Lietuvos ir Ukrainos institucijos siekia didinti traukinio “Vikingas” apkrovą tranzitiniais kroviniais, tačiau Odesos uostą paralyžiavusi masinė konteinerių patikra vargu ar padės stiprinti Klaipėdos transporto koridoriaus įvaizdį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas sako, kad “Vikingas” šiandien naudingas tik Baltarusijai, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

“Manau, Ukraina nesinaudoja Klaipėdos uostu dėl to, kad turi savų uostų. Be to, šalies prekyboje dažniau naudojamas autotransportas negu geležinkeliai”, – dėstė A.Drungilas.

Pernai “Vikingu” gabenta dešimtadaliu daugiau konteinerių nei užpernai – 41,804 tūkst. TEU: Odesos kryptimi – 21,846 tūkst. TEU, į Klaipėdos pusę -19,958 tūkst. TEU. Iš Baltarusijos į Ukrainą vežta 4,060 tūkst. TEU.

Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos geležinkelių bendrovių bei Klaipėdos ir Odesos uostų sumanytas traukinio “Vikingas” projektas gyvuoja nuo 2003-iųjų. Europos Komisija 2009 metais Vilniuje vykusiame pirmajame Europos ir Azijos transporto ministrų forume paskelbė “Vikingą” geriausiu organizaciniu požiūriu pastarojo dešimtmečio krovinių gabenimo projektu.

Pernai iš Ukrainos į Klaipėdą nebuvo atvežta nė vieno konteinerio, o iš Klaipėdos į Ukrainą išgabenta 1 tūkst. TEU

2010 metais trys Ukrainos uostai -Odesos, Iljičiovsko ir Mariupolio -perkrovė 659,6 tūkst. TEU, arba 27,6 proc. daugiau negu 2009-aisiais. Tuo metu Klaipėdos uoste perkrauta mažiau nei pusė šio kiekio – 294 tūkst. TEU.

Sekmadienį sostinėje ištraukti 2011 metų Europos vyrų krepšinio pirmenybių Lietuvoje burtai, 24 Senojo žemyno komandas suskirstę į keturias grupes.

Burtai lėmė, jog Lietuvos rinktinės varžovais pirmajame čempionato etape A grupėje Panevėžyje bus čempionų titulą ginantys Ispanijos krepšininkai, planetos vicečempionė Turkija, 2012 metų olimpinių žaidynių šeimininkė Didžioji Britanija, Lenkija bei antrąją vietą papildomame atrankos turnyre užėmusi komanda – Suomija, Vengrija arba Portugalija.

B grupėje Šiauliuose varžysis Serbija, Prancūzija, Vokietija, Izraelis, Italija bei Latvija.

C grupėje Alytuje kovos Graikijos, Kroatijos, Juodkalnijos, Makedonijos, Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai bei papildomo atrankos turnyro nugalėtoja – Suomija, Vengrija arba Portugalija.

D grupėje Klaipėdoje rungtyniaus Slovėnijos, Rusijos, Belgijos, Gruzijos, Bulgarijos ir Ukrainos vyrų krepšinio rinktinės.

Trys geriausios kiekvienos grupės komandos pateks į kitą čempionato etapą (2 grupės po 6 rinktines) bei pratęs kovą dėl medalių.

Iškilmingoje burtų ceremonijoje Vilniaus dramos teatre dalyvavo bei rinktines į keturias grupes surikiavo legendiniai praeities Lietuvos, Italijos bei Ukrainos krepšininkai – Stanislovas Stonkus, Modestas Paulauskas, Dino Meneghinas, Sergejus Jovaiša, Aleksandras Volkovas, Arvydas Sabonis bei Sergejus Jovaiša.

2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas rugpjūčio 31 rugsėjo 18 dienomis vyks šešiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.

Pirmą kartą pirmenybėse dalyvaus 24 geriausios Senojo žemyno komandos, o dvi į finalą iškopusios rinktinės užsitikrins kelialapius į Londono olimpiadą.

Kaip rodo Statistikos departamento atlikto daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų profesinės veiklos statistinis tyrimas, populiariausia disertacijų sritis – fiziniai mokslai – matematika, informatika, fizika, chemija. Jiems tenka 27,3 procento visų daktaro disertacijų.

