Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos trečiadienį vėl nustūmė toliau į rytus sukilėlius, atrėmusios jų puolimą prie strategiškai svarbaus Sirto miesto, o galingosios šalys iškėlė pasiūlymą apginkluoti prastai apmokytus ir koordinuotus opozicijos kovotojus.

Korespondentai pranešė, kad M.Kadhafi pajėgos, palaikomos artilerijos ugnies, artėja prie Ras al Unufo uostamiesčio, kuriame yra didelė naftos perdirbimo įmonė. Šis miestas yra už 370 kilometrų į vakarus nuo sukilėlių pagrindinės tvirtovės Bengazio.

M.Kadhafi gimtasis miestas Bengazis, kurį mėgino užimti kovotojai, yra už 230 kilometrų į vakarus nuo Ras al Unufo.

Antradienį M.Kadhafi režimą siekiantys nuversti sukilėliai buvo priartėję per 100 kilometrų nuo Sirto, tačiau susidūrė su įnirtingu šalies lyderio šalininkų pasipriešinimu.

Apšaudyti artilerijos kovotojai skubiai atsitraukė. Daugelis jų spruko pikapais, niekais paversdami pažangą, kurią opozicijos pajėgos pasiekė nuo kovo 19 dienos, kai Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV vadovaujama koalicija pradėjo karinius smūgius Libijoje pagal Jungtinių Tautų (JT) suteiktą mandatą.

“Savo kulkosvaidžiais negalime apsiginti nuo pabūklų ugnies”, – sukilėlių kovotojas Ramadanas Berki (Ramadanas Berkis) sakė Bin Džavado miestelyje, prieš atsitraukiant į dar toliau rytuose esantį Ras al Unufą.

“Turėjome labai greitai atsitraukti. Buvo labai pavojinga. Tačiau jeigu grįžtų Prancūzijos lėktuvai, šį vakarą jau būtume Sirte, o po trijų dienų – Tripolyje”, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.

“Pasakykite Sarkozy ir Cameronui, kad mums reikia pagalbos; kad be jų aviacijos smūgių Kadhafi vėl mus žudys. Turime tik porą raketų, tačiau to nepakanka”, – pridūrė R.Berki, turėdamas omenyje Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Didžiosios Britanijos premjerą Davidą Cameroną (Deividą Kameroną).

Sukilėlių Laikinosios Nacionalinės Tarybos atstovas Mustafa Ghuriani (Mustafa Gurianis) sakė žurnalistams, jog “būtų naivu galvoti, kad mes nesiginkluojame”, siekiant pagal karinę galią susilyginti su M.Kadhafi ištikimomis pajėgomis.

Tačiau jis atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad Prancūzija arba Jungtinės Valstijos siūlo aprūpinti sukilėliais ginklais. M.Ghuriani tik nurodė, kad sukilėlius remia “draugiškos šalys”, kurių jis neįvardijo.

Antradienio vakarą Libijos sostinėje Tripolyje garsūs sprogimai griaudėjo netoli budriai saugomos M.Kadafi rezidencijos ir karinių taikinių rytiniame priemiestyje Tadžuroje, nurodė vienas AFP korespondentas.

Tadžura, kurioje įsikūrusios kelios karinės stovyklos, koalicijos aviacijos buvo bombarduojama beveik kiekvieną naktį.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė esantis įsitikinęs, kad Libijos autoritarinis lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadhafi) “galiausiai” pasitrauks iš valdžios, taip pat neatmetė galimybės aprūpinti ginklais jį norinčius nuversti sukilėlius.

B.Obama pabrėžė, kad “kilpa” aplink Libijos lyderį veržiasi, bet pastebėjo, kad kol nepastebima ženklų, jog M.Kadhafi siekia susitarti dėl savo išvykimo iš Libijos, nors jo pajėgas įnirtingai bombarduoja tarptautinė koalicija.

Prezidentas davė interviu tris televizijos kanalams, siedamas sustiprinti visuomenės pasitikėjimą jo strategija Libijoje. Pirmadienį jis taip pat kreipėsi į tautą ir susitiko su savo nacionalinio saugumo komanda Kongrese.

B.Obamos komentarai atspindėjo JAV ir sąjungininkų pajėgų siekį didinti spaudimą M.Kadhafi ir jo ginkluotosioms pajėgoms, siekiant priversti Libijos lyderį atsisakyti valdžios.

“Tikimės, kad mums toliau nuosekliai spaudžiant – ne vien karinėmis, bet ir kitomis priemonėmis – Kadhafi galiausiai pasitrauks”, – B.Obama sakė duodamas interviu televizijai NBC.

Tačiau prezidentas pirmadienį savo kalboje perspėjo amerikiečius, jėga gali būti naudojama, siekiant apsaugoti civilius gyventojus, tačiau mėginimai nuversti M.Kadhafi jėga gali pareikalauti daug aukų ir finansinių išlaidų, panašiai kaip per karą Irake.

