Lietuvos Vyriausybė trečiadienį nusprendė prisijungti prie vadinamojo “Pakto eurui”, dėl kurio sutarė eurą turinčios šalys, nors užsienio reikalų ministras ir sukritikavo prisijungimo sąlygas kaip “arogantiškas”.

“Pritarėme “Paktui eurui plius”, manome, kad jis atitinka Lietuvos ilgalaikę strategiją tapti euro zonos nare”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

“Metodas, kuriuo buvo jis pasiūlytas ne euro zonos narėms, sakyčiau, yra šiek tiek aroganiškas, nes buvo pasiūlyta – “take it or leave it” – paimkit viską arba nieko. Bet kadangi nesame euro zonos nariai, tai ir neturėjome galimybės diskutuoti ir kreipti į vieną ar kitą pusę”, – sakė ministras.

Vokietijos ir Prancūzijos inicijuotu dokumentu, kuris dar vadinamas konkurencingumo paktu, tikimasi ES nares paskatinti riboti valstybės skolą ir biudžeto deficitą. Paktą šią savaitę Briuselyje turėtų patvirtinti ES šalių vadovai.

Dėl pakto neseniai susitarė euro zonos šalys, tačiau prie jo pakviestos prisijungti ir bendros valiutos neturinčios ES valstybės. Šios grupės šalys priėmė skirtingus sprendimus – Lenkijos, Latvijos, Danijos vadovai sako esantys už paktą, tačiau Vengrija pranešė atsisakanti jungtis, nes nori išsaugoti nepriklausomą mokesčių politiką.

A.Ažubalis savo ruožtu pabrėžė, kad dokumente nekalbama apie privalomą mokesčių harmonizavimą.

“Šitame dokumente nėra tiesioginės referencijos arba nurodymo apie privalomą mokesčių harmonizavimą. Mes išlaikome savo mokesčius, reguliuodami patys”, – žurnalistams sakė ministras.

ES vadovybė teigia, kad pakto nuostatos leis glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką euro zonoje. Tikimasi, kad tai sustiprins euro zonos konkurencingumą, o valstybėms narėms bus paprasčiau spręsti problemas dėl viešųjų finansų ir išvengti krizių, kurias sukelia didelis biudžeto deficitas.

Baltarusijos parengta poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita dėl šioje šalyje planuojamos statyti atominės elektrinės yra netinkama ir vertinama kritiškai, teigiama Aplinkos ministerijos rašte, nusiųstame Baltarusijai.

“Dar kartą siunčiame aiškų ir nedviprasmišką signalą, kad PAV ataskaitai, o kartu ir planuojamai atominės elektrinės statybai vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus – nepritariame”, – pranešime spaudai teigė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Baltarusijai išsiųstame rašte nurodoma, kad PAV ataskaitoje nėra nagrinėjami atominės elektrinės aikštelės pasirinkimo kriterijai ir alternatyvos.

Be to, anot Aplinkos ministerijos, ataskaita nevertina ir neanalizuoja suminės radiacijos žalos masto galimų incidentų atveju. Ataskaitoje taip pat pasigendama išsamių duomenų apie geologines, seismologines ir seismo-tektonines pasirinktos aikštelės charakteristikas, nėra išnagrinėtas panaudoto kuro perdirbimo ir saugojimo klausimas.

Pernai gegužę Lietuvos institucijos jau buvo pateikusios pastabas dėl nekokybiškos PAV ataskaitos, todėl pagal Jungtinių Tautų konvencijos nuostatas Baltarusija privalo surengti viešus svarstymus Lietuvoje ir dvišales konsultacijas.

“Iki šios dienos Baltarusija ignoravo mūsų raginimus surengti papildomus viešus svarstymus Lietuvoje nors tai yra įsakmus Espoo konvencijos reikalavimas”, – teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.

Konvencija numato specialią procedūrą galimiems valstybių narių ginčams spręsti. 2010 metų rugsėjo mėnesį Priežiūros komitetas svarstė Baltarusijos atvejį pagal Ukrainos NVO “Ecoclub” pateiktą ir Lietuvos papildytą informaciją.

Atskiras Lietuvos prašymas oficialiai būtų nagrinėjamas tik tada, kai Baltarusijos pusė užbaigs PAV procedūras (viešus svarstymus, konsultacijas). Jeigu viena iš ginčo šalių nesutiktų su priežiūros komiteto išvadomis, ginčą dėl tinkamai įgyvendintų tarptautinių įsipareigojimų turėtų spręsti arbitražas.