Šiek tiek daugiau nei pusė (56,3 proc.) daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų – vyrai, tačiau tarp jaunesnio amžiaus mokslo daktarų vyrų ir moterų skaičiaus proporcija beveik lygi. Palyginti su 2006 metais, tarp visų mokslo daktarų moterų dalis (43,7 proc.) padidėjo 3 proc. punktais.

Vyrai sudarė daugiau kaip du trečdalius vyresnio amžiaus mokslo daktarų (65,9 proc. iš 65-69 metų amžiaus daktarų). Tarp jaunesnių mokslo daktarų vyrų ir moterų dalys beveik vienodos: moterys sudarė 48,3 proc., vyrai – 51,7 proc. mokslo daktarų iki 35 metų ir atitinkamai 53,9 ir 46,1 proc. – 35-44 metų amžiaus grupėje.

2009 metų pabaigoje absoliuti dauguma – 95,7 proc. – mokslo daktarų buvo aktyvūs darbo rinkos dalyviai, tik 0,4 proc. jų buvo bedarbiai, o 3,9 proc. – ekonomiškai neaktyvūs asmenys, t.y. rentininkai, pensininkai. Palyginti su 2006 metais, dirbančių mokslo daktarų skaičius padidėjo 3,3 proc. punkto.

Kaip praneša Statistiko departamentas, 2009 metais 79,5 proc. daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų dirbo mokslo tiriamąjį darbą, iš jų dauguma, 75,1 proc. – aukštojo mokslo sektoriuje, tačiau pastarųjų dalis, palyginti su 2006 metais, sumažėjo 2,3 proc. punkto.

Dauguma (99,6 proc.) daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Užsienio piliečiai sudarė 0,4 proc. visų mokslo daktarų, gyvenančių Lietuvoje, iš jų 0,3 procento buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Dauguma turinčiųjų daktaro mokslo laipsnį – vyresni nei 45 metų asmenys. 45-54 metų amžiaus mokslo daktarai sudarė 27,8 proc., 55-64 metų – 24,3, o 65-69 metų – 11 proc. visų daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų.

Daugiau kaip 80 procentų dirbančių daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų nurodė esantys patenkinti savo darbo sąlygomis, tobulėjimo galimybėmis (80,1 proc.), intelektualiniais darbo iššūkiais (85,6 proc.), savarankiškumo lygiu (90,9 proc.).

Tyrimo duomenimis, savo alga labai arba iš dalies patenkinti nurodė esantys 59,6 proc. daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų, tai 12,8 proc. punkto daugiau negu 2006 metais.

Baltijos jūros regione vietos yra kelioms atominėms elektrinėms, o Rusijai būtų naudinga Kaliningrado srities energetiką ir čia statomą atominę elektrinę kartu su Baltijos šalimis integruoti į “Nord Pool” regioną, teigia nepriklausomo elektros energijos tiekėjo statusą turinčios įmonės “Inter RAO Lietuva” valdybos narys Jonas Garbaravičius.

“Visų pirma Rusija turėtų suprasti, kad šis variantas jiems patiems būtų naudingesnis. Be to, požiūris į Kaliningrado atominę elektrinę būtų visiškai kitoks. Galiu pasakyti, kad bent jau energetikos technokratų diskusijose toks variantas yra svarstomas. Rusija nėra Šiaurės Korėja”, – interviu dienraščiui “Verslo žinios” sakė J.Garbaravičius.

Anot jo, “Inter RAO Lietuva” netrukus turėtų būti oficialiai įgaliota Kaliningrado atominės elektrinės, kuri turėtų konkuruoti su Lietuvoje ketinama statyti Visagino atomine elektrine, pagamintą elektrą parduoti Baltijos šalyse.

“Ir stengsimės parduoti kuo daugiau. “Inter RAO” požiūriu, tai ne karas, o konkurencija. Žinoma, jeigu abi jėgainės regione pradėtų veikti vienu metu esant ribotam perdavimo pajėgumui, ir vieniems, ir kitiems tektų arba dempinguoti kainas, arba stovėti be darbo. Tačiau jeigu įvertintume regiono plėtros perspektyvą bent penkiasdešimt metų į priekį pamatytume, kad rinkos užtektų visiems”, – teigė J.Garbaravičius.

Pasak jo, Lietuvai reikalingi savi elektros gamybos šaltiniai, nes atmetus būsimąjį Elektrėnų naująjį bloką, vieną kitą modernesnę katilinę ar ribotos galios kogeneracinę jėgainę, daugelis generavimo šaltinių šiuo metu yra moraliai ir techniškai pasenę.

