LIBYA-UNREST

Vakarų valstybių, pažadėjusių padėti Libijos sukilėliams kovoje su Muamaru Kadhafi, laukia sudėtingesnis pasirinkimas daugiau nei mėnesį vykstančio susipriešinimo kariniame, ekonominiame ir diplomatiniame frontuose.

Ekspertai mano, jog NATO tikriausiai teks padidinti Libijos vyriausybės kariuomenės bombardavimų mastą, kad būtų galima rasti išeitį iš aklavietės, į kurią pateko ginkluotas susipriešinimas šioje Šiaurės Afrikos šalyje. Tuo tarpu paremti sukilėlius pajamomis iš Libijos naftos pardavimo trukdo Jungtinių Tautų (JT) sankcijos.

Be to, Jungtinės Tautos nepajėgia žymiai pagerinti kritiškos civilių padėties Libijoje.

Šimtai žmonių, kaip manoma, žuvo per septynias savaites trukusią Misratos apsiaustį, į kurią taip pat pateko tūkstančiai užsienio darbininkų.

Praėjus devynioms savaitėms, kaip prasidėjo sukilimas, įkvėptas antivyriausybinių protestų Tunise ir Egipte, opozicija kontroliuoja šalies rytus, tarp jų savo tvirtovę – Bengazį, ir nedidelę teritoriją vakaruose – visų pirma trečiojo pagal dydį Libijos miesto Misratos rajonus.

NATO bombardavimai sunaikino dalį M.Kadhafi šarvuotosios technikos, bet to nepakako, kad būtų galima pasiekti proveržį pato situacijos, ir Aljansui galbūt nelieka nieko kita, kaip panaudoti karo laivų raketinius pabūklus ar sraigtasparnius, mano analitikai.

Praėjusią savaitę JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos lyderiai pažadėjo tęsti karinius veiksmus prieš M.Kadhafi tol, kol jis atsisakys valdžios.

“Jie įvarė save į kampą, savo pergalę prilyginę Kadhafi pasitraukimui, – sakė Danielis Keohane’as (Denielis Kiohanas) iš ES saugumo klausimų tyrimo instituto (EUISS). – Aš manau, kad jie dabar neturi jokios galimybės atsitraukti. Tęsti (kovos veiksmus) yra politinė būtinybė”.

NAFTA

Sukilėliai nori parduoti naftą, išgaunamą jų kontroliuojamose teritorijose, bet, nors juos remia Vakarai, šiuos planus gali sutrukdyti tai, kad JT sankcijų komitetas neturi aiškios pozicijos, sako JAV diplomatai ir prekiautojai.

Pasak diplomatų, JT Saugumo Tarybos nariai kažin ar manė, kaip smarkiai sankcijos apsunkins paramą Libijos opozicijai.

“Aš manau, kad jie neįtarė, prie kokių sunkumų prives sankcijos, ir dabar mėgina trauktis atgal naftos pardavimo ir draudimo parduoti ginklus klausimais”, – sakė JT diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Vienas nagrinėjamų variantų buvo panaikinti sankcijų galiojimą “Arabian Gulf Oil Co (Agoco)”, antrinei “Libyan National Oil Corp.” bendrovei. Tačiau nė viena delegacija nepateikė oficialaus siūlymo į JT komitetą.

Iki šiol opozicijai vadovaujanti Libijos nacionalinė taryba eksportavo tik nedidelį kiekį naftos tarpininkaujant Katarui.

Libijos vyriausybė pažadėjo užtikrinti Jungtinių Tautų (JT) darbuotojams “saugų kelią” į sukilėlių kontroliuojamą Misratos miestą, kurį apsiautusios šalies lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafi) pajėgos vis dar bombarduoja jį raketomis ir artilerijos sviediniais.

JT nurodė norinčios įvertinti humanitarinę padėtį Misratoje, kurią Tripolio režimo pajėgos stengiasi užimti per pastarąsias šešias savaites vykstančias įnirtingas kovas. Pasak vieno gydytojo, šie mūšiai jau nusinešė daugiau nei tūkstančio žmonių, daugiausiai civilių gyventojų, gyvybes.

Tūkstančiams žmonių mėginant ištrūkti iš šio uostamiesčio, esančio už maždaug 215 kilometrų į rytus nuo Tripolio, Didžiosio Britanijos vyriausybė paskelbė, kad jos išnuomoti laivai išgabens iki 5 000 migrantų darbininkų. Pirmadienį vienas keltas iš Misratos išplukdė beveik tūkstantį žmonių.

JT atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) sakė, jog sąlyga dėl saugumo užtikrinimo buvo įtraukta į praeitą sekmadienį Tripolyje sudarytą susitarimą su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų vadove Valerie Amos (Valeri Eimos) dėl tarptautinių pareigūnų lankymosi Libijos sostinėje ir kituose šalies miestuose.

M.Kadhafi vyriausybė taip pat sutiko leisti JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro misijai patekti į Misratą, sakė šios tarnybos atstovė Stephanie Bunker (Stefani Banker).

“Norime savo akimis įvertinti padėtį ir nustatyti, kokie yra poreikiai”, – S.Bunker sakė naujienų agentūrai AFP.

Tačiau Raudonojo Pusmėnulio vadovas Misratoje skeptiškai vertino galimybę, kad Tripolio režimas tesės savo pažadą, nes mieste iki šiol sėja paniką smaiperiai, kasetinės bombos ir intensyvus artilerijos apšaudymas.

