"Veido" archyvas

Pamažu artėjant Seimo rinkimams, matyti vis daugiau ženklų, kad šyla po skirtingus kampus dabar pabirusių liberalių Lietuvos politinių jėgų santykiai. Visiems išorėje – politologams, rinkėjams, kitoms partijoms – visiškai akivaizdu, kad vėl susibūrę vienon kompanijon liberalai padarytų gerą darbą tiek sau, tiek savo elektoratui, tačiau taip įvyks tik tada, jei liberaliųjų idėjų sklaida pasirodys svarbesnė nei asmeninės ambicijos.

“Veidas” sukluso, kai pasklido žinia, kad praėjusios savaitės pradžioje draugiškai pietavo Vilniaus meras Artūras Zuokas ir Liberalų sąjūdžiui (LS) vadovaujantis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, – juk pastarasis prieš šešerius metus ir inicijavo atskiros “antizuokinės” liberaliosios partijos įkūrimą. Koks politinis meniu šį kartą buvo pateiktas ant dviejų oponentų stalo?

“Susitikome dėl darbo – Vilniaus susisiekimo problemų”, – tvirtina A.Zuokas. Jam antrina ir E.Masiulis. Tačiau abu politikai prisipažįsta, kad būta ir partinių kalbų. Tačiau A.Zuokas tikina, kad jo kol kas nedomina bendradarbiavimas su kitais liberalais, esą jis apskritai yra pasipiktinęs dešiniojo sparno politika. E.Masiulis kalba kiek švelniau: “Pamąstymų apie liberalų jėgų sujungimą yra. Tačiau jos dar net ne derybų stadijos, tad sunku ką nors prognozuoti.”

Prieš kurį laiką pasigirdo kalbų, esą savivaldybių rinkimuose gerai pasirodžiusį A.Zuoką sugrįžti vilioja ir anksčiau jo vadovauta Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).

Politologė Jūratė Novagrockienė sako, kad jėgų suvienjimas yra neišvengiamas žingsnis liberalams, jei jie nori neišnykti iš politinio žemėlapio. Tačiau koją jiems kiša stiprių asmenybių ambicijos – be paties A.Zuoko, tokių netrūksta nei LS, nei LiCS.

BFL

Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininku šeštadienį išrinktas Seimo vicepirmininkas Algis Čaplikas sako partiją į būsimus parlamento rinkimus vesiąs trečiuoju – vidurio – keliu, atsigręžiant į žmogaus laisvę ir teisę spręsti.

“Lietuvai paprasčiausiai reikia trečio kelio, žaidimas tarp socialdemokratų ir konservatorių nesukūrė jokios pridėtinės vertės valstybėj, mes pamiršome Valdo Adamkaus, kurį rėmėme per 1998  metų rinkimus, šūkį – laisvas žmogu, atvira visuomenė, stipri valstybė. Šiandien mes to neturime, nes tie du poliai besiblaškant, nesant trečios vidurio jėgos, atvedė į tokią situaciją. Mes tiesiog deklaruojame – eisime tuo -trečiuoju keliu – laisvas žmogus, atvira visuomenė, stipri valstybė”, – žurnalistams sakė A.Čaplikas.

“Kuo daugiau liberalizmo valstybėje, kuo daugiau pasikliauti žmogumi”, – šio kelio gaires nurodė A.Čaplikas, – “valstybė niekada žmogaus nepadarė laimingo, žmogus padaro valstybė laimingą. Kai tą tiesą prisiminsime, tada ir bus tvarka”.

“Žmogus – visa ko pagrindas, su laisve, nuosavybe, teise spręsti taip, kaip jis nori gyventi. Tai yra pagrindas – atsisukti veidu į žmogų, nes šiandien dominuojantis politika, ir anksčiau buvusi – valstybė nuspręs viską už žmogų. Taip nebūna, todėl mes ir auginame išlaikytinių kartas, žmogus pats turi viską nuspręsti”, – sakė A.Čaplikas.

Pasak naujojo LiCS pirmininko, eidama šiuo keliu partija tikisi išugdyti 1000 jaunų lyderių, o partijos narių skaičių padidinti iki 10 tūkstančių.

Šeštadienį partijos pirmininko rinkimuose už A.Čapliką savo balsus atidavė 549 suvažiavimo delegatai, 17 buvo prieš, 27 biuleteniai buvo negaliojantys.

