Vasario 16-osios išvakarėse liūdna konstatuoti, kad kone pusė apklaustų Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai, dar daugiau nei trečdalis patenkinti tik iš dalies, o visiškai patenkinti tik 14,6 proc. respondentų. Tai paaiškėjo iš naujausios tyrimų bendrovės “Prime consulting” “Veido” užsakymu atliktos sociologinės apklausos.
Pasak bendrovės “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, ne ką maloniau pranešti ir kitą naujieną – kad tvirtais Lietuvos patriotais save laiko tik 31 proc. apklaustų šalies gyventojų. Panašiai tiek pat žmonių tvirtina nesą patriotai, o daugiau nei 40 proc. repondentų į klausimą, ar save laiko Lietuvos patriotu, rinkosi gana keistą atsakymo variantą “neturiu nuomonės”. “Tikriausiai didžioji dalis šios grupės žmonių nedrįsta prisipažinti, kad jie nėra patriotai”, – teigia S.Olencevičius.

Ar esate patenkintas savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai? (proc.)

Ne    45,4
Iš dalies    36,8
Taip    14,6
Neturiu nuomonės    3,2

Ar laikote save Lietuvos patriotu? (proc.)

Neturiu nuomonės    40,6
Taip    31
Ne    28,4

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. sausio 31–vasario 2 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina

Lietuviams priklausanti Latvijos bendrovė “Baltic Meat Standard” pradėjo derybas su Irako verslininkais dėl Baltijos valstybėse užaugintų jaučių eksporto.

Pasak Latvijos įmonės bendraturčio Žemės ūkio kooperatyvo “Lietuviška mėsa” valdybos pirmininko Vidmanto Jonikos, po poros savaičių derėtis atvažiuos Irako vyriausybės atstovai, kurie iki šiol jaučių jie įsigydavo iš turkų, o kainos, dėl kurių vyks derybos, bus šiek tiek didesnės nei tos, kokiomis mėsa parduodama turkams, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Jis sako, kad eksporto kiekiai neribojami ir jau aišku, kad jei sutartys bus pasirašytos, Baltijos valstybėse tiek raguočių, kiek reikia irakiečiams, nebus.

Galvijai į Artimuosius Rytus keliautų bandovežiais ir keltais, svarstoma ir galimybė juos siųsti lėktuvais.

Šiemet nenutrūks ir eksportas į Turkiją, pernai supurtęs mūsų rinką ir padidinęs jautienos kainas. “Realūs pardavimai prasidės artėjant vasarai. Ūkininkams siūlome iki to laiko nepardavinėti savo augintinių, nes perdirbėjai dabar mėgina numušti kainas”, – sako V.Jonika, pasak kurio 2010 metais mėsinių galvijų auginimas jau buvo pelninga veikla.

Verslininkas pažymi, kad kol kas sutartys su turkais ir irakiečiais trumpalaikės, tačiau, jei pavyks įsitvirtinti šiose rinkose, mūsų galvijų augintojų laukia šviesi ateitis.

Didelės bėdos, kad žaliava išvežama, kol kas nemato ir perdirbėjai.

“Turkai moka aukštą kainą ir augintojams tai naudinga. Gyvulių trūko ir iki šiol. Mes, kaip perdirbėjai, parduodami produktus vis tiek pasiimame savo maržą. Tik pageidautina, kad tokie pirkimai būtų ilgalaikiai, nes kitaip rinka išmušama iš pusiausvyros”, – sako Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius ir koncerno “Vikonda” prezidentas Linas Grikšas.

Koncerno “Icor” kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse nekilnojamojo turto priežiūros bendrovė “City Service” su viltimi žvelgia į Maskvos daugiabučių namų priežiūros rinką.

“Verslo žinios” ketvirtadienį rašo, jog įmonė tikisi dalyvauti privatizavimo procese ir atsiriekti gabalą daugiabučių namų priežiūros rinkos.

“City Service” generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas pažymi, kad iš viso Maskvos regione gali būti privatizuojama apie 250 įmonių, kuriose valstybė turi akcijų, tarp jų – ir daugiabučius prižiūrinčios bendrovės. Oficialiais duomenimis, Maskvoje iš viso yra apie 185 mln. kvadratinių metrų gyvenamųjų namų ploto.

