"Veido" archyvas

Šiemet, Lietuvoje renkant jau trečią Metų Finansų direktorių 2011, prie iniciatyvos aktyviai prisideda ir Baltosios bangos judėjimas. Baltoji banga vienam iš Metų Finansų direktorius 2011 nominantų įteiks specialų Baltosios bangos pažymėjimą bei gali suteikti nemokamą narystę iki metų pabaigos.

Ko siekia Baltoji banga, šiemet aktyviai prisidėdama prie Metų Finansų direktoriaus rinkimų?

“Finansų direktorius yra vienas pagrindinių asmenų įmonėje, priimančių svarbius sprendimus dėl verslo organizavimo, plėtros. Pinigų neužtenka tik turėti, reikia juos išlaikyti ir padauginti, o svarbiausia tai daryti atsakingai.” – sako už Baltosios bangos veiklos vystymą atsakinga Andželika Vysockaja. – “Labai svarbu, kad finansų vadovas, būdamas puikus profesionalas, būtų ir stipri asmenybė, diegianti vertybes savo įmonėje ir jį supančioje aplinkoje. Baltoji banga, siekdama skleisti skaidraus ir atsakingo verslo praktiką Lietuvoje, prisideda prie Metų finansų direktoriaus rinkimų, padėdama įvertinti skaidraus ir etiško verslo praktiką puoselėjančius finansų vadovus ir jų atstovaujamas įmones.”

Baltosios bangos tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė atskleidė, kaip bus parinkta įmonė ir jos finansų vadovas, kuriam bus įteiktas Baltosios bangos pažymėjimas ir narystė. „Renkant nugalėtojus bus kreipiamas dėmesys į tai, ar įmonės finansų ataskaitos audituojamos, ar įmonės finansų vadovas skatina skaidrumo praktiką, kaip įmonė integruoja socialinės atsakomybės aspektus priimant verslo sprendimus, susijusius su skaidriu dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose, atsakingu mokesčių mokėjimu ir skaidriai vykdoma darbo užmokesčio politika.” – sakė R. Skyrienė. Įmonę, kuriai bus įteiktas iniciatyvos „Baltoji banga“ įsteigtas pažymėjimas, išrinks komisija, kurios viena iš narių yra ir Rūta Skyrienė, projekto „Baltoji banga“ vadovė.

Baltoji banga jungia verslo įmones, kurios siekia skleisti skaidraus ir atsakingo, etiško verslo praktiką Lietuvoje. Pasaulinė praktika rodo, kad socialiai atsakingos bendrovės pasiekia daug aukštesnių rezultatų savo veikloje, jų konkurencinis pranašumas didėja, reputacija visuomenėje gerėja, minimizuojamos neigiamos verslo rizikos valdymo pasekmės, gerėja darbuotojų lojalumas, kuriamas ilgalaikis pasitikėjimas tarp verslo partnerių, bendruomenės atstovų ir kitų įmonę supančių interesų grupių.

Finansų vadovas įmonėje yra vienas iš kritinių įmonės valdymo ir sprendimo priėmimo asmenų, kuris skatindamas skaidraus ir atsakingo verslo praktiką savo bendrovėje prisideda prie ilgalaikės įmonės sėkmės ir jos konkurencingumo rinkoje.

Baltosios bangos judėjimas skatina įmones aktyviai teikti paraiškas ir siūlyti savo finansų vadovus Metų Finansų direktorius 2011. Rinkimus organizuoja specializuota interneto svetainė finansų vadovams fin-dir.lt bei Vilniaus konferencijų centras. Paraiškos priimamos iki š.m. balandžio 30 dienos.

Daugiau informacijos apie Baltosios bangos projektą: www.baltojibanga.lt

Daugiau informacijos apei Metų finansų direktoriaus rinkimus: www.fin-dir.lt

kinas_Lietuva 22

Apleisto “Lietuvos” kino teatro varžytinės vėl neįvyko – antradienį surengtose antrose kino teatro varžytinėse neužsiregistravo nė vienas pirkėjas, trečiadienį informuoja “Vilniaus diena”.

