Gegužės 3 d., antradienį, 15 val. Žydų kultūros ir informacijos centras pristatys tris memuarų knygas: Valdemaro Ginsburgo „…ir Kaunas verkė“, Levo Feigelovičiaus „Saulėtas šaltas pavasaris“ ir Mirono Ginko „Per spygliuotą vielą“.

"Veido" archyvas

Renginyje dalyvaus žinomas teatro režisierius ir vieno iš autorių sūnus Kama Ginkas, Žydų kultūros ir informacijos centro direktorius Algimantas Gurevičius.

Šios prisiminimų knygos tarsi savotiška trilogija. Visų autorių likimai dramatiškai siejasi su prieškario Kaunu, trėmimais ir holokaustu, visi trys gimė Lietuvoje, o istorijos skersvėjai ir siaubingos netektys išblaškė jų gyvenimus skirtingomis kryptimis: M. Ginkas išgelbėtas Binkių šeimos liko Lietuvoje, L. Feigelovičius buvo Sibiro tremtinys, vėliau grįžęs į Lietuvą ir repatrijavęs į Izraelį, o V. Ginsburgas perėjo geto ir konclagerių pragarus, kol atsidūrė Didžiojoje Britanijoje.

"Veido" archyvas

Šios trys knygos tarsi pateikia vientisą pasakojimą apie Kauno žydų bendruomenės likimą ir kiek paneigia jau benusistovinčią nuostatą, kad tarpukariu lietuvių ir žydų kone nebendrauta. Šiuose skirtinguose pasakojimuose išryškėja, kad ryšys tarp lietuvių ir žydų yra pažymėtas ne tik baisia kraujo žyme, bet ir sutvirtintas pasiaukojančios meilės ryšio. Šalia sukrečiančių liudijimų skleidžiasi gyvi ir jautrūs pasakojimai apie Kauną, jame gyvenusių žmonių likimus ir kančias, atviruose it neužgyjanti žaizda pasakojimuose pulsuoja nepaprasta tolerancija ir humanizmas.

"Veido" archyvas

Renginys vyks Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus
Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune.

"Veido" archyvas

Penktadienį, balandžio 29 d., Britanijos prekybos rūmų ir Britanijos ambasados organizuotame renginyje buvo pažymėtos Jungtinės Karalystės princo Williamo ir princesės Catherine Middleton vestuvės.

Renginyje dalyvavo per 100-as kviestinių svečių: Britanijos prekybos rūmų nariai, diplomatinių atstovybių atstovai bei Lietuvoje reziduojantys ir dirbantys britai.

„Šiandien visas dėmesys buvo skirtas princo Williamo ir princesės Catherine Middleton tuoktuvių ceremonijai. Galima didžiuotis, kad tradicines šeimos vertybes puoselėjanti Jungtinė Karalystė suorganizavo tokį gražų reginį viso pasaulio žmonėms ir dar kartą įrodė, kad Britanijoje rodoma pagarba per tūkstantmečius puoselėjamoms tradicijoms“, – jaunavedžius pasveikino Britanijos prekybos rūmų valdybos narė Nicola Leftly.

"Veido" archyvas

Didžiosios Britanijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvai Stephen Conlon keliant tostą princui Williamui ir princesei Catherine Middleton perdavė savo sveikinimus ir linkėjimus gyvenant santuokoje. Jis taip pat pasidžiaugė, jog Lietuvoje karališkosios poros vestuvių ceremonijai buvo skiriamas toks didelis dėmesys.

Organizatoriai vakaro svečius pakvietė užrašyti savo sveikinimus ir linkėjimus garsiausiems Jungtinės Karalystės jaunavedžiams specialioje sveikinimų knygoje, kuri jau netrukus bus išsiųsta karališkajai porai.

"Veido" archyvas

Vakarėlio metu susirinkusiems svečiams buvo rodomas vedybų ceremonijos transliacijos įrašas tiesiai iš Vestministerio abatijos Londone.

