"Veido" archyvas

Ekspertai.eu rašo – “Nežiūrint į tai, kad Valdovų rūmai yra svarbiausias ir reikšmingiausias atkurtos Nepriklausomos Lietuvos pastatas, dar praeitą rudenį buvo pastebėta, kad šis istorinis statinys po truputėlį trūnija iš vidaus. Apie tai rašėme publikacijoje “Elektrikų brigadininko laiškas privertė kreiptis į Policiją”.

Vakar LNK televizija pranešė, kad šis namas ėmė byrėti ir iš išorės.

Skaudu, kai būsimas šalies paveldas susiduria su tokiais sunkumais iki galo taip ir nepastatytas. Tuo itin turėtų susirūpinti Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, didelį dėmesį atkreipti ir visa valdančioji Permainų koalicija. Valdovų rūmai skubiai turi būti pradėti restauruoti ir šiai restauracijai neturi būti pagailėta pinigų iš šalies biudžeto tieks kiek reikės.

Šia proga tinka prisiminti dar amžinatilsį Prezidento A. M. Brazausko viešoje erdvėje išsakytą nerimą, jog vertėtų pagalvoti, ar mes neprarasim Vilniaus kaip sostinės, jei nepastatysim Valdovų rūmų – mūsų visų būsimo paveldosaugos paminklo, verčia susimąstyti kiekvieną žmogų.

Jei negerbsime ir nebranginsime savo istorijos – istorija negerbs mūsų. Juk Valdovų rūmai – tai mūsų dvasinė hidroelektrinė.”

"Veido" archyvas

Jas parengė Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė.

Lietuvos ambasados Baltarusijoje duomenimis, šioje šalyje gyvena apie 30 tūkst. lietuvių.

Numatyta teikti paramą lietuviškoms mokykloms, lituanistinėms sekmadieninėms mokyklėlėms, bibliotekoms, gerinti materialines sąlygas į lietuvių švietimo, kultūros įstaigas, bendruomenes Baltarusijoje vykstantiems dirbti specialistams.

Taip pat bus siekiama įamžinti Lietuvai reikšmingą kultūrinį paveldą Baltarusijoje.

Ketinama skatinti Lietuvos kultūros institucijų, nevyriausybinių organizacijų kultūrinio bendradarbiavimo su Baltarusijos lietuvių bendruomenėmis ir lituanistinį švietimą Baltarusijoje organizuojančiomis institucijomis projektus.

Bus siekiama palengvinti daugkartinių nacionalinių vizų išdavimą užsienyje gyvenantiems lietuviams, atvykstantiems į Lietuvą mokytis ar studijuoti.

Taip pat bus svarstomos galimybės įsteigti kultūros atašė Baltarusijoje pareigybę, pavedant rūpintis ir ten gyvenančių lietuvių bendruomenių bei lituanistinį švietimą Baltarusijoje organizuojančių institucijų veiklos plėtojimu. Tokia pareigybė buvo panaikinta 2009 metų spalį.

Numatoma išspręsti Lietuvos lėšomis pastatytų mokyklų ir kitų pastatų, taip pat lietuvių bendruomenėms Baltarusijoje priklausančio turto (žemės) registravimo ir to turto valdymo klausimus.

"Veido" archyvas

Gegužės 1 dieną įsigaliojus Lietuvos ir Suomijos užsienio reikalų ministerijų susitarimui, Lietuva atstovaus Suomijai išduodant Šengeno vizas Rusijos Kaliningrado srityje.

Suomija tapo ketvirtąja šalimi, kuriai Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade atstovauja išduodant Šengeno vizas. Nuo 2009 metų atstovaujama Danijai ir Estijai, nuo 2010 metų – Norvegijai.

Atstovaudamas šioms valstybėms, generalinis konsulatas praėjusiais metais išdavė beveik 2 tūkst. vizų.

Iš viso 2010 metais Lietuvos generalinis konsulatas Kaliningrade išdavė 55111 Šengeno vizą.

