina”, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algis Kašėta.

Liberalų sąjūdžio frakcija sveikina, kad Vyriausybėje, svarstant 2012 metų valstybės biudžeto projektą, buvo pasiektas sutarimas 4 proc. sumažinti valstybės sektoriaus išlaidas, o ankstesnio siūlymo 2-3 proc. didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), galėjusį gerokai pabloginti pažeidžiamiausių visuomenės grupių padėtį, buvo atsisakyta.

Liberalų sąjūdžio frakcija mano, kad, siekiant efektyvaus valstybės lėšų panaudojimo, artimiausiu metu būtina kuo skubiau peržiūrėti socialinių pašalpų ir sveikatos priežiūros sistemas, kuriose iki šiol neatliktos būtinos struktūrinės reformos.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė yra įsitikinusi, kad valdžia privalo vykdyti pensininkams duotus pažadus ir nuo kitų metų pradžios grąžinti jiems pensijas.

Seimo vadovės nuomone, reikėtų įvesti prabangos mokesčius, tai yra nekilnojamojo turto mokestį, brangiųjų automobilių, jachtų, brangakmenių ir panašiai.

I. Degutienės nuomone, tikrai nieko neatsitiks, jeigu metus nepervesime į pensijų fondus 2 proc. iš “Sodros” biudžeto. Pasak parlamento vadovės, yra minčių grįžti prie progresinių mokesčių skaičiavimo.

Kaip vieną iš taupymo šaltinių Seimo Pirmininkė nurodė ir Kelių fondą.

BFL

VEIDAS: Kada numatomos Liberalų ir centro sąjungos bei Liberalų sąjūdžio jungtuvės? Ar tai gali įvykti iki kitų Seimo rinkimų?

A.Č.: Keistas klausimas. Yra dvi partijos, kaip dvi tiesės – norint, kad jos persikirstų viename taške, abi turi to siekti. Labai norėčiau, kad visi liberalai parodytų vienybę ir išmintį, bet akivaizdu, kad anoji pusė to kol kas nenori. Tai matydami, mes neskubame – tikimės, kad kolegos anksčiau ar vėliau subręs šiam veiksmui. Kol kas, deja, į visus mūsų pasiūlymus dėl vienijimosi vienu ar kitu būdu gaudavome kažkokius nelabai rimtus atsakymus. Tai liberalsąjūdininkai nežino, kaip į vieną rinkimų sąrašą sutalpinti visą Seimo frakciją, tai nėra tikri, kokia bus atskirų skyrių reakcija į jungimąsi.

VEIDAS: Ar tai reiškia, kad iš jūsų pusės jau oficialiai pasiūlyta jungtis?

A.Č.: Taip. Prieš savivaldybių tarybų rinkimus buvome susėdę prie vieno stalo: aš, Gintaras Babravičius, Arūnas Valinskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir kalbėjomės apie tai. Pateikėm jiems pasiūlymą – daryti ne partijų susijungimą, o partijų uniją. Tai reikštų, kad savivaldos lygmeniu abi partijos veikia savarankiškai, tačiau nacionaliniu lygmeniu į rinkimus eina bendru sąrašu, turėdamos vieną programą, atstovaudamos vienai idėjai. Šis variantas geras tuo, kad juridiškai išliktų dvi savarankiškos partijos ir nereikėtų jungti skyrių, kuriuose kai kur yra absoliučiai tarpusavyje nesutariančių žmonių. Esu pergyvenęs kalias partijų jungtuves, žinau, kiek pastangų ir nervų tai kainuoja – kartais dėl dviejų žmonių viskas įstringa.

Deja, šį liberalcentristų pasiūlymą liberalsąjūdininkai atmetė. Kodėl – pats nežinau. Asmeniškai sutinku atsisakyti pirmos vietos sąraše E.Masiulio naudai, sutinku, kad pergalės rinkimuose atveju į premjerus būtų keliama jo kandidatūra.

Gal jie įsivaizduoja esantys labai kieti? Tačiau pastarieji savivaldybių rinkimai parodė, kad minkštumas toks, jog toliau nebėra kur. Mes gavome 126 mandatus, liberalsąjūdininkai – 98. Procentais tai būtų aštuoni ir šeši, vadinasi, į Seimą tarsi abi partijos turėtume praeiti. Nors esu tikras, kad ir tuomet surinktume daugiau balsų už sąjūdininkus.

VEIDAS: Ar gali būti, kad į partiją grįžtų Vilniaus meras Artūras Zuokas?