Vakaro užkandžiais rūpinosi indiškų patiekalų restoranas „Sues Indian Raja“ bei restoranas „Hazienda“.

"Veido" archyvas

Stebint užsienin išplaukiantį Lietuvoje uždirbtą pelną, smarkiai susitraukiančias reinvesticijas ir visišką valdžios ramybę, peršasi mintis, kad Lietuvai pinigų nereikia, o investuotojų traukos įvaizdžiui sukurti apsiribojama garsaus investuotojo įkurdinimu ir kebais pasirašytas ketinimų protokolais su kitomis užsienio kompanijomis.

Lietuvoje įmonių savininkams išmokami dividendai neįstringa ir nepereina į reinvesticijų rodiklį, kuris per pastaruosius dvejus metus susitraukė 4 mlrd. litų – kapitalas išvežamas, o jį sulaikyti galinčių valdžios sprendimų nėra, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Kapitalas taip pat neateina – tas akivaizdu”, – sako mokesčių konsultavimo bendrovės “Merits” partneris Andrius Kavoliūnas.

Anot “DnB Nord” grupės vyriausiosios ekonomistės Jekaterinos Rojakos, Lietuva dabar ne tik negauna papildomų investicijų iš užsienio, bet praranda veikiančių įmonių investicijas, jos po truputį krypsta į Čekiją, Slovakiją. “Net Baltarusija jiems atrodo patrauklesnė su visomis politinėmis krizėmis ir nestabilumu”, – pateikia ji pavyzdį.

“Finasta” analitikas Tadas Povilauskas spėlioja, kad bendrovių akcininkai galbūt nenori palikti pinigų čia, nes lietuviškose įmonėse nemato galimybių jų įdarbinti ir “gaminti” pelną.

“Dividendai yra uždirbti pinigai po tam tikrų investicijų ir tam, kad jie liktų šalyje, kurioje gaunamas pelnas, reikia sudaryti sąlygas”, – sako J. Rojaka. Pavyzdžiui, iš Estijos dividendų forma taip pat išvežamos nemažos sumos, bet dėl nulinio tarifo reinvesticijoms į ūkį investuojama daug intensyviau.

“Tarifas yra svarbus įrankis pinigus įdarbinti toje šalyje”, – pabrėžia bankininkė.

Finansų ministerija vardija, kad ir Lietuvoje yra tam tikrų lengvatų: įmonės, investuojančios į esminį technologinį atsinaujinimą ir vykdančios investicinius projektus, gali iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną; įmonių sąnaudos, patirtos atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, 3 kartus atskaitomos iš įmonių pajamų, tokioje veikloje naudojamas tam tikras ilgalaikis turtas gali būti nudėvimas per trumpesnį laikotarpį.

Šios lengvatos kiek apramino dėl nulinio tarifo reinvesticijoms kariavusią Lietuvos pramonininkų konfederaciją, tačiau ji neatsisako siekio verslui atgauti prieš kelerius metus turėtą “nulį”.