Pradinė pastato, kuris priklauso bankrutuojančiai bendrovei “Rojaus apartamentai”, kaina siekė 13 mln. litų.

Per pirmąsias varžytines kovo 21 dieną kino teatrą su kiemo statiniais ir nuomojamu 40,52 aro žemės sklypu buvo norėta parduoti už 18,838 mln. litų.

Kada bus trečios kino teatro varžytinės, artimiausiu metu nuspręs kreditoriai.

“Objekto pirkimo procedūra būtų sudėtinga. Jis priklauso bankrutavusiai bendrovei. Kadangi bankai tokiems objektams pirkti lėšų neskolina, pirkėjui reikalingos nuosavo kapitalo lėšos, o tai labai sumažina investuotojų srautą”, – sakė nekilnojamojo turto bendrovės “Ober-Haus” generalinis direktorius Vytas Zabilius.

Kino teatrą buvo nuspręsta uždaryti 2005 metų rugsėjį. Vilniaus miesto taryba buvo patvirtinusi detalųjį planą, pagal kurį buvo leista jį nugriauti. Tačiau šiam sumanymui pasipriešino “Lietuvos” gerbėjai – jie pradėjo rengti protesto ir meno akcijas, įvairias peticijas.

BFL

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikisi studentus iš trečiųjų šalių pritraukti finansine parama – siūloma keturiems į magistratūros studijas Lietuvoje įstosiantiems užsieniečiams ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių padengti studijų įmoką bei skirti 1 tūkst. 300 litų siekiančią stipendijas. Dar keturi trečiųjų šalių piliečiai galėtų pretenduoti tik į minėto dydžio stipendijas.

Parama būtų skiriama dvejus metus, į ją galėtų pretenduoti nuolatinę studijų formą pasirinkę užsieniečiai.

“Numatyta paramą teikti tik į antrąją studijų pakopą įstojusiems užsieniečiams, laikantis nuostatos, jog bakalauro laipsnį užsienietis turėtų įgyti savo šalies aukštojoje mokyklose. Taip tikimasi pritraukti motyvuotus ir dėl savo akademinio kelio tvirtai apsisprendusius užsieniečius. Nuolatinė studijų forma pasirinkta tam, kad būtų lengviau administruoti paramą ir siekiant užtikrinti, kad užsieniečiai studijas Lietuvoje rinktųsi tikslingai”, – teigia ŠMM, teikianti Vyriausybei svarstyti tokį siūlymą.

ŠMM numato 2011 metais keturiems trečiųjų šalių piliečiams, įstojusiems į antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, skirti stipendijas ir išmokas studijų kainai padengti bei keturiems – tik stipendijas.

“Numatoma, kad tokiu būdu pavyks į šalį pritraukti gabius trečiųjų šalių piliečius antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijoms, kurie gebėtų drauge su Lietuvos mokslininkais vykdyti mokslinius tyrimus, dalyvautų projektuose, esant poreikiui vykdytų tyrimus integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) vystomomis temomis”, – aiškina ministerija.

Pasak ŠMM Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vyresniosios specialistės Jolantos Navickaitės, iki šiol trečiųjų šalių piliečiai galėjo paramą gauti atskirais atvejais, o siūlomu nutarimu parama taptų sisteminė.

“Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad į valstybės finansavimą gali pretenduoti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, lietuvių kilmės užsieniečiai, Europos Sąjungos piliečiai. Iš esmės trečiųjų šalių piliečiai neturi galimybių gauti jokios valstybės paramos. Iki šiol jei būdavo iš kokių nors specialių fondų skiriama valstybės parama, tai dažniausiai būdavo dviejų ministrų susitarimas”, – BNS sakė ji.

