Libijos šiaurėje esantis Ras al Unufas, svarbus naftotiekių mazgas, sekmadienį vis dar yra sukilėlių rankose, praneša AFP korespondentai, kurių informacija prieštarauja valstybinės televizijos pranešimams, kad miestas buvo atgautas.

“(Libijos prezidentas Muamaras) Kadhafi (Muamaras Kadafis) sako, kad jie atsiėmė Ras al Unufą, bet mes vis dar esame čia, Ras al Unufe, ir ne tik čia, bet ir toliau (į vakarus)”, – prie vienintelio Ras al Unufo viešbučio žurnalistams sakė vienas vietos sukilėlių lyderis pulkininkas Bashiras al Moghrabi (Baširas Mograbis).

AFP korespondentai yra tarp užsienio žurnalistų, apsistojusių viešbutyje vakariniame Ras al Unufo pakraštyje. Naktį jie mieste negirdėjo jokių kovos garsų.

“Naktį nebuvo jokių susirėmimų, miestą mes kontroliuojame”, – žurnalistams sakė kitas sukilėlių kovotojas.

Vienas Libijos valstybinis televizijos kanalas anksčiau pranešė, kad prezidentui lojalios pajėgos atsiėmė Ras al Unufą, trečiąjį pagal dydį šalies miestą Misratą ir Tobruką, kuris kontroliuoja kelią, vedantį prie Egipto sienos.

Sukilėliai pažadėjo žygiuoti į Sirtą, M.Kadhafi gimtąjį miestą, esantį už maždaug 150 km nuo Bin Džavado – tolimiausio taško Viduržemio jūros pakrantėje, kur AFP žurnalistai šeštadienį matė sukilėlius.

Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) remia Venesuelos vadovo Hugo Chavezo (Hugo Čaveso) pasiūlytą planą dėl tarpininkavimo ieškant taikaus Šiaurės Afrikos šalį apėmusios krizės sprendimo, ketvirtadienį sakė Venesuelos pareigūnas.

Venesuelos informacijos ir komunikacijų ministras Andresas Izarra (Andresas Isara) socialiniame tinkle “Twitter” nurodė, kad šalies užsienio reikalų ministras Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) telefonu kalbėjosi su kolega iš Libijos, kuris M.Kadhafio vardu patvirtino, kad šalies vyriausybė remia H.Chavezo taikos iniciatyvą.

“Oficialus Libijos sutikimas su Chavezo taikos pasiūlymu yra naujiena, kuri, mūsų nuomone, kursto viltis, esama galimybės per derybas rasti taikų konflikto sprendimą”, – nurodė A.Izarra, atsakydamas į naujienų agentūros AP elektroniniu paštu atsiųstus klausimus.

Tačiau kitos šalys, pradedant Jungtinėmis Valstijomis ir baigiant Italija, atmetė Venesuelos prezidento iniciatyvą, pavadinusios ją klaidinga prieiga. M.Kadhafi oponentai taip pat leido suprasti nelinkę derėtis, kol jis tebėra valdžioje.

“Nereikia tarptautinės komisijos, kad pulkininkui Kadhafi būtų pasakyta, ką jis turi padaryti savo šalies ir savo žmonių labui, – sakė Valstybės departamento atstovas Philipas Crowley (Filipas Kraulis). – Jis turėtų pasitraukti ir dėl savo žmonių turėtų liautis juos puolęs”.

H.Chavezas pavadino M.Kadhafi draugu, be to, juos vienija tam tikros bendros socialistinės idėjos ir nusistatymas prieš Vašingtoną.

Venesuelos vadovas apkaltinos Jungtines Valstijas sutirštinant spalvas dėl įvykių Libijoje, kad būtų galima “pateisinti invaziją”. H.Chavezas taip pat sakė, jog mato paralelių tarp tos padėties, kurioje dabar atsidūrė Libijos lyderis, ir 2002 metų perversmo Venesueloje, per kurį nesėkmingai mėginta jį nuversti.

Ketvirtadienio vakarą pasirodęs per televiziją H.Chavezas sakė, jog kalbėjosi su M.Kadhafi, ir šis jį patikino, jog nesvarsto galimybės išvykti iš šalies, nors tokių gandų būta.