“Nereikia naiviai tikėtis, kad atsikąstume didžiąją šios rinkos dalį, tačiau orientuojamės į kokius 5-7 proc. rinkos, arba apie 10-20 mln. kvadratinių metrų daugiabučių namų ploto. Mums Maskva itin patraukli, nes ten daugiabučių priežiūros tarifas yra apie 30-40 proc. didesnis nei Sankt Peterburge”, – sakė Ž.Lapinskas.

Jis nurodo, kad plėtra Rusijoje būtų vykdoma nuosavomis ir skolintomis lėšomis.

“Vis dėlto Maskva nėra vienintelis mūsų tikslas – neseniai žengėme į liftų priežiūros rinką, labai laukiame daugiabučių namų priežiūros įmonių privatizacijos Rygoje, ten 15 bendrovių prižiūri daugiau nei 8 mln. kvadratinių metrų ploto. Žvalgomės visose srityse ir, sulaukę tinkamų pasiūlymų, galime imtis naujų įsigijimų”, – teigė “City Service” vadovas.

“Swedbank Markets” analitikas Donatas Užkurėlis pažymi, kad, jei Rusija yra pagrindinis įmonės augimo šaltinis, tai tas šaltinis turi pradėti nešti pelno.

“Tiesa, privatizacijos, tikėtina, teks palaukti. Lygiai taip pat dvejus metus jos buvo laukta Sankt Peterburge, tačiau sulaukus vienu kartu perimta 10 mln. kvadratinių metro prižiūrimo ploto. Šį kartą daug vilties teikia “City Service” bendradarbiavimas su “Sberbank” ir tai, kad daugiabučių namų priežiūros kainos Maskvoje didesnės nei, tarkim, Lietuvoje ir peržiūrimos priklausomai nuo infliacijos”, – teigė D.Užkurėlis.

“City Service” kol kas nežada keisti dividendų mokėjimo politikos (pagal ją kaip dividendai kasmet išmokama ne mažiau nei 25 proc. metų pelno). Ž.Lapinskas nekomentuoja, kokių rodiklių šiemet tikisi “City Service”.

Pernai per tris ketvirčius “City Service” uždirbo 15,4 mln. litų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno – 69 proc. daugiau nei 2009-aisiais sausį-rugsėjį, kai grupė buvo uždirbusi 9,1 mln. litų pelno. Grupės pardavimo pajamos palyginamu laikotarpiu padidėjo 53 proc. iki 389 mln. litų.

Įmonių grupė veikia Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, kur prižiūri daugiau kaip 18 mln. kvadratinių metrų pastatų ploto.

“City Service” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame sąraše.

Lietuvai “spaudžiant į kampą” Rusijos gamtinių dujų monopolininką “Gazprom”, energetikos ministras Arvydas Sekmokas sako, kad derybos dėl dujų kainų Lietuvai gali būti tik trišalės – tarp Rusijos, Lietuvos ir Europos Komisijos.

“Susitikimas turi būti lygiaverčiais pagrindais. Negali būti dvišalis (Rusija ir Lietuva – BNS), tik trišalis”, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė A.Sekmokas.

Jis patvirtino, kas vyksta derybos su Rusija dėl susitikimo su tos šalies energetikos ministru.

“Vyksta derybos dėl susitikimo su Rusijos energetikos ministru. Rusijos ambasadoriui pasakiau, kad esu pasiruošęs susitikti. Dabar kalbame apie formatą, koks tas susitikimas turėtų būti. Darbo grupės turi susitarti dėl susitikimo vietos, laiko, kas dalyvaus – Rusija ir Lietuva, ar Rusija, Lietuva ir Europos Sąjunga”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Ministro tvirtinimu, toks susitikimas turėtų įvykti per artimiausią pusmetį: “Tuos klausimus turime išspręsti iki ateinančio šildymo sezono”.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė priekaištavo, kad derybos su Rusija yra pavėluotos: “Jūs net su Valentukevičiumi (“Lietuvos dujų” generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius – BNS) nesėdote prie bendro stalo”.

“Tvarkietis” Julius Veselka tvirtino prognozuojąs, kad klausimas dėl dujų dabar jau gali būti išspręstas tik “politiniame lygyje”: “Į Maskvą ruošiamas prezidentės vizitas. Ji nuvažiuos ir viską susitars – nušluostys visiems nosis”.

Lietuvos Vyriausybė, pagal ES reikalavimus ketinanti atskirti magistralinius ir skirstomuosius dujotiekius, antradienį pareikalavo, kad atsistatydintų trys bendrovės “Lietuvos dujos” vadovai, įskaitant “Gazprom” atstovus valdyboje Valerijų Golubevą ir Kirilą Selezniovą.

