Liepą kino salėse įsitvirtins vasariškas lengvumas: komedijų ir animacinių filmų daug, na, o rimtesnių – vos vienas kitas.

Vasara – kino salių tuštėjimo metas, todėl tradiciškai kino teatruose daugiausia pristatomos lengvesnio turinio kino juostos. Sudėtingų, daugiasluoksnių filmų – maža. Šįkart toks yra vienintelis “Geležinkelininkas”. Tiesa, kompiuterinės animacijos filmai taip pat nusipelno pagyrų, tačiau jau dėl kitų dalykų.

Ryškiausia juosta – apie karą
Nepaisant to, kad režisierius Jonathanas Teplitzky pasirinko jau, atrodo, visiškai išsemtą ir nuvalkiotą Antrojo pasaulinio karo temą, “Geležinkelininkas” yra didžiausio dėmesio verta kino juosta. Filmo pranašumas tas, kad jis yra paremtas tikrais įvykiais (pastatytas pagal bestseleriu tapusią autobiografinę knygą), bet, reikia pripažinti, pasirinktas šiek tiek kitoks pasakojimo kampas.
Galiausiai tai, kad šioje juostoje sutiko vaidinti tokie žinomi aktoriai bei “Oskaro” laureatai, kaip Colinas Firthas, puikiai pažįstamas iš filmų “Karaliaus kalba”, “Mamma Mia!” ar “Bridžitos Džouns dienoraštis”, bei Nicole Kidman, neseniai įkūnijusi Monako princesę Grace Kelly, rodo, jog istorija turėtų būti stipri. Seniai žinoma tiesa, kad garsūs aktoriai patys pasirenka, kuriuose filmuose vaidinti. Štai kad ir C.Firthas yra plačiai pagarsėjęs savo išrankumu.
Filme pirmame plane matysime ir jaunąją aktorių kartą: vos 24-erių sulaukęs Jeremy Irvine‘as dar nespėjo pelnyti prestižinių apdovanojimų, tačiau savo darbų sąraše jau turi keletą gana svarbių vaidmenų. Pirmiausia – Alberto Narracotto filme “Karo žirgas”, nominuotame net šešiems “Oskarams”. “Geležinkelininke” su C.Firthu dalysis pagrindinio herojaus Erico Lomaxo vaidmenį (karo metų ir dabarties).
Britų ir australų kurtame filme “Geležinkelininkas” pasakojama E.Lomaxo, britų armijos pareigūno, radijo inžinieriaus, Antrojo pasaulinio karo metais paimto į japonų armijos nelaisvę ir su likimo draugais išsiųsto į Birmą priverstiniams geležinkelio tiesimo darbams, istorija.
Nelaisvėje E.Lomaxas buvo nubaustas už tai, kad norėdamas pakelti belaisvių ūpą sukonstravo radiją. Dėl to jis buvo sadistiškai kankinamas barbariškumu pagarsėjusios slaptosios Japonijos armijos karo policijos atšakos “Kempeitai”.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 262014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2014-m

Kaitri vasara nuviliojo kino pramogautojus prie jūros ir ežerų. Nedėkingiausiu laikotarpiu lankomumo duobes patikima užglaistyti energingiems atrakcionams, kuriems dažnai neįmanoma atsispirti.

Liepos mėnesį lietuviškame repertuare toliau dominuos tęsiniai, perdirbiniai, trileriai dvyniai ir ištvirkusio humoro komedijos. Plakatai vilios į kiną žvaigždiškomis pavardėmis, o išgalvoti lietuviški pavadinimai klaidins netikrais pažadais.

Almodovariškas reisas
Platintojų siūlomi du geriausi filmai savotiškai iškrinta iš vasaros pramogų apibrėžimo. Jiems būtų naudingiau pasirodyti rudenį, nes dabar rimtesnių pavardžių laukiantys kinomanai atitolę nuo kino. Kita vertus, etatinis lietuviško repertuaro svečias Pedro Almodovaras pakėlė į orą spalvingą, intelektualią, provokuojančią retro komediją, kuri sąmoningai sumeluotu pavadinimu “Aš tokia susijaudinusi!” (Los amantes pasajeros / I’m So Excited!) neteisingai peršama moterų auditorijai.
Privalu būti P.Almodovaro gerbėjų klubo nariu ir ekscentriškojo reiso nelyginti su geriausiais jo šedevrais. Jei pirksite bilietą tik dėl garsiausių režisieriaus žvaigždžių Penelope’s Cruz ir Antonio Banderaso, nevėluokite į seansą, nes nusivilsite nepamatę tik vienai trumpai scenai suvaidinti susitikusių populiariausių aktorių. Lėktuvo verslo klasėje įsitaiso mylimiausi ispanų režisieriaus aktoriai ir vaidina grynai almodovariško sukirpimo veikėjus. Chaotiška ir žaisminga intelektuali komedija turi dvigubą dugną. Provokuojančio humoro situacijos juokins tik pagavusius tarp eilučių užslėptą farsą ir satyrą. Sau būdingu stiliumi P.Almodovaras pašiepia ne tik Ispaniją sukausčiusią ekonominę krizę, klestinčią korupciją ir politikos cirką.