A.Č.: Vilniuje A.Zuokas – stiprus politikas, turi savo rinkėjų. Kai jis pats apsispręs, tuomet ir kalbėsime. Kol kas Artūras padarė tik viešųjų ryšių ėjimą, susiorganizuodamas kelių skyrių kreipimąsi su prašymu “grįžti į partiją”. Jei iš tiesų to nori, tegu pats pasiprašo – nebus taip, kad partija prašytų jo. Per pastaruosius porą metų A.Zuokas kelis kartus bandė perimti partiją, bet jam nepavyko. Nemanau, kad sugebėtų iki Seimo rinkimų sukurti naują rimtą partiją. Tam reikia daug pinigų, organizacinio darbo, žmonių. Jis bandė tai padaryti prieš savivaldybių rinkimus, jam nepavyko – turi tik savo frakciją savivaldybėje.

BFL

Senos nuoskaudos, asmeninės ambicijos bei viltis, kad po rinkimų pavyks apeiti konkurentus ir užimti įtakingesnę poziciją, trukdo liberalcentristams ir liberalsąjūdininkams susijungti į vieną partiją.

Ar gali būti, kad Lietuvoje atsirastų partija, kurioje vienu metu įsitektų buvę ir esami liberalų lyderiai Petras Auštrevičius, Vytautas Bogušis, Algis Čaplikas, Eugenijus Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Arūnas Valinskas, Artūras Zuokas? “Niekada nesakyk “niekada”, – išgirdęs šį “Veido” klausimą nutęsė vienas gan įtakingas liberalas. – Nors šiuo metu tokios galimybės nematau.”

Rinkėjų yra, partijos nėra

Šis dvilypis atsakymas bene geriausiai atskleidžia padėtį, į kurią šiuo metu yra patekę visų pakraipų Lietuvos liberalai. Kadaise užgimę kaip grupelės filosofų išmąstyta “grynosios dešinės” politinė srovė, liberalai, kaip partija, labai sunkiai skynėsi kelią į valdžios struktūras. Pagrindinė to priežastis – Lietuvoje ilgą laiką tiesiog nebuvo susiformavusio rinkėjų sluoksnio, kuriam reikėtų tokios savarankiškų verslininkų ar iš paklausios profesijos neprėską duoną valgančiųjų interesams atstovaujančios partijos. Paradoksas: kai toks rinkėjų sluoksnis pagaliau pradėjo formuotis, liberalai išsidraskė, nors iki tol visą laiką elgdavosi atvirkščiai – jungdavosi.

Viena iš šiandienos liberalų idėjoms atstovaujančių partijų nesantaikos priežasčių – ambicingų lyderių perteklius. Savo ruožtu kylantis iš partijų istorijos, kai po keleto skaudžių pralaimėjimų ir jų kulminacija tapusios “paksiados” prieš dešimtmetį programėles į krūvą sudėjo Lietuvos liberalų sąjunga, Centro sąjunga ir Nuosaikieji krikščionys demokratai. Užgimusi A.Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga po 2004-ųjų prezidento rinkimų priėmė gana gerai pirmajame ture pasirodžiusį P.Auštrevičių, o netrukus pradėjo draskytis: ilgai rusenusi nesantaikos ugnis tarp Vilniaus ir Klaipėdos virto neapykantos laužu. Iš vienos pusės – ilgamečio partijos pirmininko E.Gentvilo įkvėpti klaipėdiečiai, iš kitos – A.Zuoko vedami vilniečiai.

E.Gentvilas jautė nuoskaudą A.Zuokui dar nuo 2001-ųjų, kai jį, pirmininką, buvusį premjerą, tik ką susigrąžinusį partiją iš Rolando Pakso, jo pavaduotojas ir Vilniaus meras pasodino ant finansinės “bado dietos”. A.Zuokas, dvejus metus išbuvęs centrine politine pasipriešinimo paksizmui figūra, nesijautė esąs kažkam kažką skolingas ir neslepiamai iš aukšto žvelgė į savarankiškai užsidirbti nesugebančius Seime sėdinčius veteranus. Todėl jautėsi galįs, kaip partijos pirmininkas, reguliuoti ir liberalcentristų frakcijos Seime veiklą – skirti ir atleisti seniūnus, nurodinėti, kaip reikia balsuoti.