A.Sekmokas pareiškė, kad “Lietuvos dujos” nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininkės bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo “Gazprom” filialu. “Lietuvos dujų” vadovybė, anot ministro, nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos, todėl turi atsistatydinti įmonės vadovas V.Valentukevičius.

“Lietuvos dujoms” nepaklusus, Energetikos ministerija ketina kreiptis į teismą dėl įmonės veiklos tyrimo.

Sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą “Gazprom” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

“Gazprom” ir E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Vyriausybė valdys strateginę infrastruktūrą – savo žinion ji ketina perimti magistralinius šalies dujotiekius. A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.

Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino spaudimą.

Lietuvai priklauso 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc.

Lietuva kol kas nėra linkusi paremti Latvijoje planuojamo suskystintų dujų terminalo, nes esama ženklų, jog jį gali statyti su “Gazprom” susijusios bendrovės, BNS sakė pareigūnai Vilniuje.

Apie suskystintų dujų terminalus svarsto visos trys Baltijos šalys, tačiau Latvijos Vyriausybė siekia, kad Rygos uoste planuojamas projektas būtų paskelbtas regioniniu ir galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pareigūnų teigimu, šis klausimas turėtų būti aptariamas trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Estijoje šią savaitę.

“Jei, kaip kalbama, statytojas būtų “Gazprom” dukterinė įmonė, tai būtų “Gazprom” terminalas, ir Lietuva tam nepritars. Tai nebūtų reali dujų tiekimo alternatyva”, – BNS sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.

Anot parlamentaro, “yra žinių, kad terminalas būtų skirtas eksportui, o tai akivaizdžiai atitinka “Gazprom” interesus”.

Latvijoje dar nėra oficialiai paskelbta, kas investuotų į terminalą, tačiau didelį susidomėjimą rodo kompanija “Itera Latvia”, kuri yra antrinė Rusijos bendrovės įmonė ir kartu su “Gazprom” bei “E. On Ruhrgas” valdo Latvijos dujų bendrovę “Latvijas Gaze”.

Siekdami regioninio projekto statuso Latvijos Vyriausybės atstovai pabrėžia projekto strateginius pranašumus – Rygos uostas yra Baltijos šalių centre, Latvijoje geriau išvystytas dujotiekių tinklas, yra didelė Inčiukalnio dujų saugykla, o tai atpigintų dujų transportavimą.

Be to, anot Latvijos pareigūnų, per terminalą importuojamas dujas būtų patogu naudoti dviejose galingose elektrinėse Rygoje, iš kurių viena šiuo metu yra rekonstruojama.

Pernai gruodį premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama speciali komisija paskyrė įmonę “Latvenergo” įvertinti suskystintų dujų terminalo poreikį. Tuo tarpu Latvijos ekonomikos ministerija, bendradarbiaudama su užsienio reikalų ministerija, žada pradėti konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir valstybėmis narėmis, siekiant užsitikrinti paramą projektui Rygoje.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė bent kol kas paramos nežada. “Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama “Gazprom” įtaka”, – BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.

Anot jo, Lietuva Rygos projektą parems, tik jei bus “aiškus projekto ekonominis pagrindimas, finansinis modelis, valstybių sutartiniai ir investiciniai įsipareigojimai, akcinio kapitalo sudėtis”.

Lietuvos Vyriausybės teigimu, suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje gali būti pastatytas iki 2014 metų. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad Lietuva jį pastatytų savo jėgomis, bet paskui galėtų pasidalyti akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui.

Šiuo metu Lietuva visas dujas gauna tik iš “Gazprom”.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas Audronius Ažubalis sekmadienį vyksta į Ukrainą, o nuo antradienio lankysis Moldovoje.

Su Ukrainos vadovais A.Ažubalis aptars Ukrainos pasirengimą pirmininkauti ESBO 2013 metais ir organizacijos veiklą šioje šalyje. Moldovoje numatoma aptarti pastangas siekiant spręsti užsitęsusį Padnestrės konfliktą.

“Pasiekti apčiuopiamos pažangos sprendžiant užsitęsusius konfliktus yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo ESBO prioritetų”, – teigia Užsienio reikalų ministerija.

Ukrainoje A.Ažubalis lankysis iki antradienio. Jo darbotvarkėje numatyti susitikimai su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, premjeru Mykola Azarovu, užsienio reikalų ministru Kostiantynu Hryščenka, Aukščiausiosios Rados pirmininku Volodymyru Litvinu, taip pat su politinių partijų ir pilietinės visuomenės atstovais.