Romantiškiausias pasimatymas
Režisieriaus Richardo Linklaterio, aktorių Julie Delpy ir Ethano Hawke’o kolektyvinių pastangų jautri romantinė drama “Prieš vidurnaktį” mačiusiesiems du ankstesnius spontaniškus pasimatymus Vienoje (1995 m. “Prieš saulėtekį”) ir Paryžiuje (2004 m. “Prieš saulėlydį”) atnaujins melancholišką nostalgiją.
Trečiasis pasivaikščiojimas po gražiąją Graikiją visiškai pateisina didelius lūkesčius. Žavingai suvaidintą minimalistinį filmą galima žiūrėti nežinant, ką išgyveno menininkės Selinos ir rašytojo Džesio pora per pastaruosius dvidešimt metų, bet smulkios ir subtilios sąsajos sustiprina magišką įspūdį. “Prieš vidurnaktį” mažiausiai tinka vasaros peržiūrų maratonui, kai trūksta polėkio ir dėmesingumo klausytis atvirų, improvizuotų, nuoširdžių, šmaikščių, jausmingų, provokuojančių, aistringų pokalbių apie moters ir vyro santykius. Po dienos prie jūros ar ežero būtent toks sąžiningas, lyriškas, dramatiškas ir humoristinis filmas atgaivins užkaitusias emocijas.

Vagone su indėnais ir kaubojais
Labiausiai liepos rezultatus cementuos išradingas vesterniškas epas “Vienišas klajūnas”. Jame sudėta beveik viskas, ko reikia lengvabūdiškai ir įsimintinai pramogai. 225 mln. JAV dolerių biudžetu rizikuojančius prodiuserius verta pagirti už įspūdingą bandymą sugrąžinti žiūrovų pasitikėjimą nepopuliariu žanru. Jie stulbinamai atkūrė kaubojų, indėnų, aukso ieškotojų ir godžių turtuolių epochą, nutiesė geležinkelius, sukonstravo miestelius, pasiuvo drabužius.
Dar vieną keistuolį uždegančiai vaidinantis Johnny Deppas (iš tiesų jis įkūnija du veikėjus) ir tris “Karibų piratų” laivus vairavęs Gore’as Verbinskis pabalnojo efektingą, linksmą ir adrenalino kupiną nuotykių fantaziją Monumentų slėnyje bei kituose amerikietiškos gamtos kampeliuose. Jau seniai neregėjome nieko panašaus. Šis filmas džiugina išradingumu. Šiuolaikiniame superherojų pasaulyje kaubojiškas ir indėniškas vesternas jaučiasi pernelyg senamadiškai, bet režisierius deda milžiniškas pastangas, kad Johno Wayne’o žygių nepažįstantis žiūrovas nenuobodžiautų.
2 val. 30 min. trukmės “Vienišas klajūnas” įsivažiuoja lėtai, kol supažindina su indėnu Tonto ir būriu esminių personažų, papasakoja trumpų praeities kuriozų, paaiškina, įleidžia gerų pagalbininkų kinų (čia tam, kad Kinija įsileistų filmą į repertuarą) ir supančioja intrigą. Finalinės 45 minutės išjudina nerealias, dinamiškas ir anekdotines “non stop” lenktynes su senoviškais traukiniais, kumštynėmis ant vagonų stogų, mikliai jojančiais žirgais, užminuotais tiltais, išsiskiriančiais bėgiais, akrobatiniais triukais, pavojingais šuoliais, sprogstančia energija ir aukso karštlige.

Robotai prieš monstrus
Pribloškiantys reklaminiai anonsai ragina nepraleisti futuristinio monstriškų mūšių trilerio “Ugnies žiedas”. Po ilgos kūrybinės pertraukos į režisieriaus kėdę atsisėdęs vizionierius Guillermo del Toro sukonstravo originalų atrakcioną, kuriuo mėgins sudominti “Transformerių”, “Godzilos” ir gudrių mokslinės fantastikos reginių gerbėjus. Dviejų žmonių mintimis ir jausmais valdomi milžiniški robotai stabdys Žemę trypiančius ir niokojančius radioaktyvius galiūnus. G.del Toro trejus gyvenimo metus investavo pasiruošimui režisuoti “Hobitą”, bet nepalankios aplinkybės pastūmėjo palikti vairą Peteriui Jacksonui ir įkvėpė įgyvendinti didelę vaikystės svajonę – atiduoti duoklę Japonijoje populiarioms robotų (Mecha) ir monstrų (Kaiju) kino tradicijoms.
“Ugnies žiedo” beribė fantazija ir protingos karo strategijos neturi lygių komerciniame repertuare, bet įspūdingo vizualiųjų efektų, kompiuterinės animacijos ir 3D pompastikos trilerio laukia sudėtingesnis mūšis dėl žiūrovų. Ypač Lietuvoje. Tai ne koks nors tęsinys ir jo beveik niekas nežino, negana to, filme nėra populiarių aktorių, kurie galėtų ištempti bent išankstinį ažiotažą. Esame regėję tik vieną japonų kultūros milžiną Godzilą, o kiti monstrai lieka nepažįstami. Mūsų krašte nejusti užsienyje garbinamo G.del Toro kulto: pirmasis “Pragaro vaikis” patyrė fiasko, antrasis “Pragaro vaikis” šiek tiek pataisė reputaciją, o originalusis “Pano labirintas” pateisino lūkesčius, bet jo surinktų pajamų “Ugnies žiedui” reikėtų vien premjeriniam savaitgaliui.