A.Čaplikas buvo vienintelis rinkimuose dalyvavęs kandidatas. Partijos skyrių dar buvo iškelti vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis bei LiCS Kultūros komiteto vadovas Vitas Mačiulis, tačiau jie dalyvauti rinkimuose atsisakė. Rinkimų išvakarėse buvo žinių, kad savo kandidatūrą planuoja išsikelti Vitas Karčiauskas, tačiau per suvažiavimą jis atsisakė tą daryti.

Ligi šiol partijai vadovavęs Gintautas Babravičius nusprendė rinkimuose nedalyvauti.

Taip pat buvo paskirti 11 partijos pirmininko pavaduotojų. Jais tapo Artūras Melianas, Vytautas Bogušis, Raimondas Šukys, Jonas Liesys, Raimundas Palaitis, Gintautas Babravičius, Dalia Štraupaitė, Irena Ričkuvienė, Regimantas Čiupaila, Arvydas Garbaravičius, Artūras Laktionkinas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti LiCS Seime turi penkis atstovus.

Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje metinės finansinės veiklos ataskaitoje skelbiama, kad 2010 metų pabaigoje LiCS turėjo 4458 narius.

Naujausiais visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, Liberalų ir centro sąjunga rinkimuose į Seimą surinktų 1,1 proc. balsų.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) valdyba posėdyje pirmadienį nusprendė iš partijos pašalinti Molėtų skyriaus pirmininką Rimantą Šavelį ir jo pavaduotoją Jeronimą Balčiūną.

Kaip rašoma partijos pranešime, “nariai pašalinti už partijos vardo diskreditavimą”.

Valdyba sutarė, kad partijoje negali dirbti žmonės, įtariami politine korupcija, “kurie dirba nepaisydami įstatų, ir jų veiksmai yra nesuderinami su valstybės politiko pareigomis”.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas apsisprendė grįžti į Liberalų ir centro sąjungos frakciją (LiCS), nuo kurios ir pradėjo darbą Seime, ir penktadienį papildė jos gretas.Tuo tarpu šiandien LiCS frakciją apsisprendė palikti jos narys Žilvinas Šilgalis.

„Sveikinu Valdemarą Valkiūną sugrįžus į frakciją, kurioje jis ir pradėjo Seimo kadenciją, nes jo teikiamos idėjos yra priimtinos mūsų frakcijai. Tikiuosi, kad dirbdami kartu, įgyvendinsime darbus, pažadėtus rinkėjams“, – sakė A. Čaplikas.

Ž.Šilgalis teigė, kad jo požiūris ir parama valdančiajai Permainų koalicijai lieka nepakitusi – jis balsuos tik už tokius sprendimus ir įstatymus, kuriuos manys esant naudingus. “Kaip žinote, aš ir dabar palaikydavau ne visus projektus”, – pabrėžė parlamentaras.

Pasitraukęs iš LiCS frakcijos Ž.Šilgalis taps Mišrios Seimo narių grupės nariu.

Baigiantis Seimo pavasario sesijai ir politiniam sezonui, pasak dienraščio “Lietuvos rytas”, gali subyrėti Liberalų ir centro frakcija.

“Lietuvos ryto” žiniomis, šios frakcijos narys Žilvinas Šilgalis jau penktadienį ketina trinktelėti durimis.

Liberalcentristas greičiausiai pasuks į Mišriąją Seimo narių grupę. Dar viena galimų jo nusileidimo aikštelių – nuo valdančiųjų atsiskyrusi Krikščionių partijos frakcija.

Pats politikas dienraščiui teigė nenorįs aiškinti savo planų, tačiau nepaneigė, kad jau šią savaitę paliks liberalcentristų gretas.

Kalbos apie tokį Ž.Šilgalio žingsnį sklandė jau seniai. Šis parlamentaras – ištikimas buvusio partijos lyderio Artūro Zuoko šalininkas. A.Zuokas neseniai išėjo iš partijos ir įkūrė visuomeninį judėjimą. Pasitraukus Ž.Šilgaliui liberalcentristų frakcija subyrės, nes dabar joje yra tik 7 nariai – lygiai tiek, kiek reikalauja Seimo statutas.

Žinodami apie gresiantį Ž.Šilgalio demaršą valdančiųjų lyderiai su premjeru Andriumi Kubiliumi priešakyje jau trečiadienį metėsi gelbėti Liberalų ir centro frakcijos ir ieškoti politiko, kuris pakeistų bėglį ir pabūtų septintuoju frakcijos nariu.