ŠMM atstovė pavyzdžiu, kaip trečiųjų šalių studentai iki šiol gaudavo paramą, pateikė tarpministerinį Lietuvos ir Azerbaidžano susitarimą dėl šios šalies studentų priėmimo. Pernai pagal šį susitarimą į Lietuvą atvyko 15 azerbaidžianiečių, kitais mokslo metais jų turėtų atvykti 23.

“Tiesiog Užsienio reikalų ministerija turėjo specialią programą, galėjo skirti lėšų stipendijoms ir buvo toks ministrų susitarimas. Aukštosios mokyklos sutiko atleisti juos nuo studijų mokesčio, ministerija skyrė keturias ar penkias stipendijas. Bet nebuvo sistemos, kuri leistų užsieniečiams iš trečiųjų šalių žinoti, kad Lietuvoje jie gali aplikuoti ir, jei atitinka kriterijus, būti atrinkti”, – pasakojo J.Navickaitė.

Anot jos, Lietuvoje studijuoja apie 4 tūkst. užsieniečių.

Šį siūlymą ministrų kabinetas turėtų svarstyti trečiadienį.

diagrama1

Lietuva didžiuojasi 75 proc. šalies gyventojų, arba dešimtadaliu daugiau nei pernai, rodo visuomenės nuomonės tyrimai. Jau ketvirtus metus iš eilės „Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos socialinės ir žmonių psichologinės būsenos stebėsena šiemet atskleidė kiek geresnes visuomenės požiūrio tendencijas nei anksčiau, nors bendra padėtis išlieka neigiama.

„Valstybė, kurios piliečius vienija bendrumo jausmas, pasitikėjimas vieni kitais ir savo valstybe, politiškai ir ekonomiškai yra žymiai stipresnė už valstybę, kurios nariai įtariai žvelgia vienas į kitą. Šie „socialinio kapitalo“ rodiklių pokyčiai yra svarbus visuomenės būklės indikatorius ir gali padėti įžvelgti, ko jai labiausiai reikia“, – teigia „Žmogaus studijų centro“ vadovas doc. Gintaras Chomentauskas.

2011 vasario mėnesį kartu su bendrove „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė kiek geresnius rodiklius nei pernai. 2011 metais į klausimą „Didžiuojuosi, kad esu Lietuvos pilietis“, teigiamai atsakė 75 proc. Tai – 10 proc. daugiau nei 2010 metų pabaigoje ir šis teigiamas pokytis suteikia optimizmo, kad atsitiesiame po ekonominės ir politinės krizės.

Apklausa rodo, kad 2011 metais daugiau žmonių prisiima atsakomybę dėl savo ateities, sako „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė. 2010 metų gruodžio mėnesį su teiginiu „Tai, kas vyks su manimi ateityje, daugiausiai priklauso nuo manęs“ sutiko 63 proc., o po 3 mėnesių – jau 77 proc. apklaustųjų.

Kita vertus, Lietuvos gyventojų požiūris į valstybę ir save joje išlieka ypač negatyvus. Net 60 procentų respondentų jaučiasi nereikalingi visuomenei, o palankiai susiklosčius aplinkybėms, net 53 procentai būtų linkę emigruoti iš Lietuvos. Tiesa, pagal pastarąjį rodiklį, tokių asmenų nuo 2010 metų sumažėjo 5 proc.

Tyrimų rezultatai rodo, kad visuomenėje toliau vyrauja labai stiprus nepasitikėjimas valdžios struktūromis. Su teiginiu „Reikalui esant, valdžia man padės“ sutinka tik 19 proc. respondentų, o net 76 procentai tokios pagalbos tikėtųsi sulaukti iš kaimynų.

„2010 metai socialinės nedarnos požiūriu buvo turbūt blogiausi per 4 metų laikotarpį. Norėčiau tikėtis, kad pokyčiai į teigiamą pusę nėra laikini ir kad valdžios struktūros išsikels strateginį uždavinį atstatyti žmonių pasitikėjimą savo valstybe. Tai ne mažiau svarbu mūsų ateičiai, nei energetinė nepriklausomybė“, – sako G.Chomentauskas.