Nuo antradienio A.Ažubalis lankysis Moldovoje, kur aptars Padnestrės konfliktą ir kitus klausimus.

A.Ažubalis susitiks su laikinai šalies prezidento pareigas einančiu parlamento pirmininku Marianu Lupu, ministru pirmininku Vladu Filatu, užsienio reikalų ministru Iurie Leanca ir Moldovos vyriausiuoju derybininku, ministro pirmininko pavaduotoju Eugenu Carpovu, taip pat su politinių partijų atstovais.

Suplanuoti ESBO pirmininko susitikimai ir su Padnestrės vadovybe. Be to, vizito programoje yra susitikimas su pilietinės visuomenės atstovais.

Lietuvai pernai pritraukė 41,3 proc. daugiau kapitalo nei 2009 metais. Numatoma, kad šios investicijos sukurs daugiau kaip 3 tūkst. darbo vietų.

Tokius duomenis pranešė viešoji įstaiga “Investuok Lietuvoje”, remdamasi pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės fdimarkets.com informacija.

“2010 metais užsienio kompanijos paskelbė apie 42 tiesioginių užsienio investicijų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Projektų inicijuota 20 proc. daugiau nei 2009 metais, kai buvo paskelbta apie 35 projektus. Numatoma investuoti 4 mlrd. litų, arba 41,3 proc. daugiau nei 2009 metais, kai skelbta apie 2,83 mlrd. litų pritraukimą. Tai rekordinė suma nuo pat 2003-ųjų”, – pranešime sakė “Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Mantas Nocius.

“Investuok Lietuvoje” 2010 metais pritraukė 11 projektų, kurių bendra vertė yra daugiau 101 mln. litų, planuojama sukurti 1250 darbo vietų.

Tiesioginių užsienio investicijų projektų įgyvendinimas nuo jų paskelbimo, įskaitant kapitalines investicijas bei įkuriamas darbo vietas, paprastai užtrunka nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

fdimarkets.com skelbia duomenis apie konkrečių bendrovių visame pasaulyje įgyvendinamus tiesioginių užsienio investicijų projektus, investuojamą kapitalą bei sukuriamas darbo vietas.

Premjero Andriaus Kubiliaus nurodymu stabdomas konkursas valstybės tarnybos įvaizdžio stiprinimui, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

Premjero nuomone, nepaisant to, kad tai yra Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas, pinigai negali būti švaistomi valstybės tarnautojų “veido pudravimui”, teigiama Ministro pirmininko tarnybos (MPT) pranešime.

“Pirmiausia valstybės tarnybą reikia iš esmės reformuoti, o tik tada kalbėti apie kažkokio jos įvaizdžio formavimą. Tikrai neturėtų būti tam dabar leidžiami pinigai”, – sakė A.Kubilius.

Premjero nurodymu šio projekto tikslai turės būti iš esmės persvarstyti.

Visuomenėje vyraujantį priešiškumą valstybės institucijoms ir tarnautojams MPT ketino mažinti surengdama reklaminę kampaniją valstybės tarnybos įvaizdžiui gerinti. Tam planuota skirti 1,785 mln. litų ES lėšų.

MPT praėjusią savaitę buvo paskelbusi konkursą socialinei informacijai ir viešųjų ryšių priemonėms pirkti.

Pagal konkurso sąlygas, jo laimėtojas turėtų atlikti sociologinius tyrimus, aiškinantis visuomenės požiūrį į valstybės tarnybos sistemą, valstybės tarnautojų, statutinių tarnautojų veiklą ir veiklos rezultatus.

Remiantis apklausos rezultatais reikėtų parengti viešųjų ryšių ir socialinės informacijos planą bei įgyvendinti tame plane numatytas priemones.

Numatyta, kad turėtų būti parengtos ir įgyvendintos keturios informavimo kampanijos apie valstybės tarnybą.

Anot MPT, šiandien visuomenėje vyrauja priešiškumas valstybės institucijoms, valstybės tarnautojams, statutiniams tarnautojams. Tai esą skatina neigiamus reiškinius šiandieninėje visuomenėje: spartų šešėlinės ekonomikos ir nusikalstamumo augimą, korupciją.