Liepa Lietuvoje buvo karšta ir audringa, tačiau bankų sistemoje nieko panašaus nevyko – pokyčių būta, tačiau dauguma jų vyko įprastuose rėmuose.

Galima būtų netgi teigti, kad liepa bankuose buvo rami ir dėti tašką, tačiau tai nebūtų teisinga – bankuose tęsiasi procesas, kurį galima būtų pavadinti indėlių krize ir liepa buvo puiki šio proceso iliustracija. Beje, krizė, šiuo atveju, netipiška, nes indėlių bankuose netrūksta. Atvirkščiai, indėlių bankuose yra per daug. Liepą bendrasis indėlių portfelis primą kartą šalies bankininkystės istorijoje viršijo 44 mlrd. litų – per mėnesį pinigų įmonių ir gyventojų sąskaitose padaugėjo net 668,3 mln. litų ir bendra suma pasiekė įspūdingą skaičių – 44,3 milijardo. Tuo pat metu bendras bankų paskolų portfelis sumažėjo 166,2 milijono litų ir siekė 53,9 milijardo.

Verslo prasme tai reiškia grėsmingą žinią – bankų įsipareigojimai klientams didėja, o galimybės įdarbinti pinigus ekonomikoje negerėja. Ir tau jau tęsiasi gerus trejetą metų – bankai turi krūvą „trumpų“ pinigų, kuriuos laikyti yra brangu, nes didelio trumpalaikių pinigų poreikio rinkoje nėra, o ir numatomi reguliaciniai aktai verčia mažinti terminų neatitikimo riziką. Sveikas protas sako, kad bankai turėtų būti suinteresuoti daugiau skolinti ir ilgesniam. Taip ir yra. Bankams visiškai nenaudinga kaupti klienų pinigus niekur jų neįdarbinant. Iš čia kyla paprasta išvada – esama padėtis netenkina nei bankų, nei jų klientų Be abejo, tiek kredito paklausą, tiek reguliacinę aplinką lemia nepalanki situacija Europos Sąjungoje, tačiau kai kurie dalykai priklauso ir nuo vietinės politikos. Bankai nurodo, kad esama teisinė ir jų kreditavimo veiklos aplinka veikia tarsi apynasris, stabdantis laisvų rinkoje esančių pinigų įdarbinimą ekonomikoje. Todėl aišku, kad politinio ciklo pradžioje yra laikas o su atsakingomis institucijomis ieškoti galimybių išsiveržti iš užburto rato.

Šalia objektyvių aplinkos problemų, esama ir subjektyvaus faktoriaus, kuris bankų klientų elgseną paveikia ne ką mažiau – ir verslo, ir gyventojų norą investuoti atmuša nuolat vykstanti diskusija apie pasaulio ekonomikos perspektyvas, kurios daugeliui rodosi labai tamsios. Lietuvoje vasarą ši diskusija įgavo gal net kiek groteskiškų bruožų, nes viešai susikirto verslininkų ir ekonomikos teoretikų nuomonės dėl Lietuvos ekonomikos plėtros tendencijų. Atrodo, kad teoretikai laimėjo, o verslininkų optimizmas prigeso.

Natūralu, kad svarstymai apie niūrią ateitį daugelį bankų klientų verčia susimąstyti apie santaupas juodai dienai, pamirštant plėtros planus. Birželį, kai diskusija prasidėjo, bankų klientai sukluso. Ir to užtenka, kad didelė dalis aktyvių veiksmų, susijusių su išlaidomis, būtų atidėta.

Pažymėtina, kad liepą gyventojų einamosios sąskaitos pasipildė 94,1 mln. litų, o terminuotųjų indėlių sąskaitos – 27,1 mln. Pačios sumos nėra įspūdingos, tačiau tendencija nebūdinga vasaros atostogų laikotarpiui – paprastai vasaros malonumai ir kelionės sąskaitas tuštindavo. Šiuokart panašu, kad net per atostogas bankų klientai mieliau taupė, nei išlaidavo. Tą patį atsakymą perša ir pokyčiai vartojimo paskolų rinkoje ar overdraftai sąskaitose ir kortelėse – tiek vienoje, tiek kitoje eilutėje fiksuotas nedidelis mažėjimas.