Balandžio mėnesio pabaigoje „Žmogaus studijų centras ir „Baltijos tyrimai“ skelbs išsamius visuomenės narių psichologinės būsenos 2011 metų tyrimo rezultatus.

Nutarimas ratifikuoti Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto judėjimo per sieną gyvenantiems pasienyje asmenims prezidentei Daliai Grybauskaitei bus teikiamas kitą savaitę, pirmadienį pranešė Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Šalies vadovė jį dar turės teikti Seimui. D.Matulionio teigimu, ratifikavimo procesas turėtų būti baigtas šiemet.

“Aš manau, kad šiais metais ratifikuos, nuo kitų metų pradžios turėtų įsigalioti”, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė D.Matulionis.

Jo teigimu, iki ratifikuojant susitarimą dar būtina atlikti tam tikrų pertvarkų pasienyje.

“Turime sutvarkyti vietinio eismo punktus, ten infrastruktūrą šiek tiek reikėtų patvarkyti, reikėtų darbo vietas sutvarkyti, kad būtų tinkama muitinės sienos kontrolė per visą Lietuvos ir Baltarusijos sienos perimetrą. Taip pat turime numatyti kai kuriuos teisės aktų pakeitimus, kurie griežtai numatytų atsakomybę, jei būtų konstatuojami tam tikri pažeidimai. Tokiu atveju leidimai neturėtų būti pratęsiami, jie turėtų būti nedelsiant atimami”, – dėstė D.Matulionis.

Lietuva ir Baltarusija pernai spalį pasirašė susitarimą, kuris leistų paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams, tačiau nė viena pusė jo dar neratifikavo.

Susitarimas leis tam tikroms pasienio gyventojų grupėms kirsti valstybės sieną be vizų ir su specialiais vietinio eismo leidimais būti kitos valstybės 50 kilometrų pločio pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

Iki penkerių metų galiosiantys vietinio eismo leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje.

Numatomas jų išdavimo mokestis – 20 eurų (apie 70 litų). Šie leidimai nesuteiks teisės dirbti.

Lenkijos Seimo delegacija į Vilnių ketvirtadienį atvyko nusiteikusi karingai, sako Lietuvos Seimo vicepirmininkas Algis Kašėta.

“Susidarė įspūdis, kad nusiteikimas yra labai karingas”, – ketvirtadienį žurnalistams sakė A.Kašėta, pasveikinęs dviejų šalių parlamentarų susitikimą.

Lietuvos delegacijos Lietuvos Seimo ir Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjoje pirmininkas A.Kašėta sakė, kad tokia kolegų reakcija nestebina, nes Lenkijos žiniasklaida pastaruoju metu itin daug dėmesio skyrė Lietuvos Seimo priimtam Švietimo įstatymui, be to, šalyje artėja parlamento rinkimai.

“Tai kursto ir politikų aistras”, – svarstė A.Kašėta.

“Jie atvažiavo su išankstine nuostata, kad mes priėmėme labai blogą Švietimo įstatymą, kuris gali pabloginti situaciją. Manau, kad tai nėra pagrįsta jokiais faktais, tik nuogąstavimais paremta pozicija”, – sakė A.Kašėta.

Jis teigė suprantąs Lenkijos parlamentarų rūpestį, tačiau garantavo, kad priėmus naują Švietimo įstatymo redakciją “lenkų švietimo klausimai Lietuvoje tikrai pagerės”.

“Man tikrai keista, kaip galima būti prieš tai, kad lenkų jaunimas geriau išmoktų valstybinę kalbą, kad turėtų geresnes perspektyvas mokytis, įsidarbinti. Tie klausimai tikrai yra keisti”, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis vylėsi, kad darbo grupės nariams pavyks rasti supratimą.

Ketvirtadienį Lietuvos Seime vieši Lenkijos parlamentarų delegacija, su kuria Lietuvos politikai aptaria aktualius tautinių mažumų klausimus.