“Netikėkite, kad Gadhafi išvyks į Venesuelą ir Nikaragvą. Jokiu būdu. Jei jankiai ir jų sąjungininkai įsiverš į Libiją, esu tikras, kad M.Kadhafi mirtų priešindamasis”, – sakė Venesuelos lyderis.

“Tačiau aš įspėju pasaulį dėl karo pasekmių”, – pridūrė jis.

Pasak jo, naftos kaina už barelį gali pasiekti 200 JAV dolerių, jei “Jungtinės Valstijos pavers Libiją tarptautinio karo arena”.

Venesuelos informacijos ir komunikacijų ministras A.Izarra sakė, kad H.Chavezo ir Libijos vadovo pokalbis įvyko anksčiau šią savaitę. Jie aptarė galimybę suburti bloką šalių, kurios tarpininkautų sprendžiant krizę.

Kelių Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių, kurios yra Venesuelos sąjungininkės, užsienio reikalų ministrai aptars H.Chavezo iniciatyvą penktadienį įvyksiančiame Bolivaro aljanso Amerikoms” (Alianza Bolivariana para las Americas – ALBA) susitikime Karakase, pranešė Ekvadoro diplomatijos vadovas Ricardo Patino (Rikardas Patinas).

“Pakalbėkime apie taiką Libijai, per derybas randamus sprendinius”, – rašė Venesuelos informacijos ir komunikacijų ministras A.Izarra socialiniame tinkle “Twitter”.

JAV valstybės departamento atstovas Ph.Crowley sakė, kad pastangos išspręsti krizę Libijoje taikiomis priemonėmis vertos aptarimo. Tačiau jei M.Kadhafi “nereaguoja į daugybę tarptautinės bendrijos raginimų atsistatydinti, nesuprantu, ką nuveiktų tarptautinė komisija”, pridūrė jis.

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) sakė, jog H.Chavezo pasiūlymas, kaip jis supranta, numato, kad M.Kadhafi liks poste, o toks rezultatas, pasak jo, yra nepriimtinas.

Tuo tarpu prie Libijos ambasados Karakase susirinkusi grupė demonstrantų pasmerkė Tripolio režimo atakas prieš civilius protestuotojus ir skandavo prieš M.Kadhafi nukreiptus šūkius, tarp jų: “Dink diktatoriau, savo žmonių žudike!”

H.Chavezas per dvylika buvimo valdžioje metų užmezgė glaudžius ryšius su M.Kadhafi.

2009 metais H.Chavezas dalyvavo Libijoje vykusiose M.Kadhafi valdžios 40-mečio iškilmėse. Vėliau tais pačiais metais Libijos lyderis atvyko į Venesuelai priklausančią Margaritos salą. Tai buvo pirmasis M.Kadhafi vizitas Lotynų Amerikoje, per kurį jis, kaip įprasta, buvo apsistojęs savo beduiniškoje palapinėje.

H.Chavezas pasiūlė nusiųsti į Libiją “geros valios komisiją”, kuri pamėgintų sušvelninti konfliktą. Tačiau neaišku, kuo galėtų užsiimti tokia delegacija, kol tarp M.Kadhafi ir jo oponentų nevyksta dialogas.

Libijos opozicijos atstovas Mustafa Gheriani (Mustafa Gerianis) atmetė bet kokią derybų su M.Kadhafi galimybę, pareiškęs, kad “jo rankos suteptos krauju”.

Sukilėliai, įkūrę Libijos Nacionalinę Tarybą šalies rytuose, yra pasiruošę tartis tik dėl lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) atsistatydinimo arba išvykimo, siekiant sustabdyti kraujo liejimą, ketvirtadienį pranešė vieno įtakingo sukilėlių vado padėjėjas.

Buvusio teisingumo ministro Mustafos Abdel Jalilo (Mustafos Abdel Džalilo), kuris vadovauja šiuo metu Bengazyje įsikūrusiai Nacionalinei Tarybai, padėjėjas Ahmedas Jabreelas (Ahmedas Džabrilas) sakė, kad kitos šalys turi užtikrinti virš Libijos “neskraidymo zoną”, siekiant padėti sukilėliams nuversti valdžios įsikibusį M.Kadhafi.