Skilimą lėmė rėmėjų nesutarimai

Labai gali būti, kad lemiamu skilimo postūmiu tapo partijos finansinių rėmėjų nesantaika. 2004-aisiais plika akimi galėjai matyti, kad klaipėdiečiai liberalai gauna paramą iš “Dujotekanos” vadovo Rimando Stonio, o vilniečiai turi artimų ryšių su “Rubiconu”. Kadangi “Dujotekana”, kaip “Gazpromo” tarpininkė, buvo suinteresuota didelėmis dujų kainomis, o “Rubiconas”, kaip šilumos tiekėjų atstovas, – dujų kainų viršpelnių reguliavimu, konfliktas tapo neišsprendžiamas. Beje, šiandieną visi jame dalyvę tuomečiai dar vieningi liberalai labai nenori prisiminti tų finansinių niuansų, konflikto esmę sutelkdami į asmeniškumus.

2005 m. skilo Seimo liberalų frakcija, o 2006 m. vasarį įsisteigė Liberalų sąjūdis, kurio pirmuoju pirmininku tapo P.Auštrevičius. Po poros metų jo vietą užėmė buvęs E.Gentvilo studentas E.Masiulis. Į 2008-ųjų spalio rinkimus abi liberalų partijos ėjo kaip nesutaikomi kokurentai, liberalsąjūdininkams pabrėžiant savo “moralinį tyrumą” ir atsiribojant nuo “susikompromitavusio A.Zuoko”. Rinkimai abiem partijoms tvojo kaip maišu per galvą: liberalsąjūdininkai surinko 5,73 proc., liberalcentristai – 5,34 proc. rinkėjų balsų. “Patekome į Seimą “per Marytės plauką”, – atvirai prisipažįsta E.Masiulis.

Tiesa, rinkimų naktį “Veido” žurnalistui pasakyti žodžiai, kad “rytoj išsimiegosime, o antradienį sėsime su Artūru derėtis dėl partijų jungimosi”, šiandien akivaizdžiai išdilę iš atminties. “Jungtis paprastai norima po pralaimėjimų, o mes tuomet tikrai nesijautėme pralaimėję, – dabar sako E.Masiulis. – Viena, todėl, kad mus dar iki rinkimų visi buvo nurašę, antra, todėl, kad Vyriausybėje įgijome įtaką, tikrai neproporcingą rinkimų rezultatui.”

Daug kartų laidoti, bet nenumirė

Liberalsąjūdininkų pasitikėjimą savimi sustiprino ne tik E.Masiuliui atitekęs vienas “pinigingiausių” susisiekimo ministro portfelių, o jo mokytojui E.Gentvilui – Klaipėdos jūrų uosto direktoriaus vieta (kuriai šis nedvejodamas suteikė pirmenybę prieš į Europos Parlamentaro mandatą).

Patys liberalcentristai, atsidūrę Seime, toliau draskėsi. A.Zuokas pasirodė nesugebąs dirbti už vykdomosios valdžios ribų, ten, kur ne jo žodis yra paskutinis. Jam pasitraukus, partija stebėtojams atrodė kaip “gyvas lavonas” ir buvo palaidota dar iki savivaldybių tarybų rinkimų. Bet pasikartojo 2008-ųjų rudens stebuklas, ir abi liberalų partijos pasirodė ne ką prasčiau, tuo patvirtindamos, kad netgi susiskaldę liberalai turi savo stabilų elektoratą. Tiesa, šį kartą šiek tiek pirmavo libralcentristai. A.Zuoko judėjimas savo ruožtu nepaliko kitiems liberalams jokių šansų Vilniuje.

Kalbos apie susivienijimą vėl prasidėjo, bet šį sykį jau A.Zuokas ir liberalcentristai jaučiasi viršesni, o liberalsąjūdininkai nenori to pripažinti. “Asmeniškai esu už susivienijimą ir matau daugiau tam palankių argumentų, nei priešiškų, – aiškina E.Masiulis. – Tikrai nenoriu 2012-aisiais pralįsti į Seimą su vos daugiau nei 5 proc. balsų ir geriausius savo metus sėdėti opozicijoje. Manau, suvienytų liberalų partija pajėgtų gauti iki 15 proc. visų rinkėjų balsų. Tačiau mūsų partijoje yra ir kitaip manančiųjų. Jie sako, kad sinergijos efekto nebus, kad atvirkščiai – ne pakilsime, o nukrisime į dugną. Yra ir asmenybių nesuderinamumo problema. Be to, nuogąstaujama, kad jeigu į partiją sugrįžtų A.Zuokas, tai vėl prasidėtų tokios intrigos, kokių mes jau penkerius metus neturime. Vis dėlto manau, kad spalio mėnesį vyksiančiame partijos suvažiavime priimsime vienokį ar kitokį sprendimą dėl vienijimosi.”