Susitarimus dėl atstovavimo Lietuva taip pat yra pasirašiusi su Austrija, Graikija, Latvija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija. Šiuo metu Lietuvai kitos Šengeno erdvei priklausančios šalys atstovauja 22 valstybėse įvairiuose pasaulio regionuose, Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos kitoms Šengeno valstybėms atstovauja vienuolikoje užsienio šalių.

BFL

Lenkijos vidaus politikoje vis labiau įsigali ideologiškai tvirtos centro dešiniosios partijos, o joms konkuruojant lenkų politikų retorika svarstant probleminius klausimus su Lietuva gali darytis vis radikalesnė, teigiama Rytų Europos studijų centro (RESC) analitinėje apžvalgoje.

Anot Vilniuje veikiančio centro ekspertų, dvi dešiniojo sparno partijos – konservatyvi “Teisė ir teisingumas” ir liberali Pilietinė platforma – pastaraisiais metais pritraukė didžiąją elektorato dalį -60-70 proc. visų rinkėjų. Kartu pastebima, kad šioms politinėms jėgoms, skirtingai nei pragmatiškiems kairiesiems, yra būdingos aiškios ideologinės nuostatos.

“Minėta Lenkijos politinės skalės stabilizacija gali daryti nemažą įtaką Lietuvos ir Lenkijos probleminių dvišalių santykių “ideologizavimui”, o tai dar labiau apsunkintų šių klausimų sprendimą”, – rašoma apžvalgoje, kurią gavo BNS.

Anot studijos autorių, intensyvėjant konkurencijai tarp abiejų dešiniųjų partijų ideologinės nuostatos gali tapti ganėtinai radikaliomis.

“Radikalią retoriką probleminių Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių srityje, siekiant elektorato dėmesio, linkusios naudoti tiek konservatyvi “Teisės ir teisingumo”, tiek liberali Pilietinės platformos partija”, – teigia centro ekspertai.

Apžvalgoje, kuri plačiau bus pristatyta trečiadienį Vilniuje, sakoma, kad liberaliai Lenkijos vyriausybei ėmus įgyvendinti nuosaikesnę ir pragmatiškesnę užsienio politiką ir “perkrovus” santykius tiek su Vakarų valstybėmis, tiek su Rusija, Lietuvos ir Lenkijos dvišalės problemos tapo bendros darbotvarkės dalimi, nors anksčiau buvo jos paraštėse.

“Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje probleminiai klausimai tampa savitu Lenkijos spaudimo svertu Lietuvai, taip bandant kompensuoti savo susilpnėjusias pozicijas Rytuose (Ukrainoje ir Baltarusijoje)”, – teigia ekspertai.

“Tikėtina, kad Lietuvos lenkų mažumos probleminiai klausimai taps ne tik savitu Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai (2011 metų liepą-gruodį) prioritetu, bet ir Lietuvos lenkų mažumos korta bus lošiama Lenkijos Seimo rinkimuose 2011-ųjų rudenį”, – rašoma apžvalgoje.

Pasak apžvalgos, Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) nepuoselėja didelių ambicijų rimtai paveikti dabartinės užsienio politikos, kuriai didžiausią įtaką daro užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).

“Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis faktiškai turi neribotą laisvę formuojant šalies užsienio politiką, o pati užsienio politika tampa itin personifikuota ir glaudžiai susijusi su R.Sikorskio asmenybe, jo asmeninėmis pažiūromis”, – teigia Lietuvos ekspertai.

Pateikdami rekomendacijas dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams ekspertai pažymi, kad viešojoje erdvėje derėtų nesureikšminti esamos įtampos ir neeskaluoti jos.

“Ypač jautrūs gali būti abiejų šalių nacionalistiniai argumentai, besiremiantys istorinėmis nuoskaudomis. Šių aspektų turėtų būti sąmoningai atsikratoma politikų retorikoje”, – sakoma apžvalgoje.