“Jeigu vyktų kokios nors derybos, jose būtų tariamasi dėl viena – kaip Kadhafi galėtų išvykti iš šalies arba atsistatydinti, kad galėtume išsaugoti gyvybių. Nėra nieko kita, dėl ko būtų galima derėtis”, – A.Jabreelas, kuris yra įgaliotas kalbėti M.Abdel Jalilo vardu, sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

“Neketiname derėtis dėl jokio politinio sprendimo. Norime jį teisti, tačiau jeigu nesuteiksime jam galimybės pasitraukti, žinome, kad žus daugiau žmonių”, – atstovas sakė sukilėlių kontroliuojamame rytiniame pajūrio mieste al Baidoje.

Nacionalinė Taryba paragino Jungtines Tautas palaikyti aviacijos smūgius prieš afrikiečius samdinius, kurie esą kaunasi už M.Kadhafi režimą. Ketvirtadienį Tripolio aviacija atakavo kai kuriuos rytinius miestus, o trečiadienį prieš al Buraikos (Bregos) miestą buvo surengtas sausumos pajėgų puolimas, tačiau sukilėliai jį atrėmė.

“Nemanau, kad Kadhafi dar galvoja susigrąžinti rytų Libiją. Jis stengiasi išlaikyti, ką dar turi rankose, ir surasti politinį sprendinį”, – aiškino A.Jabreelas.

Paklaustas apie padėtį al Buraikoje, A.Jabreelas atsakė: “Žmonės kontroliuoja padėtį žemėje. Mes sakome, kad reikalingi aviacijos smūgiai, siekiant užtikrinti neskraidymo zoną virš Libijos. Jeigu tai būtų pasiekta, žmonės tikrai sugebėtų įveikti Kadhafi.”

“Turime ginklų, palaikymą; turime beveik pusę Libijos, kurią pajėgiame apginti, todėl esame įsitikinę, kad sugebėtume atremti be kurį galimą Kadhafi ėjimą”, – pridūrė jis.

Sukilėliai fronto liniją pastūmėjo į vakarus nuo al Buraikos, o M.Kadhafi ištikimos pajėgos atsitraukė į Ras Lanufą, esantį už 660 kilometrų į rytus nuo Tripolio, sakė sukilėlių vadai ir kariai.

Nacionalinės Tarybos atstovas trečiadienį paskelbė, kad M.Abdel Jalilas pirmininkaus 30 narių institucijai, kuri atstovaus sukilėliams prieš jau 41 metus trunkantį M.Kadhafi valdymą.

Tačiau atstovas pabrėžė, kad ši taryba, kuri planuoja persikelti į Tripolį, kai tik kris M.Kadhafi režimas, nėra laikinoji šalies vyriausybė.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas (Hugo Čavesas), artimiausias Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sąjungininkas Lotynų Amerikoje, pirmadienį pareiškė nenorintis smerkti draugo, kurį jis pažįsta ne kaip žudiką.

Be to, H.Chavezas dar kartą perspėjo, kad Jungtinės Valstijos nori įsiveržti į Libiją, kad perimtų šios šalies naftos išteklius.

“Kadangi visi kartoja, kad Kadhafi yra žudikas, ar Chavezas irgi taip kalbės? – prezidentas sakė per susitikimą su studentais sostinėje Karakase. – Ką gi, nežinau, ar taip įvyks. Be to, iš už tokio atstumo aš neketinu jo smerkti. Pasirodyčiau esantis bailys, o jis ilgą laiką buvo mano draugas”.

JAV gynybos departamentas pirmadienį pranešė telkiantis netoli Libijos savo karo laivus ir oro pajėgas, Vakarų šalims svarstant galimą karinę intervenciją. Tuo tarpu pareigūnai aptarinėja galimybę paskelbti virš Libijos “neskraidymo zoną” siekiant apsaugoti civilius šios šalies gyventojus.

“Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios įsiveržti į Libiją, – sakė H.Chavezas. – Ir beveik visos Europos šalys pasmerkė Libiją. Ko jie nori? – Libijos naftos”.

Praėjusį ketvirtadienį H.Chavezas šlovino Libijos “nepriklausomybę” ir perspėjo M.Kadhafi, kad jo šaliai gresia pilietinis karas.

“Tegyvuoja Libija ir jos nepriklausomybė! Kadhafi gresia pilietinis karas!” – Venesuelos vadovas pareiškė žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle “Twitter”. Tai buvo pirmoji jo reakcija į neramumus, krečiančius Libiją nuo vasario 15 dienos.