Prezidentas sakė televizijai “ABC News”, kad M.Kadhafi šalininkams taip pat suteikiama laiko apgalvoti savo poziciją, kai jo režimui stiprinamas spaudimas iš išorės.

“Manau, kad Kadhafi aplinka supranta, jog kilpa veržiasi ir kad jų dienos tikriausiai suskaičiuotos; jie apgalvos, kokie bus tolesni jų žingsniai”, – pabrėžė B.Obama.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienio vakarą energingai teisino pirmąjį karą, kilusį jam einant kadenciją ir akcentavo, kad Jungtinės Valstijos ėmėsi intervencijos Libijoje, siekdamos apsaugoti civilius gyventojų žudynių.

JAV vadovas pabrėžė, kad šios žudynės būtų tapusios dėme ant pasaulio sąžinės ir “mūsų, (amerikiečių), esmės išdavystė”.

Tačiau B.Obama neigė, kad Libijos lyderis Muamaras Kadhafi taps taikiniu, perspėdamas, jog mėginimas jį nuversti jėga gali sukelti smurto bangą, panašią į nusiaubusią Iraką.

“Būdamas prezidentas, atsisakau laukti žudynių ir masinių kapaviečių vaizdų, kad imčiausi veiksmų”, – pareiškė B.Obama, tvirtai gindamas savo sprendimą pasiųsti karo lėktuvus atakuoti M.Kadhafi pajėgų pagal Jungtinių Tautų (JT) suteiktą mandatą civiliams gyventojams ginti.

B.Obama šią kalbą sakė po to, kai Libijos sukilėliai, padrąsinti tarptautinės koalicijos naikintuvų atakų, vėl atsikovojo vyriausybės pajėgų užimtą teritoriją. JAV prezidento kalba taip pat nuskambėjo prieš Londone vyksiančią svarbią tarptautinę konferenciją, kurioje bus svarstoma dėl Libijos ateities.

B.Obama, kalbėdamas Vašingtone esančiame Nacionaliniame gynybos universitete, taip pat neigė perdavęs vadovybę JAV sąjungininkams ir nesugebėjęs aiškiai išdėstyti šios kampanijos strategijos nuo karų pavargusiems amerikiečiams.

“Vos prieš mėnesį Jungtinės Valstijos dirbo su mūsų tarptautiniais partneriais, mobilizuodamos plačią koaliciją. siekdamos užsitikrinti plačios apimties tarptautinį mandatą civiliams gyventojams ginti, sustabdyti puolančią (Libijos) armiją, išvengti žudynių ir įkurti neskraidymo zoną su mūsų sąjungininkais ir partneriais”, – pabrėžė B.Obama.

JAV lyderis pareiškė, kad kilus priešpriešai su žmogumi, kuris savo šalies žmones vadino žiurkėmis, ir kurio režimas korė “civilius gyventojus gatvėse”, jis nematęs kitos išeities, tik imtis veiksmų prieš M.Kadhafi pajėgas, kurios artėjo prie sukilėlių sostinės Bengazio.

Prezidentas sakė, kad šiame mieste galėjo įvykti “žudynės, kurios būtų sukėlusios atgarsį regione ir būtų sutepusios pasaulio sąžinę”.

“Atsisakiau leisti, kad tai įvyktų”, – pabrėžė B.Obama, kuris atėjo į valdžią žadėdamas sugrąžinti JAV karius į tėvynę iš Irako ir Afganistano, tačiau dabar pradėjo naują karinę kampaniją.

“Kai kurios šalys gali dėtis nematančios žiaurumų kitose šalyse. Jungtinės Amerikos Valstijos yra kitokios”, – sakė B.Obama.

“Atmesti lyderės Amerikos atsakomybę, o juo labiau mūsų atsakomybę kitiems žmonėms… būtų mūsų esmės išdavystė”, – pridūrė jis.

F.Frattini interviu, kurį sekmadienį skelbia laikraštis “La Repubblica”, sakė, kad Italija bandys įtikinti Vokietiją sutikti su šiuo planu ir pateikti jį per Londono susitikimą aukšto rango grupei dėl Libijos įsteigti.

“Turime planą ir pažiūrėsime, ar jis gali būti paverstas Italijos ir Vokietijos pasiūlymu, galbūt- bendrame dokumente, kuris gali būti pateiktas antradienį”, – sakė jis.

Pasak ministro, plane numatytas ugnies nutraukimas, kurį stebėtų Jungtinės Tautos (JT), ir “nuolatinis humanitarinis koridorius” pagalbai teikti, kurio jau bando siekti Turkija.

Italija prašytų aktyvaus Arabų Lygos ir Afrikos Sąjungos (AS) dalyvavimo, pirmiausia – dialogo su Libijos opozicija. Arabų šalys dalyvaus antradienio susitikime.