“R. Sikorskio veiksnys negali būti ignoruojamas, tačiau reikėtų vengti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės konfrontacijos. R. Sikorskio asmenybės problematiškumą galima būtų amortizuoti ieškant Lietuvos draugų tarp Lenkijos politikų (ypač J.Buzeko asmenyje), taip pat ir naudojantis analogiškų neadekvačių pareiškimų Čekijos arba Vokietijos atžvilgiu”, – sakoma dokumente.

Pabrėžiama, kad Lenkijai pirmininkavimas ES bus iššūkis, kurio metu Varšuvai gali prireikti paramos iš įvairių šalių, tarp jų – ir Lietuvos. Tai, teigiama, būtų proga atnaujinti pasitikėjimą ir parodyti, kad Lietuva remia strateginius Lenkijos interesus, o daugeliu atvejų jie sutampa.

“Tenka susitaikyti, kad Lenkijos svoris ES yra ir potencialiai bus gerokai didesnis nei Lietuvos, todėl derėtų išnaudoti jį, pavyzdžiui, pirmiausia kreiptis į Lenkiją paramos įvairioms Lietuvos iniciatyvoms, o ne baimintis konkurencijos. Šia prasme Lenkija galėtų būti savotiška Lietuvos globėja ES lygiu, o ne konkurentė”, – vardija ekspertai.

Apžvalgoje dėmesio skiriama ir Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veiklos įvertinimui, pateikiamos rekomendacijos, kaip sukurti jai atsvarą.

“Viena didžiausių bėdų – Lietuvos lenkams atstovauja politinė jėga, kuri: a) yra nelojali ir nepatikima Lietuvai ir net Lenkijai; b) nemažą įtaką jai daro trečiosios šalies atstovai; c) ji neturi politinės konkurencijos Lietuvos lenkų bendruomenėje”, – teigia apžvalgos autoriai.

“Todėl būtų labai naudinga, jei tarp Lietuvos lenkų atsirastų kita konkurencinga organizacija (nebūtinai partija), kuri galėtų įgauti daugiau pasitikėjimo iš Lietuvos ir Lenkijos pusės”, – siūlo politologai.

Be kita ko, pažymima, kad sprendžiami topografinių ženklų ir asmenvardžių rašymo klausimai galėtų būti Lietuvos geranoriškumo ir pažangos reso pavyzdžiai.

Apžvalgos pristatymas įvyks trečiadienį Rytų Europos studijų centre vyksiančioje diskusijoje.

"Veido" archyvas

Premjeras Andrius Kubilius dar kartą pakartojo, kad kitais metais pensijos bus grąžintos į ikikrizinį lygį.

“Jau praėjusiais metais Vyriausybėje esame parengę koncepciją, kaip bus kompensuojamos pensijos, pagal Konstitucinio teismo išdėstytas nuostatas, ir iki šių metų spalio mėnesio bus priimtas tam reikalingas įstatymas. Tai, ko žmonės negavo per tuos dvejus metus, kol pensijos buvo sumažintos, jiems tai bus kompensuota”, – BTV laidoje “Karštas vakaras” antradienį teigė premjeras, rašo delfi.lt.

Tačiau jis pripažino, kad pensijų kompensavimas priklauso ir nuo valstybės finansinių galimybių.

“Svarstydami ir pensijų sistemos pertvarkos reikalus, mes matome, kad mūsų labai aiškiai deklaruotas įsipareigojimas per artimiausią laikotarpį bus realizuotas nepakenkiant ir finansų sistemai”, – kalbėjo A.Kubilius.

Pasak Vyriausybės vadovo, pensijų kompensavimas priklausys nuo ekonomikos atsigavimo ir nuo to, kokias pajamas valstybė gaus į biudžetą: “Bet mūsų nuostata labai aiški, dėl to neturime nuogąstauti”.

“Ne šiandien, ne rytoj, bet ateityje matysime galimybes pasirūpinti, ypač tais, kuriems yra sunkiausia. Mes labai aiškiai esame deklaravę, kad nuo 2012 metų pensijų sumažinimas, kuris buvo reikalingas tam, kad nesubyrėtų finansų sistema, kad išsaugotume stabilų litą, jis pasibaigs – pensijų lygis bus atstatytas toks, koks buvo sumažintas”, – patvirtino Vyriausybės vadovas.