H.Chavezas yra pagrindinis H.Kadhafi sąjungininkas Lotynų Amerikoje. Abu lyderiai ne kartą viešai smerkė JAV “imperializmą” ir per kelerius pastaruosius metus buvo aplankę vienas kitą.

Prasidėjus neramumams Libijoje, buvo pasklidę gandų, kad M.Kadhafi išskrido į Karakasą, tačiau vėliau jie buvo paneigti.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį priėmė sprendimą įšaldyti Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) ir 25 jo artimųjų sąskaitas bei suvaržyti jų keliones, pirmadienį pranešė Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija.

“Šiomis ES priemonėmis ne tik įgyvendinama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos vasario 26 dienos rezoliucija, bet ir taikomos papildomos autonominės sankcijos”, – sakė Vengrijos nacionalinės plėtros ministras Tamasas Fellegi (Tamašas Felegis).

“ES taryba uždraudė ginklų, amunicijos ir su ja susijusių medžiagų tiekimą Libijai, – sakė jis. – Taryba taip pat įvedė embargą įrangai, kuri gali būti panaudota represijoms šalies viduje”.

ES nusprendė taikyti kelionių suvaržymus M.Kadhafi ir 15 jo šeimos narių bei artimųjų, kurie yra “artimai susiję su režimu” bei ” atsakingi už žiaurų susidorojimą su civiliais, vykdomą” nuo vasario 16 dienos, sakė T.Fellegi.

“Taryba uždraudė išduoti vizas papildomai 10 žmonių”, nurodė ministras, tačiau daugiau detalių šiuo klausimu nepateikė.

Taip pat įšaldytos M.Kadhafi ir jo penkių šeimos narių bei dar 20-ies žmonių lėšos.

Kiek anksčiau ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) sakė, kad žiaurūs, šokiruojantys Libijos režimo veiksmai prieš taikius demonstrantus reikalauja skubaus atsako. Paskelbtos sankcijos įsigalios artimiausiomis dienomis.

Tuo tarpu iš Vašingtono “Reuters” praneša, kad  Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) ignoruoja Tripolio gatvėse vykstančius protestus ir pareiškė, kad visi Libijos žmonės jį myli, pirmadienį interviu televizijos kanalo ABC žurnalistei Christiane Amanpour (Kristian Amanpur) pareiškė Libijos lyderis.

“Interviu Kadhafi man pasakė: “Visi žmonės myli mane. Jie mirs, kad apgintų mane”, – rašo Ch.Amanpour pranešime “Twitter”.

O iš Londono pranešama, kad Didžioji Britanija ir kitos šalys rengia planą, kuris numato nustatyti draudžiamą skraidyti Libijos aviacijai zoną, sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) .

Kalbėdamas parlamente D.Cameronas ragino Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) atsistatydinti bei pareiškė, kad bus svarstomos visos priemonės spaudimui didinti, kad jis pasitrauktų iš posto.

“Mes neturime toleruoti šio režimo, kuris panaudoja karinę jėgą prieš savo žmones. Šiomis aplinkybėmis aš paprašiau Gynybos ministerijos ir Gynybos štabo kartu su sąjungininkais parengti karinės draudžiamos skraidyti zonos planus”, – nurodė premjeras.

Premjeras nepatikslino, ar skrydžių draudimo zona bus nustatyta tuoj pat, ar tuomet, kai padėtis Libijoje pablogės.

Pasak nepriklausomų vertinimų, per dvi savaites trukusius M.Kadhafi režimo priešininkų susirėmimus su saugumo pajėgomis Libijoje žuvo mažiausiai tūkstantis žmonių.

Britanija paskelbė sekmadienį įšaldžiusi Libijos lyderio M.Kadhafi sąskaitas ir atšaukusi jo diplomatinį imunitetą.

D.Cameronas patvirtino, kad Britanijos finansų ministerija užblokavo 900 mln. svarų sterlingų banknotais siuntimą Libijai.

Savaitgalį britų karo lėktuvai atliko du skrydžius, kad išgabentų britų specialistus iš naftos verslovių Libijos dykumoje. Pasak D.Camerono, vienas lėktuvas per antrąjį skrydį buvo apšaudytas.