BFL

Nuo gegužės 1-osios Lietuvos turgavietėse turėjo būti įvesti kasos aparatai, tačiau, kaip skelbia spauda, naujoji tvarka buvo ignoruota.
„Vilniaus diena” rašo – „Nei kasos aparatų, nei turgaus pardavėjų. Kasos aparatus nuo sekmadienio įsivesti turėję turgaus prekiautojai nusprendė pasidaryti poilsio dieną. Vilniaus Kalvarijų turguje sekmadienio rytą tvyrojo neįprasta ramybė. Šviežios žuvies ar mėsos į turgų atėję nusipirkti miestiečiai šmirinėjo sutrikę ir vis klibino užrakintas paviljonų duris.“
Apie panašią padėtį Vilniaus Halės turguje praneša „Lietuvos žinios“ – „Vilniaus Halės turgavietėje už apytuščių vitrinų niūriais veidais vakar sėdėję prekiautojai tik gūžčiojo pečiais ir rodė į greta esančius kaimynų prekystalius. Pagal Vyriausybės nutarimą nuo gegužės 1-osios prekiautojai maisto produktais dengtose turgavietėse privalėjo dirbti su kasos aparatais.
Tačiau, kaip vakar įsitikino LŽ žurnalistai, į tai kol kas numota ranka. Turgaus prekiautojai valdžios nurodymams žadėjo būti akli ir kurti, kokie esą išlieka jų prašymų nepaisantys prie valstybės vairo.“
„Kauno diena“ teigia, kad „Panaši padėtis – Žaliakalnio ir Šilainių turgavietėse. Vos vienas kitas prekiautojas maisto produktais. Vos vienas kitas pirkėjas. Vos vienas kitas kasos aparatas.“ Tačiau laikraštyje teigiama, kad „Finansų ministerijos užsakymu atliktoje šalies gyventojų apklausoje daugiau negu pusė pritarė, kad turgavietėse būtų įvesti kasos aparatai. Šios nuomonės laikėsi ir vakar Kauno turgavietėse sutikti kauniečiai.“
Pardavėjų nuomonė, žinoma, kitokia. Manoma, kad „Prekybininkai baiminasi naujos tvarkos, nes ne visi žino, kaip seksis dirbti su kasos aparatais. Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos atstovas Donatas Botyrius sakė, jog žmonės bijo patikrinimų ir baudų.“ – teigia „Vakarų ekspresas“.
Nors prekiautojų turgavietėse buvo mažai, gėlių prekyba klestėjo. Kaip pažymi „Vilniaus diena“, „Nepabūgę užrakintų durų beveik visų vartų ir šiek tiek pavaikštinėję aplink Kalvarijų turgų vilniečiai vis dėlto galėjo patekti vidun. Prekyba gėlėmis čia vyko labai intensyviai. Be kasos aparatų prekiauti maistu ir gėlėmis lauke vis dar leidžiama.“
Nepaisant to, „Greta Seimo antrą mėnesį badaujantys smulkieji verslininkai ir prekybininkai planuoja vykti protestuoti ir prie Europos Parlamento.“ – teigia „Lietuvos žinios“.

BFL

Penktadienį vykstančiame Lietuvos architektų sąjungos (LAS) suvažiavime atkreiptas dėmesys į kultūros paveldo sistemos problemas, architektų neįtraukimą į šį procesą, taip pat neigiamą visuomenės požiūrį į moderniąją architektūrą.

Architektas Tauras Paulauskas mano, kad puolimas prieš architektūrą, ypač modernią, sustiprėjo pastaruoju metu.

“Moderni architektūra Lietuvoje nėra patraukli, visuomenės akyse dažniausiai priešinama kultūros paveldui, susiklosčiusiai urbanistinei ar gamtinei aplinkai. Tai labiausiai ryšku aukštą humanitarinį išsilavinimą turinčių asmenų aplinkoje”, – LAS suvažiavime teigė jis.

“Bendruomenės situacija Lietuvoje – ligota, vadinčiau tai moraliniu pakrikimu. Architektūra kaip savaiminė vertybė, kultūros dalis visuomenei nėra įdomi”, – kalbėjo T.Paulauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad miesto erdvinę struktūrą dabar formuoja verslininkai, politikai ir teisininkai, o architektai tampa “instrumentais verslo idėjoms įgyvendinti”. T.Paulausko nuomone, architektai turi stengtis atgauti visuomenės pasitikėjimą, gerinti architektūros įvaizdį.

Apgailestavimą architektai išsakė ne tik dėl požiūrio į moderniąją architektūrą, bet ir dėl paveldosaugos problemų. Rezoliuciją dėl to priimti pasiūlęs architektas Augis Gučas pareiškė, kad “paveldosaugos sistemą krečia drugys”.