F.Frattini sakė, jog “neįsivaizduojama”, kad koks nors sprendinys numatytų M.Kadhafi išlikimą valdžioje, ir pridūrė, kad AS ir net Libijos režimo nariai bando įtikinti M.Kadhafi pasitraukti.

Didžioji Britanija ir Prancūzija spaudė imtis karinių veiksmų Libijoje, Vokietija tam priešinosi, o Italija, regis, liko sprendimų priėmimo nuošalyje, nors jos bazės yra naudojamos dabartinėje operacijoje.

“Šiomis sunkiomis dienomis Europa galbūt prarado kai kurias dalis. Nenorime prarasti Vokietijos ir dėl evoliucijos ugnies nutraukimo link bus lengviau pamatyti jos grįžimą”, – sakė F.Frattini.

Sekmadienį NATO ambasadoriai susitikime aptars planus dėl Aljanso mandato išplėtimo, kad būtų galima visiškai perimti vadovavimą karinėms operacijoms, įskaitant sausumoje esančių taikinių atakavimą.

NATO pareigūnai sakė, kad jei visos 28 narės sutiks išplėsti Aljanso vaidmenį, tai užtikrintų jam “politinę operatyvinių sprendimų kontrolę”.

Tarptautinės koalicijos aviacija penktadienį septintą dieną iš eilės atakavo Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimo pajėgas, tęsiant NATO vadovaujamą kampaniją, kuri, pasak Prancūzijos kariškių, gali trukti kelias savaites.

NATO sutiko perimti vadovavimą palaikant Libijoje neskraidymo zoną, o Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos naikintuvai smogė Tripolio režimo sausumos pajėgoms strategiškai svarbiame rytiniame Adždabijos mieste.

“Imamės veiksmu, prisidėdami plataus masto tarptautinių pastangų apsaugoti civilius gyventojus nuo Kadhafi režimo”, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

Jis pabrėžė, kad NATO vadovauja tik neskraidymo zonos palaikymo misijai, tačiau vienas anonimu pageidavęs likti JAV pareigūnas sakė Vašingtone, jog 28 šalių Aljansas priėmė “politinį susitarimą” vadovauti visoms operacijoms, kuriomis siekiama apsaugoti civilius žmones – įskaitant smūgius M.Kadhafi sausumos pajėgoms.

Praeitą naktį Libijos dangų vėl raižė priešlėktuvinių kulkosvaidžių trasuojančių kulkų dryžiai, o sostinėje Tripolyje ir jo rytiniame priemiestyje Tadžuroje nugriaudėjo bent trys sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Bent vienas sprogimas pasigirdo miesto centre, o kiti du driokstelėjo Tadžuroje, kur įsikūrusios karinės bazės, nurodė vienas AFP reporteris.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Liamas Foxas (Lajemas Foksas) penktadienį informavo, kad Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvai “Tornado” praeitą naktį smogė raketomis M.Kadhafi pajėgų šarvuotosioms mašinoms Adždabijoje, esančioje už 860 kilometrų nuo Tripolio.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė nustatęs aiškius ir nedviprasmiškus uždavinius kovinę misiją Libijoje vykdančioms Amerikos pajėgoms: ji turi būti ribota, trukti kelias dienas, o ne savaites, o jos tikslas – apsaugoti civilius gyventojus.

Tačiau padėtis susiklostė kitaip. Nepraėjus nė savaitei nuo šios kampanijos pradžios, ją aptemdė neaiškumas, klausimai dėl vadovavimo ir uždavinių paskirstymo, tuo tarpu taikūs žmonės šioje Šiaurės Afrikos šalyse tebežūsta.

Pentagonas tvirtina didžiojoje Libijos dalyje sėkmingai palaikantis neskraidymo zoną, dėl kurios į orą negali pakilti šalies lyderio pulkininko Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pasenę karo lėktuvai. Tačiau Tripolio režimo tankai ir kariai tęsia atakas prieš civilius gyventojus.

Vašingtono administracija siekia slopinti šiuo metu vykstančius ginčus dėl vadovavimo, tikindama, jog visos problemos bus greitai išspręstos – galbūt jau ateinantį savaitgalį.

Tačiau kai kam abejonės neišsisklaido.

“Viskas dar gali labai greitai išsispręsti mūsų naudai. Tačiau kad taip nutiktų, turime panaudoti daug intensyvesnę karinę jėgą”, – sakė buvęs JAV Valstybės departamento vyriausiasis derybininkas Artimuosiuose Rytuose Aaronas Davidas Milleris (Aronas Deividas Mileris) dirbęs tiek respublikonų, tiek demokratų administracijose.

“Tačiau žinant mums kylančias kliūtis ir mūsų pačių abejones, man neatrodo, kad esame pasiruošę tai padaryti”, – pridūrė A.D.Milleris, šiuo metu dirbantis ekspertu užsienio politikos analizių institute – Woodrow Wilsono (Vudrou Vilsono) centre.