Atsargumas ir nerimas dėl ateities jau keletą metų yra permanentinė nekilnojamojo turto rinkos būsena, tad čia ypatingų pokyčių vasara neatnešė. Naujų paskolų būstui suma jau maždaug metus svyruoja šiek tiek virš 100 milijonų litų per mėnesį ir liepa nebuvo išimtis – 113,8 milijono. Judėjimas vyksta, tačiau labai aktyviu jo niekaip nepavadinsi.

Antrąjį vasaros mėnesį krepšinio aistras malšins neeiliniai Holivudo studijų filmai, kuriuos drąsiai galime vadinti laukiamiausiais komercinio kino reginiais.

Dėl sporto renginių olimpinei liepai planuojamos tik aštuonios kino filmų premjeros. Be to, niekam nesinori rizikuoti ir pulti po ketvirtojo “Ledynmečio” ledkalniu. Šio prognozuojamo 2012 m. lyderio ir būsimo čempiono dominavimui intriguojančią alternatyvą pasiūlys tik komiksų milžinų Žmogaus-voro ir Žmogaus-šikšnosparnio mūšis.

Daugiau meilės komiksams

Lietuviškai realybei sėkmingas “Keršytojų” skrydis virš 400 tūkst. Lt vėl skatina pagalvoti, ką mums reiškia amerikietiški komiksai. Tas pats “Keršytojų” ansamblis pasaulyje surinko 1,42 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei trečdalį sunešė amerikiečiai) ir visų laikų lentelėse saugiai įsitaisė trečioje vietoje po “Įsikūnijimo” ir “Titaniko”. Solidžių lietuviškų pajamų vos pakako užsikabinti ant 200-uko uodegos, nors tiek daug litų neįstengė pakelti nė vienas komiksų superherojus.

Amerika jau ruošiasi naujai revoliucijai ir gegužės rekordų šturmui. Interneto erdvėje ir socialiniuose tinkluose Lietuvos kinomanai neslepia pageidavimų pamatyti “Nepaprastą Žmogų-vorą” ir “Tamsos riterio sugrįžimą”, kurių reklama išsiskiria originalumu ir pribloškia užmojais. Galbūt jau atėjo metas atsikratyti žodžio “komiksas” baimės ir pasimėgauti nerealiais įspūdžiais. Labai gaila, jog Lietuva pernelyg maža, kad kino pramonė pajėgtų išlaikyti bent vieną IMAX kino salę, nes būtent maksimalaus dydžio ekranuose atsiskleis šių superfilmų grožis ir galia.

Šiuolaikinio Betmeno eros pabaiga

Kadaise Betmenas mėgavosi populiarumu ir pripildydavo šiandien jau uždarytų kino teatrų sales. Gudrus režisieriaus Christopherio Nolano bandymas sužmoginti komiksų didvyrį Lietuvoje startavo katastrofiškai prastai, nepaisant tarptautinių pagyrų ir šlovės (“Betmenas: pradžia” sudomino vos 7,8 tūkst. žiūrovų).

Nepamirštamas aktoriaus Heatho Ledgerio benefisas pašėlusio Džokerio kailyje “Tamsos riterį” trūktelėjo net iki 29,8 tūkst. parduotų bilietų. Nenuostabu, kad fantastinis veiksmo trileris “Tamsos riterio sugrįžimas” užsitarnavo laukiamiausio 2012 m. filmo reputaciją. Lūkesčių kartelė iškelta į neįmanomą aukštį, bet genialusis Ch.Nolanas jau įrodė, ką gali.

Ch.Nolanas skolinasi iš komiksų puslapių tik herojus ir neesmines detales, o jų likimus rašo savarankiškai, nesilaikydamas nustatytų taisyklių ar autorių reikalavimų. Todėl visi jo filmai apsiginkluoja nenuspėjamumu ir skatina diskutuoti. Tik “Tamsos riterio sugrįžimo” finale išaiškės, ar morališkai ir fiziškai sužlugdytam Betmenui užteks jėgų išsigelbėti iš brutalaus teroristo Beino spąstų.

Bet svarbiausias filmo pranašumas – ambicingi režisieriaus užmojai, žadantys didingą spektaklį. Jis vengė naudoti vizualiuosius efektus kiekviename kadre, ragino aktorius nebijoti sudėtingiausių kaskadinių triukų ir pats pasirinko kur kas sunkesnį kelią, kategoriškai atmesdamas studijos “Warner Bros.” siūlymus filmuoti 3D technologijomis. Kai veiksmo scenai prireikė minios, režisierius nutarė neapgaudinėti žiūrovų ir pakviesti 11 tūkst. statistų.

Ch.Nolanas sėmėsi įkvėpimo ir iš nebyliųjų filmų, siekė išbandyti legendinio Fritzo Lango (“Metropolis”) filmavimo stilių ir svarbiausią dėmesį sutelkė į autentiškumą, kad žiūrovai nedrįstų abejoti, jog viskas atlikta iš tikrųjų, o ne sugeneruota kompiuteriais. “Tamsos riterio sugrįžimas” bus panašus jau ne į komiksinius pasiskraidymus, o į revoliucinį epą ir karinį trilerį.