Anot jo, vienas iš to pavyzdžių – prieštaringai vertinamas rekonstruotas statinys Kaune, Laisvės alėjoje, kurio šiuolaikinį stiklinį antstatą speciali komisija siūlo nugriauti.

Senoji pastato dalis pripažinta valstybės saugomo Kauno Naujamiesčio vertingąja savybe, kurios keisti negalima. Tačiau prieš imantis šio pastato rekonstrukcijos, iš Kauno savivaldybės ir paveldosaugininkų buvo gauti visi leidimai.

“Arba to negalėjo atsitikti, arba ten yra viskas tvarkoje”, – teigė A.Gučas.

Anot jo, tyrimai, ar galima tokia rekonstrukcija, turi būti atlikti iš anksto, o ne architektams palikta “patiems klaidžioti po vertingąsias savybes”.

Architektai siūlo imtis priemonių tokioms problemoms spręsti ir situacijai gerinti, pavyzdžiui, keisti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, siekiant pagerinti vietovių apsaugą, sumažinti specialiųjų planų poreikį, palengvinti vertingųjų savybių suvokimą.

BFL

Lietuvos liaudies partijos (LLP) pirmininkė prof. Kazimira Prunskienė kviečia visus Motinos dienos išvakarėse, balandžio 30-ąją, dalyvauti visuotinėje akcijoje – sodinti gėles, medelius, dekoratyvinius augalus.
“Talkos “Darom” metu gerokai apsitvarkėme, tačiau tai tik pirmas žingsnis gražinant Lietuvą. Prasminga, jog švarūs miestai, miesteliai, kaimai pasipuoštų žiedais”, – kalbėjo K. Prunskienė.

Pasak LLP lyderės, tokia akcija rengiama jau ne pirmą kartą.

“Ir anksčiau kviesdavau savo politinius bendražygius, bičiulius, rėmėjus puošti Lietuvą, tačiau šiais metais tikimės gerokai daugiau bendraminčių. Žmonės jau įsitikino, kiek daug gali nuveikti susivieniję gražiems darbams. Supratome – labai daug priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, svarbu nelikti abejingiems”, – pabrėžė profesorė.

K. Prunskienės teigimu, nors akciją visoje Lietuvoje koordinuos Lietuvos liaudies partijos skyriai, joje dalyvauti bus kviečiami visi, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar kitų įsitikinimų.

“Tie tikslai, kuriuos sau keliame – žalesnė, gražesnė, žydinti Lietuva pranoksta partiškumo ribas, tai nacionalinė idėja, – kalbėjo “Papuoškime Lietuvą Motinos dienai” sumanytoja prof. K. Prunskienė. – Tęsiame seną mūsų Mamų ir Močiučių tradiciją – sodinti ir puoselėti darželius, gausinti grožį savo aplinkoje ir krašte”.

Akcijos organizatorių teigimu, reiktų iki balandžio 30 dienos kreiptis į artimiausią Lietuvos liaudies partijos skyrių arba patiems pasirinkti, kuriose vietose sodinti gėles ar medelius. Palaikantys akcijos idėją raginami savarankiškai organizuotis su kaimynais, bendradarbiais, bičiuliais ir puošti arčiausiai namų esančius gėlynus, skverus, parkus, aikštes.

"Veido" archyvas

Jau nuo gegužės 27 d. Lietuvos kino teatruose pradedama rodyti šiuolaikinė pasakos apie užkerėtą princą, virtusį pabaisa, ir gražuolę, išvadavusią nelaimėlį iš raganos kerų, versija – romantinė drama „Pabaisa“.

Filme „Pabaisa“ vaidina visas jaunasis Holivudo žvaigždynas. Raganos vaidmuo patikėtas vienai iš garsiųjų kino dvynukių – Mary-Kate Olsen, užkerėtą pabaisą įkūnija Alexas Pettyferis iš filmo „Mano numeris ketvirtas“, o kukliosios klasiokės vaidmuo atiteko jaunajai aktorei Vanessai Hudgens, žiūrovams puikiai pažįstamai iš „Vidurinės mokyklos miuziklo“.