“Kadhafi kalba daug nesąmonių, – sakė Raudonojo Pusmėnulio pareigūnas Omaras Abu Zaidas. – Be abejo, labai norėtume padėti žmonėms Misratoje. Tačiau mes nepasitikime Kadhafi”.

Pirmadienį šiame mieste driokstelėjo du galingi sprogimai – veikiausiai raketų, paleistų į jūrų uostą, kur į padangę pakilo dūmų stulpai.

Kovos iki sutemų taip pat vyko az Zavijos mieste, esančiame už maždaug 15 kilometrų į pietvakarius nuo Misratos centro. M.Kadhafi pajėgų artilerija smarkiai apšaudė šio miesto gyvenamąjį rajoną, pranešė vienas AFP žurnalistas.

Europos Sąjunga (ES) parengė preliminarų planą, pagal kurį Bendrijos šalių sausumos pajėgos gali būti pasiųstos į Libijos režimo pajėgų apsiaustą Misratos miestą, siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos siuntų saugumą, jeigu to paprašytų Jungtinės Tautos (JT), pirmadienį pranešė ES pareigūnai.

27 šalių blokas šio mėnesio pradžioje nutarė galintis surengti tokią misiją JT prašymu, tačiau tarptautinė organizacija tokios pagalbos dar nesikreipė.

“Dabar 27 (šalys) vienbalsiai priėmė šių operacijų koncepciją”, – sakė ES išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) atstovas spaudai Michael Mannas (Maiklas Manas), pridūręs, jog dėl šių planų buvo susitarta praeitą ketvirtadienį.

“Tačiau tai nėra detalus veiksmų planas – tik dar vienas žingsnis, o mes bet kokias detales imtumės svarstyti tik tuo atveju ir tik tada, kai to paprašytų JT”, – pabrėžė jis.

C.Ashton balandžio 8 dieną išsiuntė laišką JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui (Ban Kimunui), sakydama, kad Europos Sąjunga pasiruošusi veikti, siekiant palengvinti Libijos vakarinio Misratos miesto gyventojų padėtį.

Manoma, kad jau septynias savaites režimo pajėgų atakuojamoje Misratoje žuvo šimtai taikių gyventojų, o iš šio miesto evakuoti žmonės pasakojo, kad padėtis ten sparčiai blogėja.

JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro vadovė Valerie Amos (Valeri Eimos) atsakydama C.Ashton nurodė, jog ji pirmiausiai linkusi išnagrinėti taikių priemonių galimybę, nes karinių pajėgų panaudojimas gali duoti priešingų rezultatų, sakė vienas ES pareigūnas.

Pirmadienį V.Amos pareiškė esanti nepaprastai susirūpinusi dėl padėties Misratoje.

“Niekas nesuvokia tenykščių įvykių gylio ir masto”, – sakė ji.

Bet kokioje ES misijoje tikriausiai dalyvautų šimtai karių, kuriems būtų pavesta apsaugoti tiesioginį humanitarinės pagalbos siuntų gabenimą į Libiją, ypač į Misratą.

Kariai taip pat galėtų padėti tiekti maistą, prieglobstį ir vykdyti kitas užduotis pabėgėlių stovyklose Tuniso ir Egipto pasienio srityse, kuriose prisiglaudė žmonės, pasitraukę nuo smurto Libijoje.

Planuojamos ES pajėgų misijos kariai nevykdytų kovinių užduočių, išskyrus humanitarinės misijos apsaugą. Tačiau analitikai sako, jog šis žingsnis būtų svarbus, nes šie kariai būtų pirmosios Vakarų šalių sausumo pajėgos, pasiųstos į Libiją, kurią dabartinė krizė yra apėmusi nuo vasario.

Kovo pabaigoje NATO perėmė vadovavimą oro patruliavimo Libijoje misijai, kurią pradėjo koalicija, vadovaujama Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir JAV.

Jeigu ES gautų JT sutikimą vykdyti sausumos pajėgų misiją, joje galėtų dalyvauti Vokietijos kariai. Vokietija yra viena iš šalių, kurios kariai šių metų pirmojoje pusėje dalyvauja vienoje iš dviejų Bendrijos “kovinių grupių”.

Šiose pajėgose taip pat dalyvauja Nyderlandų, Suomijos, Austrijos, Lietuvos, Švedijos, Norvegijos, Estijos ir Airijos kariai.

Vokietija priešinosi intervencijai į Libiją ir susilaikė per JT Saugumo Tarybos balsavimą, atvėrusį kelią dabartinei NATO misijai. Tačiau Berlynas nurodė, jog prisidėtų prie ES humanitarinės misijos.

Tuo tarpu Švedija, Suomija, Austrija ir Airija yra neutralios šalys, nepriklausančios NATO.

Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sūnus Saif al Islamas Kadhafi (Saif Islamas Kadafis) pareiškė, kad jų režimas “neįvykdė jokių nusikaltimų prieš mūsų žmones”.

38 metų Saif al Islamas, duodamas interviu JAV dienraščiui “The Washington Post”, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, sakė, kad visi įrodymai, jog Libijos pajėgos šaudė į demonstrantus, protestuojančius prieš vyriausybę, yra suklastoti. Lyderio sūnus juo lygino su ataskaitomis, skelbtomis prieš karą Irake apie esą Bagdado režimo slepiamus masinio naikinimo ginklus (MNG).