“Panašu, kad šiuo metu klostosi pato padėtis, kuri ne per labiausiai žeidžia Kadhafi stovyklą”, – aiškino jis.

Prezidentas taip pat patiria Kongreso skeptikų spaudimą.

Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris (Džonas Beineris) savo laiške B.Obamai nurodė, kad jis ir kiti politikai “susirūpinę, jog JAV kariniai ištekliai skiriami šiam karui, neišaiškinus Amerikos žmonėms, Kongresui ir mūsų kariams, kokia misija vykdoma Libijoje ir koks Amerikos vaidmuo įgyvendinant šią misiją”.

J.Boehneris pridūrė, kad B.Obama iki šiol yra išsakęs tik “ribotų, kai kada prieštaringų komentarų” dėl šių veiksmų.

Taip pat susidaro vaizdas, jog JAV vadovas taip pat nepakankamai bendrauja su savo kariuomenės vadais. B.Obama ne kartą pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos tėra vienos iš daugelio veikėjų tarptautinėje koalicijoje. Tačiau iš Amerikos generolų ir admirolų pasisakymų spaudos konferencijose galima suprasti, kad šiam šou vadovauja Pentagonas – bent jau laikinai.

Iki šiol amerikiečiai buvo atsakingi už daugumą aviacijos atakų prieš taikinius Libijoje. Nuo trečiadienio vakaro Amerikos karo lėktuvai atliko 113 reidų, kurių per šį laikotarpį iš viso surengta 175, kontradmirolas Geraldas P.Hueberis (Džeraldas P.Hiuberis) informavo žurnalistus iš JAV karinio vadovavimo laivo, plaukiojančio Viduržemio jūroje.

Iš šio kariškio pasisakymo galima suprasti, kad misija Libijoje gali ilgokai užsitęsti.

“Neturime jokių duomenų, kad Kadhafi pajėgos laikosi Jungtinių Tautų (JT) 1973-osios rezoliucijos”, leidžiančios nustatyti neskraidymo zoną ir reikalaujančios, kad vyriausybės pajėgos atsitrauktų iš gyvenamųjų centrų, sakė JAV operatyviniam štabui vadovaujantis kontradmirolas.

“Dabartiniai mūsų žvalgybos duomenys rodo, kad nėra jokių Kadhafi pajėgų traukimosi ženklų”, – pridūrė G.P.Huebneris.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) neabejotinai atsižvelgė į daugelio savo karo vadų nuomonę, prieš kelias savaites pareiškęs, kad neskraidymo zonos palaikymas yra sudėtinga didelio masto operacija, prilygstanti karo paskelbimui, o galimybė ją sėkmingai įgyvendinti abejotina.

R.Gatesas, kuris trečiadienį apsilankė Kaire, sakė negalintis prognozuoti, kad tarptautinė koalicija galės atšaukti neskraidymo zoną Libijoje, tačiau užsiminė, kad JAV vadovavimą šiai operacijai gali perduoti jau ateinantį šeštadienį. Pentagono vadovas pridūrė, jog niekas nemano, kad ši operacija truks tik dvi ar tris savaites, bet negalėjo atsakyti, kokiu būdu ji galėtų būti užbaigta.

Kol kas Jungtinės Valstijos lieka vadovauti jau penkias dienas vykstančiai operacijai, nors tiksliai nežinoma, kas ir kada perims jos vairą. Dabar dėl šio klausimo tariamasi NATO būstinėje Briuselyje.

JAV pageidauja, kad Aljansas perimtų strateginį ir taktinį vadovavimą koalicijos pajėgoms. Jungtinių Valstijų, taip pat Europos, arabų ir Afrikos šalių pareigūnai taip pat buvo pakviesti į ateinantį antradienį Londone vyksiantį susitikimą, kuriame tikimasi aptarti svarbiausius politinius ir logistinius šios misijos aspektus.

Vašingtone įsikūrusiame Strateginių ir tarptautinių studijų centre dirbantis Afrikos politikos ekspertas Richardas Downie (Ričardas Daunis) sako nesitikėjęs, kad JAV iki šiol vadovaus operacijoms Libijoje.

“Manau, šiuo atveju visiems veikėjams kyla daug sunkumų koordinuojant savo veiksmus, – nurodė jis. – Akivaizdu, kad jie kol kas nėra įsitikinę, ar tai pavyks išspręsti. Juo ilgiau bus sprendžiama, juo keblesnėje padėtyje atsiduria Jungtinės Valstijos. Artimiesiems Rytams susidaro ne pats geriausias vaizdas, kai JAV iki šiol tebėra šios operacijos priešakys ir centras.”