Prieš vizitą Lenkijos politikai teigė Vilniuje kelsiantys klausimą dėl lenkiškų pavardžių vartojimo Lietuvoje, švietimo, žemės grąžinimo, dvikalbių gatvių ir vietovių pavadinimo.

Lietuvos parlamentarai savo ruožtu teigė, kad stengsis nuraminti kolegas dėl neseniai priimto ir pasipiktinimą Lenkijoje sukėlusio Švietimo įstatymo.

Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir tautinių mažumų mokykloms planuojama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienus metus.

Lietuvos politikams nerimą kelia iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad ten gali būti uždarytos dvi lietuviškos mokyklos.

Lietuvos ir Lenkijos Seimai yra įkūrę bendrą Parlamentinę Asamblėją (PA), tačiau jau pora metų ji neposėdžiavo. Laukiama Lenkijos Seimo kvietimo, mat pagal tradicijų dabar kaimynų eilė rengti PA sesiją.

“Danske Bank” besivystančių rinkų vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas sako, kad Lietuva galėtų įsivesti eurą jau 2014 metais. Jis prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet augs 4 proc.

“Manau, kad taip. Lietuva turėtų atitikti euro įvedimui keliamus valstybės skolos, viešųjų finansų deficito ir infliacijos reikalavimus. Tuo neabejoju. Tai realistiška. Ir manau, kad Vyriausybė teisingai elgiasi, siekdama šių tikslų. Bet, mano galva, nėra svarbu, ar euras bus 2014, 2012 ar 2020 metais. Manau, kad svarbu daryti teisingus dalykus. Noriu pabrėžti, mes neturime siekti sumažinti biudžeto deficito tam, kad įsivestume eurą”, – interviu LTV laidai “Panorama” sakė L.Christensenas.

Anto jo, Lietuva turi sumažinti deficitą, nes to nepadarius ji tiesiog bankrutuotų.

“Euro įvedimas – kilnus siekis. Bet mes darome tai ne dėl euro. Darome, nes tai tiesiog teisinga. Taigi, jei valdžia nori įsivesti eurą 2014 metais, ji neturi žaisti su 2012 m. biudžetu, net jei ir artėja rinkimai. Mes matome, kad rinkimų kampanija jau prasideda ir jei tai taps nevaldoma – apie eurą galime pamiršti”, – kalbėjo analitikas.

Jo manymu Finansų ministerijos prognozės, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs beveik 6 proc., yra įmanomos, tačiau bankas nėra toks optimistiškas.

“Manome, kad augimas bus apie 4 proc. Vienas iš pagrindinių augimo variklių – eksportas. Lietuvos kaimynai atsigauna, Rusija stiprėja, Lenkija stiprėja, Švedija, Suomija, Vokietija – visos stiprėja. Bet mes vis dar matome silpną vidaus vartojimą ir investicijas, tad apie stipresnį atsigavimą turėtume kalbėti 2012-2013 metais, nes šiuo metu padėtis vidaus rinkoje gana silpna”, – kalbėjo L.Christensenas.

Jis, be kita ko, pripažino, kad Skandinavijos bankai suvaidino vaidmenį, pučiant Lietuvos vidaus vartojimo burbulą. Dabar jie pernelyg sugriežtino skolinimo politiką, teigia bankininkas.

“Taip, klaidų buvo padaryta. Antra, akivaizdu, kad tos klaidos padarytos ir prasidėjus nuosmukiui. Galbūt tomis aplinkybėmis bankai paskolų sąlygas ir skolinimo politiką sugriežtino pernelyg smarkiai. Bankai daro klaidų, kaip ir bet kas kitas ir, manau, bankai tai turi pripažinti, jei dar to nepadarė”, – sakė “Danske Bank” analitikas.