“Viskas tiksliai kaip (ataskaitose) apie MNG, – sakė jis. – MNG, MNG, MNG, pulkite Iraką. Civiliai, civiliai, civiliai – pulkite Libiją. Viskas lygiai tas pats”, – pabrėžė Saif al Islamas.

NATO šiuo metu įgyvendina Jungtinių Tautų (JT) mandatą, palaikydama Libijoje neskraidymo zoną, kuria siekiama apsaugoti šios šalies civilius gyventojus. Be to, Vakarų šalys pareiškė, kad keturis dešimtmečius trukęs M.Kadhafi valdymas turi būti nutrauktas.

Saif al Islamas Kadhafi, kuris kalbėjo sklandžia anglų kalba, sakė įtraukęs į Libijos vyriausybę daug reformų šalininkų. Tačiau keli iš jų perėjo į sukilėlių pusę ir užima vadovaujančius postus jų Laikinojoje Nacionalinėje Taryboje (LNT).

M.Kadhafi sūnus pareiškė, kad šį sukilimą kursto tarptautinis teroristų tinklas “al Qaeda” ir neigė JT, gydytojų, užsienio žurnalistų ir kitų pranešimus, jog Misratos mieste atakuojami ir žudomi taikūs gyventojai.

“Neketinu sutikti, kad Libijos armija žudė civilius gyventojus. To nebuvo. To niekada nebus”, – sakė jis.

Saif al Islamas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turėtų padėti Libijai kovoti su “al Qaeda” ir kad išvijus “teroristus” iš Misratos ir sukilėlių tvirtovės Bengazio jo tėvo vaidmuo bus sumažintas pagal naują konstituciją.

“Didžiausia problema – teroristai ir ginkluotos grupuotės, – sakė jis. – Kai mes jų atsikratysime, viskas bus išspręsta.”

Viena JAV įsikūrusi tarptautinė teisių gynimo organizacija apkaltino Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) lojalias pajėgas sukilėlių kontroliuojamame Misratos mieste naudojant kasetinę amuniciją, kuri kelia pavojų civiliams gyventojams.

Kasetiniai sprogmenys – artilerijos sviediniai ar raketos – gali paskleisti sprogstamuosius elementus didelėje teritorijoje. Jie dažnai iš karto nesprogsta ir gali sprogti po konflikto praėjus ne vieniems metams, žudydami ar luošindami žmones, pažymi humanitarinės organizacijos.

“Human Rights Watch” savo pareiškime teigia, kad Libijos vyriausybinės pajėgos šalies vakaruose esančioje Misratoje šaudė kasetinius šaudmenis į gyvenamuosius rajonus, taip sukeldamos “rimtą grėsmę civiliams gyventojams”.

Organizacija nurodo esanti liudininkė, kad balandžio 14-osios vakarą mažiausiai trys tokie sprogmenys sprogo virš Misratos Šavahdos rajono.

Misratos – paskutinio didelio sukilėlių anklavo Vakarų Libijoje – kovotojų atstovas taip pat sakė, kad vyriausybinės pajėgos čia naudojo kasetinę amuniciją.

Tuo tarpu Libijos vyriausybės atstovas Mussa Ibrahimas (Musa Ibrahimas) šiuos kaltinimus atmetė. “Reikalauju jų tai įrodyti”, – sakė jis.

“Panaudojus šias bombas, įrodymai liktų ne vieną dieną ir savaitę. Mes žinome, kad į mūsų šalį masiškai atvyksta tarptautinės bendrijos (atstovai), tad negalime to daryti”, – tvirtino M.Ibrahimas.

Libija pakvietė UNICEF apsilankyti Misratoje, o šeštadienį ten vyks Raudonojo Pusmėnulio ir Raudonojo Kryžiaus komanda, sakė jis.

Vyriausybinės pajėgos Misratą yra apsupusios jau daugiau kaip šešias savaites. Manoma, kad čia žuvo šimtai civilių gyventojų, o sukilėliai perspėjo dėl netrukus galimų žudynių, jei NATO nesuintensyvins savo antskrydžių.

"Veido" archyvas

Libijos diktatoriaus šalininkai kontroliuoja visą šalies ginklų arsenalą ir yra gausiai finansuojami iš asmeninės M.Gaddafi kišenės

M.Gaddafi pajėgoms sekasi vis geriau: kovotojų būrys didėja, ginklų gausėja, pinigai žarstomi į kairę ir į dešinę. Tad sukilėlių viltys nuversti diktatorių vis labiau blėsta.

Praėjusi savaitė Libijos protestuotojams buvo liūdna ir kartu tragiška: diktatoriaus Muammaro Gaddafi pajėgos užėmė Bregos miestą, netrukus tas pats likimas gali ištikti ir Bengazio miestą, prie kurio irgi grėsmingai artinasi M.Gaddafi kovotojai, vadinami lojalistais. Diktatoriui lojalios jėgos savo rankose laiko ir iš sukilėlių atsiimtą Bin Džavado miestą, jų kontrolė didėja svarbiame uoste Ras al Unufe. Be to, M.Gaddafi rankose tvirtai išlieka ir sostinė Tripolis bei Sirtos miestas. Tačiau svarbiausia, kad diktatoriaus kariauna praėjusią savaitę atakavo trečią pagal dydį, iš esmės paskutinį protestuotojų kontroliuojamą Misratos miestą.