“Lietuvos ryto” žiniomis, į valdančiųjų gretas vėl aktyviai viliojami krikščionių atstovai Rokas Žilinskas ir Laimontas Dinius, taip pat Mišriojoje Seimo narių grupėje esantis ValdemarasValkiūnas, kuriam už tai žadamas Antikorupcijos pirmininko postas. Galimų dezertyrų valdantieji ieško ir kitose opozicinėse frakcijose.

Dar vienas liberalcentristų frakcijos gelbėjimo planas – jų oficialios jungtuvės su septyniais “prisikėlėliais”.

Pasibaigus Liberalų ir centro frakcijos (LiCS) seniūno Jono Liesio kadencijai, antradienį frakcijos nariai išrinko naują seniūną. Juo tapo Algis Čaplikas, seniūno pavaduotoju išrinktas Vytautas Bogušis.

Pagal LiCS frakcijos patvirtintą darbo reglamentą, seniūnas renkamas vieneriems metams.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) taryba šeštadienį priėmė rezoliuciją, kuria nepritaria naujų mokesčių įvedimui.

Rezoliucija LiCS pareiškė palaikanti Vyriausybės pastangas taupyti valstybės valdymo išlaidas bei siekius subalansuoti valstybės finansus, tačiau nepritarianti siūlymams didinti bet kokius valstybės ar socialinius mokesčius, nesutinkanti su siūlymais įvesti nekilnojamojo turto, automobilių ar bet kokius kitus naujus mokesčius.

Kaip praneša LiCS, rezoliucija siūloma Vyriausybei didesnį dėmesį skirti ne naujų mokesčių įvedimui, o ekonomikos gaivinimui, verslo skatinimui, darbo vietų kūrimui, biurokratinės naštos verslui ir gyventojams mažinimui, e-paslaugų plėtrai, investicijų paieškai bei inovacijų ir naujų technologijų diegimui.

Partijos taryba taip pat apsvarstė 2011 metų Savivaldybių tarybų rinkimų programos metmenis, rinkimų štabo struktūrą ir veiklos planus.

LiCS deklaruoja siekius rinkimus laimėti 35-iose savivaldybėse, 20-yje iš jų dalyvauti koalicijose ir deleguoti apie 10 merų.

2007 metų Savivaldybių tarybų rinkimuose LiCS iškovojo 182 mandatus ir pagal gautų mandatų skaičių tarp rinkimuose dalyvavusių partijų užėmė trečią vietą, pagal rinkėjų balsų skaičių – ketvirtoje.

Liberalų ir centro sąjunga (LiCS)  lieka valdančiosios Permainų koalicijos nare, tačiau pasilieka sau teisę  “išskirti savo prioritetus iš visos Vyriausybės prioritetų”, pirmadienį nusprendė  LiCS vadovybė.

Pasak LiCS pirmininko Gintauto Babravičiaus, partijos vadovybė  pirmadienį svarstė galimybę trauktis iš valdančiosios koalicijos, bet nutarė, kad  tokio žingsnio dar nežengs.

G.Babravičiaus teigimu, liberalcentristams nerimą kelia kai kurių koalicijos partnerių elgesys balsuojant dėl tam tikrų sprendimų, todėl  jie pasilieka tiesę savarankiškai nustatyti savo prioritetus, t.y. LiCS neįsipareigoja palaikyti visų Vyriausybės ir Permainų koalicijos  iniciatyvų bei balsavimų dėl interpeliacijų ir pan.

Klausimas dėl LiCS likimo koalicijoje kilo Seimui praėjusį antradienį nepriėmus Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų  rinkimus.

G.Babravičius taip pat tvirtino, jog LiCS tolesnis dalyvavimas koalicijoje priklausys ir nuo partnerių viešų pareiškimų.

“Mes paprašėme koalicijos partnerių viešame pareiškime, kad ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė, ir Liberalų sąjūdis susilaikytų ateityje nuo pačių įvairiausių interpretacijų koalicijos griūties kontekstuose”, -  sakė G.Babravičius.

Jis pabrėžė, kad LiCS dalyvavimas koalicijoje pirmadienį svarstytas pirmąkart per pusę metų, nors LiCS dalyvavimo klausimą koalicijoje jau  kurį laiką esą eskaluoja patys koalicijos partneriai.