Tuo tarpu liberalcentristai susitarė su Arūno Valinsko “prisikėlėliais” ir sudarė Seime bendrą frakciją. Teigiama, kad ir partijų jungtuvės ne už kalnų.

"Veido" archyvas

Pamažu artėjant Seimo rinkimams, matyti vis daugiau ženklų, kad šyla po skirtingus kampus dabar pabirusių liberalių Lietuvos politinių jėgų santykiai. Visiems išorėje – politologams, rinkėjams, kitoms partijoms – visiškai akivaizdu, kad vėl susibūrę vienon kompanijon liberalai padarytų gerą darbą tiek sau, tiek savo elektoratui, tačiau taip įvyks tik tada, jei liberaliųjų idėjų sklaida pasirodys svarbesnė nei asmeninės ambicijos.

“Veidas” sukluso, kai pasklido žinia, kad praėjusios savaitės pradžioje draugiškai pietavo Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Liberalų sąjūdžiui (LS) vadovaujantis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, – juk pastarasis prieš šešerius metus ir inicijavo atskiros “antizuokinės” liberaliosios partijos įkūrimą. Koks politinis meniu šį kartą buvo pateiktas ant dviejų oponentų stalo?

“Susitikome dėl darbo – Vilniaus susisiekimo problemų”, – tvirtina A.Zuokas. Jam antrina ir E.Masiulis. Tačiau abu politikai prisipažįsta, kad būta ir partinių kalbų. Tačiau A.Zuokas tikina, kad jo kol kas nedomina bendradarbiavimas su kitais liberalais, esą jis apskritai yra pasipiktinęs dešiniojo sparno politika. E.Masiulis kalba kiek švelniau: “Pamąstymų apie liberalų jėgų sujungimą yra. Tačiau jos dar net ne derybų stadijos, tad sunku ką nors prognozuoti.”

Prieš kurį laiką pasigirdo kalbų, esą savivaldybių rinkimuose gerai pasirodžiusį A.Zuoką sugrįžti vilioja ir anksčiau jo vadovauta Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).

Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad jėgų suvienjimas yra neišvengiamas žingsnis liberalams, jei jie nori neišnykti iš politinio žemėlapio. Tačiau koją jiems kiša stiprių asmenybių ambicijos – be paties A.Zuoko, tokių netrūksta nei LS, nei LiCS.

Ilgą laiką Klaipėdos valdžioje įsitvirtinę liberalai artėjant naujiems savivaldybių tarybų rinkimams nebegali jaustis tokie užtikrinti kaip anksčiau, teigia politikos ekspertai.

Specifinė uostamiesčio politikų problema yra mažas net ir Lietuvos mastu rinkėjų aktyvumas, BNS sakė Klaipėdos universiteto dėstytojas Saulius Šiliauskas.

“Visi pripažįsta, kad klaipėdiečiai yra liberalų citadelė, bet aš manau, kad Klaipėdos rinkėjų portretas pastaruoju metu yra margesnis, ir liberalams jau sunkiai sekasi išlaikyti dominuojančias pozicijas”, – sakė politologas.

Nors praėjusiuose savivaldos rinkimuose geriau pasirodė mero postą dabar turinti Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), tačiau pastaruoju metu pirmaujančios liberalios partijos vaidmenį perėmė Liberalų sąjūdis, kurio vaidmenį sustiprino į miestą sugrįžęs buvęs meras Eugenijus Gentvilas, pastebėjo ekspertas.

“Bet turime atsižvelgti į tai, kad Liberalų sąjūdis šioje rinkimų kampanijoje atvirai pabrėžia, jog pretendentu į Klaipėdos miesto merus kelia ne pirmąjį sąraše E.Gentvilą, o Seimo narį Vytautą Grubliauską. Jis atvirai deklaruoja, kad Liberalų sąjūdžiui gavus pakankamai balsų atsisakytų Seimo nario mandato ir grįžtų vadovauti miestui”, – kalbėjo politologas.

Eksperto teigimu, šiuo metu “kertinė konfliktinė ašis” miesto politikoje yra valdančiųjų partijų su LiCS branduoliu ir opozicinių konservatorių priešprieša.