Rusija ir Baltarusija kovą pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Teigiama, kad 2,4 tūkst. megavatų galios dviejų reaktorių atominę elektrinę Baltarusijoje iki 2018 metų turėtų statyti Rusijos įmonė “Atomstrojeksport”.

Apleistas “Lietuvos” kino teatras pirmosiose varžytinėse, kuriose pradinė pastato kaina buvo 19 mln. litų, pirkėjų nesulaukė.

“Vilniaus diena” rašo, kad kino kultūros simboliu buvusį pastatas, priklausantį bankrutuojančiai bendrovei “Rojaus apartamentai”, per antrąsias varžytines balandžio 26 dieną bus bandoma parduoti už 13 mln. litų.

“Po mėnesio vyks antrosios varžytinės ir galbūt tada tas pastatas bus nupirktas”, – sakė “Rojaus apartamentų” bankroto administratorius Robertas Dumbliauskas.

Kino teatrą su kiemo statiniais bei nuomojamu 40,52 a žemės sklypu pirmą kartą buvo norėta parduoti už 18,838 mln. litų.

Kino teatrą buvo nuspręsta uždaryti 2005 metų rugsėjį. Vilniaus miesto taryba buvo patvirtinusi detalųjį planą, pagal kurį buvo leista jį nugriauti. Tačiau šiam sumanymui pasipriešino “Lietuvos” gerbėjai – jie pradėjo rengti protesto ir meno akcijas, įvairias peticijas.

Pernai grynasis TUI įplauktų srautas siekė 1,3 mlrd. litų ir sudarė 1,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tuo tarpu 2009 metais buvo užfiksuotas 112,6 mln. litų grynasis TUI nutekėjimas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį grynasis TUI įplauktų srautas siekė 196,3 mln. litų (0,8 proc. to laikotarpio BVP), pranešė Lietuvos bankas.

TUI įplaukos Lietuvoje ketvirtąjį 2010-ųjų ketvirtį siekė 594,2 mln. litų (2,4 proc. to meto BVP), o 2010 metais – 1,6 mlrd. litų (1,7 proc. BVP). Pernai, palyginti su 2009 metais, TUI įplaukos Lietuvoje padidėjo 1,2 mlrd. litų, o šį padidėjimą lėmė neigiamo reinvesticijų srauto sumažėjimas.

Lietuvos TUI srautas užsienyje 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 397,9 mln. litų, o per metus – 334,4 mln. litų. Pernai, palyginti su 2009 metais, Lietuvos investicijų užsienyje srautas sumažėjo 38,1 procento.

Lietuvos karių indėlis į Afganistano saugumo pajėgų rengimą yra būtinas žingsnis perduodant visišką atsakomybę šaliai, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Arvydas Pocius.

Šią savaitę lankydamas tarnybą Afganistane atliekančius karius, A.Pocius susitiko su NATO mokymo misijos Afganistane vadu generolu leitenantu Wiliamsu B. Caldwellu (Viljamu V.Kaldvelu) ir aptarė Lietuvos indėlį į Afganistano saugumo pajėgų rengimą, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

“Šiuo metu Lietuvos kariuomenės instruktoriai ir kariai moko Afganistano policininkus ir oro pajėgų pilotus. Specialiųjų operacijų pajėgų kariai Afganistano pietuose taip pat moko vietos policininkus. Mūsų kariai keičiasi patirtimi su Afganistano kariuomenės kariais, dislokuotais Goro provincijoje. Taigi Lietuvos karių indėlis į vietos saugumo pajėgų rengimą yra būtinas ir svarbus – tą pripažįsta ne tik tarptautinių pajėgų vadovybė, bet ir vietos valdžios atstovai”, – teigė jis.

Anot pranešimo, NATO Mokymo misijos vadas, pristatydamas šios misijos veiklą, užduotis ir pažangą, padėkojo Lietuvos kariuomenės vadui už atsakingą požiūrį į Afganistano saugumo pajėgų rengimą ir sakė, kad instruktorių poreikis nuolatos auga.

A.Pocius Kandaharo provincijoje susitiko ir su Oro ekspedicinės patariamosios grupės 738 vadu JAV pulkininku Mike Outlaw (Maiku Autlo). Su šia grupe Kandaharo oro uoste nuo šių metų vasario pradžios koordinuoja savo veiklą Lietuvos skirta Oro pajėgų mokymo grupė.

M.Outlaw Lietuvos kariuomenės vadui pristatė grupės veiklą, Afganistano oro pajėgų statusą ir ateitį. Pasak jo, Afganistano oro pajėgoms yra numatomas žymus orlaivių ir pilotų iš Afganistano papildymas. Tačiau jis pabrėžė, kad pagrindinis iššūkis yra instruktorių, kurie gebėtų rengti Afganistano pilotus ir orlaivių įgulas, trūkumas.