Suvaržymai Libijai, kuriuos paskelbė Europos Sąjunga (ES), “greitai” įsigalios, pirmadienį paskelbė Bendrijos diplomatijos vadovė, pareiškusi, kad šioje Šiaurės Afrikos valstybėje vykdomos represijos “sukrečia mūsų sąžinę”.

“Mes jau dirbame su ES suvaržymais, kurie turėtų greitai įsigalioti”, – Catherine Ashton (Ketrin Ašton) sakė ministrams ir pasiuntiniams, susirinkusiems Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus Teisių Komisijoje (HRC).

“Šiuo metu mūsų dėmesį sutelktas į Libiją – ir ne veltui… Tai, kas ten vyksta – didelis smurtas prieš taikius demonstrantus – sukrečia mūsų sąžinę”, – pabrėžė ji.

ES susitarė paskelbti Libijai ginklų prekybos embargą, taip pat įšaldyti Tripolio režimo pareigūnų sąskaitas ir uždrausti jiems išduoti visas, tačiau šios priemonės kol kas dar neįsigaliojo.

Jungtinės Valstijos sekmadienį pareiškė, jog yra pasirengusios pasiūlyti “bet kokią pagalbą” Libijos žmonėms, siekiantiems nuversti autokratinį Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimą.

Tai Vašingtonas pareiškė, kai Libijoje valdančiajam režimui priešiškos jėgos ėmėsi formuoti instituciją, kuri bus atsakinga už pereigą.

Jėgos, nusistačiusios prieš M.Kadhafi, kuris yra ilgiausiai valdantis arabų lyderis, jau perėmė kelių vakarinių šalies miestų kontrolę.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) sekmadienį pakartojo kitų pasaulio valstybių vadovų, tarp jų Amerikos prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), anksčiau išsakytus raginimus M.Kadhafi atsistatydinti.

“Tai tik pradžia to, kas bus po Kadhafi”, – sakė valstybės sekretorė.

“Pirmiausia turime pamatyti jo režimo pabaigą – be tolesnio kraujo liejimo, – pabrėžė H.Clinton ir pridūrė, jog Vašingtonas nekantrauja, kad M.Kadhafi būtų nušalintas “kiek įmanoma greičiau”.

“Norime, kad jis pasitrauktų”, – sakė ji.

JAV diplomatijos vadovė tai pareiškė rengdamasi vykti į pirmadienį numatytą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos ministrų lygio susitikimą. Ji taip pat planuoja surengti virtinę dvišalių susitikimų su kolegomis iš kitų šalių ir aptarti su jais krizę Libijoje.

“Manau, kol kas anksti kalbėti, kaip visa tai baigsis. Mes būsime pasirengę pasiūlyti bet kokią pagalbą, kurios gali būti pageidaujama iš Vašingtono”, – sakė H.Clinton žurnalistams ir pabrėžė, kad Vašingtonas palaiko ryšius su Libijos opozicija.

Libijos sukilėliai sekmadienį artėja prie šalies sostinės Tripolio, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paragino Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) nedelsiant atsistatydinti, o visame pasaulyje didėja nuogąstavimai, kad keturis dešimtmečius trukęs Libijos lyderio valdymas gali išprovokuoti pilietinį karą.

Sukilėliai artėja prie sostinės, kur M.Kadhafi šalininkai vykdė įsakymus šaudyti iš karto, sakė liudininkai.

Vienas gyventojas AFP pasakojo, kad režimo šalininkų tankai ir visureigiai patruliuoja beveik visiškai ištuštėjusiose gatvėse.

“Dėl šio savo pabėgimo jaučiuosi kaip danguje”, – sakė 63 metų inžinierius Mohammedas Sali (Mohamedas Salis), drauge su pirmąja evakuotų indų grupe grįžęs namo.

“Vienas vyras atėjo ir įrėmė peilį man į kaklą. Jis pasiėmė visus mano daiktus – nešiojamąjį kompiuterį, grandinėlę, net mano automobilį, – pasakojo jis. – Kasdien girdėdavome šūvius … Žmonės turėdavo išsiversti be maisto ir vandens tris ar keturias dienas, nes situacija ten bloga. Žmonės yra gatvėse … Policijos nuovados buvo sudegintos. Nėra jokio saugumo, jokios policijos”

Libijos opozicijos šalininkai ėmė kontroliuoti centrinę dalį az Zavijos miesto, esančio į Vakarus nuo šalies sostinės Tripolio, sekmadienį praneša britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Miesto gatvės tuščios, tik centre susirinkę keli šimtai demonstrantų. Jie stato barikadas ir mojuoja baltomis Libijos vėliavomis, kurios anksčiau simbolizavo monarchiją. Kai kurie opozicijos šalininkai ginkluoti ir šaudo į orą.