BFL

Laisvės nuo mokesčių diena – simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda dirbti sau. Šįmet Laisvės nuo mokesčių diena – gegužės 5 d. Jei pirmąją metų dalį dirbtume tik mokesčiams, kiekvienas per pirmąsias 124 dienas uždirbtas litas patektų į biudžetą.

Norintys giliau susimąstyti, kiek kainuoja valdžia, laisvę nuo mokesčių gali minėti ir kiekvieną dieną. „Jeigu žmogus kasdien dirba nuo 8 val. ryto ir iki 5 val. vakaro, o pietauja nuo 12 iki 13 val., tuomet pirmąsias tris valandas jis dirba mokesčiams ir tik 10:44 ryto jis pradeda dirbti sau. Vadinasi, daugiau negu trečdalį savo produktyvaus laiko kiekvienas mokesčių mokėtojas skiria uždirbti mokesčiams. Daugiausiai dirbame tam, kad sumokėtume „Sodros“ ir sveikatos draudimo įmokas – tam žmogus dirba 45 dienas metuose arba, žvelgiant padieniui, šioms įmokoms sumokėti triūsia pirmąją valandą kiekvieną darbo dieną. Antroje vietoje yra PVM – šiam mokesčiui sumokėti dirbame 36 dienas arba po 47 minutes kasdien“, – komentuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.

Mokesčių naštai pavaizduoti tinkamas yra ir pyrago įvaizdis. „Įsivaizduokite, kad pusdienį sukotės virtuvėje ir iškepėte gardų pyragą. Tačiau viso pyrago valgyti negalite, nes daugiau negu trečdalį atrieksite mokesčiams“, – teigia K. Leontjeva.

Kuomet valdžia intensyviai skolinasi, o biudžetai yra nuolat nesubalansuoti, prasminga skaičiuoti ir Laisvės nuo valdžios išlaidų dieną, kuri įtraukia ateities mokesčių naštą. „Kadangi kas penktas iš įvairių biudžetų išleistas litas yra pasiskolintas, 32 dienas viešasis sektorius bus apmokamas iš skolintų lėšų, ir Laisvės nuo valdžios išlaidų diena ateis tik birželio 7 d. Jeigu mokesčių mokėtojams tektų šįmet apmokėti visą viešojo sektoriaus sąskaitą, Laisvės nuo mokesčių diena ateitų būtent birželio 7 d. Tai, kad viešasis sektorius net 32 dienas bus išlaikomas skolon yra itin blogas ženklas jaunajai kartai, kuri turės padengti šias skolas, tad Laisvės nuo mokesčių diena ateityje tols, o tempti mokesčių naštos akmenį teks vis vėliau“, – pažymi ekspertė.

Mokesčių mokėtojams rūpi, kur išleidžiami jų sumokėti mokesčiai. Ekspertės teigimu, didžiausia mokesčiams sumokėti dirbamo laiko dalis skiriama socialinei apsaugai. „Vidutinis mokesčių mokėtojas net 50 dienų dirba tam, kad būtų mokamos pensijos ir įvairios pašalpos. 19 dienų triūsiama švietimui finansuoti, 16 dienų – sveikatos apsaugai. Palūkanoms už valstybės skolą sumokėti tarnaujame net 7 dienas, o tai yra daugiau negu dirbame policijai ir teismams išlaikyti (5 dienos). Biurokratiniam aparatui išlaikyti dirbame 5 dienas, įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą – 4 dienas“, – apžvelgia ekspertė.