Anot M.Outlaw, lietuviai turi puikų pasirengimą ir žinias mokant Afganistano oro pajėgų įgulas, o jų patirtis su sraigtasparniais Mi-17 yra “neįkainojama”.

“Mūsų karių darbu mokymo pajėgų vadovybė yra patenkinta. Orlaiviai be parengtų skrydžiui įgulų neskraidys. Neužtenka vien pilotuoti orlaivį, reikia mokėti jį remontuoti, prižiūrėti, žinoti skrydžio procedūras, planuoti operacijas. Mūsų nusiųsti instruktoriai sėkmingai moko kolegas iš Afganistano būti atsakingais profesionaliais orlaivių naudotojais ir šeimininkais. Mane patikino, kad Lietuvos instruktorių atvykimas du kartus padidino 738-osios Oro ekspedicinės patariamosios grupės mokymo pajėgumus, manau, tai yra tikrai vertinga parama Afganistano pilotams”, – sakė A.Pocius.

Nuo praėjusių metų lapkričio Afganistano Goro provincijoje veikia Lietuvos vadovaujama tarptautinė Policijos operacinė mokymo ir sąveikos grupė, kuri padeda ruošti Goro policijos pareigūnus, o Provincijos atkūrimo grupės kariai keičiasi patirtimi su Afganistano nacionalinės armijos kariais. Afganistano pietuose dislokuoti Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono kariai taip pat prisideda rengiant Afganistano policijos kovinę kuopą, su kuria vykdo ir kitas užduotis.

Lietuvos vadovaujama Oro pajėgų mokymo grupė koordinuoja savo veiklą su JAV vadovaujama 738-ąja Oro ekspedicine patariamąja grupe ir rengia afganistaniečių sraigtasparnių pilotus ir jų techninės priežiūros specialistus. Grupė moko, kaip planuoti oro operacijas, organizuoti orlaivių techninės būklės priežiūrą ir remonto darbus. Tarptautinė grupė taip pat padeda Afganistano sraigtasparnių įguloms tobulinti orlaivių valdymo įgūdžius.

Vyriausybė turi kelti grėsmės dėl Lietuvos pasienyje, Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje, planuojamų statyti atominių elektrinių, klausimą Europos Sąjungos (ES) institucijose, sako europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Anot jo, tokių elektrinių statybos Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje yra grėsmingos Neries ir Nemuno baseinui su Kuršių mariomis, o katastrofos atveju – ir Lietuvos egzistavimui.

“Mūsų partijos įtaka Vyriausybėje turi reikštis grėsmių iškėlimu į Europos Tarybos (ET) ir Europos Komisijos (EK) lygmenį ir nuolatiniu monitoringu sudarant ekspertų ir politikų grupę prie Vyriausybės. Kur pavojus Lietuvos valstybei, nieko nebus per daug”, – kalbėjo jis.

“Grėsmių iškėlimas į ET ir EK lygmenį – tegu Vyriausybė pamąsto ir apie šį elementą”, – teigė europarlamentaras.

Pasak V.Landsbergio, dėl naujų ekologinių praradimų ir grėsmių turi būti atsiklausta ir krašto gyventojų bei kaimynų.

“Neleistinos tokios statybos be ES ar lygmeniu patvirtinto aplinkos apsaugos vertinimo, kurio dabar apskritai jokio nėra, ir Lietuvos bei Europos Parlamento pritarimo”, – teigė jis.

Partijos taryba šeštadienį V.Landsbergio siūlymu pritarė Seimo rezoliucijai dėl naujų elektrinių statybos “gyvybinėse mūsų šaliai vietose”.

“Atrodo, kad sąmoningai mūsų kaimynai nesilaiko tarptautinių konvencijų, nesilaiko tarptautinių saugumo standartų, kurie po įvykių Japonijoje turėtų būti dar griežtesni. Šiuo atžvilgiu darysime viską, kad išnaudotume savo buvimą tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek Europos Parlamente, kad šie klausimai būtų pakelti į tarptautinių organizacijų, įskaitant ir Europos Sąjungos, lygį”, – žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.

Trečiadienį Rusija ir Baltarusija pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo, statant atominę jėgainę Baltarusijoje. Ją Baltarusija planuoja statyti maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus.

Rusija Baltijos atominę elektrinę stato su Lietuva besiribojančioje Kaliningrado srityje.