“Siekis statyti branduolinę jėgainę yra logiškas. Žinoma – su sąlyga, kad jos produkcija turės rinką. Vis dėlto, mano nuomone, Lietuva neturėtų nuvertinti elektros tranzito galimybių. Turint geografiškai strateginę poziciją, galima daug aktyviau plėtoti elektros tinklus, investuoti į jungtis. Tarkime, atsiradus jungčiai su Švedija Lietuva per keletą metų iš tranzito galėtų uždirbti dar vienam kabeliui”, – tvirtino J.Garbaravičius.

Jo teigimu, muitai iš trečiųjų šalių importuojamai elektros energijai, apie kuriuos yra užsiminęs premjeras Andrius Kubilius, savaime nėra blogis, tačiau reikia diskutuoti dėl protingo jų dydžio.

“Mokesčiai niekam nepatinka, tačiau neišvengiami. Nors, manau, kad muitai labiau atitinka ne Lietuvos, o Estijos interesą. Jie kūrena jėgaines skalūnais, o išsiderėję pereinamą laikotarpį dėl taršos norėtų keletą metų užkurti elektrines visa galia. Šiuo atveju “Inter RAO Lietuva” yra jiems trukdantys konkurentai. Jeigu muitai bus įvesti dėl politinių motyvų, už estų interesus sumokės Lietuvos vartotojai”, – sakė J.Garbaravičius.

Lietuvos pramonės produkcijos kainų indeksas pernai pakilo labiausiai Baltijos valstybėse.

Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, per praėjusius metus (gruodį, palyginti su užpernai gruodžiu) Lietuvos gamintojai kainas kilstelėjo 16,0 proc., Latvijos – 8,0 proc., Estijos – 5,4 procento.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, šis kainų indeksas Lietuvoje padidėjo 2,8 proc., Latvijoje – 0,3 proc., o Estijoje – nepakito.

Lietuvoje viešintys Egipto verslininkai teigia, kad jiems patrauklus Lietuvos statybų bei nekilnojamojo turto sektorius, realios bendradarbiavimo galimybės ir logistikos srityje.

O Egipte verslo perspektyvų gali turėti Lietuvos maisto, lengvosios, statybų pramonės ar biotechnologijų bendrovės, rašo “Verslo žinios”.

“Mus domina Lietuvos leidžiamos euroobligacijų emisijos. Taip pat norime pasižvalgyti, kokį arabų investicijų portfelį galime pritraukti į Lietuvą. Mes manome, kad Lietuva po metų ar kelerių bus patraukli auganti rinka ir arabų fondai domėsis investicijomis čia. Mes norime patekti į žaidimą iki to laiko”, – sakė finansų maklerio įmonės “Arab Finance” generalinis direktorius Osama Mouradas.

“Galima gerokai padidinti vežimo apimtį tarp Egipto ir Šiaurės Europos šalių – per Ukrainą ir Klaipėdos uostą. Jei pavyktų sukurti vežimo liniją jūra tarp Egipto ir Odesos, po penkių dienų mūsų kroviniai būtų Klaipėdoje ir per 10 dienų pasiektų Šiaurės Europą. Mes tuo labai suinteresuoti, nes dabar kroviniai gabenami ilgiau”, – sakė “Mahoney Shipping & Marine Services” vykdomasis viceprezidentas ir valdybos pirmininkas.

Egiptiečiai Lietuvoje yra investavę 2,42 mln. litų – 1,93 mln. litų į administravimo ir aptarnavimo veiklą, 0,49 mln. litų – į privatų nekilnojamąjį turtą. Lietuvos ir Egipto dvišalės prekybos apyvarta 2010 metais sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 68,6 mln. litų.

+370 5 2058524

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius NATO Ivo Daalderis (Ivo Dalderis) 2009 metų rugsėjį lankydamasis Nyderlanduose sakė, kad į NATO susitarimus dėl branduolinių ginklų Europoje be kitų šalių turėtų būti įtraukta ir Lietuva.

Kaip rašo dienraštis “Vilniaus diena”, remdamasis portale “Wikileaks” paskelbtu JAV diplomatų susirašinėjimu, branduolinį nusiginklavimą I.Daalderis aptarė su Nyderlandų užsienio reikalų ministru Mexime Verhagenu (Maksime Ferhagenu).