Kitose šalyse taip pat skaičiuojama Laisvės nuo mokesčių diena. Didžiojoje Britanijoje ši diena šįmet išauš gegužės 30 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose ši simbolinė diena jau buvo pažymėta balandžio 12 d., tačiau net 42 dienas šios šalies viešasis sektorius veiks skolon ir Laisvės nuo valdžios išlaidų diena ateis tik gegužės 23 d. Bulgarijoje Laisvė nuo mokesčių – diena anksčiau nei Lietuvoje, gegužės 4 d., o Laisvės nuo išlaidų diena ateis gegužės 13 d.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas nuo 1993 m. skaičiuoja Laisvės nuo mokesčių dieną. Tai santykinės mokesčių naštos rodiklis, parodantis, kokią žmogaus sukuriamų gėrybių dalį paima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą ir nebiudžetinius fondus. 2010 m. ši diena nebuvo skaičiuojama, LLRI siūlė minėti 2009 m. Laisvės nuo mokesčių dieną.

"Veido" archyvas

Lietuvos Respublikos finansų ministerija šiandien pasirašė paramos susitarimus su Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūra dėl lėšų skyrimo Lietuvos teismų sistemai ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) subsidijų schemai, įgyvendinamiems pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą. Šie projektai bus finansuojami Šveicarijos paramos, skirtos mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, lėšomis ir bendrai finansuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis.

Pagal pasirašytą sutartį teismuose bus kuriama sistema, kuri leistų rengti nuotolinius teismo posėdžius, taip pat įrašyti ir saugoti šių posėdžių medžiagą elektronine forma. Šios technologinės naujovės paskirtis – paspartinti bylų nagrinėjimą ir užtikrinti visuomenės saugumą. Įdiegus minėtą sistemą, nereikės konvojaus paslaugų gabenant kaltinamuosius iš tardymo izoliatorių į teismus; bus sutaupytos tiek kaltinamųjų, tiek visuomenės apsaugai skiriamos lėšos. Be to, projektas leis neskiriant kito posėdžio apklausti netikėtai susirgusius proceso dalyvius. Tai padės teismų darbą padaryti efektyvesnį. Už projekto rengimą ir įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Nacionalinė teismų administracija.

Vaizdo perdavimo, įrašymo ir saugojimo sistemos sukūrimui ir įdiegimui teismuose skiriama apie 4,3 mln. Lt ( 1 mln. 720 tūkst. Šveicarijos frankų), iš valstybės biudžeto bus pridedama dar 760 tūkst. Lt (304 tūkst. Šveicarijos frankų).

Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemai Šveicarijos skiriama parama sudaro apie 13,5 mln. Lt (5 mln. 553 tūkst. Šveicarijos frankų), piliečių reikmėms Lietuva pridės dar apie  2 mln. 400 tūkst. Lt (980 tūkst. Šveicarijos frankų).

Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemos tikslas - įsteigti NVO fondą siekiant skatinti pilietinę visuomenę, kaip svarbų vystymosi ir dalyvavimo subjektą, prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimo padedant toliau plėtoti NVO sektorių Lietuvoje. Projekto vykdytojo funkcijas atliks Centrinė projektų valdymo agentūra.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinė Taryba Pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. Pagal šį susitarimą Lietuvai skiriama beveik 174 mln. Lt (70,858 mln. Šveicarijos frankų) Šveicarijos investicijų. Skirtos lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d.

"Veido" archyvas

Europos Komisijai peržiūrint transeuropinio transporto tinklą (TEN-T), Lietuva siekia į šį tinklą papildomai įtraukti daugiau tarptautiniam susisiekimui svarbių transporto jungčių – šalies kelių ir geležinkelių ruožus, kuriamus viešuosius logistikos centrus, Kauno vidaus vandenų uostą. Tai padėtų užtikrinti jų tarptautinę svarbą bei galėtų tapti pagrindu siekiant ES paramos jiems įgyvendinti ar modernizuoti.

Į bendrąjį TEN-T tinklą siekiama papildomai įtraukti šešis Lietuvos teritorijoje esančius kelius ar jų ruožus: kelią Vilnius-Utena su numatomu pietiniu Utenos aplinkkeliu, kelią Vilnius-Alytus-Kalvarija su numatomais Alytaus ir Simno aplinkkeliais, kelius Klaipėda-Palanga-Liepoja ir Vilnius-Druskininkai-Baltarusijos siena bei planuojamus Kauno pietinį ir Vilniaus vakarinį aplinkkelius.