B.Obama atmetė galimybę siųsti JAV karius į sausumos pajėgų operacijas Libijoje ir šią poziciją pakartojo duodamas interviu ispanų kalba transliuojančiai televizijai “Univision”.

Baigdamas kelionę po Lotynų Ameriką, JAV vadovas pareiškė, kad sausumos pajėgų operacijų klausimas visiškai nesvarstytinas, net jeigu oro smūgiai nenulems M.Kadhafi režimo pabaigos.

Paklaustas, kaip galėtų būti užbaigta tarptautinės koalicijos misija, B.Obama aiškios vizijos nepateikė.

“Užbaigimo strategija bus (pradėta) įgyvendinti šią savaitę – ta prasme, kad mes atsisakysime daug aktyvesnių pastangų formuoti aplinką, – sakė jis. – Toliau atliksime pagalbinį vaidmenį: vykdysime elektroninės kovos priemones, žvalgybą ir kitus vien mums būdingus vaidmenis, tačiau tai yra tarptautinė misija, kurios uždaviniai nustatyti Saugumo Tarybos rezoliucijoje”.

Misijos vadovams dar reikia išspręsti daug strateginių klausimų. Pavyzdžiui, jeigu sukilėliams pavyktų atnaujinti karinį puolimą, ar koalicijos pajėgos teiktų palaikymą iš oro, jeigu kovotoja užiminėtų teritorijas arba atakuotų vyriausybės pajėgas?

“Negali būti nieko pavojingiau koalicijos pastangų veiksmingumui nei nesutarimas, kodėl mes ten dalyvaujame ir ką ketiname nuveikti”, – pareiškė buvęs JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas).

Tuo tarpu JAV diplomatijos vadovė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ragina neprarasti kantrybės.

Trečiadienį ji sakė žurnalistams, kad per mažai dėmesio skiriama iki šiol didžiausiai per operacijas Libijoje pasiektai sėkmei – jog Bengazyje pavyko išvengti humanitarinės krizės.

Tačiau H.Clinton pripažino: “Iššūkių išlieka, kol Kadhafi siunčia savo pajėgas pulti savo žmones”.

Turkijos prezidentas trečiadienį pareiškė, kad kai kurias šalis dalyvauti koalicijoje, kuri vykdo karinius smūgius naftos turtingoje Libijoje, skatina “oportunizmas”, taip pat kyla įtarimų dėl jų “slaptų ketinimų”?.

“Šis klausimas iš esmės susijęs su žmonių laisve ir priespaudos nutraukimu… Tačiau, deja, akivaizdu, kad kai kurias šalis skatina oportunizmas”, – prezidentas Abdullah Gulas (Abdula Giulas) sakė žurnalistams, neminėdamas konkrečių šalių.

“Dalis tų, kurie dar vakar buvo artimiausi diktatoriams ir siekė jais pasinaudoti… šiandien demonstruoja perdėtą elgesį ir kelia įtarimus dėl slaptų ketinimų”, – pridūrė jis.

Didelę įtaką Artimuosiuose Rytuose turinti NATO narė Turkija, kurios dauguma gyventojų yra musulmonai, pasmerkė karinius smūgius Turkijoje, sakydama, kad Vakarų šalių vadovaujamos koalicijos suformavimas “nepakankamai” atitinka tarptautinius reikalavimus.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipa Erdohanas) antradienį perspėjo, kad šie antskrydžiai gali duoti priešingų rezultatų, nes “anksčiau esame matę, kad tokios operacijos… tik padidina aukų skaičių, virsta okupacija ir rimtai pakenkia šalių vienybei”.

Ankarą supykdė Prancūzijos vadovavimas šioms operacijoms ir Turkijos nepakvietimas į praeitą šeštadienį Paryžiuje vykusį viršūnių susitikimą, kuriame buvo tariamasi dėl karinės misijos Libijoje.

Abiejų šalių santykiai jau anksčiau buvo pašliję dėl Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) akivaizdaus priešiškumo Turkijos siekiui įstoti į Europos Sąjungą.

Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis), kurio pajėgas jau keturias dienas iš eilės bombarduoja Jungtinių Tautų (JT) palaikoma tarptautinė koalicija, per valstybinę televiziją pareiškė, kad jo šalis yra “pasiruošusi mūšiui, tuo tarpu Vakarų šalių vadovai trečiadienį planuoja savo tolesnius žingsnius.

“Mes laimėsime šį mūšį”, – M.Kadhafi sakė savo šalininkams vyriausybiniame Bab al Azizijos komplekse Tripolyje, kuriam anksčiau smogė koalicijos raketos.

Trečiadienį paryčiais televizija CNN pranešė, kad koalicijos aviacija atakavo taikinius netoli Misratos miesto, esančio į rytus nuo Tripolio.

Misratoje įsitvirtinę sukilėliai nurodė, kad juos intensyviai atakuoja M.Kadhafi pajėgos, kurios šį miestą laiko apsupusios jau porą savaičių. Opozicijos pajėgos nurodė, kad Tripolio režimo kariai antradienį Misratoje nukovė keturis vaikus.