Naujas voras, senas priešininkas driežas

Samo Raimi “Žmogui-vorui 3″ priklauso lietuviškas filmų pagal komiksus lankomumo rekordas (36,7 tūkst. žiūrovų) ir geriausias žinomumas. Ištikimiausių gerbėjų bendruomenė nepatikliai įvertino prieštaringą Holivudo studijos “Sony” sumanymą iš naujo perkrauti Žmogaus-voro mitologiją ir patobulėjusiais įrankiais papasakoti tą pačią istoriją, kurią dar prisimena kone visi komercinio repertuaro lankytojai. Kas gi pageidaus pirkti bilietą į 2002–2007 m. matytas tobulo gėrio kovas su niekšingu blogiu? Fantastinio veiksmo trilerio “Nepaprastas Žmogus-voras” sumanytojams teko verstis kūlversčio, kad maloniai stebindami prisiviliotų jaunesnių žiūrovų.

Didžiausias filmo netikėtumas – režisierius Marcas Webbas labiau pabrėžia romantišką siužetą ir daug laiko skiria meilės istorijai plėtoti. Tai reiškia, kad “Žmogaus-voro” prodiuseriai tikisi “Saulėlydžio” auditorijos paramos ir nelaukia vyresnių žiūrovų dėmesio. Finansiškai sėkmingą trilogiją režisavęs S.Raimi niekuomet nebandė į Žmogaus-voro nuotykių tinklą vilioti merginas, kurių akims sąmoningai parinktas karštas ir žavus aktorius Andrew Garfieldas. Jau paskelbti filmo rėmus sulaužę tikri jausmai partnerei Emmai Stone taip pat primena Roberto Pattissono ir Kristen Stewart porą.

“Nepaprasto Žmogaus-voro” atgimime nesunku įžvelgti Ch.Nolano filmo “Betmenas: pradžia” šešėlį, nes dvigubos asmenybės krizės kamuojamą Peterį Parkerį stengiamasi įtikinamiau paversti realiu žmogumi, kuriam net voratinklio siūlus reikia pasigaminti ir užtaisyti pačiam. Tačiau specialiaisiais efektais ir naujoviška 3D kamerų sistema nufilmuoti nuotykiai vis tiek lieka priklausomi nuo komiksų ir laikosi prisirišę prie Žmogaus-voro legendos. Daugiau reikalaujantiems žiūrovams to bus per mažai, nes esminė filmo ašis kardinaliai nepasikeis ir reklamose linksniuojamas “nepapasakotos istorijos” pažadas neišsipildys. Pačioje pradžioje žinosime, kad Peteris Parkeris įveiks negandas ir išgelbės Niujorką nuo žaliojo monstro teroro.

Vėl su Skratu, bet jau be Bako

Lietuviški kino vartojimo papročiai nesikeičia ir neblėstanti mūsų meilė animaciniams nuotykiams neleidžia abejoti šeimyninio filmo “Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas” garantuota sėkme. Net neverta gilintis į siužeto turinį, nes pirmoji žiūrovų banga šluos bilietus aklo pasimatymo principu, pasitikėdama anksčiau matytų serijų prisiminimais. Trys režisieriai vaizdingai, ironiškai ir pamokomai dėstys šeimos vertybes, kai puikiai pažįstami ledynmečio eros bičiuliai rūpinsis saviškiais, ieškos meilės giminei pratęsti ir stengsis apsaugoti vaikus nuo piratiškų pavojų.

Belieka vienintelė įdomesnė intriga: ar ketvirtajam “Ledynmečiui” pavyks nuplaukti iki trečiojo aukštumų ir bent kiek pagerinti įspūdingus finansinius rezultatus. Patekti į 3 mln. Lt lygą ir pasivyti “Tado Blindos” užfiksuotus rekordus bus įmanoma su sąlyga, kad ažiotažinio filmo žiūrovai sugrįš po du tris kartus, rekomenduos jį artimiesiems, draugams ir kolegoms. Galutinį rezultatą ryškiai paveiks lietuviškas įgarsinimas ir mūsų aktorių atlikti namų darbai.

Keista žinoti, kad naujausiame tęsinyje nematysime padūkusio vienaakio žebenkšties Bako, neabejotinai įsimintiniausio ir ryškiausio “Ledynmečio 3″ personažo. Jį nepriekaištingai įgarsinęs ir linksmomis improvizacijomis patobulinęs Vytautas Šapranauskas pavertė vaikams skirtą filmuką asmeniniu Šapro šou, kurį gausiai lankė smagių komedijų ištroškę vyresni žiūrovai. Britų komiko Simono Peggo pastangos neįtikino prodiuserių ir scenarijaus autorių, kad lietuviškam skoniui svarbus Bakas nusipelno vietos ant ledkalnio, skrodžiančio jūrų bangas žemyno link.