Rusijos dujų koncernas “Gazprom” bylinėsis su Lietuva dėl situacijos, susijusios su įmone “Lietuvos dujos”, ketvirtadienį pareiškė vienas bendrovės vadovų Valerijus Golubevas, kurį cituoja “Interfax”. Pasak jo, “Gazprom” neketina mažinti dujų kainos Lietuvai.

“Bylinėsimės, jie (Lietuva – BNS) pralaimės. Jie pralaimės bet kuriame teisme. Jokio įsipareigojimų pažeidimo (iš “Gazprom” pusės – BNS) nebuvo. Dujų kainų formulei Lietuvos Vyriausybė pritarė 2008 metais, iki trečiojo energetikos paketo taikymo. 2009 ir 2010 metais Lietuvos padėties mes nė kiek nepabloginome”, – žurnalistams pareiškė jis.

Kartu jis pabrėžė, esą “Lietuva nevykdė savų įsipareigojimų – nenupirko sutartimi numatyto dujų kiekio”.

“Be to, Lietuva įsipareigojo nereguliuoti dujų rinkos, jei “Lietuvos dujų” antkainis neviršys 15 proc., o rinka yra reguliuojama”, – pridūrė V.Golubevas.

“O kas dėl Lietuvos lūkesčių, kad mes turime mažinti dujų kainą – kodėl mes tai turėtume daryti”, – piktinosi V.Golubevas.

Jis priminė, jog, pavyzdžiui, sutartis su Ukraina nėra pakeista, ir kainos formulė neperžiūrima.

Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad “Gazprom” tiekiamų dujų kaina Lietuvai turėtų sumažėti bent 15 proc., jei koncernas laikysis savo įsipareigojimų tiekti Lietuvai dujas “teisingomis kainomis”.

“Lietuvos dujų” privatizavimo sutartis numato, kad ginčai tarp Lietuvos ir “Gazprom” turi būti sprendžiami arbitraže Švedijoje.

Lietuva jau yra pradėjusi bylinėjimąsi šalies teisme, siekdama “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON Ruhrgas” valdomos bendrovės “Lietuvos dujos” veiklos tyrimo. Jei teismas nustatytų, kad dujų bendrovės ir jos valdymo organų veikla yra netinkama, Energetikos ministerija prašo iš užimamų pareigų pašalinti bendrovės valdybos narius Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą bei generalinį direktorių Viktorą Valentukevičių.

Premjeras Andrius Kubilius šią savaitę pareiškė, kad Vyriausybė pradėjo derybas su “Gazprom”, ir jei jos nebus sėkmingos, Lietuva savo teises gins teisinėmis priemonėmis.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sudarė specialią grupę deryboms su “Gazprom” dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo įgyvendinimo.

“Gazprom” atstovai prieš kelias savaites Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol “Gazprom” kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamo

Pasaulyje toliau kylant naftos kainoms, degalai neišvengiamai brangtų ir Lietuvoje, prognozuoja Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

“Kylant pasaulinėms naftos produktų kainoms, nerealu tikėtis, kad Lietuvoje degalų kainos mažės. Šiuo metu degalų mažmeninės prekybos maržos yra susitraukusios iki 5 proc. Didžiąją dalį degalų kainos sudaro didmeninė kaina ir mokesčiai valstybei, tai to pabrangimo mes nelabai galime prisiimti”, – “Verslo žinioms” teigė L.Vosylius.

“Orlen Lietuvos” Mažeikių terminale parduodamo 95 markės benzinas pirmadienį kainavo 4,3 lito už litrą. Palyginti su balandžio 1 diena, didmeninė benzino kaina ūgtelėjo beveik 1 proc. Dyzelino kaina tame pačiame terminale nuo kovo 28 dienos be paliovos kopė į viršų ir pakilo taip pat 1 proc. beveik iki 4 litų už litrą.

Lietuvos degalinėse 95 markės benzino kaina svyravo apie 4,51-4,67 lito, o dyzelino – 4,30-4,42 lito.