Geležinkelių transporto srityje į TEN-T siūloma įtraukti penkis papildomus geležinkelių ruožus: Vilnius-Turmantas-Latvijos siena, Vilnius-Stasylos-Baltarusijos siena, Palemonas-Kauno oro uostas, Klaipėda-Pagėgiai ir Kaunas-Marijampolė-Lenkijos siena. Pastarąjį ruožą, kuriame šiuo metu vyksta projekto “Rail Baltica” darbai, siūloma žymėti ne kaip planuojamą, o jau esamą TEN-T jungtį.

Kiti siūlomi TEN-T infrastruktūros objektai – tai kuriami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių viešieji logistikos centrai bei Kauno vidaus vandenų uostas prie Nemuno.

Lietuvos siūlymus dėl TEN-T plėtros Briuselyje vykusiame Europos Komisijos ir Lietuvos atstovų dvišaliame posėdyje pristatė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Europos Komisija, planuodama naująjį TEN-T tinklą, svarsto ir jo išorinės kaimynystės politiką, kad ES fizinės sienos kuo mažiau ribotų žmonių ir prekių judėjimą. Lietuva siekia, kad rytinės ES kaimynės – Baltarusija, Ukraina ir Rusija – jau dabar būtų įtrauktos į TEN-T gaires kaip sudėtinė bendros Europos transporto tinklo dalis, o jų transporto tinklai būtų atvaizduoti atitinkamuose žemėlapiuose. Kuriant platesnį Europos transporto tinklą, Lietuva siūlo panaudoti naujai sukurtą instrumentą – Šiaurės matmens transporto ir logistikos partnerystę.

Teikdama savo pasiūlymus, Lietuva taip pat pabrėžia Rytų-Vakarų transporto jungčių svarbą ir siekia, kad jos atsispindėtų naujojo TEN-T tinklo planuose.

BFL

Likus savaitei iki antrojo visuotinio gyventojų ir būstų surašymo etapo pabaigos, jame jau dalyvavo 1 mln. 551 tūkst. gyventojų, pranešė Statistikos departamentas.

Iki gegužės 3-iosios antrojo surašymo etapo metu, kai gyventojus lanko surašinėtojai arba gyventojai patys atvyksta užpildyti surašymo lapų į surašymo skyrius, surašyta 716 tūkst. vyrų ir 835 tūkst. moterų bei 759 tūkst. būstų.

Šiuo metu jau surašyta apie 70 proc. planuojamų surašyti gyventojų, kurie nedalyvavo elektroniniame surašyme, o kartu su sėkmingai dalyvavusiais elektroniniame surašyme – apie 80 proc. šalies gyventojų.

Gyventojų skaičius įvertintas remiantis Gyventojų registro duomenimis: kovo 1-ąją, išankstiniais duomenimis, Lietuvoje buvo 3 mln. 235,2 tūkst. žmonių.

Apie 4 tūkst. būstų gyventojai atsisakė dalyvauti surašyme, į maždaug 15 tūkst. būstų surašinėtojai nebuvo įleisti. Iki gegužės 9-osios surašinėtojai toliau lankys šiuos ir dar neaplankytus būstus.

Statistikos departamentas primena, kad pareiga dalyvauti surašyme įtvirtinta įstatymu. Teisės aktuose numatyta, kad fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba Oficialiosios statistikos darbų programa.

Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal įstatymus.

“Tačiau labai svarbu, kad gyventojai suprastų surašymo reikšmę ir dalyvautų jame geranoriškai. Tai užtikrintų sklandų surašymo atlikimą, o surašymo rezultatai patikimai atspindėtų tikrovę”, – teigiama pranešime.

Laikinai (trumpiau nei metams) iš Lietuvos išvykę gyventojai taip pat turi būti surašyti. Jų duomenis gali pateikti šalyje gyvenantys artimieji.