Poziciją Lietuvos atžvilgiu amerikiečių diplomatas išsakė, kai Nyderlandų UR ministras pasakė, jog diskutuojant dėl NATO strateginės koncepcijos jis remia vokiečių siūlymus, susijusius su branduoliniu nusiginklavimu. Kartu M.Verhagenas pabrėžė, kad “užblokavo vidines olandų diskusijas dėl branduolinių ginklų buvimo Olandijoje, nes tai apsvarstyti turi NATO”.

“Daalderis padėkojo Verhagenui ir pabrėžė, kad sąjungininkų susitarimai dėl branduolinių ginklų Europoje būtų neįkainojami geriems transatlantiniams santykiams, ir į juos turėtų būtų įtraukti Quad (JAV, ES, Japonija ir Kanada – BNS), 8 šalys, kuriose dislokuoti ginklai, ir, be kitų, Lietuva”, – rašoma “Wikileaks” paskelbtame dokumente.

Po šio pranešimo, pasak “Vilniaus dienos” iš JAV ambasados pradėjo eiti pranešimai branduoline tematika. Tačiau “Wikileaks” šių pranešimo dar nepaviešino.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atsisakė komentuoti “Wikileaks” pranešimus ir pakartojo, kad Lietuva norėtų, jog “pasaulyje būtų susitarimai, kurie mažintų branduolinio ginklo buvimą šitame regione”.

Lietuvos ir Rusijos santykių negali lemti vien skirtingai vertinami istoriniai klausimai, kuriems reikia daug kantrybės, antradienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

Vyriausiasis prezidentės patarėjas užsienio politikai Darius Semaška teigė, kad tose srityse, kur interesai sutampa, reikia ieškoti pozityvių sprendimų.

Jo teigimu, istorijos vertinimas Lietuvoje ir Rusijoje labai nevienodas – skiriasi tiek aukščiausių pareigūnų pozicijos, tiek švietimo programos ir valstybių politika.

“Reikės labai nemažai laiko ir labai kantrių pastangų, diskusijų. Mums reikės kantrybės, kad galėtume pasiekti kitokį Rusijos požiūrį į sovietinį režimą, jo padarytus nusikaltimus”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė D.Semaška.

Patarėjas teigė įžvelgiantis teigiamų ženklų Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pozicijoje vertinant sovietinę istoriją.

“Jis tikrai kelis kartus buvo užėmęs drąsią ir Rusijoje nepopuliarią poziciją ir dėjo pastangas keisti visuomenės santykį su sovietine istorija, ypatingai su to laikotarpio, kai buvo vykdomas masinis teroras prieš tuometinės Sovietų Sąjungos gyventojus”, – kalbėjo D.Semaška.

Anot pareigūno, tai tik pirmi žingsniai, tačiau reikia “kantriai konsultuotis, įtikinėti, imtis įvairių kultūrinių, švietimo projektų Rusijoje, stengiantis pakeisti visos visuomenės nuomonę”.

Vis dėlto D.Semaška teigė, kad vien skirtingi istoriniai vertinimai negali nulemti dvišalių santykių.

“Ne vien tai turi apspręsti mūsų dvišalius santykius – tai skaudi byla, skaudus blokas klausimų, kurį kantriai turime nagrinėti ir sprendimų ieškoti nenuleidžiant rankų, tuo pačiu neperspaudžiant. Kita vertus, yra mūsų kasdieniai rūpesčiai, interesai ir reikia ieškoti tų sričių, kur mūsų ir Rusijos interesai sutampa, ir siekti ten pozityvių sprendimų, kurie būtų naudingi abiem valstybėms”, – sakė prezidentės patarėjas.

Dėl itin aktyvaus eksporto į Rusiją kopūstų, morkų, bulvių ir kitų daržovių kainos Lietuvoje pasiekė rekordines aukštumas, pranešė LTV laida “Šiandien”.

“Šiandien Rusijoje tokia situacija, kad bulvių kaina ten 2-3 kartus aukštesnė ir bulvės ten važiuoja, pilnu tempu eina. Kiek mes žinome, tikrai nesunku parduoti, jei kokybė gera”, – sakė bulvių augintojas Petras Vasiliauskas iš Klaipėdos rajono.

