Nuo senų laikų Azijoje iš kartos į kartą perduodamų pasakojimų apie atokiose kalnų vietose neva gyvenančius „Sniego žmones“ – į žmones panašias būtybes – pagrįstumą eilinį kartą pabandė išsiaiškinti britų mokslininkai.

Daugelio Himalajuose surengtų ekspedicijų metu mokslininkams ir „Sniego žmogaus“, arba ječio, egzistavimą siekiantiems įrodyti entuziastams kartais pavykdavo rasti keistų pėdsakų, kailio plaukų ar kitų tariamai mokslui nežinomos primatų rūšies egzistavimo liudijimų, tačiau po išsamesnių tyrimų dauguma šių radinių būdavo paaiškinami nesiremiant egzotiškomis prielaidomis. Iki šiol mokslininkai neturėjo galimybės tirti nei tariamo „Sniego žmogaus“ palaikų, nei jo audinių, tačiau šiandien Edinburgo zoologijos sodo biologai pranešė apie pirmojo tariamai ječio piršto DNR tyrimo rezultatą, praneša BBC.

Prieš maždaug penkiasdešimt metų į D. Britaniją iš nuošalaus budistų vienuolyno Nepale buvo atvežtas tariamai „Sniego žmogaus“ pirštas. Jį iš Pangboče vienuolyno, kuriame buvo laikoma išdžiovinta ječio ranka, vienuolių 1959 m. įsigijo amerikietis tyrinėtojas Peteris Byrne’as. Nuo mumifikuotos rankos atkirstas prištas vėliau nelegaliai buvo išvežtas iš Indijos į D. Britaniją, kur buvo apžiūrėtas Londono karališkame Chirurgų koledže. Specialistai tada priėjo išvadą, kad tai nėra žmogaus pirštas, tačiau ilgainiui radinys buvo užmirštas ir iki šio laiko pragulėjo koledžo archyve.

Pranešama, kad iš naujo kataloguojant archyvą šis pirštas vėl buvo atrastas, ir buvo nuspręsta atlikti jo DNR analizę. Tyrimą, paėmę mažytį šio piršto kaulo mėginį, atliko Edinburgo zoologijos sodo genetikos ekspertai. Šiandien buvo paskelbta jų išvada: tai yra mumifikuotas žmogaus rankos pirštas.

Apie šį tyrimą, tariamo „Sniego žmogaus“ piršto atvežimo į Britaniją istoriją ir ječio paieškas papasakos naujas BBC dokumentinis filmas, sakoma pranešime.

technologijos.lt

Izraelio archeologai paskelbė aptikę fosilijų, kurios tikriausiai yra ankstyviausios iki šiol žinomos šiuolaikinių žmonių liekanos.

Tel Avivo universiteto mokslininkų grupė, kasinėjusi vieną urvą Izraelio centriniame regione, pirmadienį pranešė radusi apie 400 tūkst. metų senumo dantų. Tuo tarpu anksčiau rastos ankstyviausiomis laikytos Homo sapiens liekanos yra apie 200 tūkst. metų senumo.

Archeologas Avi Gopheras (Avis Goferas) pirmadienį sakė, kad naujųjų radinių amžių dar reikia patvirtinti papildomais tyrimais, tačiau jeigu pirminė prielaida pasitvirtintų, “tai pakeistų visą evoliucijos paveikslą”.

Daugelis mokslininkų mano, kad Homo sapiens išsivystė Afrikoje, o vėliau migravo į kitus žemynus.

Kembridžo universiteto archeologijos ekspertas seras Paulas Mellarsas (Polas Melarsas) sakė, kad jo kolegų iš Izraelio radinys yra svarbus, tačiau kol kas per anksti teigti, kad šios fosilijos yra šiuolaikinių žmonių.

Mokslininkas mano, kad jos veikiau yra ankstyvesnėje epochoje gyvenusių Homos sapiens giminaičių – neandertaliečių – liekanos.