Priminsime, kad kol kas sukilėlių kontroliuojama Misrata jau ilgiau nei 40 dienų yra laikoma lyderio M.Gaddafi pajėgų apsiaustyje, o M.Gaddafi tankai, artilerija ir snaiperių ugnis nuolat atakuoja mieste įsitvirtinusius protestuotojus. Gali būti, kad jie paprasčiausiai kapituliuos, mat pranešama, kad Misratoje “uždarytiems” protestuotojams jau stinga vandens, maisto ir vaistų, o jų pasiryžimas kovoti iki galo blėsta.

Taigi, regis, M.Gaddafi kovotojai įgyja vis daugiau pranašumo, ir kalbos, kad diktatorius bus nuverstas, atrodo vis mažiau realios.

Čia kyla klausimas, kas padeda M.Gaddafi išlikti soste ir kas yra pagrindiniai jo “įrankiai” – pakalikai, ginklai, ir kokius finansinius išteklius jis valdo, kad jam nė motais nei NATO operacijos, nei protestuotojų minios.

Samdomi kovotojai

Toks netikėtas M.Gaddafi pranašumas nėra atsitiktinis. Nors Libijoje jį palaiko labai nedidelė kuopa ištikimųjų, tačiau šią “problemą” jis sprendžia pinigais, kurių turi apsčiai. M.Gaddafi kovotojus paprasčiausiai samdo. Tiesa, ne iš Libijos, o iš kitų Afrikos šalių.

Gandai apie samdinius neseniai buvo patvirtinti: M.Gaddafi kariauną pastaruoju metu papildė samdyti juodaodžiai iš Malio. Jie priklauso tuaregų etninei grupei – klajokliams, su M.Gaddafi režimu ryšius palaikantiems jau ilgą laiką.

Vienas Malio valdininkas patvirtino, kad apie 2–3 tūkst. vyrų galėjo palikti šalį tam, kad prisidėtų prie pilietinio karo Libijoje. Jo tikinimu, samdytiems kovotojams M.Gaddafi už prisijungimą prie pajėgų pažadėjo po 10 tūkst. dolerių ir dar po tūkstantį už kiekvieną kovos dieną.

Be to, manoma, kad M.Gaddafi pajėgose už panašų atlygį kaunasi ir nemažai atvykėlių iš Čado, Kongo, Nigerio, Sudano. Preliminariais skaičiavimais, dabar M.Gaddafi pajėgas sudaro iki 7 tūkst. vyrų, iš kurių per 3 tūkst. gali būti libiai, o likusieji – samdiniai. Jų ir pakanka, kad jie vieną po kito įveiktų susiskaldžiusius, išdrikusius, prastai organizuotus sukilėlius ar juos tiesiog blokuotų, kaip Misratos atveju. O kur dar puiki kovinė amunicija ir nesibaigiantys M.Gaddafi finansiniai ištekliai.

Milijonai ir ginklai

Akivaizdu, kad M.Gaddafi pinigų nestinga. Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie naujas vienoje ar kitoje pasaulio šalyje aptinkamas su M.Gaddafi susijusias sąskaitas, kuriose saugomi milijardai JAV dolerių. Vien praėjusią savaitę aptikta nauja su Libijos diktatoriumi siejama sąskaita Austrijos banke, kur laikoma 1,2 mlrd. eurų.

Be to, nestinga M.Gaddafi ir ginklų. Juk jis iš esmės kontroliuoja visą šalies karinę amuniciją. Jos kiekiai – stulbinantys. Neseniai britų dienraštis “Guardian” atskleidė, kiek ginkluotės vien iš ES šalių Libija įsigijo nuo 2005-ųjų. Paaiškėjo, kad bendra šių ginklų vertė siekia 800 mln. eurų. Daugiausiai jų nupirkta iš Italijos. Nedaug atsilieka Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija.

Skaičiuojama, kad Libijos diktatorius turi šaunamųjų ginklų už 6 mln. eurų, ašarinių dujų ir cheminių pabūklų vertė siekia 9 mln. eurų, šalis už 278 mln. eurų yra įsigijusi kovinių lėktuvų ir t.t.

Beje, įdomu tai, kad sukilėliai, jei tik gauna priėjimą prie M.Gaddafi arsenalo, juo naudotis neskuba: verčiau ginklus parduoda ekstremistams ir teroristams. Pavyzdžiui, prieš savaitę Libijos sukilėliai Hezbolah ir Hamas judėjimams už kelis milijonus dolerių pardavė mažiausiai 2 tūkst. artilerijos sviedinių, turinčių garstyčių dujų, ir 1,2 tūkst. nervus paralyžiuojančių sviedinių. Juos jie aptiko kariniuose M.Gaddafi sandėliuose, esančiuose netoli kol kas sukilėlių kontroliuojamo Bengazio miesto.

Prancūzija ir Didžioji Britanija sutiko sustiprinti karinį spaudimą Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimui po to, kai galingosios šalys per susitikimą Dohoje pažadėjo paremti šios Šiaurės Afrikos sukilėlius pinigais ir gynybos priemonėmis.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sutiko sustiprinti karinį spaudimą per darbinius pietus Paryžiuje prieš ketvirtadienį prasidėsiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Berlyne, pranešė vienas Eliziejaus rūmų šaltinis.

“Visos priemonės turi būti padarytos prieinamomis” kovoje prieš M.Kadhafi, nurodė šaltinis, Londonui ir Paryžiui stengiantis stiprinti spaudimą NATO sąjungininkėms prisidėti prie Libijos režimo sutriuškinimo.