“Tai – mūsų revoliucija”, – šaukia miestiečiai.

BBC duomenimis, vyksta taiki opozicionierių protesto akcija, bet jie pasirengę ginkluotam susirėmimui su Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) šalininkais.

Tuo tarpu miestą supa kariai, ištikimi Libijos lyderiui.

Kaip pranešė britų televizijos kanalas “Sky News”, Libijos karius, kurie atsisakė šaudyti į opozicionierius Bengazio mieste, gyvus sudegino jų tarnybos draugai.

Pasak mačiusiųjų, buvusios karinės bazės teritorijoje buvo rasti 67 karių kūnai, iš jų 13 – sudeginti. Vietos gyventojų nuomone, šis susidorojimas – dar vienas įrodymas, kad Libijos valdžia daro nusikaltimus žmoniškumui.

Bengazis, antrasis pagal dydį Libijos miestas, dabar yra opozicijos rankose.

Tuo tarpu Alžyro armijos generalinis štabas priėmė sprendimą padidinti kariuomenę prie sienos su Libija. Kariuomenės vadai taip pat paskelbė pasienio kariuomenei sustiprintą kovinę parengtį.

Demonstrantų ir M.Kadhafi šalininkų susipriešinimas nesiliauja Libijoje 13-ąją dieną.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šeštadienį dar kartą tarsis dėl sankcijų Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimui, siekiant nutraukti jo kruvinus išpuolius prieš opozicijos protestuotojus.

Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos sudarė rezoliucijos projektą, kuriame sakoma, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui. Dokumente taip pat raginama paskelbti ginklų pardavimo Libijai embargą ir įšaldyti M.Kadhafi bei jo režimo narių sąskaitas užsienyje.

Tačiau prognozuojama, kad per Saugumo Tarybos posėdį vyks intensyvios derybos, nes kai kurios šalys išsakė abejonių dėl dalies siūlomų poveikio priemonių.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) nurodė, kad Libijoje per pastarąją neramumų bangą žuvo jau daugiau nei tūkstantis žmonių. Libijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas anksčiau sakė, kad jo šalyje tikriausiai žuvo keli tūkstančiai gyventojų.

Penktadienį Ban Ki-Moonas informavo Saugumo Tarybą, kuriai priklauso 15 šalių, apie pranešimus, jog Libijos pajėgos ligoninėse žudo sužeistus opozicijos šalininkus, taip pat vykdomos egzekucijos kariams, atsisakiusiems šaudyti į civilius gyventojus.

“Žmonės negali palikti savo namų, bijodami, kad bus nušauti vyriausybės pajėgų arba sukarintų grupuočių, – sakė jis. – Saugumo Tarybai laikas apsvarstyti konkrečius veiksmus.”

“Ateinančios valandos ir dienos bus lemiamos libiams ir jų šaliai, taip pat atneš vienodai svarbių padarinių platesniam regionui, – pridūrė JT vadovas. – Esant šioms aplinkybėms, sugaištas laikas reiškia daugiau prarastų gyvybių.”

Libijos ambasadorius prie JT ir buvęs užsienio reikalų ministras Abdurrahmanas Mohammedas Shalghamas (Abdurahmanas Mohamedas Šalgamas), kuris vaikystėje buvo M.Kadhafi draugas, tačiau dabar atsiribojo nuo jo režimo, taip pat prašė Saugumo Tarybos imtis veiksmų, siekiant nutraukti Tripolio režimo “žiaurumus”.

Jis priminė, kaip nacių lyderis Adolfas Hitleris nepaisė Vokietijos žmonių aukų, kai įsakė pulti Sovietų Sąjungą, taip pat panašius raudonųjų khmerų tirono Pol Poto ir Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino veiksmus.

Dabar M.Kadhafi taip pat sako savo žmonėms: “arba aš jus valdysiu, arba išžudysiu ir sunaikinsiu”, aiškino ambasadorius.