Pasak G.Babravičiaus, pasilikdami teisę nepalaikyti programiškai  jiems netinkamų Vyriausybės siūlymų, jie elgtųsi analogiškai “kaip ir  koalicijos partneriai, konservatoriai ir Liberalų sąjūdis, kurie balsuodami dėl tiesioginių merų rinkimų akivaizdžiai nepalaikė mūsų labai aukšto prioriteto, įrašyto ir Vyriausybės programoje”.

Klausiamas, ar LiCS prisidės prie iniciatyvos atstatydinti  susisiekimo ministrą Liberalų sąjūdžio vadovą Eligijų Masiulį, G.Babravičius sakė atsakymo dar nežinantis, o sprendimą šiuo klausimu priims Seimo  frakcija.

“Mes svarstysime, kaip nors specialiai kerštauti ponui Masiuliui mes neturime pagrindo, nors galbūt ir turime šiokį tokį, bet ne tiek didelį,  kad tai būtų išreikšta aiškia ir tikslia pozicija. Visai neatmestina, kad  mūsų frakcijos nariai dalyvaus balsavime, bet ar balsuos “už”, ar “prieš”,  dar negaliu pasakyti”, – sakė G.Babravičius.

Paklaustas, ar jų šiandieninis sprendimas nėra pirmas žingsnis traukiantis iš koalicijos, G.Babravičius tvirtino, kad “politikoje bet kurios vedybos yra potencialių skyrybų pradžia, todėl kartais jos  įvyksta greitai, kitą rytą, kartais užtrunka”.

“Mes nesame kokie raudonskruosčiai papūstžandžiai, kurie dėl vieno  arba kito nesusipratimo dabar pultų pjaustyti per pusę stalus ir triukšmingai suorganizuotume skyrybas. Lašai, kurie kapsi į kantrybės taurę, vienas  jų būna paskutinis. Kuris bus paskutinis, spręs partija, visais atvejais  tai ne minutinis sprendimas, kada bus tas paskutinis lašas, mes matysim”, -  sakė LiCS vadovas.

LiCS pirmadienį kartą kartą įvardijo savo prioritetus valdančiojoje koalicijos. Tarp jų G.Babravičius nurodė tiesioginius merų rinkimus, elektroninio balsavimo įteisinimą, teigdamas, jog “Seimas dar gali reabilituotis už tas klaidas”, sveikatos sistemos bei apskričių reformų tęstinumą, “Sodros” reformą, priemonių ekonomikai gaivinti suaktyvinimą, “peržiūrint ir kai kurias mokestins nuostatas”.

LiCS Seime turi 7 atstovus, partijai priklauso du ministrų portfeliai  – vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos.

Seimo pirmininkė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė Irena Degutienė sako, jog Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) žlugusiu balsavimu dėl tiesioginių merų rinkimų gali pasinaudoti kaip pretekstu palikti koalicijai, nes tokios nuotaikos partijoje jau esą sklando ne vieną dieną.

“Turbūt yra ieškoma preteksto, tuo labiau, kad tos nuotaikos LiCS partijoje visą laiką sklaido, kad galbūt jie paliks koaliciją, po to paneigia viešai, kad tikrai ne”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Seimui antradienį nepriėmus Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus, vienos iš valdančiosios koalicijos narių LiCS vadovas Gintaras Babravičius pareiškė, jog partija gali svarstyti savo buvimo valdžioje klausimą.

“Apmaudu, kad Seimui neužteko politinės valios ir ryžto priimti teisingą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų. Mūsų pozicija daug metų buvo žinoma ir tai, kad vieno koalicijos partnerių – Tėvynės sąjungos – ir kitų partnerių – Liberalų sąjūdžio – nedalyvavimu buvo nepriimtas teisingas sprendimas, iš tikro privers mus labai ir labai smarkiai pagalvoti apie galimybes dalyvauti koalicijoje, kuri nesugeba vykdyti savo pačios priimtos Vyriausybės programos. Tai yra rimtas iššūkis”, – po balsavimo sakė G.Babravičius.

“Sunku pasakyti, visaip gali atsitikti”, – LiCS galimybę trauktis vertino Seimo vadovė, pastebėdama, kad “tie svarstymai partijoje vyksta ne vieną dieną, ir kai ministras Algis Čaplikas atsistatydino, kai dukart nepatvirtinta Jono Liesio kandidatūra, nebuvo surinkta pakankamai balsu”.

