Lietuvos ir Rusijos pareigūnai jau susitarė dėl penkių tarpvalstybinių sutarčių, dar dėl 12 tęsiasi derybos, teigia užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Apibūdindamas dvišalius santykius ministras pripažino, kad tarp Vilniaus ir Maskvos dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

Interviu žurnalui IQ ministras sakė besidžiaugiantis tuo, kad derybų neveikia galimas valstybių vadovų susitikimų grafikas, nes tai leidžia neskubėti daryti nenaudingų išlygų.

“Praktiniu lygiu mes su Rusija bendradarbiaujame neblogai. Išjudinome sutartis, kurios gulėjo po aštuonerius-devynerius metus”, – sakė A.Ažubalis interviu, kuris skelbiamas žurnalo sausio mėnesio numeryje.

“Jau susitarėme dėl penkių tarpvalstybinių sutarčių, dar deramės dėl kitų 12″, – kalbėjo ministras.

Kaip pavyzdį jis pateikė suderintą sutartį dėl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir atitikties įvertinimo srityje. Nors, pasak ministro, tai “atrodytų velniškai nuobodus dalykas”, tačiau bendrai pripažįstami standartai turėtų palengvinti tarpusavio prekybą.

A.Ažubalis atkreipė dėmesį, kad tradiciškai pasirašant tokių sutarčių paketą dalyvauja ir valstybės vadovai, tačiau kaip teigiamą dalyką įvardijo tai, kad dabartinės derybos nėra veikiamos galimo susitikimų grafiko.

“Džiaugiuosi, kad derybos dėl konkrečių sutarčių nėra veikiamos galimų vadovų susitikimų grafiko. tai leidžia mūsų derybininkams ieškoti abipusiai naudingų kompromisų, nedaryti Lietuvos interesams kenkiančių išlygų”, – sakė ministras.

Šiemet Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pakvietė Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę vizito į Maskvą, tačiau galima apsilankymo data nežinoma.

Pabrėžęs, jog sprendžiant praktinius klausimus situacija yra gera, A.Ažubalis pripažino, kad šalims dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo.

” (…) sienos praktinė demarkacija, kuri šiuo metu vyksta praktiškai, rodo, kad praktinių reikalų sirtyje viskas yra gerai. Tačiau reikia pripažinti, kad vis dar trūksta tarpusavio pasitikėjimo”, – sakė ministras.

Lietuva žengti į tarptautinę obligacijų rinką 2011-aisiais planuoja du kartus ir tokiu būdu iš viso pasiskolinti apie 4 mlrd. litų. Analitikai vertina, kad pasiskolinti pavyks ir kiek mažesnėmis palūkanomis nei šiemet, mat šalies finansų padėtis stabilizuojasi, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Manyčiau, kad Lietuva galėtų pasiskolinti maždaug 1-2 proc. punkto mažesnėmis palūkanomis nei šiemet. Dar pigesnio skolinimosi tikėtis neverta, nes bendras palūkanų lygis dėl PIGS (Portugalija, Airija, Graikija, Ispanija) šalių problemų yra pakilęs. Labiausiai tikėtina, kad bus skolinamasi eurais, nes būtent eurais denominuotas obligacijas teks išpirkti 2012 metais. Beje, ir kitąmet valstybei bankams teks grąžinti neviešai eurais pasiskolintas lėšas”, – teigė “Danske” banko vyresnysis dileris Karolis Indrulėnas.

“Swedbank Markets” finansų makleris Mantas Nekrašas sako, kad realiausia, jei Vyriausybė kitąmet leistų vieną visiškai naują obligacijų emisiją ir tiesiog papildytų kitą, leistą anksčiau. Mat tokiu atveju dviejų palyginti nedidelių emisijų platinimas būtų ir brangus malonumas valstybei, ir nelabai patrauklu stambesniems investuotojams.

“Tai, kad 2011 metais numatoma skolintis mažesnę pinigų sumą, atspindi pagerėjusią Vyriausybės nuomonę dėl biudžeto surinkimo. Galima būtų skolintis ir dar mažiau, tačiau Vyriausybė, besiruošdama 2012 metų emisijos išpirkimui, nori pasiskolinti anksčiau ir turėti pinigus kišenėje, nes šiais laikais finansų rinkos sunkiai prognozuojamos”, – sako M.Nekrašas.

Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 metais numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų – beveik perpus (arba 5,7 mlrd. litų mažiau) nei numatoma šiais metais ir 7,7 mlrd. litų mažiau nei 2009-aisiais. Numatoma, kad valstybės skola 2011 metų pabaigoje gali sudaryti apie 40,3 proc. prognozuojamo BVP.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, maždaug trečdalį minėtos sumos (tai sudarytų apie 2 mlrd. litų), siekiant palaikyti likvidumą vidaus rinkoje, kitąmet numatoma skolintis šalies viduje, o likusius du trečdalius (apie 4 mlrd. litų) – tarptautinėse rinkose.

“Nenorime, kad vienintelis Lietuvoje veikiančių bankų verslo klientas būtų Vyriausybė. Jie turėtų ieškoti galimybių skolinti ir verslui, ir namų ūkiams”, – sako ji.

Finansų ministrė sako, kad šiemet, realiausia, į tarptautines finansų rinkas bus beldžiamasi du kartus – pavasarį ir rudenį, tačiau kokia valiuta galėtų būti skolinamasi, ji neužsimena.

Lietuvai kitąmet dar nereikės pradėti išpirkti anksčiau leistų obligacijų emisijų, tačiau jau 2012 metais prasidės išpirkimo “maratonas”: kasmet iki pat 2018 metų teks išpirkti anksčiau tarptautinėse rinkose leistas emisijas. Vien 2012 metais reikės grąžinti 2002 metais išleistą ir 2006 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją.

Šiemet Lietuva tarptautinėse finansų rinkose skolinosi du kartus: vasarį, kai buvo išplatinta 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų) nominalios vertės obligacijų emisija, ir rugsėjį, kai pasiskolinta 0,75 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. litų). Abiem atvejais skolintasi JAV doleriais, o metų palūkanos (iki rizikos draudimo) siekė atitinkamai 7,38 proc. ir 5,13

Kalbos, kad tiktai nauja atominė elektrinė (AE) Lietuvai gali tiekti pigiausią elektrą, tėra mitas, tvirtina ir mokslininkai, ir rinkos analitikai.

“Lietuvos ryto” priedas “Vartai” rašo, kad iš konkurso pasitraukus Pietų Korėjos “Kepco”, specialistų teigimu, pasistatyti elektrinę patiems – neįmanoma užduotis, net ir surėmus pečiais su kaimynais.

“Taip, gaminti elektrą tokiu būdu tikrai yra pigiausia, tačiau tik tuo atveju, jei neskaičiuosime statybos kainos. O būtent statyba sudaro didžiąją elektros kainos dalį”, – sakė akademikas Jurgis Vilemas.

Pasaulyje laikoma, kad 70 proc. atominėje elektrinėje pagamintos kilovatvalandės kainos sudaro investicijos.

Skeptiškai į elektrinės idėją žiūrintis mokslininkas siūlo pagalvoti ir apie žaliavas, atliekų saugojimą.

“Urano ištekliai sparčiai mažėja, o kaina kyla. Vyrauja nesupratimas, su kokiomis išlaidomis Lietuva susidurs, kai reikės laidoti branduolinį kurą”, – sakė Lietuvos energetikos instituto tarybos pirmininkas J.Vilemas.

Pasak akademiko, pasistatę atominę elektrinę vis tiek turėsime importuoti uraną, o šis kasmet brangsta.

Naujoje AE pagaminta elektra bet kokiu atveju bus brangesnė nei kitų šaltinių, neabejoja ir banko “DnB Nord” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis.

Teigiantiems, kad tik tokiu būdu būsime nepriklausomi nuo vienintelio tiekėjo, analitikas primena tinklus su Lenkija ir Švedija.

“Tuomet nebūsime priklausomi nuo vieno tiekėjo”, – minėjo R.Rudzkis.

Už elektros jungčių su Švedija ir Lenkija projektus atsakingo elektros perdavimo sistemos operatoriaus “Litgrid” vadovas Virgilijus Poderys primena, kad 2020 m. Lietuva taikysis prie bendros elektros kainos.

