Vilniaus licėjų baigęs Mykolas Blažonis praėjusiais metais iš tarptautinės matematikos olimpiados Kolumbijoje parvežė bronzos medalį. Galima drąsiai sakyti, kad pastangos atsipirko su kaupu: vaikinas toliau sėkmingai mokosi Kembridžo universitete Jungtinėje Karalystėje.

Dovilė Joneliūnienė

Už  pergales dėkingas ir mokytojams

„Nuo pat pirmos klasės man patiko tiksliųjų mokslų pamokos, pavyzdžiui, labai mėgau matematiką – kiekvieną dieną su pasimėgavimu per pamokas išspręsdavau visas užduotis, todėl namų darbų nereikėdavo daryti. Patiko ir fizika, atrodo, kad tikrai gerai supratau fizikos dėsnius. Nepasakyčiau, kad nepatiko ir humanitariniai mokslai, – labai mėgau lietuvių gramatikos užduotis, tačiau penktoje klasėje, kai jau prasidėjo literatūros pamokos, supratau, kad humanitariniai mokslai – ne man“, – pamena Mykolas.

Jis pasakoja jau trečioje klasėje dalyvavęs matematikos konkurse „Kengūra“ ir užėmęs antrą vietą Lietuvoje. Tokioje, kaip pats vaikinas sako, „tikroje“ olimpiadoje jis dalyvavo ketvirtoje klasėje – tai buvo Vilniaus miesto matematikos olimpiada, joje užėmė pirmą vietą.

„Nei vienai, nei kitai olimpiadai nesiruošiau, nes tiesiog nežinojau, kaip joms ruoštis, – tas dalykas man buvo naujas. Tačiau visuomet jaučiau ir tėvų, ir draugų paramą: visi vienaip ar kitaip pasveikindavo, palinkėdavo sėkmės kituose etapuose ar kitose olimpiadose. Mokytojams (labiausiai matematikos) mano pergalės turbūt būdavo dar mielesnės, nes tai taip pat ir jų darbo rezultatas: iš tikrųjų matematikos mokytojai daug dirba, kad padėtų ruoštis vienai ar kitai olimpiadai“, – pasakoja jaunuolis.

Nuo penktos klasės Mykolas jau dalyvaudavo visose Vilniaus bei respublikinėse olimpiadose ir kiekvienoje džiaugdavosi užėmęs prizinę vietą.

Vaikinas pasakoja iki aštuntos klasės nežinojęs, kaip ruoštis olimpiadoms, o įstojęs į Vilniaus licėjų gavęs labai daug patarimų iš matematikos mokytojų ir nuo tada pradėjęs į olimpiadas žiūrėti rimtai, tad ir pasirengimui skirdavęs daugiau laiko.

Svarbūs visi laimėjimai

Įdėtos pastangos atsipirko – devintoje klasėje Mykolas pateko į Vidurio Europos matematikos olimpiadą, nuo dešimtos iki dvyliktos dalyvavo jau pasaulinėse matematikos olimpiadose. „Devintoje ir dešimtoje klasėje nieko neiškovojau, tačiau labai džiaugiausi savo pasiekimais ir kilimu aukštyn, vienuoliktoje ir dvyliktoje laimėjau bronzos medalius, kuriais irgi labai džiaugiausi. Negaliu išskirti, kuris iš šių laimėjimų būtų man mieliausias, – man jie labai panašūs“, – vertina savo pasiekimus Mykolas.

Vaikinas drąsiai teigia, kad matematika – jo sritis. „Jaučiu, kad turiu matematiko talentą, apie matematiką suprantu daug daugiau negu didžioji dalis mano bendraamžių. Turbūt man patinka matematikos tikslumas, tai, kad ji pateikia tikslius atsakymus į daugelį net ir labai sudėtingų klausimų“, – pripažįsta Mykolas.

Jaunuoliams jis pirmiausia pataria domėtis ta sritimi, kuri patinka, taip, anot vaikino, bus pasiekta geriausių rezultatų neprarandant daug laiko. Taip pat pataria ieškoti kitų gabių jaunuolių, dalyvaujančių olimpiadose, su jais bendrauti, diskutuoti – taip bus pagerintos ne tik paties, bet ir kitų žinios, paaiškės, kuri sritis yra artimesnė, o tai padės nesuklysti renkantis profesiją.

Mokslai ir būsimoji karjera – ne viskas, kuo domisi Mykolas. Laisvalaikiu jis labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio: žaidžia norėdamas atsipalaiduoti arba internetu bendrauja su grupele draugų. Mėgsta žaisti ir stalo tenisą.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

“Tolesnė mūsų švietimo raida nieko gero nežada, o tikėtis, kad bus imtasi rimtų sprendimų vilties beveik nėra. Mūsų politikai neturi ne tik politinės valios, bet ir akivaizdaus problemų suvokimo”, – teigia vienos geriausių Lietuvos mokyklų – Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Savaitraščio “Veidas” sudarytame reitinge Vilniaus licėjus užima pirmą vietą (iš 100 galimų balų jis surinko 90,44 balo). Daugiau nei 20 metų pedagoginio darbo patirties turintis S.Jurkevičius būgštauja, kad dabartinė Lietuvos švietimo sistema atsidūrė aklavietėje. Kaip iš jos išeiti?

VEIDAS: Jūsų manymu, ko Lietuvos vidurinis ir aukštasis mokslas, kurį įgyja mūsų jaunimas, vertas tarptautiniame kontekste?
S.J.: Daugelis pasaulio šalių didžiuojasi universitetais, kurie pasiekiami tik ypač gerai baigus vidurinę mokyklą. Turbūt niekam nekelia jokių abejonių mokymo(si) kokybė prestižiniuose JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ar Prancūzijos universitetuose. Tai tarsi atskaitos taškai, į kuriuos būtų galima lygiuotis.
Lietuvoje esama neblogų studijų programų, moderniai atnaujintų laboratorijų, sutvarkytų bibliotekų, tačiau dėl negebėjimo užtikrinti geros kokybės visa tai stipriai nublanksta. Be to, bevalystės tendencijos, įsivyravusios mokykloje, persimetė ir į universitetus. Nepagrįstai sureikšminamos studentų teisės ir krintantis reikalavimų lygis – jau akivaizdi tendencija ir aukštosiose mokyklose.
Kitas dalykas – įvedus krepšelius universitetai tapo dar labiau priklausomi nuo studentų skaičiaus, o kokybės ir lygio reikalavimas pasitraukė į antrą ir net į trečią planą.
VEIDAS: Lietuvoje gana dažnai kaip teigiamas minimas kaimynų estų švietimo ir mokslo sistemos pavyzdys. Kaip manote, kodėl Lietuvoje švietimo reforma nepavyko?
S.J.: Norint tikslingai įgyvendinti reformą, būtina suvokti jos prasmę ir vertę, taip pat – turėti politinės valios ir vidinės tvirtybės ją įgyvendinti. Dvidešimties metų Lietuvos patirtis tik įrodė, kad neturime aiškiai suvoktų tikslų ir negebame įgyvendinti net išsikeltų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę būta didelio entuziazmo ir tikėjimo, kad švietimo srityje galima daug nuveikti: pedagogai ir mokyklų vadovai aktyviai jungėsi į įvairiausius mokyklų atnaujinimo projektus. Tačiau ilgainiui viskas virto imitaciniais procesais, kurie nedavė apčiuopiamos naudos ir įstūmė visą švietimo sistemą į aklavietę, kurioje dabar ir esame.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” (http://prenumerata.veidas.lt/lt/order/magazine?id=17590), pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-16-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.