Taip pat ji sakė, jog negalima vienintelių konservatorių kaltinti dėl žlugusios tiesioginių merų rinkimų iniciatyvos.

“Aš asmeniškai balsavau už pataisą ir rinkimus, tačiau aš noriu objektyviai pasakyti, aš aiškiai mačiau, kad ir iš kairės pusės, socialdemokratai, kurie viešai deklaravo už tiesioginius rinkimus, nedalyvavo balsavime”, – sakė I.Degutienė.

“Kaltinti vien tik mūsų partijos žmones Seime būtų neteisinga, reikia pažiūrėti plačiau, kodėl tų balsų pritrūko”, – pridūrė Seimo vadovė.

Antradienį antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją buvo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 susilaikė.

Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų atstovai.

Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų – pusė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos “Tvarka ir teisingumas” atstovus.

Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų.

Konstitucijos pataisa siūlyta nustatyti, kad “savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007 metų birželio pabaigoje.

Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.

Seimui antradienį nepriėmus Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus, viena iš valdančiosios koalicijos narių – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) – gali svarstyti savo buvimo valdžioje klausimą.

Tai po balsavimo Seime žurnalistams pareiškė LiCS pirmininkas, Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Babravičius.

“Apmaudu, kad Seimui neužteko politinės valios ir ryžto priimti teisingą sprendimą dėl tiesioginių merų rinkimų. Mūsų pozicija daug metų buvo žinoma ir tai, kad vieno koalicijos partnerių – Tėvynės sąjungos – ir kitų partnerių – Liberalų sąjūdžio – nedalyvavimu buvo nepriimtas teisingas sprendimas, iš tikro privers mus labai ir labai smarkiai pagalvoti apie galimybes dalyvauti koalicijoje, kuri nesugeba vykdyti savo pačios priimtos Vyriausybės programos. Tai yra rimtas iššūkis”, – pareiškė G.Babravičius.

Apie galimybę LiCS trauktis iš koalicijos, jeigu nebus priimta Konstitucijos pataisa, dar prieš balsavimą parlamente įspėjo kitas šios frakcijos narys Žilvinas Šilgalis.

G.Babravičius pabrėžė, kad kol kas tai tik asmeniniai jo ir kitų parlamentarų pasvarstymai, sprendimą priims partijos institucijos.

“Iki vakar nesvarstėme galimybių palikti šitą koaliciją, bet šitas iššūkis, kai dėl tokio svarbaus klausimo būtent mūsų koalicijos partnerių, ne opozicijos balsais nebuvo priimti pozityvūs sprendimai, verčia pagalvoti. Bet tai bus padaryta per institucijas: yra vadovybė, yra valdyba, yra taryba. Sprendimus darysime darbo tvarka”, – sakė LiCS pirmininkas.

Kita vertus, jis sakė dar matąs prasmės kalbėtis su koalicijos partneriais, nes esą “ties šituo nepriimtu sprendimu pasaulis nei sustoja, bei pradeda judėti į priekį”. “Tačiau tai dar vienas iš ženklų, kad priimtų strateginių sprendimų nesugebame priimti Seime. Tai verčia nerimauti”, – tvirtino politikas.

Jis apgailestavo, kad savo sprendimu Seimas pamynė didelės visuomenės dalies lūkesčius, prezidentės Dalios Grybauskaitės valią.

Antradienį antrą kartą balsuojant dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos už ją buvo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 susilaikė.

Vienbalsiai už pataisą balsavo Socialdemokratų, Darbo partijos, Krikščionių partijos, Liberalų ir centro sąjungos frakcijų atstovai.

Tarp pasisakiusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų – pusė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, po du Liberalų sąjūdžio ir frakcijos “Tvarka ir teisingumas” atstovus.

Norint priimti Konstitucijos pataisą, kiekvienu balsavimu dėl priėmimo už ją turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.

Grįžti prie šio klausimo bus galima tik po metų.

Konstitucijos pataisa siūlyta nustatyti, kad “savivaldybių merus – Lietuvos piliečius, nuolat gyvenančius atitinkamo administracinio vieneto teritorijoje ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu”.

Dėl Konstitucijos pataisų Seime balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo vyko dar praėjusią kadenciją, 2007 metų birželio pabaigoje.

Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje. Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybų nariai.