“Atominės elektrinės buvimas ar nebuvimas nedarys jokios įtakos bendrai regiono rinkai, kurios dalimi taps Lietuva”, – teigė V.Poderys.

+370 5 2058518

Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės sumažinimo sutartis (START) prisideda prie Lietuvos saugumo aplinkos gerinimo ir atveria galimybes siekti taktinių branduolinių ginklų kontrolės, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM).

“Lietuva sveikina JAV Senato sprendimą ratifikuoti naująją Strateginės ginkluotės sumažinimo sutartį, kurioje numatytas puolamosios strateginės branduolinės ginkluotės arsenalų Rusijoje ir JAV sumažinimas bei ginkluotės kontrolės mechanizmai prisidės prie tarptautinio saugumo didinimo”, – teigiama ministerijos pranešime ketvirtadienį.

Anot URM, naujoji sutartis yra svarbus susitarimas ir Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu, nes prisideda ir prie Lietuvos saugumo aplinkos gerinimo.

Lietuvos nuomone, sutartis atveria galimybes didinti skaidrumą ir siekti taktinių branduolinių ginklų įtraukimo į tarptautinius ginklų kontrolės režimus. Skaidrumas yra būtina ir svarbi pasitikėjimą bei saugumą Europoje skatinanti priemonė.

“Lietuva viliasi, kad sėkmingas sutarties ratifikavimas JAV Senate bus pavyzdys kitoms pasaulio valstybėms siekti pažangos branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo srityse”, – teigia ministerija.

JAV Senatas trečiadienį ratifikavo svarbią sutartį su Rusija dėl branduolinių ginklų kontrolės. Manoma, kad Rusija būtinus ratifikavimo veiksmus atliks iki 2010 metų pabaigos.

Vašingtonas tikisi, kad JAV ir Rusijos sutartis dėl tolesnio strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo įsigalios kitų metų pavasarį.

Trys aukščiausi šalies vadovai Kūčias ir Kalėdas švęs su artimaisiais, rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

“Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kūčių vakarą bus su artimaisiais. Ant stalo būtinai bus dvylika tradicinių patiekalų”, – sakė šalies vadovės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Nedetalizuojama, kokie prezidentės giminės ir artimieji susirinks pas ją į rezidenciją Turniškėse.

Pasak patarėjos, valstybės vadovei šios Kūčios “bus ypatingos ir jautrios tuo, kad ji lauš kalėdaitį, dovanotą vienos močiutės per neseniai Prezidentūros kiemelyje vykusią nevyriausybinių organizacijų mugę”.

Trečiadienį D.Grybauskaitė priėmė Betliejaus taikos ugnį iš Lietuvos skautų organizacijų atstovų.

Prieš kelias dienas prezidentė įrašė kalėdinį kreipimąsi į Lietuvos žmones, kuris per televizijas bus transliuojamas Kūčių vakarą.

“Išsaugokime stiprią ir veiklią bendruomenę kaip tvirtos Lietuvos pagrindą, būkime susitelkę ir per Kalėdas, ir visus ateinančius metus, kad galėtume ne tik laukti geresnės ateities, bet ir patys ją kurti”, – linki valstybės vadovė.

Šiemet prieš Kalėdas D.Grybauskaitė jaučiasi puikiai. Pernai didžiųjų metų švenčių išvakarėse ji buvo kiek apsirgusi, tačiau pasveiko per pusantros paros ir grįžo į darbą.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė Kūčių vakarą bus ne namie – su vyru važiuos pas savo vaikus ir anūkus. Seimo pirmininkė ir kitos jos giminės moterys paprastai pačios ruošia didelį Kūčių stalą.

“Kalėdų šventiniam stalui Seimo pirmininkė visai šeimai keps žąsį su troškintais raugintais kopūstais”, – sakė jos atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Jeigu nesutrukdys orai, premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį popiet turėtų grįžti iš beveik savaitę trukusio vizito į Izraelį.

Ministro pirmininko atstovė spaudai Jarda Paukštienė pranešė, kad Kalėdas A.Kubilius švęs namie su šeima.