“Aš manau, kad pagrindinė besiformuojanti ašis ir priešprieša yra iš vienos pusės TS-LKD, iš kitos pusės liberalios partijos. Tačiau Klaipėdoje nėra tokio susipriešinimo, kuris buvo stebimas anksčiau, niekas niekada nesako, su kuo neis.

Galima prognozuoti, kad po rinkimų LiCS ir Liberalų sąjūdis organizuos bendrą darinį, tačiau klausimas, ar liberaliosios jėgos išlaikys dominuojančią padėtį, lieka atviras”, – teigė S.Šiliauskas.

Jis pastebėjo, kad “energingai nusiteikusios” į rinkimus eina ir “Tvarkos ir teisingumo” bei Darbo partijos. Tuo metu socialdemokratams, anot jo, yra labai sudėtinga, nes jie šiuo metu lyg ir yra “valdančiojoje opozicijoje”.

“Neaišku, kiek klaipėdiečiai rinksis socialdemokratus kaip opozicinę partiją Lietuvoje, turint omenyje, kad dabar jie Klaipėdoje kartu LiCS yra valdančioji partija”, – teigė A.Šiliauskas.

Politologas pažymėjo, kad panašų kiekį balsų kaip ir ankstesniuose rinkimuose tikriausiai atsirieks rusų tautinei mažumai atstovaujančios partijos. Į Klaipėdos savivaldybę bandys patekti ir aštuoni nepriklausomi kandidatai, kurie daugiausia yra iš miesto medikų bendruomenės ir gali pritraukti partijomis nusivylusių rinkėjų balsus.

“Visoms politinėms jėgoms yra didžiulis nepanaudotas rezervas – pasyvūs rinkėjai. Pavyzdžiui, paskutiniuose savivaldos rinkimuose į Klaipėdos savivaldybę aktyvumas siekė apie 31 procentą. Tai yra ne tik valdžios, bet opozicijoje esančių partijų problema”, – sakė S.Šiliauskas.

Kalbėdamas apie partijų programas ir jų santykį su realiomis miesto problemomis, ekspertas sakė: “Kai kurios partijos stengiasi pateikti problemas ne kaip jų, o kaip klaipėdiečius jaudinančias problemas. (…) Kaip ir visuomet, tai yra dvipusis procesas – kiek problema yra iškeliama žiniasklaidos priemonių dėka ir kiek žiniasklaida atspindi visuomenei aktualias problemas”.

Nors kai kurių partijų programose, anot S.Šiliausko, yra numatyti keli konkretūs infrastruktūros ar sporto kompleksų statybos darbai, tačiau iš esmės “partijos labai atsargiai elgiasi su konkrečiais įsipareigojimais”.

Klaipėdos meras, LiCS rinkimų sąrašo uostamiestyje lyderis Rimantas Taraškevičius pripažino, kad liberalių jėgų pozicijos po paskutinių savivaldos susilpnėjo dviem liberalų partijoms nesugebėjus susitarti dėl bendradarbiavimo. Jis tikisi, jėgų išsidėstymas ryškiai nekis.

“Labai apmaudu yra sakyti, kad mes nesugebėjome suderinti bendrų interesų su Liberalų sąjūdžiu, ta politine jėga, kuri mums artimiausia pagal visus parametrus. Ateityje reikėtų to išvengti ir dėsime visas pastangas, kad taip ir būtų”, – BNS sakė R.Taraškevičius.

Tuo metu konservatorių sąrašo lyderis Naglis Puteikis sakė, jog Klaipėdoje susiklosčiusi situacija, kad liberalai surenka daugiausiai balsų, nėra natūrali.

“Pagrindiniai mūsų konkurentai yra abiejų partijų liberalai. Kitos partijos turi savo rinkėjus, mes dėl jų nekonkuruojame. Liberalai Klaipėdoje turi didžiausius procentus lyginant su kitais miestais. Mes manome, kad taip neturėtų būti, nes tai nėra natūralu, kad libertaristines pažiūras turinčios partijos surenka beveik pusę rinkėjų balsų”, – BNS sakė N.Puteikis.

Šiuo metu LiCS Klaipėdos taryboje turi aštuonis narius, Liberalų sąjūdis ir konservatoriai – po penkis, socialdemokratai ir partija Rusų aljansas – po tris, Darbo partija, “tvarkiečiai” ir Lietuvos rusų sąjunga – po du. Iš viso miesto taryboje yra 31 narys.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks vasario 27 dieną. Jose ketina dalyvauti 23 partijų atstovai ir 519 nepriklausomų kandidatų.