Dujas Lietuvai tiekiantis Rusijos dujų koncernas “Gazprom” tvirtina nėra gavęs jokių dokumentų, kuriuose būtų išdėstytos Energetikos ministerijos pretenzijos dėl Lietuvos dujų privatizavimo sutarties, penktadienį teigiama dienraštyje “Verslo žinios”.

“Savo viešais pareiškimais Arvydas Sekmokas nenurodo konkrečių “Lietuvos dujų” privatizavimo dokumentų vietų ir nepaaiškina, ką konkrečiai pažeidė “Gazprom”, – teigiama “Gazprom” paaiškinime.

“Gazprom” nurodo, kad dujų kaina Lietuvai nustatoma pagal abipusiu susitarimu priimtą formulę.

Pasak “Gazprom”, “Lietuvos dujos” yra tik vienas iš penkių dujų pirkėjų iš Lietuvos, kurio dalis rinkoje neviršija 40 proc. Esą kitos keturios bendrovės pagal 2010 metais galiojusią formulę susitarė dėl dujų tiekimo 2011 metais.

Lietuvos Energetikos ministerija sako surinkusi įrodymus, kad “Gazprom” Lietuvai tiekė dujas diskriminacinėmis kainomis, o tai esąs “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimas. Jei “Gazprom” šio pažeidimo neištaisys, Lietuva žada kreiptis į arbitražą dėl sutarties anuliavimo.

“Gazprom” 34 proc. “Lietuvos dujų” akcijų paketą įsigijo 2004 metais. Šiuo metu didžiausi “Lietuvos dujų” akcininkai yra “E.ON Ruhrgas International” (38,91 proc. akcijų), “Gazprom” (37,06 proc.) ir Lietuva (17,7 proc.).

Europos Sąjungos ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties pasirašymas būtų svarbus laimėjimas, nes atvertų plačią ES rinką Ukrainos prekėms, standartizuotų prekybą ir investicijas.

Tai Kijeve vykstančiame kasmetiniame tarptautiniame forume “Europa ir Ukraina” pareiškė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Anot jo, Ukrainai reikia stiprių ekonominių ir politinių ryšių su Rusija, ES ir kitomis kaimynėmis. Kartu ukrainiečiai turėtų patvirtinti savo rimtus ketinimus vystyti partnerystę, laikytis europietiškų vertybių.

“Šiandienos globalizacijos pasaulyje ekonominis bendradarbiavimas visomis kryptimis yra ypač svarbus. Todėl Ukrainai būtina plėtoti prekybą su Rusija ir ES bei užsitikrinti energetinį saugumą”, – sakė viceministras.

Anot jo, ES galėtų ir turėtų padėti Ukrainai modernizuoti dujų tranzito sistemą.

E.Ignatavičius taip pat kalbėjo apie regioninį bendradarbiavimą transporto ir kitose srityse, Ukrainos dalyvavimą ES Rytų partnerystės programoje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje.

Pristačiusi “Swedbank” įdiegtą dokumentų ir procesų valdymo sistemą, Lietuvos bendrovė “DocLogix” konkurse “European IT Excellence Awards” valdymo sprendimų kategorijoje laimėjo pirmąją vietą.

Finale Lietuvos bendrovė aplenkė didžiausią informacinių technologijų paslaugų įmonę Rytų Europoje – Čekijos bendrovę “IBA Group” ir Slovėnijos dokumentų ir procesų valdymo sprendimų bendrovę “Infoteh-na Group”, penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

“Šis apdovanojimas labai svarbus pripažinimas mums, kaip dokumentų ir procesų valdymo sprendimų gamintojui. Be to, komisija daug dėmesio skyrė sėkmingam sistemų diegimui bei kliento įvertinimui”, – sako “DocLogix” direktorius Jaroslavas Gilis.

Investicijų į “DocLogix” sistemą “Swedbank” neatskleidžia, užsimenama, jog ji kainavo “gerokai mažiau, palyginti su pasaulinio lygio sprendimais”.

Trečius metus Londone organizuojamas “European IT Excellence Awards” renginys yra vienintelis nepriklausomiems programinės įrangos gamintojams skirtas konkursas Europoje.

Tarptautiniame dainų “Eurovizijos” konkurse Lietuvai šiemet atstovaus Evelina Sašenko su daina “C’est ma vie” (“Tai mano gyvenimas”).

Ši daina ketvirtadienio vakarą surinko 168 komisijos balus ir gavo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) didįjį 25 tūkst. litų prizą.

Į finalinį dainų trejetuką be E.Sašenko pateko Linas Adomaitis su daina “Floating to you” (“Plaukiu pas tave”) bei Rūta Ščiogolevaitė su daina “I will break free” (“Aš išsilaisvinsiu”).

