Būsimos žiemos šildymo kainomis latvių niekas negąsdina.
Lietuva Andriaus Kubiliaus lūpomis neseniai oficialiai išsižadėjo pretenzijų į regioninį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Atrodo, kad šis ES pažadėtų lėšų kąsnis be kovos atiteks kaimynams latviams. Jeigu, žinoma, jie sugebės Briuselį įtikinti, kad vienas Baltijos pakrantėje projektuojamų SGD terminalų nusipelno trijų Baltijos šalių bendro projekto vardo.
Vidinės kautynės dėl SGD terminalo
Latvijos energetikos bendrovė “Latvenergo” kol kas nepristatė oficialių jau baigiamos SGD terminalo Latvijoje galimybių studijos rezultatų, tačiau esminius skaičiavimus bendrovės atstovai, bandydami atgrasinti kaimynus nuo konkurencijos dėl regioninio terminalo, pateikė gerokai anksčiau. “Latvenergo” tyrimų ir plėtros direktorius Maris Balodis paskelbė, kad tokį SGD terminalą planuojant Estijoje, Paldiskio uoste, vien į naujus vamzdynus ir kompresorines bei matavimo stotis tektų investuoti apie 300 mln. eurų. Regioninio terminalo dislokacijos vieta pasirinkus Klaipėdą, analogiškų investicijų prireiktų dar daugiau. Atrodo, kad Lietuvos pusė nėra linkusi neigti tokių latvių skaičiavimų, todėl ir kalba apie vietinei rinkai skirtą terminalą. Tiesa, įtartinai galingą – pajėgiantį patenkinti visą dabartinį šalies gamtinių dujų poreikį.
Lietuva yra daugmaž apsisprendusi dėl terminalo vietos Kiaulės Nugaros saloje, pylimu sujungtoje su Smeltės pusiasaliu, tačiau daug uostų turinčioje Latvijoje tebevyksta karštos vidinės diskusijos. “Latvenergo” vadovų nuomone, ekonominiu požiūriu labiausiai apsimokėtų terminalą statyti Rygoje ar jos apylinkėse.
Plačiau apie energetiką – pirmadienį “Veido” žurnale