BFL

Lietuva tikisi Vokietijos paramos svarbiems tarptautiniams infrastruktūros projektams ir pastangoms užtikrinti, kad atominių elektrinių statybos netoli Lietuvos ir visos Europos Sąjungos sienų planai būtų vykdomi laikantis aukščiausių tarptautinių saugumo standartų. Tokius lūkesčius išsakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis per pokalbį su Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės ministre Kornelija Pyper (Cornelia Pieper).

A. Ažubalis teigė, kad Lietuva yra labai susirūpinusi Rusijos ir Baltarusijos planais statyti naujas atomines elektrines šalia sienos su Lietuva, kurie neatitinka tarptautinių atominės saugos standartų.

“Mes už stiprią Europą, kurioje laikomasi taisyklių. Bendrų taisyklių reikia laikytis ir branduolinės saugos srityje, tai padės išvengti nelaimių ir katastrofų”, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai cituojamas A. Ažubalis.

Susitikime paliestos ir pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, santykių su Baltarusija, kultūrinio bendradarbiavimo temos.

Abi šalys skiria ypatingą dėmesį Lietuvos ir Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečiui. Šia proga bus surengta paroda, skirta Lietuvos diplomatinės atstovybės Vokietijoje istorijai, vyks kiti renginiai.

Susitikime buvo pabrėžta, kad plėtojant dvišalius santykius ir galvojant apie ES ateitį labai svarbu sudaryti geras sąlygas jaunimo bendravimui, kalbų mokymuisi, svarbu kartu rūpintis Europos vertybių perdavimu jaunajai kartai.

Viešnios iš Vokietijos programoje taip pat numatytas apsilankymas Žydų kultūros ir informacijos centre, Švietimo ir mokslo ministerijoje, dalyvavimas oficialiame Tarptautinių Hanzos dienų atidaryme Kaune ir susitikimas su Kauno miesto savivaldybės atstovais.

Lietuva ir Vokietija diplomatinius santykius atkūrė 1991 metų rugpjūčio 28 dieną.

BFL

Pirmadienį į Vilnių atvyksta Vokietijos Bundestago pirmininko Norberto Lammerto (Norberto Lamerto) vadovaujama delegacija.

Per dvi vizito dienas svečiai ketina susitikti su prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininke Irena Degutiene, premjeru Andriumi Kubiliumi, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupės nariais.

Antradienį N. Lammertas pasakys kalbą Seimo plenariniame posėdyje.

Svečiams bus surengta ekskursija po Vilniaus senamiestį, Vilniaus universitetą. Jie planuoja padėti vainiką ant Sausio 13-osios aukų kapų Antakalnio kapinėse ir aplankyti Panerių memorialinį muziejų.

63 metų M. Lammertas yra Krikščionių demokratų partijos narys. Vokietijos parlamentui jis vadovauja nuo 2005-ųjų.

Rimčiausiai iš visų užsienio šalių verslininkų Lietuvoje darbuojasi vokiečiai. Pasirodo, įmonių, kurių daugiau nei 50 proc. akcijų valdo Vokietijos įmonės, mūsų šalyje jau yra 341.

Nors jei įmonių savininkus vertintume ne pagal šalis, o pagal regionus, tuomet čia neabejotinai pirmauja Skandinavija. Paaiškėjo, kad skandinavai Lietuvoje valdo per 500 įmonių. Iš jų daugiausiai įmonių Lietuvoje valdo danai – 192, toliau eina Švedija su 186 švediško kapitalo įmonėmis.

Tiesa, ilgainiui tendencijos kinta: Lietuvoje daugėja lenkiško kapitalo įmonių,  taip pat didėja ir investicijos iš šios šalies. Tarkime, 2010 m. antrąjį ketvirtį mūsų šalyje daugiausiai investavo kaip tik Lenkijos investuotojai (447,6 mln. Lt).

Daugiausia šiemet investuota į naftos produktų bei chemijos produktų gamybos, taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos sritis.