Visuotinė gyventojų apklausa baigiasi gegužės 9-ąją.

Dreams foto

Lietuvoje būti motina yra sudarytos geresnės sąlygos nei kaimyninėse šalyse, rodo antradienį paskelbti tarptautinio tyrimo rezultatai.

Organizacijos “Gelbėkit vaikus” reitinge užėmusi 22 vietą iš 164, Lietuva aplenkė ne tik Latviją, Lenkiją, Baltarusiją ir Rusiją, bet ir tokias šalis kaip Jungtinės Valstijos (31), Liuksemburgas (32), Japonija (28), Austrija (26), Čekija (24).

Tyrimo metu daugiausia dėmesio skirta sveikatos priežiūros sąlygoms, galimybei gauti išsilavinimą. Pirmoji vieta atiteko Norvegijai, paskutinė – Afganistanui.

Pirmajame dešimtuke yra aštuonios Vakarų Europos valstybės, Australija (2 vieta) ir Naujoji Zelandija (6 vieta).

Estija užėmė 18 vietą, Latvija – 24 vietą, Lenkijai skirta 28 pozicija. Baltarusija liko 33, Rusija – 38 vietoje.

Tyrimo duomenimis, blogiausia šalis būti motina – Afganistanas.

“Nepaisant tebesitęsiančio konflikto ir augančio civilių aukų skaičiaus, besilaukiančioms motinoms Afganistane yra bent 200 kartų didesnė tikimybė mirti gimdant nei nuo bombų ar kulkų”, – rašoma ataskaitoje.

Anot JAV veikiančios nevyriausybinės organizacijos, nėštumo ar gimdymo metu miršta kas 11 Afganistano moteris, patyrusio sveikatos priežiūros specialisto pagalbą gauna 14 proc. gimdyvių.

Afganistane taip pat kas penktas vaikas miršta nesulaukęs savo penktojo gimtadienio. Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė šioje šalyje yra tik 45 metai.

Sudarant reitingą, atsižvelgta į motinų ir kūdikių mirtingumą gimdymo metu, gyvenimo ir mokymosi trukmę, motinystės išmokų laiką, atlyginimų tarp vyrų ir moterų skirtumą, moterų dalyvavimą valdžioje.

"Veido" archyvas

Gamintojai ir importuotojai ragina užkirsti kelią nelegaliam neapskaitomam elektronikos atliekų perdirbimui. Anot jų, šešėlyje gali būti perdirbama apie pusė atliekų, dėl to gamintojams pabrangsta atliekų tvarkymas, o Lietuvai yra sunkiau įveikti ES nustatytas atliekų tvarkymo užduotis, pirmadienį rašo “Verslo žinios”.

70 elektronikos gamintojų ir importuotojų vienijančios asociacijos EEPA direktorius Giedrius Mikulskas pasakoja, kad 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, Vakarų Europoje apie 54 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų perdirbama neapskaitant.

“Kokia dalis atliekų neapskaitoma mūsų šalyje, duomenų nėra, tačiau tikrai didesnė. Dalis atliekų kažkur plaukioja ir nieks nežino, kur jos dingsta”, – tikina jis.

Pasak G. Mikulsko, nelegalus neapskaitomas atliekų perdirbimas pas mus gan paplitęs ir daro daug žalos.

“Pirmiausiai – gamtai. Nes ten, kur atliekos perdirbamos nelegaliai, dažnai nesilaikoma perdirbimo technologijų, paimamos tik vertingos dalys, pavyzdžiui, metalas, bet nepašalinamos kenksmingos medžiagos ir teršiama aplinka. Pavyzdžiui, netinkamai tvarkant šaldytuvų atliekas į atmosferą išsiskiria pavojinga medžiaga – freonas”, – dėsto jis.

Antra blogybė, kad tie atliekų kiekiai, kurie papuola į nelegalius taškus, yra neapskaitomi.