Šių diplomatinių manevrų buvo imtasi didėjant įtampai Aljanso viduje dėl oro patruliavimo misijos Libijoje, kuri iki šiol nepadėjo pakeisti jėgų pusiausvyros šioje šalyje.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton), atvykusi į Berlyne ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančius susitikimus, paskelbė pranešimą, kuriame smerkiamos nesiliaujančios M.Kadhafi pajėgų atakos prieš civilius gyventojus.

“Pastarosiomis dienomis gavome nerimą keliančių pranešimų apie atsinaujinusius Kadhafi pajėgų žiaurumus”, – nurodė ji.

Tuo tarpu Libijos užsienio reikalų viceministras Khaledas Kaimas (Chaledas Kaimas) trečiadienį pareiškė, kad sukilėliams šalies rytuose padeda Libano islamistų judėjimo “Hizbollah” kovotojai.

Pasak jo, Kataras pasiuntė į Libiją savo karinius instruktorius ir aprūpina sukilėlius Prancūzijoje pagamintomis prieštankinėmis raketomis “Milan”.

Tuo tarpu Dohoje tarptautinė kontaktinė grupė per trečiadienį vykusį susitikimą nusprendė įkurti “laikiną finansinį mechanizmą”, kuris teiktų paramą sukilėliams, siekiantiems nuversti M.Kadhafi.

Kontaktinė grupė “patvirtino, kad Kadhafi režimas prarado bet kokį legitimumą ir kad (lyderis) turėtų išvykti bei leisti Libijos žmonėms patiems spręsti savo ateitį”.

Nors visi susitikimo dalyviai pritarė, kad M.Kadhafi privalo pasitraukti iš valdžios, kilo nesutarimų dėl sukilėlių apginklavimo.

Sukilėlių vadovybė socialiniame tinkle “Tweeter” paskelbė žinutę: “Tariamės dėl ginklų pirkimo sutarčių su šalimis, kurios oficialiai pripažįsta (opozicijos) Tarybą; gauname teigiamų atsakymų.”

Šio susitikimo galutiniame pranešime sakoma, jog “kontaktinės grupės dalyviai susitarė toliau teikti palaikymą (Libijos) opozicijai, įskaitant materialinę pagalbą”.

Kataro ministras pirmininkas Hamadas bin Jassemas al Thani (Hamadas bin Džasemas Sanis) sakė žurnalistams, jog tai reiškia “humanitarines, taip pat gynybos priemones. Tai reiškia, kad Libijos žmonės turėtų gauti priemonių, kurių jiems reikia, kad apsigintų.”

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) pareiškė: “Arba sudarykime galimybę šiems žmonėms apsiginti, arba atsiribokime nuo savo įsipareigojimo padėti ginti Libijos gyventojus.”

Jungtinių Tautų rezoliucija “nedraudžia tiekti ginklų… savigynai”, pažymėjo F.Frattini.

Tačiau Belgija pareiškė nepritarianti sukilėlių apginklavimui, o Vokietija tvirtino, kad negali būti “jokio karinio sprendinio”.

Kontaktinės grupės galutiniame komunikate sakoma, kad šalys susitarė “įkurti laikiną finansinį mechanizmą, kuris padėtų Laikinajai Nacionalinei Tarybai ir tarptautinei bendruomenei valdyti pagalbos lėšas ir užtikrinti trumpalaikius finansinius poreikius”. Šio fondo dydis nebuvo paskelbtas.

Sukilėlių atstovas Mahmudas Shammamas (Mahmudas Šamamas) sakė, kad “šių pinigų visiškai nenaudosime ginklams pirkti; jie bus naudojami esminiams Libijos žmonių poreikiams patenkinti”.

Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos apšaudžius raketomis sukilėlius šalies rytuose, o artilerijai toliau bombarduojant apsiaustą Misratos miestą, Prancūzija ir Didžioji Britanija paragino NATO šalis, įskaitant JAV, suintensyvinti karinę kampaniją prieš Tripolio režimą.

Išblėsus viltims, kad sukilėliams pavyks iškovoti karinę pergalę, todėl stiprinamos pastangos ieškant šio konflikto diplomatinio sprendinio. Trečiadienį Libijos kontaktinės grupės, kuri siekia koordinuoti tarptautinį atsaką į šią krizę, diplomatai susirinks Persijos įlankos valstybėje Katare.

Pirmadienį Afrikos šalių lyderiai pasiūlė abiem konflikto pusėms sudaryti paliaubas, tačiau šis sumanymas iškart žlugo, nes opozicija, pareikalavo, kad M.Kadhafi nedelsiant pasitrauktų iš valdžios ir išvyktų iš šalies.

Tuo tarpu Libijos vyriausybės atstovas Moussa Ibrahimas (Musa Ibrahimas) antradienį tvirtino, kad bet kokios kalbos apie M.Kadhafi atsistatydinimą, kurio taip pat reikalavo kai kurie Europos šalių pareigūnai, atskleidžia “imperialistinę” mąstyseną. Jis taip pat sakė apgailestaujantis, kad sukilėliai nepriėmė Afrikos Sąjungos (AS) pasiūlymo skelbti paliaubas.

Libijos sukilėlių pajėgos pasirodė esančios daug silpnesnės ir mažesnės negu M.Kadhafi, o be NATO aviacijos palaikymo jos gali patirti triuškinamą karinį pralaimėjimą. Dėl šios priežasties bet kokios realistinės sukilėlių viltys pašalinti M.Kadhafi iš valdžios priklauso tik nuo tarptautinio politinio spaudimo, derinamo su nuosekliais NATO kariniais smūgiais.