“Prašau Jungtinių Tautų, gelbėkite Libiją. Kad nebebūtų liejamas kraujas, nebūtų žudomi nekalti žmonės. Mes norime ryžtingos, greitos ir drąsios rezoliucijos”, – kalbėjo jis JT Saugumo Taryboje.

Libijos ambasadoriaus pavaduotojas Ibrahimas Dabbashi (Ibrahimas Dabašis) sėdėjo už savo viršininko apsipylęs ašaromis, o po šios kalbos Ban Ki-Moonas ir keli Saugumo Tarybos pasiuntiniai vėliau priėjo prie A.Shalghamo ir jį apkabino.

Vėliau JT vadovas ir kiti ambasadoriai šią akimirką vadino istoriniu momentu, kuris iš esmės pakeitė Saugumo Tarybos veiksmus dėl Libijos.

Prancūzijos pasiuntinys Gerardas Araud (Žeraras Aro) sakė: “Manau, tai buvo labai įsimintina akimirka.”

“Tai padarė labai rimtą poveikį”, – pridūrė JAV delegacijos atstovas Markas Kornblau.

G.Araud sakė esantis įsitikinęs, kad rezoliucija dėl Libijos bus priimta šeštadienį.

Diplomatas pripažino, kad buvo užduota “klausimų” dėl kreipimosi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT), kad jis ištirtų galimai Libijoje įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui. Tačiau G.Araud pridūrė, kad Prancūzija atkakliai sieks, kad šis prašymas būtų įtrauktas į rezoliuciją.

Rezoliucijos projekte kalbama, kad “plataus masto ir sistemingos atakos prieš civilius gyventojus, šiuo metus vykstančios Libijoje, gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui”.

Kinija ir Rusija būna tradiciškai nusistačiusios prieš sankcijas, kurias jos laiko kišimusi į valstybių vidaus reikalu, todėl tikėtina, kad šios šalys priešinsis kai kuriems planuojamos rezoliucijos punktams, sako diplomatai.

Tačiau Brazilijos, kuri vasarį pirmininkauja Saugumo Tarybai, ambasadorė Maria Luiza Ribeiro (Marija Luisa Ribeiro) nurodė, kad visus Tarybos narius suvienijo jausmas, jog būtina skubiai nutraukti žudynes Libijoje.

Ji sakė, kad konkrečių rezultatų galima tikėtis šeštadienį.

“Pietų Afrikos Respublika padirbės su Tarybos nariais, siekiant užtikrinti, kad būtų padaryta viskas, siekiant priversti Libijos valdžią sustabdyti smurtą prieš Libijos žmones”, – sakė PAR ambasadorius Baso Sangqu (Basas Sangku).

Diplomatai pasiūlė pašalinti Libiją iš Ženevoje įsikūrusios JT Žmogaus Teisių Tarybos (HRC), o šis klausimas ateinančią savaitę bus svarstomas JT būstinėje Niujorke. Pirmadienį dėl jo gali vykti JT Generalinės Asamblėjos balsavimas, o šis sprendimas įsigaliotų, jeigu už jį balsuotų du trečdaliai Asamblėjos narių.

Jungtinės Valstijos paprašė tarptautinės bendruomenės palaikymo ieškant būdų, kurie priverstų nutraukti kraujo liejimą Libijoje, kur šalies lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimos pajėgos nenori nusileisti opozicijos sukilėliams, užėmusiems miestus netoli sostinės Tripolio.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienio vakarą tarėsi su Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiais dėl skubių veiksmų prieš M.Kadhafi dėl jo vykdomo kruvino susidorojimo su sukilėliais, kuris, kaip mano Prancūzija, nusinešė jau apie 2 000 žmonių gyvybių.

Naftos kainoms šoktelėjus iki beveik 120 JAV dolerių (302 litų) už barelį ir sustiprėjus baimei, kad trapiam pasaulio ekonomikos atsigavimui gali kilti pavojus, Vašingtonas, kadaise pavadinęs M.Kadhafi “pasiutusiu šunimi”, pareiškė svarstantis visas galimybes, įskaitant sankcijas ir karinius veiksmus.