“Jo žmona Rasa Kubilienė keps žąsį. O riešutų pyragas jau buvo iškeptas naktį prieš kelionę į Izraelį. Šeima eis į bažnyčią, tradiciškai Kalėdų naktį dalyvaus Bernelių mišiose”, – sakė ji.

Anot J.Paukštienės, “didžiausia dovana Kubiliams – kitų metų pradžioje gimsiantis antrasis ar antroji anūkas arba anūkė”. Pirmajai – Elzei – daugiau kaip pusantrų metų.

Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas, įgyvendinant svarbius projektus, atsimuša į savų interesų sieną. Pasak analitikų, dėl krovinių aršiai konkuruoja Klaipėdos ir Latvijos uostai, tam tikra konkurencija yra ir oro susisiekime, mat Latvija turi stiprų pranašumą, o Lietuvai taip pat svarbu tapti matomu tašku susisiekimo žemėlapyje.

Kaip pažymi viešosios įstaigos “Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Nocius, kaimynės stoja į konkurencinę kovą tiek dėl aukštųjų technologijų ar paslaugų centrų, tiek dėl investicijų į tradicinę gamybą, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“DnB Nord” banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis dvišalę partnerystę pastebi įgyvendinant Lietuvos elektros jungties su Švedija projektą. Latvija anksčiau teigė dalyvausianti ir atominės elektrinės statyboje Lietuvoje. Bet, kaip pastebima, kuo toliau, tuo šis projektas tampa aktualesnis tik Lietuvai ir mažiau patrauklus kaimynams.

“Toje pačioje energetikoje konkuravimo daugiau nei bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, gana aršiai ginčijamasi, kur turėtų būti dujų importo terminalas. Kiekviena šalis tempia antklodę į savo pusę”, – pažymi R.Rudzkis.

Jis pastebi, kad dėl dujų terminalo Latvija turi svarių argumentų: jie valdo didesnį pajūrį ir, skirtingai nei Lietuva, turi dujų saugyklas. Tačiau Lietuvai toks projektas taip pat svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis santykius su Latvija vertina dvejopai. Pasak jo, įgyvendinant projektus, kuriais suinteresuotos abi šalys, tarpusavio dialogas iš tiesų yra gana stiprus.

“Klaipėdos uostas konkuruoja su Latvijos uostais. Šiuo atveju ta konkurencija, matyt, yra neišvengiama. Mūsų geografinė padėtis panaši ir laimi tie, kurie sugeba pasiūlyti pigesnes ir kokybiškesnes paslaugas”, – sako ministras.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas sako, kad abi šalys yra pernelyg mažos bendrame Europos žemėlapyje, tad rimtos konkurencijos jis neįžvelgia.

Pasak jo, kaimynės turėtų dažniau jungtis, vykdydamos bendrus projektus.

Europos Komisija atmetė Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pasiūlymą numatyti bausmes už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą, pranešė britų dienraštis “Guardian”.

“Dėl to nėra konsensuso. Skirtingų valstybių narių požiūris labai skiriasi”, – laikraščiui sakė teisingumo eurokomisarės atstovas Matthew Newmanas (Metju Niumanas).

“Šiuo metu nėra sąlygų teisėkūros iniciatyvai. Komisija ir toliau analizuos šį klausimą”, – teigė pareigūnas.

Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės šį mėnesį paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus, siekdamos tinkamo dėmesio ir komunistinio režimo nusikaltimams.

“Teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą”, – sakoma teisingumo eurokomisarei Viviane Reding (Vivjanai Reding) adresuotame laiške, kurio kopiją gavo BNS naujienų agentūra.

Šeši ministrai laiške išsakė viltį, kad Europos Komisija imsis tolesnių žingsnių, “įskaitant galimą teisinę iniciatyvą kriminalizuoti totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes, apibrėžtas pagal socialinį statusą ar politinius įsitikinimus, teisinimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą”.

Laišką pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai. Jis paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Laišką inicijavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis BNS sakė, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai.

“Visi žino apie nacizmo nusikaltimus, o apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus žino tik dalis Europos”, – BNS sakė ministras.