Prancūzijos užsienio ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) sakė, kad Aljansas nepakankamai stengiasi sumažinti M.Kadhafi pajėgų spaudimą Misratai. Pasak jo, Aljanso aviacija turi smogti Tripolio pajėgų sunkiesiems ginklams, iš kurių apšaudomi civiliai gyventojai vieninteliame vakarų Libijos mieste, kurį iki šiol iš dalies kontroliuoja sukilėliai.

Tarptautinės organizacijos perspėjo, kad Misratoje, kuri yra trečias didžiausias Libijos miestas, bręsta didelė humanitarinė krizė.

Paryžius priekaištavo dėl riboto JAV karinio indėlio Libijoje ir peikė Vokietiją, nusprendusią nesiųsti savo pajėgų į šį konfliktą. Prancūzijos gynybos ministras pripažino, kad be amerikiečių didelio masto dalyvavimo kovinėse operacijose Vakarų šalims tikriausiai nepavyks nutraukti M.Kadhafi armijos atakų prieš sukilėlių kontroliuojamus miestus.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague’as (Viljamas Heigas) taip pat sakė, jog sąjungininkai privalo “intensivinti” savo pastangas.

Tuo tarpu vienas NATO generolas atmetė kritiką ir pareiškė, jog Aljansas veikia gerai ir pajėgia apginti civilius gyventojus.

Nyderlandų brigados generolas Markas Van Uhmas (Markas Van Umas) sakė, kad NATO sėkmingai įgyvendina Libijai paskelbtą ginklų tiekimo embargą, užtikrina patruliavimą neskraidymo zonoje ir gina taikius gyventojus.

“Manau, kad su turimais ištekliais mums puikiai sekasi”, – nurodė jis.

NATO vadovavimą karinėms operacijoms Libijoje perėmė iš tarptautinės koalicijos kovo 31 dieną.

Aljansas antradienį paskelbė, kad jo lėktuvai sunaikino keturis tankus netoli az Zintano, esančio už 120 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Tripolio. Per atskirą smūgį taip pat buvo sunaikinta ginklų saugykla į pietvakarius nuo Sirto, kuris yra M.Kadhafi gimtasis miestas.

Britų naikintuvai, patruliuojantys netoli Misratos, taip pat raketomis sunaikino vieną tanką, nurodė Jungtinės Karalystės kariškių atstovas generolas majoras Johnas Lorimeris.

Libijos sukilėliai, siekiantys tarptautinio pripažinimo, per trečiadienį Dohoje vyksiantį galingųjų valstybių susitikimą ketina pareikšti, kad jų šalies krizė gali būti išspręsta tik pasitraukus iš valdžios lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui).

Tarptautinės kontaktinės grupės pirmojo susitikimo išvakarėse sukilėlių Laikinosios Nacionalinės Tarybos (LNT) atstovas sakė, jog ji nesutiks su jokiu kitu sprendimu, išskyrus M.Kadhafi ir jo sūnų tremtį iš Libijos.

Atstovas Mahmudas Shammamas (Mahmudas Šamamas), kurio institucija siekia būti pripažinta teisėta Libijos vyriausybe, taip pat pabrėžė: “Norime pereiti nuo Tarybos faktinio pripažinimo prie tarptautiniu mastu pripažįstamo legitimumo”.

Toks pripažinimas LNT atvertų kelią perimti milijardus dolerių, įšaldytų Libijos sąskaitose Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, taip pat suteiktų teisę skolintis iš užsienio kaip suverenioms vyriausybėms.

Laikinoji Nacionalinė Taryba šiuo metu veikia sukilėlių tvirtovėje Bengazyje – Libijos antrajame didžiausiame mieste. Jos legitimumą iki šiol yra pripažinusi tik Prancūzija, Italija ir Kataras.

LNT atstovams nebuvo leista dalyvauti Londone kovo 29 dieną vykusios tarptautinės ministrų lygio konferencijos plenarinėje sesijoje, tačiau jie dalyvavo dvišalėse derybose su keliomis įtakingomis valstybėmis.

Prancūzijos URM atstovas Bernardas Valero (Bernaras Valero) akcentavo LNT dalyvavimą vieną dieną vyksiančiame susitikime, kuriam pirmininkaus Kataras ir Didžioji Britanija.

“Jie ne vien ten bus. Tai dar reikia suderinti su Kataru, tačiau kitaip negu Londone, kur jie buvo (tik) kuluaruose, (šįkart) jie stos priešais kontaktinę grupę”, – sakė B.Valero.

Tuo metu, kai LNT delegacija pristatys savo poziciją Dohoje, kiti Tarybos atstovai taip pat stengiasi užmegzti ryšius su kitomis Europos šalimis, sakė LNT atstovas spaudai Mustafa Gheriani (Mustafa Gerianis).

Antradienį Liuksemburge vykusios derybos, kuriose dalyvavo LNT pareigūnas Mahmoudas Jibrilas (Mahmudo Džibrilo), buvo pirmasis susitikimas, kuriame Europos Sąjunga (ES) oficialiai bendravo su Libijos sukilėlių taryba.

Kontaktinės grupės susitikimas Dohoje, dėl kurio buvo susitarta per Jungtinės Karalystės sostinėje vykusią konferenciją, turėtų sustiprinti NATO vadovaujamų aviacijos smūgių prieš M.Kadhafi pajėgas politinį ir diplomatinį pagrindą.