Septyniolikmetis Kailas (akt. Alex Pettyfer) yra išlepintas, arogantiškas ir paviršutiniškas mokyklos gražuoliukas. Jis mėgaujasi savo išvaizda, turtais ir padėtimi mokykloje – daugiau jam niekas nerūpi. Įtikėjęs savo puikybe, Kailas kitų arba išvis nepastebi, arba šie tampa negailestingų jo pašaipų objektais. Kartą, savo nelaimei, naujuoju pažeminimo taikiniu jis pasirenka Kendrą (akt. Mary-Kate Olsen) – moksleive apsimetusią raganą. Ši nusprendžia Kailą pamokyti – paversti jo išorę tokia bjauria, koks yra jo vidus.

Tapęs neįtikėtinai baisiu Kailas turi tik vienerius metus rasti tą, kuri galėtų jį pamilti, nepaisydama bjaurios jo išorės, antraip jis amžiams liks pabaisa. Vienintele Kailo viltimi tampa tyli klasiokė Lindy (akt. Vanessa Hudgens), kurios jis anksčiau net nepastebėdavo.

Filmas sukurtas pagal bestseleriu tapusį amerikiečių rašytojos Alex Flinn romaną „Pabaisa“. Jį lietuvių kalba yra išleidusi leidykla „Obuolys“.

Juostos premjera Lietuvos kino teatruose jau gegužės 27 d.

Scanpix

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas balandžio 28 dieną Taline dalyvavo Lietuvos ir Estijos politinėse konsultacijose Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais, kuriose daugiausia dėmesio skirta branduolinės saugos užtikrinimo ES kaimynystėje ir energetinio saugumo klausimams.

„Lietuvai susirūpinimą kelia Rusijos ir Baltarusijos veiksmai planuojant atominės energetikos objektus ES kaimynystėje. Todėl Lietuvai ir visai ES ypač svarbus praėjusį mėnesį ES valstybių vadovų priimtas sprendimas reikalauti branduolinės energetikos saugos ES ir jos kaimynystėje užtikrinimo“, – pabrėžė viceministras.

Kovo 24-25 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo sutarta, kad ES reikalaus atsparumo testų taikymo esančioms ir būsimoms atominėms jėgainėms ES kaimynystėje. Be to, Europos Komisija buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl branduolinės saugos ES kaimynystėje užtikrinimo.

Konsultacijų metu taip pat buvo aptartos ES ekonominio valdymo stiprinimo iniciatyvos, tolesnės bendradarbiavimo galimybės svarstant totalitarinių nusikaltimų įvertinimo ES lygiu klausimą, ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo pažanga ir ES plėtros procesas.

Taip pat buvo aptarti numatomi bendri Lietuvos, Latvijos ir Estijos tarptautinio pripažinimo dvidešimtmečio minėjimui skirti renginiai.

Lietuva teigiamai įvertino šiuo metu Baltijos ministrų tarybai pirmininkaujančios Estijos iniciatyvas energetikos ir transporto klausimais bei pirminius pasiūlymus dėl šios organizacijos struktūros supaprastinimo.

Vizito metu E. Meilūnas susitiko su Estijos užsienio reikalų ministerijos sekretore Kaja Tael ir Estijos parlamento Europos reikalų komiteto pirmininku Taaviu Rõivasu.

"Veido" archyvas

Lietuvos krematoriumo statybvietėje, Kėdainių pramoniniame parke, vokiečių kompanijos IFZW specialistai baigė pirmąjį kremavimo įrangos montavimo etapą. Iš specialių, itin aukštai temperatūrai atsparių plytų bei kitų izoliacinių medžiagų 4 m gylyje buvo suformuotas apie 14 m ilgio karšto oro kanalas. Juo karštas oras iš deginimo įrenginio, per aušinimo sistemą ir valymo įrengimus, pateks į kaminą. Pastatytas ir deginimo įrenginio korpusas, kuriame jau montuojama įranga.