Lietuvos pareigūnai sako, kad sovietinės okupacijos pradžioje Lietuva prarado 780 tūkst. žmonių – daugiau nei 440 tūkst. paliko šalį ar buvo repatrijuoti, 275 tūkst. buvo išvežti į gulagą ar tremtį, žuvo per 20 tūkst. pasipriešinimo kovotojų, dar 25 tūkst. žuvo fronte.

Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 200 tūkst. žydų.

“Tai, ką jie darė, buvo siaubinga, bet komunistiniai režimai nebuvo nukreipti prieš tautines mažumas”, – sakė Europos Komisijos atstovas M.Newmanas.

Lietuva šią vasarą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme galima bausti tuos, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvoje ar prieš Lietuvos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat šiuos nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino.

Be to, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir tuos, kas pritarė 1990-1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų sunkiems nusikaltimams, taip pat juos neigė ir šiurkščiai menkino.

Europos valstybės atsakomybę už itin sunkių nusikaltimų neigimą ar menkinimą reglamentuoja įvairiai. Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą ir nacių, ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretizuojant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Prancūzija išplėtė įstatymų taikymą armėnų genocido atžvilgiu.

Lietuva pernai pavasarį žadėjo Jungtinėms Valstijoms priimti du uzbekus iš JAV Gvantanamo bazės, kai tik bus pasiektas sutarimas Europos Sąjungoje (ES), rodo paviešintas JAV diplomatinis dokumentas.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) 2009 metų kovo 9 dieną susitikusi su tuometiniu Lietuvos užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku dėkojo, kad Lietuva viena iš pirmųjų pasiūlė tartis dėl Gvantanamo kalinių priėmimo, atskleidžia leidinio “Russkij reporter” interneto svetainėje paskelbtas dokumentas.

“Sekretorė padėkojo UR ministrui Ušackui už Lietuvos sąlyginį sutikimą priimti du uzbekus iš Gvantanamo, ir sakė ypatingai vertinanti, kad Lietuva buvo viena iš pirmųjų sąjungininkių, viešai pateikusių tokį pasiūlymą”, – rašoma dokumente.

“UR ministras Ušackas sakė, kad Lietuva kalinius perkels, kai bus tikra, kad tai atitinka ES politiką”, – teigiama ataskaitoje.

Planų perkelti į šalį Gvantanamo kalinius Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė kilus skandalui dėl CŽV kalėjimo. Apie principinį sprendimą nepriimti sulaikytųjų šalies vadovė pareiškė pernai spalio mėnesį.

Dienraštis “New York Times”, remdamasis kitu “WikiLeaks” dokumentu, praeitą mėnesį pranešė, kad po prezidentės pareiškimo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas “privačiai atsiprašė ir pasiūlė bendrus sąjungininkus spausti ją persigalvoti”. A.Anušauskas tokį pranešimą pavadino netiksliu.

Ministras Pirmininkas Tel Avivo Herzlijos universitete (Interdisciplinary centre (IDC) Herzliya) susitiko su šios prestižinės mokymo įstaigos vadovais, dėstytojais, studentais.

Savo įžanginėje kalboje universiteto prezidentas, profesorius Urielis Reichmanas kalbėjo apie tai, kiek daug bendro vienija dvi tautas – lietuvius ir žydus. “Abi tautos atkakliai kovojo už savo nepriklausomybę, savitumą, kalbą ir tradicijas. Abi tautas vienija bendra praeitis Lietuvoje, kurioje persipynė aukščiausi ir žemiausi mūsų tautų santykių matmenys. Būta žydų kultūros ir religijos klestėjimo laikotarpio “Šiaurės Jeruzalėje”, bet būta ir skaudžios Holokausto tragedijos, prie kurios yra prisidėję ir kai kurie lietuviai”, – sakė U. Reichmanas. Profesorius akcentavo, kad šiuo metu jaunoji lietuvių ir žydų karta sėkmingai bendrauja tarpusavyje, kuria bendrus projektus, verslus, jų santykių netemdo praeities šešėliai, ir tai neabejotinai yra perspektyvu ir sveikintina.