Ūkininkas bulvių derliaus didžiąją dalį jau pardavė – daugiau kaip 2 tūkst. tonų iškeliavo į Rusiją, sandėliuose liko tik sėklinė produkcija.

Anot ūkininko, ankščiau bulvių užtekdavo iki pavasario, tačiau šiemet Rusijos rinkoje išaugus paklausai, o kainoms šoktelėjus iki rekordinių aukštumų, nutarė nelaukti.

Kad bulvių trūks, ūkininkai prognozavo jau rudenį. Nes dalis derliaus dėl lietaus sunyko laukuose, dalis supuvo sandėliuose. Panaši padėtis buvo visoje Europoje, Rusijoje.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, vien pirmąją šių metų savaitę brango beveik visos daržovės: bulvės – apie trečdaliu, morkos – daugiau nei dešimtadaliu, burokėliai ir kopūstai – keliais procentais. Kainų kilimo priežastis ta pati – aktyvus eksportas į Rusiją.

“Lenkijos turguose irgi visko trūksta. Teko kalbėtis su rusais, jie atvažiuoja kopūstų, stovi trys mašinos ir pasikrauna tik per savaitę tas mašinas. Atvažiuoja lenkas, atveža 2 tonas. Iš karto rusas nuperka ir laukia, kol dar atvažiuos, nes nėra reikiamo kiekio. Ir morkų trūksta, visko trūksta”, – tvirtina daržovių augintojas Algimantas Vaupšas.

Lyginant su 2009-ųjų derliumi, bulvės brango tris kartus ir jų supirkimo kaina pasiekė 1,3 lito. Tačiau kai kurie ūkininkai neabejoja, kad kitą savaitę jos kainuos 1,5 lito, o pavasarį lietuviškų bulvių kilogramo didmeninė kaina, manoma, padidės ir iki 2 kitų.

Anot augintojų, keletą pastarųjų metų daržovių užauginimo išlaidos tik augo – brango trąšos, kuras, elektra. Tuo metu produkciją tekdavo pardavinėti už savikainą.

Jungtinių Valstijų senatorius, Baltijos sambūrio JAV Kongrese pirmininkas Richardas Durbinas (Ričardas Durbinas) sako, kad Lietuvos dvidešimtmečio pasiekimai atrodo kaip neįmanomas dalykas.

“Per 20 metų Lietuva padarė neįmanomus dalykus. Jūs džiaugiatės savo laisve, Jūs dabar turite demokratiją, Jūs pasipriešinote diktatūrai, Jūs turite įstatymų viršenybę”, – ketvirtadienį kalbėdamas per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą Seime dėstė R.Durbinas.

“Lietuva pirmininkavo Demokratijų bendrijai, pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo tarnybai, Jūs esate visavertė ir visateisė Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų narė. Dar daugiau, Lietuva yra užtikrina stabilumą ir taiką ne tik čia, bet ir visame pasaulyje”, – kalbėjo lietuvių kilmės senatorius.

Jo vertinimu, Lietuva, būdama tarptautinių organizacijų nare, padarė daugiau negu didelės šalys – tai, R.Durbino teigimu, pastebėta JAV ir visame pasaulyje.

R.Durbinas dėstė, kad JAV padėjo Lietuvai “atsikratyti sovietų okupacijos jungo” ir yra pasiruošusi padėti ateityje.

“Iš tikrųjų, jeigu Jūs dar kartą kreipsitės į mus pagalbos, mes esame ir būsime pasirengę Jums padėti. Mes norime būti tikri, kad Baltijos šalių nepriklausomybė būtų tvirta, mes norime, kad Sausio 13-oji niekada daugiau nesikartotų”, – kalbėjo senatorius.

Jo teigimu, Jungtinės Valstijos taip pat nori, kad Lietuva būtų energetiškai nepriklausoma ir galėtų turėti branduolinę energetiką.

“Mes sustiprinsime dar labiau savo ryšius grįsdami abipuse nauda ir pasitikėjimu, mes būtinai konstruktyviai kovosime su visais priešais. Visos šalys, didelės ir mažos, juk turi teisę būti laisvos. Jungtinės Valstijos niekada nepateisins tokio dalyko, kad didžioji valstybė galėtų dominuoti arba laikyti kitą mažesnę valstybę savo šešėlyje. Kiekviena tauta turi teisę spręsti dėl savo likimo”, – dėstė senatorius.

Emocingoje kalboje senatorius komplimentų išsakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui.