Per superfinalą L.Adomaičio daina surinko 134, R.Ščiogolovaitės – 118 komisijos balų.

L.Adomaičio daina taip pat gavo LATGA-A “Aukso žvaigždę” ir 5000 litų už kūrybiškumą.

Iš viso ketvirtadienio vakarą dėl teisės teisės vykti į Vokietijos Diuseldorfo mieste vyksiantį dainų konkursą kovojo 13 dalyvių.

Beje, šiemet renkant Lietuvos atstovą į “Euroviziją” lemiamą balsą turėjo ne žiūrovų, o vertinimo komisijos balsai. Joje buvo 14 muzikos kritikų, kompozitorių, dainininkų, muzikos pedagogų, prodiuserių, žurnalistų.

Kasmetinis tarptautinis dainų konkursas Diuseldorfe vyks gegužės 10-14 dienomis.

Gegužės 10 ir 12 dienomis vyksiančiuose pusfinaliuose dalyvaus po 19 šalių. Finalas numatytas gegužės 14-ąją. Į jį pateks po dešimt abiejų pusfinalių nugalėtojų. Kelios šalys, sumokančios didžiausią įnašą į “Eurovizijos” kasą, į finalą patenka be atrankos.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas “Lidl”, prieš keletą metų sustabdęs planus kurtis Lietuvoje, vėl prabilo apie būsimą plėtrą.

“Verslo žinios” rašo, kad bendrovė jau pradėjo darbuotojų paieškas. Apie atgaivinamą plėtrą Lietuvoje vėl prabilusios “Lidl” planuose – tinklo parduotuvės visuose didesniuose Lietuvos miestuose. Bendrovės atstovai neatskleidžia, kada gali būti atidarytos pirmosios “Lidl” parduotuvės. Svarstoma, kad tai gali būti tik po kelerių metų.

“Plėtra pasireikš tada, kai priimsime žmonių dirbti, apmokysime juos ir jie galės aktyviai užsiimti tinklo parduotuvių sklypų paieška, statybos leidimų gavimu, parduotuvių statyba”, – sakė “Lidl” plėtros vadovas Marius Kybartas.

“Lidl” paskelbė ieškanti darbuotojų IT, nekilnojamojo turto ir prekybos srityse.

Tinklo parduotuves Lietuvoje ketinama statyti, o ne kurtis nuomotose plotuose, tad veiklos pradžia esą gali užtrukti ir dėl formalumų.

“Kuo daugiau dalyvių, tuo tos šakos verslui yra sunkiau. Vartotojai, logiškai mąstant, turėtų išlošti, bet kitąsyk būna ir atvirkščiai. Kai rinka per daug persipildo, jei prekybos vietų, palyginti su gyventojų skaičiumi yra per daug, tada visi automatiškai priversti prekiauti nustatydami didesnį antkainį”, – sakė “Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Plėtrą į Baltijos šalis “Lidl” pradėjo 2003 metais, pradėjusi aktyviai supirkinėti sklypus ir pastatus, tinkamus parduotuvėms įrengti. Tačiau 2006 m. bendrovė priėmė strateginį sprendimą sustabdyti veiklą Baltijos šalyse, Bulgarijoje ir Rumunijoje.

Tinklui priklausančios Lietuvos įmonės “Lidl Holding” ir “Lidl Investicijos” likviduotos, o įsigytiems sklypams parduoti palikta “Lidl”.

Ketvirtadalis – 25,4 proc. – gyventojų norėtų emigruoti iš Lietuvos, o pusė – 50,1 proc. – to padaryti nenorėtų, rodo portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, 8,5 proc. respondentų nurodė, kad pageidauja išvykti šiemet, 16,9 proc. apklaustųjų – per artimiausius kelerius metus. Apklausos rengėjai nurodo, kad migruoti iš Lietuvos šiemet ar per artimiausius metus dažniau nori vyrai, jauniausio amžiaus, mažesnių – vidutinių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai.

Pusė apklausos dalyvių šiuo metu arba vėliau emigruoti nurodė nenorintys: 37,8 proc. apklaustųjų teigė kol kas tokių planų neturintys, 12,3 proc. sakė iš Lietuvos neketinantys emigruoti niekada.

Niekada neišvyksiantys iš Lietuvos nurodė vyriausio amžiaus (per 55 metų), žemesnio išsimokslinimo, mažiausių ir didžiausių pajamų gyventojai.

Penktadalis (19 proc.) respondentų sakė apie tai negalvojantys, 3,5 proc. teigė, jog emigranto duonos paragaus nebent išėję į pensiją.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” sausio 17-24 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu, visoje šalyje apklausti 1004 respondentai.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.