„Įrangai montuoti būtina sąlyga – oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15 laipsnių, todėl darbus galėjome pradėti tik atėjus pavasariui, nes žiema buvo labai šalta ir ilga, – aiškina technologines ypatybes, dėl kurių nusikėlė planuoti darbai, Lietuvos krematoriumo projektą vykdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas

Pagal technologiją, pastačius deginimo įrenginį, vien jį išbandyti reikia ne mažiau kaip mėnesio: palaipsniui didinama temperatūra, kol pasiekiama maksimali – 1200 laipsnių, tada krosnis išjungiama, per savaitę atvėsinama, kad specialistai galėtų patikrinti ją iš vidaus, ar viskas veikia tvarkingai, ar neatsirado pažeidimų. „Deginimo įrenginio bandymai turi būti atlikti labai atsakingai ir kruopščiai, nes paleidus, jis turės dirbti aukštoje temperatūroje nepertraukiamai, visą parą“, – sako V. Labanauskas, pridurdamas, kad įranga veiks automatiniu režimu.

Krematoriume planuojama įrengti dvi kremavimo linijas. Iš pradžių veiks viena, kuri užtikrins 4000 kremavimų per metus, t.y patenkins šiandieninį Lietuvos poreikį. Vėliau, jei atsiras didesnė paslaugos paklausa, bus galima didinti pajėgumus paleidžiant antrąją liniją, kuriai jau dabar paruošta vieta.

Iš viso deginimo įrenginio, valymo įrengimų ir kamino bei pirmosios linijos  montavimo darbai truks apie 3-4 mėnesius, todėl pirmasis Lietuvos krematoriumas bus atidarytas ne anksčiau kaip vasaros pabaigoje.

Būsimajame krematoriume nebus teikiamos šarvojimo ar laidojimo paslaugos – čia bus tik dvi atsisveikinimo su velioniu prieš palaikų kremavimą salės. „Vieno žmogaus palaikų kremavimas trunka apie 45 minutes, todėl juos atlydėję artimieji galės tuo metu arba laukti specialioje poilsio zonoje, arba, jei pageidaus, stebėti kompiuterio monitoriuje ar pro technologinį apžvalgos langelį kremavimo procedūrą nuo palaikų įleidimo į krosnį iki galutinio sudeginimo“, – sako V. Labanauskas, pabrėždamas, jog tokia galimybė bus tik Kėdainių krematoriume – arčiausiai Lietuvos esantys Latvijos ir Lenkijos krematoriumai, į kuriuos iki šiol tautiečiai veža kremuoti artimųjų palaikus, kremavimo eigos stebėjimo negali pasiūlyti.

Krematoriumo įrangą pagaminusios ir montuojančios Vokietijos kompanijos IFZV kremavimo paskirties įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių. Šiuolaikinių technologijų IFZW krematoriumo įranga gerai išvalo dūmus nuo kenksmingų išmetimų – jie ne tik atitinka ES direktyvose nustatytus reikalavimus, bet yra net mažesni. Kvapai sudega kremavimo proceso metu, esant +850 C temperatūrai. Kad aplinkos tarša atitiktų ES reikalavimus, rūpinasi ir vietos aplinkos apsaugos specialistai, ir krematoriumų įrangos gamintojų ekspertai: įrangos darbas nuolat stebimas internete, fiksuojami įrengimų parodymai. Be to, įrangos gamintojų ekspertai reguliariai lankosi šalyje, kurioje įranga yra sumontuota, ir vietoje atlieka oro mėginių tyrimus.