“Neigiamas valstybės tarnybos ir tarnautojo vertinimas bei priešiškumas valstybės institucijų atžvilgiu neigiamai veikia politikų, pareigūnų, tarnautojų, statutinių tarnautojų etikos normas ir moralę, neskatina kokybiškai atlikti jiems pavestų funkcijų, daro juos mažiau atspariais korupcijai ir kitoms negatyvioms apraiškoms”, – tvirtinama konkurso dokumentuose.

Praeitą savaitę A.Kubilius žurnalistams sakė, kad žinia apie tokį konkursą jį nustebino.

Lietuva ėmėsi priemonių, kad baltarusiai ateityje galėtų nemokamai gauti nacionalines vizas įvažiuoti į Lietuvą, tačiau itin greiti sprendimai nėra tikėtini, pranešė pareigūnai.

Pagal galiojančius įstatymus, Lietuvos Vyriausybė 60 eurų konsulinį mokestį už nacionalines vizas galėtų panaikinti tik jeigu tokių pat priemonių imtųsi Baltarusija. Todėl Lietuva pasiūlė Baltarusijai pradėti derybas, kurių laukiama artimiausiu metu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat inicijavo įstatymo pakeitimą, kad ateityje sprendimą dėl vizų kainos būtų galima priimti paprasčiau.

URM naujienų agentūrą BNS informavo, kad Lietuvos pasiūlymas dėl dvišalio susitarimo su Baltarusija, kuriuo būtų atsisakyta konsulinio mokesčio už nacionalines vizas, bus svarstomas konsulinių konsultacijų metu.

“Susitikimo data šiuo metu derinama, jis turėtų įvykti vasario-kovo mėnesiais. Šis klausimas nėra paprastas, nes skiriasi vizų kategorijos – Baltarusijoje nėra vizų kategorijos, tiesiogiai atitinkančios nacionalinių vizų apibrėžimą, kaip jis nusakytas Šengeno vizų kodekse”, – pranešė URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

URM parengtomis Konsulinio mokesčio įstatymo pataisomis siekiama numatyti, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų teisę ne tik pariteto pagrindais padidinti, sumažinti ar neimti konsulinio mokesčio už prašymų išduoti vizas nagrinėjimą. Šiuo metu projektas derinamas su institucijomis.

Lietuvos URM sako siekianti padaryti viską, kad pilietinė visuomenė Baltarusijoje toliau vystytųsi ir stiprėtų. “URM iniciatyvos dėl vizų režimo eiliniams Baltarusijos piliečiams palengvinimo yra ėjimas link šio siekio praktinio įgyvendinimo”, – informavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

Šiuo atveju kalbama apie galimybę neimti mokesčio už ilgalaikes nacionalines vizas, dar vadinamas D kategorijos vizomis. Jos išduodamos, jei asmuo šalyje nori būti ilgiau nei tris mėnesius per pusę metų. Turint tokią vizą, ribotą laiką galima lankytis ir kitose Šengeno erdvės šalyse. Šiuo metu tokia viza kainuoja 60 eurų.

Mokesčių už nacionalines vizas Baltarusijai atsisakė Lenkija ir Latvija. Tokiomis priemonėmis siekiama paskatinti demokratėjimo procesus Baltarusijoje, sudarant galimybę jos gyventojams lengviau keliauti. Dėl mokesčio už populiariausias Šengeno vizas būtinas visos Europos Sąjungos (ES) sprendimas.

ES šią savaitę nusprendė uždrausti į Bendrijos šalis atvykti pareigūnams, kurie susiję su represijomis, kilusiomis po prezidento rinkimų pernai gruodį.

Lietuvoje šių metų sausį buvo užregistruoti 952 nauji lengvieji automobiliai – 2,05 karto daugiau nei 2010-ųjų sausio mėnesį, kai užregistruota 464 automobiliai, pranešė bendrovė “AutoTyrimai”.

Jos specialistų teigimu, naujų automobilių rinkos augimą lėmė suaktyvėjusi paklauso bei itin maža palyginamoji bazė.

Šiemet sausio mėnesį Lietuvoje užregistruoti 846 nauji asmeninės paskirties automobiliai ir 106 lengvieji komerciniai automobiliai – atitinkamai 93 proc. bei 4,2 karto daugiau nei 2010-ųjų sausį.

Praėjusį mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo “Nissan” markės automobiliai (129). Antroje vietoje sausį liko “Toyota” (108), trečiojoje – “Volkswagen” (106). Tarp prestižinių markių toliau lyderiavo BMW (32).