"Veido" archyvas

Šiandien, gegužės 2 d., Vilniuje oficialiai atidaryta pirmoji oficiali Izraelio atstovybė Lietuvoje – Izraelio garbės konsulatas. Šalies garbės konsulu paskirtas bendrovės „Sicor Biotech / TEVA“ Baltics generalinis direktorius profesorius Vladas Algirdas Bumelis. Kartu oficialiai atidaryta ir nuo 2009 metų veikiančių Lietuvos–Izraelio prekybos rūmų (LICC) būstinė.

Izraelio garbės konsulatas kartu su prekybos rūmais kurs galimybes bendradarbiauti Lietuvos ir Izraelio įmonėms, ypač aukštųjų technologijų srityje, skatins jų verslo plėtrą Lietuvoje.

Konsulatą pirmadienį iškilmingai atidarė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotojas Daniel Ayalon, atvykęs į Baltijos šalis oficialaus vizito.

„Izraelį, žydų tautą ir Lietuvą sieja ypatingi ryšiai ir vertybės bei bendra 600 metų istorinė praeitis. Garbės konsulato ir Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų atidarymas padės dar geriau išnaudoti didelį ekonominio bendradarbiavimo potencialą, atrasti į Lietuvą kelią ne vienam Izraelio investuotojui ir abiejų šalių verslininkams. Kitais metais, švenčiant įkurtuvių metines, tikiuosi galėsime pasidžiaugti apčiuopiamais rezultatais“, – atidarymo šventėje sakė Audronius Ažubalis.

Dėl vėluojančių skrydžių į renginį negalėjęs atvykti Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius perduodamas sveikinimus sakė: „Izraelis, su savo įspūdingu ekonomikos ir mokslo modernumo lygiu, yra mums labai svarbus partneris. Izraelio garbės konsulato atidarymas tikiu pagreitins ir ambasados atsiradimą Lietuvoje ir suteiks naujų impulsų pastaraisiais metais ypač išsiplėtusiai dvišalei partnerystei. Pasiektas naujas kokybinis raidos etapas, kai vyksta aktyvus politinis ir ekonominis dialogas, ir mūsų jaunos, dinamiškos, energingos šalys, turi dar daug neišnaudotų galimybių“.

Garbės konsulu paskirtas Lietuvos–Izraelio prekybos rūmų prezidentas prof. Vladas Algirdas Bumelis. Jis vadovauja biotechnologijų įmonei „Sicor Biotech / TEVA“, kuri yra viena iš šalies įmonių aktyviai bendradarbiaujančių su Izraeliu aukštųjų technologijų srityje ir yra valdoma Tel Avive įsikūrusios didžiausios pasaulyje generinių vaistų kompanijos.

„Man suteikta didelė garbė, atsakomybė ir kartu džiaugsmas prisidėti prie dvišalių santykių vystymo. Izraelio rinka man gerai pažįstama iš partnerystės su mūsų grupe TEVA. Tikiuosi, šią patirtį išnaudoti gerindamas Lietuvos ir Izraelio ekonominius santykius. Savo kompetenciją, žinias ir patirtį taikysiu talkindamas verslui mezgant naujus kontaktus,  steigiant naujus verslus, planuojant jų plėtrą bei skatinant dvišalę verslo bendruomenių partnerystę“, – sakė Izraelio garbės konsulas prof. V.A. Bumelis.

Ekonominiai mainai tarp Lietuvos ir Izraelio pastaraisiais metais įsibėgėja. 2010 metais dvišalės prekybos apyvarta buvo 79,19 mln. Lt – 80,5 proc. daugiau nei 2009 m (43,87 mln.lt). 2010 m. Izraelis Lietuvos eksporto partnerių sąraše užėmė 45 vietą, importo sąraše – 46 vietą.

Izraelio-Lietuvos diplomatiniai santykiai užmegzti 1992 m. Nuo 1996 m. Lietuva turi Izraelyje veikiančią šalies atstovybę, šalyje kol kas nėra veikiančios Izraelio ambasados, šiais klausimais Lietuvos piliečiai kreipiasi į Rygoje įsikūrusią atstovybę.