Iš tiesų norėtųsi, kad dubliažo režisieriui Andriui Rožickui pavyktų įžiebti naują žvaigždę tarp “Ledynmečio” vojažą papildžiusių nematytų begėdžių personažų. Būtų nerealu susipažinti su pirataujančiu godžiuoju orangutanu, turinčiu lietuvišką charakterį.

Tie patys uždegantys šokiai

O štai pasirinkus filmą “Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija” jokių naujovių laukti neverta. Išmintingi prodiuseriai pavadinime neskaičiuoja pratęsimų kiekio ir vengia žiūrovams priminti, kad šie ketvirtą sykį pirks bilietą į tą patį šou. Identiškai skystas siužetas, vienodi personažai, tradiciniai jausmų testai, nutiražuoti pavojai ir maištingas iššūkis. Šio filmo turinys neturi prasmės ir scenarijaus autoriai nesivargina perrašinėti anksčiau sugalvoto motyvo.

Tiesmukiškus įvykius retušuos neįmanomi šokiai, kūnų plastika, akrobatika, romantiška aistra, uždegantis muzikos ritmas, nepriekaištingai profesionali choreografija ir pagal paskirtį išnaudojami 3D efektai. Neverta kabinėtis prie neprofesionalių aktorių statiškos vaidybos, nes jie buvo atrinkti tik dėl talento šokti ir gebėjimo išpildyti sudėtingas choreografų užduotis.

R.Pattisonas prieš R.Pattisoną

Birželio mėnesiui žadėta Davido Cronenbergo vairuojama ekskursija baltuoju limuzinu neįvyko, o platintojai kažkodėl įtikėjo, kad bus smagiau konkuruoti dėl tos pačios auditorijos dviem R.Pattissono vaidmenimis. Atrodo, kad iš “Kosmopolio” ir “Mielo draugo” dvikovos nieko gero nebus. Abu filmai žadėjo atskleisti brandesnį “Saulėlydžio” vampyro talentą, tačiau nedavė aktoriui normaliai atsiskleisti ir įkalino butaforijose. Išgarsintos premjeros Kanuose ir Berlyne tik dar stipriau pablogino padėtį, nes prasti festivaliniai atsiliepimai nepadės siekti trokštamų rezultatų.

Mikliai užgesusius filmus suvienodina nuobodumas, tad Lietuvoje neverta tikėtis gerų atsiliepimų, rekomendacijų ar pageidavimų pamatyti antrą kartą. “Kosmopolio” ir “Mielo draugo” laukia panaši lemtis – dvi savaitės repertuare ir tylus pasitraukimas į seansams nepatogiausią laiką.

Tvarkaraštis

Liepos 4 d.

“Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas”

Liepos 6 d.

“Tyla sniege”

Liepos 13 d.

“Nepaprastas Žmogus-voras”

“Mielas draugas”

Liepos 20 d.

“Kosmopolis”

“MS1: kalėjimo griūtis”

“Red Lights”

Liepos 27 d.

“Tamsos riterio sugrįžimas”

“Šokis hiphopo ritmu. Revoliucija”

Liepos 9 dieną apie 360 tūkst. kompiuterių pasaulyje, užkrėstų „DNS Changer“ virusu, gali netekti interneto ryšio. Tokią informaciją praėjusią savaitę paskelbė JAV federalinis tyrimų biuras (FTB).

Tą dieną, kai bus išjungti FTB serveriai, užkrėstų kompiuterių savininkai, pabandę apsilankyti bet kokioje interneto svetainėje, pamatys pranešimą, kad puslapis neveikia.
Todėl šiandien visiems internautams vertėtų pasitikrinti, ar jų kompiuteriai nėra užkrėsti, – tereikia apsilankyti svetainėse www.dns-ok.us arba dns-changer.eu. Užkratui išvalyti dauguma antivirusinių programų kūrėjų yra pagaminę specialias programėles.
Šį virusą dar 2007-aisiais sukūrė bendra rusų ir estų programišių grupuotė – jis be vartotojo žinios užkrėtė apie 4 mln. privačių ir įvairių įmonių kompiuterių, tačiau veikė nepastebimai, mat išjungdavo antivirusinę programą ir operacinės sistemos atnaujinimus. „DNS Changer“ pakeisdavo reklamas puslapiuose bei paieškoje ir generuodavo paspaudimus ant šių reklaminių pranešimų, o tai, FTB skaičiavimais, nusikaltėliams davė apie 14 mln. dolerių pajamų.
Tačiau pernai lapkritį dalis programišių gaujos buvo suimta, o FTB perėmė virusą kontroliuojančius severius – pasirodė, kad užkrėsti kompiuteriai be šių serverių negali jungtis prie interneto. FTB pakeitė nusikaltėlių tarnybines stotis savomis, kurios dirbtinai palaikė užkrėstų kompiuterių interneto prieigą. Nors serveriai turėjo būti išjungti jau šį kovą, FTB buvo suteiktas leidimas pratęsti jų veiklą iki liepos pradžios.