Pentagonas antradienį paskelbė, kad JAV oro pajėgos Libijoje surengė 212, o koalicijos sąjungininkų aviacija – 124 reidus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) sakė, kad koalicijos, kuri šeštadienį pradėjo bombarduoti M.Kadhafi režimo karinius objektus, tolesni veiksmai priklausys nuo spaudžiamo Libijos lyderio pozicijos.

Įtempta padėtis išlieka Libijos rytuose, kur M.Kadhafi pajėgos, dislokuotos į pietus nuo sukilėlių pagrindinės tvirtovės Bengazio esančiame Adždabijos mieste ir jo apylinkėse, lengvai atmušė prastai organizuotų ir ginkluotų opozicijos kovotojų puolimus.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė, kad M.Kadhafi gali mėginti išlikti valdžioje, tačiau pabrėžė, kad kariniai veiksmai – ne vienintelis būdas, kuriuo Vašingtonas gali spausti jį atsistatydint.

Libijos lyderis “gali mėginti susigūžti ir išlaukti, netgi kai palaikant neskraidymo zoną”, B.Obama sakė televizijai CNN.

“Tačiau atminkite, kad turime ne vien karinių priemonių, siekiant užbaigti Kadhafi pasitraukimą”, pridūrė JAV vadovas.

Vašingtonas antradienį paskelbė sankcijas 14 bendrovių, kontroliuojamų Libijos nacionalinės naftos korporacijos, siekiant uždaryti M.Kadhafi režimo finansavimo šaltinius.

Libijos sostinėje Tripolyje trečią naktį iš eilės šaudė priešlėktuviniai kulkosvaidžiai, tačiau vienas JAV generolas nurodė, kad tarptautinės koalicijos aviacijos atakų tempas tikriausiai sulėtės, Vašingtonui vengiant įsitraukti į šioje šalyje besivystantį pilietinį karą.

Libijos valstybinė televizija pranešė, kad pirmadienį sostinėje buvo atakuoti keli objektai. Tačiau Vakarų šalys nepatvirtino pranešimų apie naujus smūgius, užtikrinant neskraidymo zoną pagal Jungtinių Tautų (JT) suteiktą mandatą, siekiant apsaugoti civilius gyventojus nuo Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgų.

Sukilėliai, kurie prieš prasidedant koalicijos antskrydžiams M.Kadhafi pajėgų buvo nustumti į rytus iki savo pagrindinės tvirtovės Bengazio, iki šiol mažai pasinaudojo tarptautinės kampanijos atvertomis galimybėmis, todėl baiminasi, kad šis karas gali atvesti į aklavietę.

Vašingtonas, vengiantis įsitraukti į dar vieną karą po ilgų kampanijų Irake ir Afganistane, atmetė galimybę imtis konkrečių veiksmų, siekiant nuversti M.Kadhafi, o Prancūzija pirmadienį išreiškė viltį, kad Libijos režimas žlugs iš vidaus.

“Man atrodo, kad atakų intensyvumas tikriausiai sumažės, nebent nutiktų kažkas neįprasta ir netikėta”, – operacijose Libijoje dalyvaujančioms JAV pajėgoms vadovaujantis generolas Carteris Hamas (Karteris Hamas) sakė žurnalistams Vašingtone.

Pirmąkart viešai komentuodamas šią krizę, C.Hamas pridūrė, jog įmanoma, kad M.Kadhafi išliks valdžioje.

“Nemanau, kad kas nors sakytų, jog tai būtų idealu”, – generolas aiškino pirmadienį. Šios prognozės aiškiai skiriasi nuo JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pareiškimo, kad M.Kadhafi turi pasitraukti iš valdžios.

B.Obama, kuriam namuose pateikiama klausimų dėl galimo JAV pajėgų įsitraukimo į karą jau trečioje musulmoniškoje šalyje, sakė, kad Vašingtonas artimiausiomis dienomis perduos kitoms šalims vadovavimą operacijoms Libijoje.

“Numatome, kad šis perėjimas įvyks artimiausiomis dienomis, o ne savaitėmis”, – prezidentas sakė spaudos konferencijoje per vizitą Čilėje.

B.Obama neįvardijo šalies arba organizacijos, kuriai bus perduotas vadovavimas, tačiau aktyviausiai už intervenciją Libijoje pasisako Didžioji Britanija ir Prancūzija.

Koalicijos raketų smūgiai jau sunaikino pagrindinius Libijos priešlėktuvinės gynybos pajėgumus.

Libijos valstybinė televizija paskelbė, kad “priešai kryžininkai” vėl atakavo kelis objektus Tripolyje.

“Šios atakos neįbaugins Libijos žmonių”, – pabrėžė transliuotojas.