“Jūs esate tas profesorius, kuris sugebėjo rasti reikalingą muziką, įkvėpusią Lietuvos nepriklausomybę”, – teigė senatorius ir pabrėžė, kad labai juo didžiuojasi.

R.Durbinas, be kita ko, dėkojo Lietuvos vadovams už platų požiūrį.

“Lietuva yra pažymėjusi, kad šiais metais ketinama prisiminti Holokausto aukas, ir aš dėkoju ir ponui Valdui Adamkui, ir Lietuvos prezidentei, ir kitiems Lietuvos vadovams už tai, kad matoma taip plačiai”, – kalbėjo jis.

Seimas 2011-uosius yra paskelbęs Holokausto aukų atminties Lietuvoje metais.

Senatorius Seimo salėje taip pat parodė spaudos draudimo laikotarpiu spausdintą lietuvišką maldaknygę, kurią išvykdama iš Lietuvos su savimi pasiėmė jo močiutė.

“Šeima saugojo ją daugiau kaip šimtą metų. Lietuvoje per tą laiką buvo nacių ir sovietų okupacija, šiandien savo mamos vardu noriu pasakyti, kad atvežu šią maldaknygę į gimtinę ir lenkiu galvas prieš Sausio 13-osios aukas”, – emocingai kalbėjo senatorius.

Vienas didžiausių šių metų rūpesčių bus jaunimo emigracija ir gilėjanti struktūrinio nedarbo problema.

Ekonomistai, verslininkai, politikai ir gyventojai – visi žiūri į 2011-uosius su nerimu ir viltimi. Daugelį kamuoja klausimai, ar gyvenimas Lietuvoje pagaliau pradės gėrėti. Ar didės darbo vietų skaičius ir atlyginimai? Ar gyventojai galės išleisti daugiau pinigų ne pirmo būtinumo prekėms, o įmonės – investicijoms? Ar “Sodra” atlaikys susidariusį spaudimą, ar nemažės pensijos?

Tad ką mums žada 2011-ieji? Ar galima bus juos nominuoti grįžimo į tvarią ūkio plėtrą metais?

Visų pirma spartesnės ūkio plėtros leidžia tikėtis palanki lyginamoji bazė, susiformavusi po išskirtinio nuosmukio 2009 m. ir ne ką teatsikūrusi pernai. Optimizmo teikia ir dinamiškas Lietuvos eksporto rinkų Rytuose vystymasis. Dėl užsienio prekybos suaktyvėjimo puikius rodiklius demonstruoja daugelis į išorę orientuotų ekonominių veiklų, o kelius NVS šalyse “pramynęs” transporto sektorius mena prieškrizinį lygį. Tačiau vertinant eksporto perspektyvas ateinančiais metais išlieka ryškus neapibrėžtumas dėl lietuviškos kilmės produktų eksporto, nes pagrindinė jų rinka – išskirtinių fiskalinių problemų slegiama ES – atsigauna lėtai ir vangiai.

Jei vertinsime praėjusių metų rezultatus, į vidaus rinką nukreiptos veiklos nesugebėjo išsivaduoti iš sąstingio. Tačiau fiksuoti pirmieji stabilizacijos ženklai darbo rinkoje – registruotų bedarbių mažėjimas, nedrąsus atlyginimų atsispyrimas nuo dugno ir t.t. – leidžia tikėtis lūžio šiemet. Nedarbo mažėjimas įgaus pagreitį, o kvalifikuotos darbo jėgos stygius duos stimulą kilti vidutiniams atlyginimams. Vis dėlto jį stabdys įšaldytos algos viešajame sektoriuje.

Namų ūkiai taip pat šiek tiek atsikvėps – stabilizuosis ir pagyvės vidaus vartojimas. Sumažėjus bedarbių, padidėjus disponuojamoms pajamoms ir sustiprėjus optimizmui gyventojai pradės po truputį didinti vartojimo išlaidas. Tai turės teigiamą poveikį į vidaus rinką orientuotiems sektoriams (mažmeninei prekybai, paslaugoms) ir importuotojams.

Laukiame ir tam tikro atšilimo kredito rinkoje: nustos mažėti bendras paskolų portfelis, o būsto kreditavimas didės.