Scanpix

Nepriklausomos elektros tiekimo bendrovės “Enefit” atstovų teigimu, elektros kainos mažėjo dėl geros hidrologinės situacijos Skandinavijos šalyse, žemos aplinkos taršos leidimų kainos ir vasarą sumažėjusio elektros energijos vartojimo.

“Šiltas, bet lietingas vidurvasaris lėmė mažesnes elektros kainas vartotojams, tačiau nuspėti tolimesnes tendencijas sudėtinga: iš vienos pusės, hidroeletrinėms vandenį gausiai tiekę sniegynai Skandinavijoje yra beveik ištirpę, todėl jose pagamintos elektros energijos kiekis, o kartu ir kaina, smarkiai priklausys nuo iškrisiančių kritulių. Kita vertus, optimistiškai nuteikia tai, kad prognozuojamas aukštas kritulių lygis ir žemas elektros energijos suvartojimas užtikrins pakankamą vandens lygį užtvankose. Dėl to elektros energijos kainos galėtų mažėti”, – aiškino “Enefit” generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.

Liepą Lietuvoje užfiksuotas vidutinės elektros kainos sumažėjimas taip pat buvo būdingas ir Estijoje bei Suomijoje – kainos šiose šalyse krito atitinkamai 9 ir 13 procentų. Tomis valandomis, kai elektros suvartojimas būdavo mažiausias, dėl sunkiai kontroliuojamos elektros energijos gamybos hidroelektrinėse elektros kaina nukrisdavo netgi žemiau 8,63 ct/kWh ribos. Tai lėmė, kad liepą vidutinė elektros energijos kaina Estijoje buvo 14,85 ct/kWh, o Suomijoje nukrito iki 14,57 ct/kWh.

Elektros pigimą praėjusį mėnesį lėmė ir aplinkos taršos leidimų kainos, kurios liepą buvo mažiausios per daugiau nei 2 metus – vos 41,40 lito už toną. Kainos mažėjo daugiausia dėl neaiškumo, susijusio su tolimesnėmis Europos ekonomikos augimo perspektyvomis ir Graikijos skolų krizės. Tuo tarpu akmens anglies kaina per mėnesį pakilo vos 0,8 proc. iki 304,99 litų už toną. Žaliavinės naftos kainos liepą taip pat šiek tiek augo – nuo 267 litų už barelį mėnesio pradžioje iki 279,95 lito už barelį mėnesio pabaigoje.

Sezoniniai svyravimai

L. Liutkevičius pastebi, kad elektros kainų svyravimai yra neišvengiami ir priklauso tiek nuo sezoninių, tiek nuo ekonominių ir politinių pokyčių, o tiekėjų konkurencija užtikrina geriausią kainą vartotojui. “Pirminiais skaičiavimais daugiau nei 10 tūkst. naujų verslo klientų Lietuvoje nuo 2012 m. sausio 1 d. taps laisvos elektros rinkos dalyviais. Praktika rodo, kad dalis nesuskubs pasirinkti nepriklausomo tiekėjo, o elektros energiją ir toliau pirks iš visuomeninio-garantinio tiekėjo. Analizuodami pastaruosius metus matome, kad garantinio tiekėjo parduodamos elektros kaina vartotojui yra pastebimai didesnė nei vidutinė kaina, kurią moka aktyvūs laisvoje elektros rinkoje esantys vartotojai”, – pastebėjo L. Liutkevičius.

Elektros gamintojai taip pat ieško būdų, kurie leistų sumažinti kainas galutiniams vartotojams investuodami į pigią energiją gaminančių elektrinių statybą. Kitais metais Latvijoje, Valkoje, bus baigta statyti aplinkai draugiška “Enefit” kogeneracinė elektrinė, gaminsianti elektrą ir šilumos energiją. 10 milijonų eurų (34 mln. litų) kainuosianti jėgainė darbą pradės 2012 metais. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio “Enefit” motininės kompanijos, didžiausios Baltijos šalyse energetinės bendrovės “Eesti Energia” investicinis projektas už Estijos ribų, tačiau “Enefit” jau pradėjo ir kitų projektų vertinimą.

BFL

Savivaldybėje nebuvo nė vieno “Žalgirio” arenos statybą prižiūrėjusio žmogaus, po savivaldybės ir areną statančios bendrovės “Vėtrūna” vadovų pasitarimo pareiškė Kauno meras Kęstutis Mikėnas.

“Aiškėja, kad savivaldybėje nebuvo nė vieno rimtai projektą prižiūrėjusio žmogaus”, – konstatavo Kęstutis Mikėnas, penktadienį rašo “Kauno diena”.

Pasitarime dėl tikslios statybos darbų pabaigos datos nenuspręsta. Buvo išsakytas tik siekis statybą baigti kuo greičiau. Paskutinis galimas terminas – iki liepos

“Jeigu taip nuspręsta, taip ir bus”, – tvirtino bendrovės “Vėtrūna” savininkas Vytautas Banys.

Savivaldybės administracijos vadovai dėl arenos susirinkimus ketina rengti kone kasdien.