“Kylančios naftos kainos lemia augančią infliaciją ir ji persismelkia visur. Lietuva nėra išimtis, infliacijos didėjimas jaučiamas visur, tai jau ir dabar matyti. Kylant degalų kainoms, kartu brangsta visi su transportavimu susiję produktai”, – sakė “Danske” banko Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

Lietuvos Seimo priimtas naujas Švietimo įstatymas, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, išryškino lietuvių politikų karštakošiškumą, teigia Briuselyje leidžiamas laikraštis apie Europos Sąjungą “European Voice”.

Lietuvos parlamentarų sprendimus lenkams aktualiais klausimais švietimo ir kalbos srityse šis leidinys pavadino sunkiai suprantamais.

Anot jo, Lenkija buvusiame komunistiniame regione yra įtakingiausia valstybė ir Lietuvai “verkiant reikia Varšuvos paramos visose srityse” – pradedant kelių tiesimu baigiant kariniu planavimo. Nepaisant to, Lietuvos politikai priima kelis lenkus itin supykdžiusius sprendimus – neleidžia oficialiuose dokumentuose rašyti pavardžių originalo kalba ir dar priima Švietimo įstatymą, kurį lenkai laiko bloginančiu jų padėtį.

“Taip nesunkiai patvirtinamas stereotipas, kad lietuvių politikai elgiasi karštakošiškai ir kenkia sau”, – rašo “European Voice”.

Leidinys pripažįsta, kad lenkų tautinės mažumos atstovai, gyvenantys Lietuvoje, prastai moka lietuviškai. Jų mokyklose tik lietuvių kalba dėstoma lietuviškai, o visi kiti dalykai – lenkiškai. Todėl lenkiškų vidurinių mokyklų absolventams būna sunku gerai išmokti rašyti ir kalbėti lietuviškai, o ši kalba geriausiai jiems padėtų gyvenime.

Anot “European Voice”, prieš dvi savaites priimtas naujasis įstatymas “nedepolonizuoja” mokymo programos.

Leidinio teigimu, “nervai įtempti ir lietuvių pusėje: gana pagrįstai lietuviai jaučiasi Lenkijos užgauliojami, kad jų tautinio identiteto Varšuva negerbia, kad vietos lenkų mažumos vadovai pamėgę prašyti pagalbos už sienos – o tai laikoma nederama taktika ir nelojalumu Lietuvos valstybei”.

“Žiūrinčiuosius iš išorės visa tai tik erzina. Tačiau lietuvių ir lenkų šeimyniniai kivirčai turi gilias šaknis. Prireiks didelių pastangų ir išmintingos diplomatijos tam išspręsti. Bet kol kas tokių ženklų nėra daug”, – tvirtina “European Voice”.

Pagal Seimo priimtą Švietimo įstatymą, nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turės būti mokoma Lietuvos geografijos ir istorijos bei pilietiškumo pagrindų. Iki šiol lietuviškai dėstyta tik lietuvių kalba.

Įstatymą pasirašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jis padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai atsidūrė dugne, ketvirtadienį rašo Lenkijos dienraštis “Rzecpospolita”, jis kartu su kitais spaudos leidiniais kritikuoja naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą.

“Rzecpospolita” rašo, kad pasirašiusi įstatymą, kuriuo plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinės mažumos mokyklose, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė “pasuko lietuviško nacionalizmo keliu, pasislėpusio po teiginiu, jog nori tautinėms mažumoms sudaryti galimybę integruotis”.

“Girdime argumentus, jog Lietuva – šalis, kurioje daugiausia lenkiškų mokyklų. Tai tiesa. Tačiau taip buvo ir sovietmečiu. Nepriklausomos Lietuvos pareiga – nebloginti tautinių mažumų padėties”, – rašo “Rzeczpospolita”.

“Ponia prezidente, prisiėmėte sau didelę atsakomybę. Nepabandėte pradėti tarpusavio pasitikėjimo tarp mūsų šalių proceso. O be pasitikėjimo nėra ko tikėtis bendradarbiavimo Lietuvai svarbiais klausimais, pradedant atomine elektrine”, – rašo dienraštis.