Prancūzija ir Didžioji Britanija antradienį skundėsi, kad jiems tenka didžiausia bombardavimo misijų našta, siekiant padėti sukilėliams atsilaikyti prieš geriau ginkluotą ir apmokytą M.Kadhafi armiją.

M.Kadhafi ištikimos pajėgos per mūšius Libijoje nukovė apie 10 tūkst. žmonių, dar apie 20 tūkst. buvo pasigesta, o 30 tūkst. buvo sužeisti, iš jų ketvirtadalis – sunkiai, vienas sukilėlių pareigūnas antradienį sakė žurnalistam Liuksemburge.

Šių teiginių negali patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.

Dauguma Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir Italijos gyventojų mano, jog Vakarų šalys turi siekti nuversti Libijos lyderį Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį), tačiau susirūpinimas dėl NATO karinės misijos šioje šalyje kaštų, tikslų ir galimų padarinių pabrėžia prieštaravimus Aljanso viduje.

Naujienų agentūros “Reuters” užsakymu viešosios nuomonės tyrimų centro “Ipsos MORI” atlikta apklausa rodo, jog dauguma britų, italų ir amerikiečių mano, jog jų šalims ši karinė misija per brangiai kainuoja.

Be to, visose tirtose šalyse, išskyrus Prancūziją, dauguma respondentų įsitikinę, jog NATO misija Libijoje neturi aiškiai nustatytų uždavinių.

Aljanso karo lėktuvai surengė per 1 700 reidų šioje Šiaurės Afrikos šalyje, kai NATO perėmė vadovavimą iš koalicijos, kuriai vadovavo Prancūzija, JAV ir Didžioji Britanija, įgyvendinant Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, įpareigojančią ginti civilius Libijos gyventojus nuo Kadhafi pajėgų.

Praeitą savaitę atlikta rodo, kad 63 proc. britų, 71 proc. amerikiečių, 67 proc. prancūzų ir 76 proc. italų pageidauja, kad Vakarų šalys padėtų Libijos žmonėms nuversti M.Kadhafi, tačiau jų nuomonės dėl NATO misijos buvo gana skirtingos.

Karinius veiksmus Libijoje palaiko tik pusė britų, 55 proc. amerikiečių ir 40 proc. italų. Tuo tarpu Prancūzijoje, kuri ragino panaudoti jėgą Libijoje, karinę intervenciją palaikė daugiau respondentų – 63 procentai.

Dauguma Vakarų šalių smarkiai sumažino išlaidas gynybai, siekdamos suvaldyti sparčiai didėjančius biudžetų deficitus. 79 proc. britų, 74 proc. amerikiečių ir 62 proc. italų mano, kad jų šalys negali sau leisti karinių veiksmų Libijoje.

Pusei prancūzų respondentų šios misijos kaštai atrodo priimtini, tačiau 65 proc. įsitikinę, kad turėtų būti nustatyti aiškūs jos uždaviniai. Panašiai mano tik 49 proc. britų, 44 proc. amerikiečių ir 44 proc. italų.

Taip pat nesutariama dėl Vakarų šalių karinės intervencijos tikėtinų pasekmių: dauguma respondentų mano, kad Libijoje bus pasiekta pato padėtis arba bus suformuota nauja demokratiškai išrinkta vyriausybė.

Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimas sutiko su Afrikos Sąjungos (AS) pasiūlytu taikos planu, kuriuo siekiama užbaigti dabartinį konfliktą, sekmadienį Tripolyje pareiškė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Jacobas Zuma (Džeikobas Zuma).

“Brolio lyderio delegacija sutiko su mūsų pristatytomis gairėmis”, – sakė J.Zuma trumpame pareiškime žurnalistams, kurį perskaitė M.Kadhafi Bab Azizijos rezidencijoje.

Pasiūlyto taikos plano detalės bus išdėstytos atskirame komunikate, pridūrė PAR prezidentas, tačiau nenurodė, kad jis bus paskelbtas.

“Tame komunikate taip pat raginsime NATO nutraukti bombardavimą, kad būtų suteikta galimybė taikai”, – sakė J.Zuma.

Pasak PAR vadovo, dėl kitų savo įsipareigojimų sekmadienį vakare jis turės išvykti iš Libijos, tačiau kiti AS delegacijos nariai naktį praleis Tripolyje, o kitą dieną keliaus į rytuose esantį Bengazio miestą, kurį kontroliuoja sukilėliai.

Čia jie opozicijos lyderiams pristatys AS taikos planą, kuriame, be kita ko, numatyta nedelsiant skelbti ugnies nutraukimą.

Iki šiol sukilimo lyderiai griežtai atsisakė pritarti bet kokiam paliaubų susitarimui, kuriame būtų numatyta galimybė likti valdžioje M.Kadhafi ar kuriam nors iš jo sūnų.

Be J.Zumos, AS delegacijoje taip pat yra Malio vadovas Amadou Toumani Toure (Amadus Tumanis Turė), Mauritanijos lyderis Mohamedas Ouldas Abdel Azizas (Mohamedas Uldas Abdel Azizas) ir Kongo prezidentas Denis Sassou Nguesso (Denis Sasu Ngesas), taip pat Ugandos užsienio reikalų ministras Henry Oryemas Okello (Henris Orjemas Okelas), kuris atstovauja prezidentui Yoweri Museveni (Joveriui Museveniui).

Kiek anksčiau sekmadienį AS tarpininkai kartu su M.Kadhafi pozavo bendrai nuotraukai prie jo beduiniškos palapinės sostinėje esančiame prezidento Bab Azizijos komplekse.