Arenos atidarymas planuojamas liepos 6- ąją, tačiau areną valdysiančio operatoriaus atstovė, “Ūkio banko investicinės grupės” valdybos pirmininkė Angelė Dementavičiūtė šią savaitę užsiminė, kad svarstoma atidarymą atidėti, nes dėl vėluojančios statybos jam neįmanoma pasiruošti. Tačiau operatorius nusprendė patikėti savivaldybės ir “Vėtrūnos” gerais ketinimais.

“Neįsivaizduoju, kas būtų, jei jie mus pavestų. Tačiau mes turime atidarymą surengti liepos 6-ąją – tai yra kritinis taškas”, – sakė A.Dementavičiūtė.

“Vėtrūna” pripažįsta, kad šiuo metu “Žalgirio” arenoje ji dirba tik 60 proc. pajėgumu, o bendrovės darbininkai po 17 val. jau traukia ilsėtis.

V.Banys teigė, kad darbai net trimis pamainomis gali pradėti vykti kone nuo šiandienos – svarbiausia, kad savivaldybė patvirtintų darbus ir jų sąmatas parašais.

Kalbama, kad arena “Vėtrūnai” yra nuostolingas objektas. Todėl bendrovė bando taupyti kone kiekviename žingsnyje, o labai greitai artėjantis Europos vyrų krepšinio čempionatas “Vėtrūnai” atveria šantažo galimybes.

Likusiame statybos etape sąmata dar išaugs. “Yra kai kurių darbų, kuriuos reikia atlikti papildomai, o už papildomus darbus reikia atsiskaityti”, – šypsojosi V.Banys.

Būtinų papildomų darbų sąrašas turėtų būti patvirtintas artimiausiu metu.

kauno-arena199

Kauno “Žalgirio” arenos statybos darbų pabaiga vėl atidedama, šįsyk iki paskutinio įmanomo termino – liepos 1 dienos.

“Verslo žinios” rašo, kad vėluojančius darbus užfiksuos antstolis, o jiems paspartinti reikia greitesnių ne tik statybininkų, bet ir miesto valdžios apsisukimų.

Kaip garantą, kad iki šios datos arenoje statybininkai jau bus baigę darbus, “Vėtrūna” į banko sąskaitą pervedė 8,5 mln. litų. Balandžio 30 dieną arenoje laukiama antstolio, kuris aprašys konkrečiai atliktus darbus, kad teisinių ginčų atveju būtų įvardyta konkreti padėtis. Šį pavedimą antstoliui davė Kauno miesto savivaldybė, kuri yra arenos statybos užsakovė.

Kauno miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius sakė, kad šiuo metu daugiausia arenoje neatlikta inžinerinių darbų.

“Kad suspėtų iki liepos, statybininkai joje turėtų dirbti trimis pamainomis, tačiau to nėra. Todėl artimiausiu metu bus apsispręsta, ar paimti tą garantą, ar vėl geranoriškai tartis, kad darbai vyktų sparčiai. Mes sėdim vienoj valtyje su “Vėtrūna”, todėl esame suinteresuoti, kad arena iki liepos būtų pastatyta”, – patvirtino jis.

Kauno areną statančios bendrovės “Vėtrūna” atstovai patikino, kad darbai bus tęsiami ir iki liepos pradžios objektas bus baigtas. Tačiau, anot statybininkų, yra atlikta nemažai projekto pakeitimų, kurių derinimas miesto savivaldybėje užima laiko, todėl jei nebus šių dokumentų derinimui skirtas ypatingas dėmesys, arenos statybos darbų pabaiga gali pakibti ant plauko.

Kauno areną 25 metus koncesijos pagrindu valdys Ūkio banko investicinė grupė. Koncesininkas į šį projektą turės investuoti iki 32 mln. litų ir kasmet surengti iki 70 renginių. Kauno arenoje tilps apie 15 tūkst. žiūrovų.

Nord_Stream_map_green_515

Dujotiekio “Šiaurės srautas” (Nord Stream) 1-oji atšaka bus baigta tiesti šių metų liepą, o jau spalį juo bus paleistos pirmosios dujos, pranešė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, pateikdamas pranešimą apie vyriausybės darbą Valstybės Dūmoje trečiadienį.

“Atsimenate, kiek daug kalbų, abejonių, skandalų, net tarptautinių, buvo dėl kitų mūsų infrastruktūros projektų. Tarp jų – dėl “Šiaurės srauto”. Prieš metus kalbėdamas Valstybės Dūmoje informavau jus, kad pradėta tiesti “Šiaurės srauto” dalį jūra. Šiandien galiu pasakyti, kad 2011 metų liepą ji bus užbaigta ir liepą bus paleistos technologinės dujos. O jau spalio ar lapkričio mėnesį Rusijos dujos bus tiekiamos į Europą nauju maršrutu”, – pareiškė Rusijos premjeras.

“Esu tikras, kad rezultatą mes pasieksime ir kitomis kryptimis. Vadinasi, dar labiau sustiprės viso Europos žemyno energetinis saugumas”, – pabrėžė V.Putinas.