Paskolų portfelis 2010 m. sumažėjo apie 5 proc., 2011-aisiais maždaug tiek pat padidės, 2012-aisiais augimas turėtų paspartėti iki 10 proc. Be to, jau atėjo laikas investicijoms į gamybinius pajėgumus. Vis dėlto Lietuvos įmonių investicijų į mašinas ir įrengimus ir BVP santykis pernai buvo mažiausias ES. Tačiau 2010 m. nuotaikos verslo sektoriuose pamažu giedrėjo, nefinansinių įmonių pelningumas vėl grįžo į teigiamą zoną, galima tikėtis ir spartesnio ES fondų panaudojimo.

Vienas skaudžiausių dalykų ir šiemet išliks jaunimo emigracija ir gilėjanti struktūrinio nedarbo problema. Nematyti priežasčių, dėl kurių turėtų nuslopti emigracija, juolab kad ES šalys (pirmiausia Vokietija) liberalizuoja darbo rinką ir teiksis priimti imigrantus iš Rytų valstybių. Tai atvers naujus kelius kvalifikuotiems Lietuvos specialistams (informatikams, gydytojams, inžinieriams ir t.t.). Intensyvi jaunimo emigracija į užsienio mokymo įstaigas gali dar paspartėti – mokytis užsienyje tapo ne tik prestižo, bet ir studijų kainų reikalu.

Kitas iššūkis susijęs su netolygiu pasaulio ekonomikos atsigavimu. Antrąjį 2010 m. pusmetį prasidėjęs žaliavų ir maisto produktų kainų didėjimas šokdins vartotojus ir šiemet.

Globalizacijos proceso įtraukti turime pripažinti, kad klimato kaita, pasaulinio masto ekonominiai ir kiti iššūkiai tampa vis reikšmingesni ir pastebimi. Tuo dar kartą įsitikinome praėjusiais metais, kai pasaulio rinkose dėl sausros Rusijoje ir kitų gamtos kataklizmų į viršų iššovusios grūdų kainos sukėlė tikrą chaosą tarp gamintojų, perdirbėjų ir vartotojų. Jau pirmomis šių metų dienomis Jungtinių Tautų Organizacija pranešė, kad pasaulinės maisto kainos pasiekė naujas aukštumas ir viršijo 2008 m. rekordą. 2011 m. didesnė infliacija neleis pajusti nominalaus darbo užmokesčio padidėjimo. O kainoms kylant sparčiai, pokyčius vėl labiausiai pajus mažiausiai finansiškai apsaugoti gyventojai.

Yra rizikos, kad Vakarų Europos šalių ir JAV ekonomikos plėtra sulėtės, o tai neigiamai paveiks Lietuvos eksporto skatinamo ūkio augimo tempus.

Taigi Lietuva bus vis dar labiau veikiama atsitiktinumų ir nekontroliuojamų veiksnių. Pastarojo laikotarpio metų gamtos stichijos, fiskalinis euro zonos narių krachas įrodė, kad palankios augimui aplinkos Lietuvai laukti neverta. Todėl svarbu įžvelgti didžiąsias grėsmes ir joms deramai pasirengti.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako mananti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu nepablogėjo.

“Mano atžvilgiu tikrai atrodo, kad nepagedę (…). Visur galime pamatyti problemų, jei jas norime matyti. Nematau didelių įvykių, problemų, santykiai draugiški ten, kur buvo, ten ir lieka. Kaip bendravau su parlamento atstovais, taip ir bendrauju”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė parlamento vadovė.

Apie atsiradusią įtampą tarp Lenkijos ir Lietuvos yra užsiminęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, o Lenkijos pareigūnai “politiniu signalu” Lietuvai pavadino sprendimą siųsti neaukšto lygio delegaciją į Sausio 13-osios minėjimą Vilniuje ir apie tai pranešti Lietuvai paskutinę minutę.

Antradienį Lenkijos dienraštis “Rzecpospolita” paskelbė, kad Lenkija nesiųs aukšto lygio delegacijos į Sausio 13-osios įvykių minėjimą Vilniuje, taip parodydama poziciją dėl lenkų tautinės mažumos padėties.

Lenkijai Vilniuje ketvirtadienį vyksiančiame Sausio 13-osios įvykių minėjime atstovaus Seimo vicepirmininkė Eva Kierzkowska (Eva Kiežkovska), tačiau Seimo ir Senato vadovai kvietimų atvykti į Lietuvą nepriėmė.

+370 5 2058510