Šeštadienį per susitikimą Mauritanijos sostinėje Nuakšote tarpininkai patvirtino savo misijos Libijoje tikslus: skubus karo veiksmų nutraukimas, humanitarinės pagalbos pristatymas bei dialogo tarp režimo ir sukilėlių pradžia.

Libijos sukilėlių kontroliuojamas trečiasis didžiausias šalies miestas Misrata jau ilgiau nei 40 dienų yra laikomas apsiaustas lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgų, kurių tankų, artilerijos ir snaiperių ugnis nusinešė daug žmonių gyvybių, o NATO ketvirtadienį pareiškė ieškanti būdų, kaip nutraukti šį puolimą.

Jungtinės Tautos (JT) perspėjo apie “sunkią” padėtį paskutinėje didelėje sukilėlių tvirtovėje M.Kadhafi režimo kontroliuojamoje vakarinėje Libijos dalyje, sakydamos, jog Misratoje žuvo arba buvo sužaloti šimtai žmonių ir kad miesto gyventojams stinga vandens, maisto ir vaistų.

Sukilėliai dar laikosi, tačiau M.Kadhafi pajėgos įsiveržė į miesto gilumą. Vyriausybės kariai kontroliuoja pagrindinį Misratos prospektą – Tripolio gatvę, o ant aplinkinių pastatų, taip pat didžiausio šio miesto dangoraižio, pozicijas užėmė snaiperiai.

Nuo minosvaidžių, artilerijos ir lengvųjų ginklų ugnies nukentėjo namai, mečetės ir viena miesto centre esanti ligoninė, o gatvėse riogso sudegę automobiliai. Snaiperių apšaudymo bijančios gyventojų šeimos ieško prieglobsčio pajūryje, taip pat užplūdo mečetes, mokyklas ir kitų žmonių namus.

300 tūkst. gyventojų turinčioje Misratoje vykstantys gatvių mūšiai pabrėžia sukilėlių nusivylimą dėl esą nepakankamų NATO aviacijos smūgių, turinčių atgrasyti M.Kadhafi pajėgas. Vakarų šalių pareigūnai sako, kad Misratoje sudėtinga atakuoti iš oro, nes režimo pajėgos yra per arti civilių gyventojų.

Tačiau ketvirtadienį NATO atstovė Oana Lungescu (Oana Lungesku) pareiškė, kad Aljansas skirs daugiausiai dėmesio padėčiai Misratoje. Pareigūnė nurodė, kad Aljanso valdyba – Šiaurės Atlanto Taryba – aptarė padėtį šiame mieste su NATO nepriklausančiomis partnerėmis, dalyvaujančiomis operacijose Libijoje.

Sukilėliai sako, kad NATO privalo veikti ryžtingai ir kad jie pateikė Aljansui išsamų taikinių, kurie yra taikių gyventojų apleistose teritorijose, sąrašą.

“Kiekvieną dieną, kai delsiama nutraukti šią apsiaustį Misratoje, žūva arba sužeidžiami vis daugiau žmonių”, – sakė sukilėlių kovotojas, vardu Abdel Salamas.

Iki šiol buvo rasti 247 lavonai, tačiau žuvusiųjų skaičius tikriausiai didesnis, nes dėl vykstančių susirėmimų aukos ir sužeistieji negali būti vežami į ligonines, sako sukilėlių pareigūnai. Praėjusią savaitę vienas Turkijos laivas evakavo iš Misratos dešimtis sužeistųjų. Kai kurie iš jų pasakojo, kad M.Kadhafi kariai juos pašovė ir išvilkę į gatves paliko nukraujuoti.

Vienas JT Pasaulinės maisto programos (WFP) laivas ketvirtadienį pirmą kartą atplaukė į Misratos uostą ir atgabeno 600 tonų maisto produktų, taip pat medicinos atsargų, kurias skyrė UNICEF ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Romoje įsikūrusi WFP pranešė, kad šio laivo atgabentų maisto produktų, tarp jų miltų, aliejaus ir maistingų sausainių, 40 tūkst. žmonių turėtų pakakti mėnesiui.

Už maždaug 200 kilometrų į rytus nuo sostinės Tripolio esančioje Misratoje žmonės sukilo prieš jau 42 metus gyvuojantį režimą, praėjus vos kelioms dienoms nuo Libijoje vasario viduryje prasidėjusių pirmųjų bruzdėjimų. Gyventojai, protestuojantys prieš M.Kadhafi, greitai perėmė kontrolę šiame mieste.

Į sukilėlių rankas taip pat perėjo didžioji dalis Libijos rytų regiono, tačiau stiprios M.Kadhafi pajėgos liko įsitvirtinusios vakarinėje šalies dalyje. Kariai sutriuškino sukilėlių pasipriešinimą daugelyje kitų vakarinių miestų, įskaitant az Zaviją. Dabar Misrata yra paskutinis didelis sukilėlių bastionas, likęs šiame regione.

Pasipriešinimo Misratoje žlugimas būtų svarbus simbolinis M.Kadhafi smūgis sukilėliams, tačiau iš esmės nepakeistų šio karo eigos, mano JAV strateginių studijų centro “Stratfor” analitikas Marko Papic (Markas Papičius).

Tampa vis aiškiau, kad sukilėlių karinės pajėgos nepakankamos, kad jie galėtų surengti puolimą vakaruose, todėl Misrata vargu ar galėtų tapti tokio puolimo placdarmu, pridūrė ekspertas.