Jam antrina didžiausias šalies dienraštis “Gazeta Wyborcza”. Pasak jo, “labiausiai prieštaringas Švietimo įstatymo pakeitimas tas, kad mažose vietovėse, kur yra dvi mokyklos – lietuvių ir lenkų, o pastarojoje bus mažiau mokinių, tai bus uždaryta mažumų mokykla, nes lietuvišką išlaiko valstybė, o mažumų – savivaldybė, kuri neturi pakankamai lėšų”.

Katalikiškas dienraštis “Nasz Dziennik” savo publikaciją pavadino “D.Grybauskaitė pasirašė nuosprendį lenkiškoms mokykloms” ir reiškia viltį, kad gelbėti esą engiamus Lietuvos lenkus turi padėti visi užsienyje gyvenantys lenkai.

Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.

Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė, kad įstatymas padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį pasveikino Rusijos autoritetingos tarybos siūlymą pripažinti Sovietų Sąjungos atsakomybę už totalitarinio režimo nusikaltimus, pavadinęs jį “bandymu sąžiningai pažiūrėti į savo istoriją ir sąžinę”.

“Sveikintinas šis bandymas sąžiningai pažiūrėti į savo istoriją ir savo sąžinę, į savo istorinę atsakomybę. Rusija pradeda suprasti, kokią tragediją jie patys pergyveno”, – pareiškė A.Kubilius, kurio komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai.

Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad “tiesa apie savo kančią yra ir tiesa apie kitus, kurie nuo to kentėjo”.

“Rusijai teks nueiti dar ilgą kelią, bet siekis užbaigti savo “pilietinį karą” su istorija yra vertas pagarbos”, – sakė A.Kubilius.

Tai jis pareiškė komentuodamas pasirodžiusią žinią, kad Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės vystymo taryba prie Rusijos prezidentūros pasiūlė pripažinti Sovietų Sąjungos atsakomybę už totalitarinio režimo nusikaltimus.

Kaip praneša Rusijos naujienų portalas regnum.ru, tokius pasiūlymus Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui vasario 1 dieną taryba pateikė paskelbusi planą nacionalinės programos “Totalitarinio režimo aukų įamžinimo ir nacionalinio susitaikymo” kūrimui.

“Tik pražūtingo totalitarizmo pripažinimas gali tapti pagrindu šalies ir visuomenės pakilimui”, – rašoma pasiūlymuose, kurie pristatomi kaip pagrindas nacionalinės programos kūrimui.

Dokumente teigiama, jog vienu svarbiausių būdų įveikti tautos ir elito susvetimėjimą yra “pilnas rusiškosios 20 amžiaus tragedijos, aukų ir totalitarinio režimo, valdžiusio SSRS teritorijoje didžiąją dalį 20 amžiaus, pasekmių pripažinimas”.

Kaip rašoma portalo regnum.ru paskelbtuose pasiūlymuose, Rusijos visuomenei nesuvokus tragiškos šalies patirties 20-ame amžiuje, neįmanoma jos modernizacija.

“Istorinė patirtis parodo, jog modernizacija gali būti sėkminga tik tuo atveju, kai ir valstybės elitą, ir visuomenę vienys bendras pilietinės atsakomybės prieš istoriją jausmas”, – rašoma dokumente.

“O tas jausmas, atsakingo šalies šeimininko jausmas, leis gimti tiesai apie tai, ką mūsų tauta padarė pati su savimi 20 amžiuje. Tiesos apie praeitį slėpimas neleidžia atsirasti nacionalinei savigarbai, be kurios mes niekada nesukursime prielaidų tikrajam patriotizmui”, – sakoma pasiūlymuose.

Istoriniai klausimai, ypač atsakomybė už Sovietų Sąjungos įvykdytą okupaciją, lieka vieni iš svarbiausių dvišaliuose Lietuvos ir Rusijos santykiuose.