Naktį iš pirmadienio į antradienį sostinėje aidėjo priešlėktuvinių kulkosvaidžių šūviai, o Tripolio centre susirinkę režimo šalininkai skandavo M.Kadhafi palaikančius šūkius. Miesto gatvėse dideliu greičiu važinėjo automobiliai, kurių vairuotojai spaudė garso signalus.

Palydovinė televizija “al Jazeera” pranešė, jog dviejose priešlėktuvinės gynybos bazėse Libijos rytuose buvo sunaikinti radiolokatoriai. Tačiau šiame regione dalyvaujančių Prancūzijos ginkluotojų pajėgų atstovas sakė, kad tuo metu jų lėktuvai neskraidė.

Tuo tarpu sukilėlių kontroliuojamų vakarinių Libijos miestų Misratos ir az Zintano gyventojai sakė, kad juos atakavo M.Kadhafi pajėgos.

Kai kurie saugumo analitikai prognozuoja, kad vyriausybės pajėgos sieks įsiveržti į civilių žmonių gyvenamus rajonus, siekdamos išvengti koalicijos aviacijos atakų.

Misratos gyventojai sakė, kad žmonės išėjo į gatves, mėgindami neleisti M.Kadhafi pajėgoms įžengti į miestą.

“Kai jie susirinko centre, Kadhafi pajėgos pradėjo į juos šaudyti iš artilerijos ir šautuvų”, – pasakojo gyventojas, vardu Saadounas (Saadunas). Jis pridūrė, kad žuvo devyni žmonės.

Pasak dviejų liudininkų, netoli sienos su Tunisu esantis az Zintanas buvo smarkiai apšaudomas artilerijos, todėl gyventojai buvo priversti slėptis kalnų urvuose. Buvo sugriauti keli namai ir mečetės minaretas.

“Šiandien naujos pajėgos buvo siunčiamos apsupti miestą. Kalnų papėdėse netoli az Zintano dabar budi mažiausiai 40 tankų”, – Abdulrahmane’as Dawas (Abdulrahmanas Davas) sakė “Reuters”, paskambinęs iš az Zintano.

Specialus lėktuvas, skraidinantis Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių Ban Ki-mooną (Ban Kimuną), pirmadienį turėjo aplenkti Libiją, kurioje tarptautinės pajėgos trečią naktį iš eilės bombardavo Tripolį, vykdydamos JT sankcionuotą kampaniją prieš šios šalies lyderį Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį).

Lėktuvas, skraidinantis Ban Ki-moona ir aukšto rango JT pareigūnų delegaciją iš Kairo į Tunisą, turėjo aplenkti Libiją iš šiaurės, toliau nuo aviacijos reidų zonos, nurodė pareigūnai.

“Skrydžio maršrutas buvo sutartas su institucijomis, vadovaujančioms tarptautiniams veiksmams”, – sakė vienas JT pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Ban Ki-moonas Kaire dalyvavo derybose su Egipto vyriausybės vadovais ir susitiko su pilietinių organizacijų atstovais, atvykęs įvertinti padėties šioje šalyje po sukilimo, per kurį buvo nuverstas prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas).

JT vadovo lėktuvas į Tunisą atskrido pirmadienio vakarą, o antradienį Ban Ki-moonas susitiks su laikinuoju šalies vadovu Fouedu Mebazaa (Fuedu Mebazatu), pakeitusiu nuverstą prezidentą Zine’ą El Abidine’ą Ben Ali (Ziną Abidiną Ben Alį), ir kitais lyderiais.

Tuo tarpu Italijai priklausančioje Lampedūzos saloje susitelkė keli tūkstančiai Tuniso piliečių, pabėgusių iš savo šalies nuo protestų, per kuriuos buvo nuverstas Zine’as El Abidine’as Ben Ali, pradžios.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įsitikinęs, kad reikia atsargiau rinktis žodžius, skelbiant pareiškimus apie įvykius Libijoje.

“Jokiu būdu negalima vartoti posakių, kurie iš esmės skatina civilizacijų susidūrimus. Tokių, kaip “kryžiaus žygiai” ar panašių. Tai nepriimtina. Priešingu atveju viskas gali baigtis žymiai blogiau, nei tai kas vyksta. Apie tai turi visi prisiminti”, – Gorkose žurnalistams pareiškė prezidentas.

Tokiu būdu prezidentas D.Medvedevas sukritikavo premjero Vladimiro Putino pareiškimą, kad atakos prieš Libiją primena viduramžių kryžiaus žygį, ir tai galima laikyti iki šiol rimčiausiu nuomonių susikirtimu Rusijos valdžios tandeme.

“Ši Saugumo Tarybos rezoliucija, be abejo, yra nevisavertė ir kenkianti”, – pareiškė V.Putinas kalbėdamasis su Votkinsko gamyklos darbininkais pirmadienį.

