Per vyriausybinių delegacijų susitikimus Lenkijos premjeras D.Tuskas jau nebenori girdėti lietuvių kalbų apie vertybes
Lietuvos politikai jau neslepia, kad dėl nepadarytų namų darbų, susijusių su lenkiškų pavardžių rašymu, santykiai su daugybe metų strategine partnere vadinta Varšuva pateko į aklavietę.
Praėjusią savaitę grupė senų Lietuvos sąjūdžio, Lenkijos “Solidarumo” veikėjų ir abiejų šalių istorikų mūsų ambasados pastangomis Varšuvoje susirinko aptarti bendrų darbų, kovos su abiejų tautų draugystei trukdančiais mitais ir stereotipais, prisiminti bendrų kovų dėl laisvės ir nepriklausomybės. Ta proga buvo pristatyta ir abiejų šalių istorikų parengta knyga: “Solidarnosc” – Sąjūdis: strateginės partnerystės pradžia”.
Deja, nors viešai liejosi kalbos apie draugystę ir tarpusavio supratimą, dalytasi prisiminimais, kaip kadaise bendromis jėgomis įveikta KGB klasta atskirti Vilniaus kraštą nuo Lietuvos, sunku buvo atsikratyti įspūdžio, kad politinių kovų veteranai kalba apie tuos puikius laikus, kuriems sugrįžti nelemta.
Raidės “w” problema
Kad ir kur krypdavo kalba, anksčiau ar vėliau būdavo grįžtama prie vieno ir to paties klausimo: kodėl lietuviai nenori tęsėti dar 1994-aisiais, pasirašant Lietuvos ir Lenkijos sutartį, iškilmingai duoto pažado leisti Lietuvos lenkams rašyti savo pavardes taip, kaip jos turi būti rašomos iš tikrųjų? Ypač skausminga ši tema lenkams tapo po šviesaus atminimo prezidento Lecho Kaczynskio žūties.
Likus vos kelioms dienoms iki katastrofos Vilniuje lankęsis L.Kaczynskis į Lietuvą vyko iš esmės tam, kad parvežtų į Varšuvą žinią, jog Lietuvos Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui ir lenkai atgavo dar sovietų atimtas savo tikrąsias pavardes. Kartu L.Kaczynskis būtų neleidęs jo nekentusiam užsienio reikalų ministrui Radoslawui Sikorskiui pasipuošti “lietuvių nugalėtojo” laurais. Mat šis net kelis kartus viešai pakartojo, kad tol nekels kojos į Lietuvą, kol nebus išspręstas pavardžių rašymo klausimas.
Taip Lenkijos užsienio reikalų ministerija davė suprasti, kad “klausimas dėl raidės w” (kaip populiariai vadinama pavardžių rašymo problema) su Lietuva bus sprendžiamas ne derybomis ir įkalbinėjimu, bet iš jėgos pozicijų. O prezidentas L.Kaczynskis tikėjo galįs įrodyti savo politiniams priešininkams, kad su Lietuva galima susitarti broliškai ir kaimyniškai, nepamirštant strateginės partnerystės dvasios, kaip tą jam buvo prižadėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Bet Vilniuje jo laukė antausiui prilygstantis Seimo sprendimas premjero Andriaus Kubiliaus siūlytas pavardžių rašybos taisykles atmesti.
Kokią reikšmę plėtojant Lenkijos ir Lietuvos santykius įgavo pavardžių rašymo klausimas, susitikime su savo senais draugais, dabar įtakingais Lietuvos politikais ir visuomenės veikėjais – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Emanueliu Zingeriu, premjero patarėju advokatu Czeslawu Okinczycu, istoriku Alvydu Nikžentaičiu ir kitais – per knygos “Solidarnosc” – Sąjūdis: strateginės partnerystės pradžia” pristatymą, kuris vyko įtakingiausio, šiuo metu premjerą Donaldą Tuską ir valdančiąją Piliečių platformos partiją remiančio dienraščio “Gazeta Wyborcza” redakcijoje, vaizdžiai aiškino vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.
Loading ...