Tačiau pasaulio bendruomenės bendrų veiksmų prieš M.Kadhafi, kuris 6 mln. gyventojų turinčiai naftos turtingai dykumų šaliai vadovavo vadovauja jau 41 metus, iki šiol nepavyksta suderinti, nes daugelio šalių vyriausybės sutelkusios dėmesį į tūkstančių savo piliečių evakuaciją iš neramumų apimtos Libijos.

Artimieji Rytai dar neatsigavę po sukrėtimo, kuriuo tapo Vakarų šalių remtų veteranų lyderių nuvertimas Tunise ir Egipte per visuotinius sukilimus. Tuo tarpu Vakarų šalys taip pat stengiasi, kad jų veiksmai Libijos atžvilgiu neatrodytų panašūs į neokolonijinę politiką.

Įvairios opozicijos pajėgos jau perėmė kontrolę svarbiausiuose rytų Libijos miestuose, tarp jų antrąjį didžiausią šalies miestą Bengazį. Gaunama pranešimų, kad protestuotojai baigia įsitvirtinti trečiajame didžiausiame mieste Misratoje ir vakariniame Zuvaros mieste, todėl sukilimo banga akivaizdžiai artėja prie pagrindinių M.Kadhafi galios centrų. Tačiau iš vakarinių regionų kol kas gaunama nedaug informacijos.

Po keturis dešimtmečius trukusių politinių represijų Libijoje organizuotos opozicijos beveik neliko, todėl kol kas neaišku, kokios jėgos šiuo metu kontroliuoja rytinius miestus. Tačiau kol kas nepastebima, kad radikalių pažiūrų islamistai įgytų didesnę įtaką, nes tvarką miestuose mėginančius atkurti komitetus sudaro daugiausiai teisininkai, gydytojai, genčių vyresnieji ir armijos karininkai.

Tačiau M.Kadhafi, ketvirtadienį telefonu kalbėdamas per valstybinę televiziją, ragino atkurti ramybę ir kaltino dėl šio sukilimo tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” lyderį Osamą bin Ladeną. Jis taip pat pareiškė, kad protestuotojai svaiginasi pienu ir kavos gėrimais, į kuriuos pridėta haliucinacijas sukeliančių narkotikų.

M.Kadhafi išlikimas valdžioje labai priklauso nuo elitinio armijos dalinio, kuriam vadovauja vienas iš jo jaunesniųjų sūnų, teigia JAV ir Europos pareigūnai, taip pat nurodoma tinklalapio “Wikileaks” gautuose konfidencialiuose diplomatiniuose pranešimuose.

32-oji brigada, kuriai vadovauja M.Kadhafi sūnus Khameesas (Chamisas) yra svarbiausias iš trijų elitinių “režimo apsaugos dalinių”, kuriuos visus sudaro apie 10 tūkst. karių. Šios pajėgos geriau ginkluotos ir lojalesnės M.Kadhafi negu visi kiti kariškiai, kurių daugelis pastaruoju metu dezertyravo, sakė pareigūnai.

Vienas liudininkas sakė naujienų agentūrai “Reuters”, kad 32-oji brigada atakavo prieš vyriausybę sukilusias ginkluotas grupuotes, kontroliuojančias Misratos miestą, esantį už 200 kilometrų į rytus nuo Tripolio. Per šiuos susirėmimus žuvo keli žmonės, nors gyventojai sakė, kad vyriausybės pajėgas atrėmė lengvai ginkluoti vietos žmonės.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) penktadienį pranešė šaukiantis skubų Aljanso susitikimą dėl padėties Libijoje.

A.F.Rasmussenas taip pat sakė, kad Aljansas pasirengęs atlikti “tarpininko ir koordinatoriaus” vaidmenį, jei valstybės narės nuspręs veikti.

“Šiandien sušaukiau skubų Šiaurės Atlanto Tarybos susitikimą aptartį padėtį Libijoje”, – rašė NATO vadovas savo puslapyje socialiniame tinkle “Twitter”.

Šiaurės Atlanto Taryba yra politinius spendimus priimanti NATO institucija.

“Situacija Libijoje kelia didelį susirūpinimą. NATO gali veikti kaip tarpininkė ir koordinatorė, kai valstybės narės imsis veikti”, – rašė generalinis sekretorius prieš susitikimą su Europos Sąjungos gynybos ministrais Gedelės mieste Vengrijoje.