Pirmasis Lietuvos krematoriumas stovės 0,75 ha ploto žemės sklype, esančiame ES lėšomis įrengtame Kėdainių pramoniniame parke. Apie 12,3 mln. litų kainuosiantis projektas vykdomas akcininkų lėšomis ir iš dalies kredituojamas finansinių institucijų. Krematoriumo pastatą projektavo architektas Gintautas Natkevičius. Generalinis projekto rangovas – statybų bendrovė „Vikstata“.

"Veido" archyvas

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, beveik septyni iš dešimties suaugusių Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus naudojosi internetu, o du trečdaliai namų ūkių turi interneto prieigą.

Apklausa atskleidė, kad dažniausiai internetu naudojasi 18 – 29 metų jaunimas (96 proc.), 30 – 49 metų žmonės (88 proc.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (91 proc.) ir didmiesčių gyventojai (78 proc.). Moterys internetu naudojasi kiek daugiau nei vyrai – atitinkamai 72 proc. ir 64 proc..

Pusė (51 proc.) Lietuvos gyventojų internetu dažniausiai naudojasi namuose ar asmeniniu mobiliuoju internetu. Darbe internetu dažniausiai naudojasi kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) apklaustų šalies gyventojų, o vienas iš dvidešimties respondentų internetu dažniausiai naudojasi kitur (3 proc. bibliotekose, 1 proc. mokymo įstaigose ir 1 proc. interneto kavinėse).

Internetu darbe daugiau už kitus naudojasi moterys, 30 – 49 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Internetu bibliotekose dažniau už kitus naudojasi mažesnių miestų ir kaimo gyventojai, respondentai, kurie savo šeimos finansinę situaciją apibūdina kaip blogą.

65 proc. namų ūkių  Lietuvoje namuose naudojasi internetu. Interneto naudojimas miestų namų ūkiuose yra aktyvesnis: internetas yra 73 proc. didmiesčių namų ūkiuose ir 67 proc. – kituose miestuose.

Anot „Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės, tyrimo duomenys rodo, kad interneto naudotojų Lietuvoje sparčiai auga, o pagal interneto prieigą namų ūkiuose Lietuva lenkia daugelį Europos valstybių.

„Vertinant interneto skvarbą Lietuvoje, mūsų šalis tikrai turi kuo didžiuotis. Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Čekija, Latvija – šios ir nemažai kitų Europos šalių atsilieka nuo Lietuvos pagal interneto prieigą namų ūkiuose“, – sako R. Ališauskienė.

Apklausos duomenimis, šiek tiek mažiau nei trečdalis (32 proc.) suaugusių šalies gyventojų  nė karto nesinaudojo internetu per paskutinius 12 mėnesių. Tai dažniau vyresni nei 50 metų žmonės (65 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (67 proc.), respondentai, kurie savo šeimos finansinę padėtį apibūdina kaip blogą (47 proc.), bedarbiai (41 proc.) bei nedirbantys pensininkai (85 proc.).

„Nors internetu nesinaudojančių žmonių dalis išlieka gana svari, tačiau tyrimo rezultatų ir ES statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenų palyginimas rodo, kad ši dalis nuosekliai mažėja. Tokia tendencija turėtų išlikti ir artimiausiu metu – interneto naudotojų ir interneto prieigą turinčių namų ūkių skaičiai turėtų augti“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.

AP

Žurnalo “Forbes” leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Steve Forbesas (Styvas Forbsas) teigia, jog Lietuvai norint pritraukti daugiau užsienio investicijų, Lietuva turėtų supaprastinti verslo steigimo procedūras.

“Svarbu, kad Lietuva ir toliau laikytųsi protingos ekonominės politikos ir užtikrintų, jog šalyje tikrai būtų gerbiama įstatymo raidė. Investuotojai taip pat kreipia dėmesį į sąlygas, kurios sukuriamos vietos verslininkams. Lietuva turėtų supaprastinti verslo steigimo procedūras. 2011 metų verslo sąlygų reitinge “Doing Business” Pasaulio bankas Lietuvai verslo steigimo kategorijoje suteikė 87 vietą dėl didelio valstybės reguliavimo. Tai labai žema vieta”, – interviu “Verslo žinioms” sakė S.Forbesas.