Pasak jo, pažiūrėjus, kas ten parašyta, “iš karto pasidarys aišku, kad ji leidžia visiems daryti viską, imtis bet kurių veiksmų prieš suverenią valstybę”.

“Ir apskritai, tai man primena viduramžių raginimą eiti į kryžiaus žygį, kai kas nors kviečia ką nors eiti į tam tikrą vietą ir kažką vaduoti”, – sakė V.Putinas.

D.Medvedevas nemano, kad JT Saugumo Tarybos 1973 rezoliucija yra neteisinga ir ragina neleisti konfliktui išplisti po visą Afrikos teritoriją.

“Manau, kad ši rezoliucija iš esmės atspindi ir mūsų Libijos įvykių vertinimą, tačiau ne visur, todėl mes nepasinaudojome savo veto teise, ir, kaip jūs suprantate, kad mūsų atsisakymas nesinaudoti veto teise buvo kvalifikuotas, atsižvelgiant į visiškai suprantamas pasekmes. Būtų neteisinga kalbėti, kad “mes neįsivaizdavome, ką darome”, – sakė prezidentas.

Jis pažymėjo, kad tokios buvo jo instrukcijos Rusijos užsienio reikalų ministerijai.

Prezidentas pareiškė, kad Rusija “nedalyvaus operacijoje uždarant skraidymo erdvę ir, neduok Dieve, sausumos operacijose Libijos žemėje”.

“O tos galimybės atmesti negalima”, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje tarptautinės koalicijos pajėgų galimą sausumos operaciją.

Rusijos prezidentas pranešė, kad Rusija nėra nutraukusi diplomatinių santykių su Rusija ir yra pasirengusi tarpininkauti, tačiau “klausimas – su kuo ten kalbėti”.

“Kadhafi pareiškė, kad neužima jokio posto. Sprendžiant iš jo veiksmų, jis tapo asmeniu, kuriam rankos niekas nepaduos, ir niekas Vakaruose su juo nekalbės. Mes diplomatinių santykių nenutraukėme ir esame pasirengę tarpininkauti”, – pažymėjo prezidentas.

Jis išreiškė viltį, jog šiuo metu Libijos oro erdvės uždarymo operacijoje dalyvaujančios šalys veikia suvokdamos, jog “visa tai daroma Libijos liaudies labui, siekiant neleisti žūti žmonėms ir subyrėti Libijai kaip valstybei”.

Tačiau, “nuo tų veiksmų nukentėjo civiliai objektai…, žuvo žmonių, ir tai parodo, kad toms, atitinkamose priemonėse dalyvaujančioms valstybėms nepavyko to pasiekti”, – pažymėjo D.Medvedevas.

Rusijos prezidentas išreiškė viltį, kad “tarptautinei bendruomenei suderinus savo veiksmus, Libijos žemėje įsivyraus taika ir bus imtasi visų priemonių, kad konfliktas neišplistų Afrikos teritorijoje ir kitų valstybių teritorijoje”

Libijos armijos atstovas sekmadienį paskelbė naujas paliaubas tęsiant kovos su sukilėliais kampaniją, tačiau kol kas neaišku, ar tai padės Tripoliui išvengti antros tarptautinės oro smūgių kampanijos nakties.

Atstovas Miladas Fokehi (Miladas Fokehis) sakė, kad paskelbti paliaubas, kurios įsigaliojo 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku, buvo nuspręsta po Afrikos Sąjungos raginimo nedelsiant nutraukti kovos veiksmus.

“Sutinkamai su komunikatu, kurį Nuakšote šeštadienį paskelbė Afrikos Sąjungos komisija ir JT 1970-ąja ir 1973-ąja rezoliucijomis, ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadovybė įsakė nuo sekmadienio 21 val. nutraukti ugnį”, – sakė M.Fokehi.

Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimas jau buvo paskelbęs ugnies nutraukimą penktadienį, kai JT Saugumo Taryba priėmė 1973-ąja rezoliuciją, leidžiančią imtis bet kokių būtinų priemonių, įskaitant neskraidymo zonos įvedimą, kad jo pajėgos negalėtų pakenkti civiliams gyventojams.

Savo ruožtu po susitikimo Mauritanijos sostinėje Afrikos Sąjungos komisija dėl Libijos klausimo paragino “nedelsiant nutraukti” bet kokias atakas ir paprašė Libijos valdžią užtikrinti “užsieniečių apsaugą” ir galimybę gauti “humanitarinę pagalbą tiems, kam jos reikia”.

Komisija taip pat paskelbė, kad kovo 25 dieną Etiopijos sostinėje Adis Abeboje surengs susitikimą, kuriame kartu su Arabų Lygos, Islamo Konferencijos Organizacijos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų atstovais tarsis “dėl konsultacijų ir suderintų veiksmų mechanizmo”, kuris leistų išspręsti Libijos krizę.