Sausio mėnesį populiariausi asmeninės paskirties modeliai Lietuvoje buvo “Nissan Qashqai” (86), “Subaru Legacy/Outback” (49) bei “Toyota Avensis (37), o tarp lengvųjų komercinių pirmavo “Renault Master” (19).

Pernai Lietuvoje buvo užregistruota 8,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 7 proc. daugiau nei 2009 metais.

Nereta Lietuvos transporto įmonė vis dažniau įsigyja Rusijos draudikų tarptautinius civilinės atsakomybės draudimo liudijimus – žaliąsias korteles, sako Lietuvos draudikai ir brokeriai.

“Verslo žinios” rašo, kad procesas pastaruoju metu įgavo pagreitį, o ypač uoliai Lietuvos rinkoje darbuojasi Kaliningrado srities draudikai.

Anot specialistų, tokia praktika neatitinka tarptautinių teisės aktų ir susitarimų, nes valstybė, žaliosios kortelės sistemos narė, neturi teisės išduoti žaliųjų kortelių transporto priemonėms iš valstybių, kurios priklauso žaliosios kortelės sistemai ir turi savo draudimo biurus.

Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacija kreipėsi į Draudimo priežiūros komisiją, Transporto priemonių draudikų biurą, Lietuvos draudikų asociaciją, kad šios užkirstų kelią žaliųjų kortelių išdavimui Lietuvoje registruotoms transporto priemonėms.

Draudimo bendrovės BTA filialo Lietuvoje Draudimo rizikų valdymo skyriaus vadovas Gintaras Markevičius sakė, kad įsigiję rusišką žaliąją kortelę vežėjai dažnai įsivaizduoja turintys reikiamą draudimo apsaugą, bet faktiškai ir praktiškai Rusijos draudimo bendrovės atsisako atlyginti žalą, ypač jei žala įvyksta Europos Sąjungos valstybėse, nurodydami, kad transporto priemonės registracijos vietos biuras ar draudikas turėtų atlyginti nuostolius.

"Veido" archyvas

Daugelyje Lietuvos miestų jau dvi savaitės kabo plakatai su 22-ejų metų Gabijos Boguševičiūtės nuotrauka. Mergina sausio 13-osios vakarą pasiėmusi nedidelę rankinę išėjo iš namų ir negrįžo. Jos ieško ne tik policijos pareigūnai, bet ir savanoriai, išgirdę merginos brolio pagalbos šauksmą socialiniame tinklalapyje “Facebook”. Tačiau viskas veltui.

Lietuvoje kasmet dingsta apie du tūkstančius žmonių. Policija randa 80 proc. ieškomų asmenų, o apie kitus artimieji taip nieko ir nesužino. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas Ramūnas Matonis sako, jog policija turi visus reikiamus žmogiškuosius ir teisinius svertus, kad galėtų sėkmingai vykdyti asmenų paiešką, tačiau visų dingusių asmenų neįmanoma rasti. “Dėl kiekvieno atvejo pradedamas ikiteisminis tyrimas, bet trūksta ir aktyvesnės visuomenės pagalbos”, – teigia R.Matonis.

Tačiau Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Ona Gustienė mano, kad policijos pareigūnai deda per mažai pastangų. “Dingusius nepilnamečius dažniausiai priskiria prie pabėgusių iš namų ir siūlo tėvams laukti, kol jie patys grįš. O jeigu suaugusiųjų dingimo byloje nėra kriminalinio pagrindo – neieško, nes mano, kad jie išvažiavo į užsienį ir nori nutraukti su artimaisiais visus ryšius”, – piktinasi O.Gustienė ir dingusių žmonių artimiesiems pataria nelaukti net savaitės, kaip siūlo policijos pareigūnai, ir tą pačią dieną pradėti paieškas.

“Artimieji gali geriausiai nuspėti, kur galėjo dingti žmogus, todėl jie turi ne tik pateikti pareigūnams visas versijas, bet ir patys ieškoti. Net jei paauglys trečią kartą pabėga iš namų, nereikėtų delsti, nes gatvėje vaikai dažnai įklimpsta į narkotikus ir alkoholį”, – sako O.Gustienė ir priduria, kad su vaikais reikia kalbėtis, nes iš namų, kuriuose yra mylimi, jie nebėga.

Dingę be žinios

2010 m. – 2258 asmenys (63 proc. vyrų, 36 proc. moterų, 41,4 proc. nepilnamečių), rasta 1791, iš jų 130 buvo mirę.
Šiuo metu ieškoma 467 dingusių žmonių.