Jis kalbėjo, jog Naujojoje Zelandijoje leidimą verslui galima gauti per vieną dieną, o Lietuvoje tai užtrunka 22 dienas. Anot S.Forbso, ir išlaidos verslo steigimo procedūroms Lietuvoje yra per didelės.

S.Forbesas neigiamai vertino ir politikų svarstomą galimybę įvesti progresinius pajamų mokesčius – taip, anot jo, Lietuva pasiųstų itin neigiamą signalą investuotojams: “Jie Lietuvą suprastų kaip priešišką verslumui”.

Tačiau jis teigė, jog iki šiol Lietuva gerai reagavo į pasaulinę ekonominę krizę įgyvendindama “skausmingus” sprendimus ir investuotojai noriai investuoja pinigus į Lietuvos skolos vertybinius popierius.

"Veido" archyvas

Kuro kainoms Lietuvoje kylant kone kiekvieną savaitę, lažybų tarpininkai siūlo lažintis ar iki 2011 m. rugsėjo 1 d. už litrą populiariausio A95 markės benziną degalinėse mokėsime 5 litus. Prognozės vairuotojų neguodžia – lažybų tarpininkai duoda net 80 proc. tikimybę, jog iki rudens benzino kaina pasieks minėtą ribą.

„Pasaulinės naftos kainos kyla ir yra rekordinėse aukštumose, o rinkos analitikai perspėja, kad nemato ryškių ženklų, kodėl jos galėtų mažėti. Šios tendencijos tiesiogiai veikia ir kainas degalinėse Lietuvoje, juolab kad degalinių tinklų atstovai taip pat perspėja, jog vasarą litras benzino gali kainuoti 5 Lt ir daugiau, – sakė Europos interneto lažybų bendrovės „Unibet“ lažybų tarpininkas Kenethas Pedersenas. – Remdamiesi šiomis ekspertų prognozėmis sudarėme tikimybę ir pasiūlėme galimybę vartotojams lažintis, ar kuras išties ir toliau taip sparčiai brangs“.

„Orlen Lietuva“ degalinių tinklo atstovai žiniasklaidoje yra teigę, kad jei naftos kainos pasieks 2008 m. lygį, kuomet už barelį naftos buvo mokama 150 JAV dolerių, vasarą benzino kaina Lietuvoje gali pasiekti 5 Lt. 2009 m. pirmame ketvirtyje populiariausio 95 markės benzino kaina Lietuvos degalinėse buvo 3,42 Lt, tačiau nuo to laiko kainų kreivė kilo tik aukštyn ir šiuo metu kai kuriose degalinėse pasiekė 4,8 Lt.

„Unibet“ portale dėl to, ar iki rudens A95 markės benzinas kainuos 5 Lt/l, kertama lažybų santykiu 1,25-3,50. „Tai reiškia, kad asmuo, pastatęs 10 litų už tai, kad degalai minėtos ribos nepasieks, laimėjimo atveju gautų 35 litus“, – aiškino K. Pedersenas

Tai jau ne pirmas kartas, kai „Unibet“ siūlo vartotojams galimybę lažintis dėl kuro kainų augimo Lietuvoje. Prieš metus, 2010 metų kovą, kada taip pat intensyviai brango degalai, bendrovė pasiūlė lažintis, ar kuro kainos pasieks tuomet įspūdingai atrodžiusią ribą – 4,4 Lt/litrą. Tiesa, tuomet bukmekerių prognozės nepasitvirtino – iki birželio mėnesio ši norma nebuvo pasiekta.

Atskaitine degaline, pagal kurios kainas bus stebima, ar benzinas perkops 5 litų ribą, „Unibet“ pasirinko „Statoil“ degalinę Žirmūnuose, Vilniuje.