Premjeras A. Kubilius Izraelio akademinei bendruomenei skaitė paskaitą verslo ir ekonomikos tema: “Lietuva: vizija ir strategija – 2030″. Be įprastinių akcentų apie Lietuvą – dinamišką, atvirą pokyčiams, pasiruošusią globaliai konkurencijai bei aukštųjų ir informacinių technologijų proveržiui iki 2030 metų, Premjeras daug dėmesio skyrė Lietuvos-Izraelio tarpusavio santykiams. Premjeras pritarė profesoriaus U. Reichmano mintims apie bendros ir daugiau nei 500 metų besitęsiančios dviejų tautų istorijos svarbą, apie žydų tautos ryškų ir labai prasmingą pėdsaką Lietuvoje. Premjeras apgailestavo dėl nacių vykdyto Holokausto ir dėl to, kad prie tos skaudžios tragedijos yra prisidėję kai kurie lietuvių tautybės asmenys.

“Tragedija buvo, jos nevalia pamiršti, tačiau reikia eiti į priekį. Manau, kad būtina grįžti prie turtingo litvakų paveldo palikimo. Geriausias paminklas ir atminimas bus litvakų atminimo įprasminimas. Todėl 2011-ieji Lietuvoje yra paskelbti Holokausto aukų atminimo metais. Esu tikras, kad turininga šių metų minėjimo programa ir konkretūs darbai užpildys mūsų tautų tarpusavio santykius nauju turiniu”, – kalbėjo Premjeras A. Kubilius.

Premjeras taip pat pažymėjo, kad dabartiniai tarpusavio Lietuvos ir Izraelio santykiai yra geri, o šimtmečius trukusi bendra mūsų tautų istorija, tiek gera, tiek tragiška, yra tas patikimas pamatas, ant kurio gali būti kuriami labai tvirti ir abiems pusėms naudingi ateities ryšiai. “Ateities ryšiai bus dar geresni, nes vaisingas bendradarbiavimas fiksuojamas ne tik aukštųjų ir informacinių technologijų verslo srityje. Bendra lietuvių ir žydų aistra yra ir krepšinis, o bendras dievas – Šarūnas Jasikevičius”, – sakė A. Kubilius.

Auditorija pratrūko juokais, kai Premjeras A. Kubilius pacitavo savo mėgstamų autorių Dano Senoro ir Saulo Singerio knygos apie Izraelio ekonomikos stebuklą “Start-up nation” mintį: “Kai Izraelyje vyras nori pakviesti moterį į pasimatymą, jis tai daro tą patį vakarą. Kai Izraelyje verslininkas turi verslo idėją, jis ją pradeda įgyvendinti tą pačią savaitę”, kartu pridėjęs, kad Lietuva, deja, kol kas sėkmingai įvaldžiusi tik pirmąją šios minties dalį, ir, Premjero manymu, veiklumo ir verslumo lietuviai tikrai galėtų pasimokyti iš Izraelio verslininkų.

Interdisciplinary center (IDC) Herzlija – didžiausias privatus Izraelio universitetas. 2009 gruodžio mėn. per LR užsienio reikalų ministro vizitą IDC Herzlijos Lauder Vyriausybės, diplomatijos ir strategijos mokykla ir Kauno VDU pasirašė ketinimų protokolą. Universiteto prezidentas patvirtino, kad 2011 m. IDC Herzlijos vadovų delegacija ketina lankytis kauno VDU bei aptarti tolimesnio bendradarbiavimo planus.

Ir valdžios institucijos, ir piliečių judėjimai, užuot vien dėję viltis sugrąžinti emigrantus į Lietuvą, imasi kurti Lietuvos ir jos diasporos partnerystės santykius.

Šiuo metu mūsų yra maždaug 4,5 mln.: 3,2 mln. – geografinėje Lietuvos teritorijoje ir 1,3 mln. – už jos ribų. “Turime pripažinti, kad tapome diasporine valstybe, kurios didelė tautos dalis gyvena už Lietuvos ribų”, – konstatuoja užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė.

Esminis klausimas kitas: kaip tos proporcijos keisis? Kiek tie už geografinės sienos gyvenantys tautiečiai jaučiasi esantys Lietuvos dalimi – reikalinga jai ir vertinama? “Šiuo metu pusė Lietuvą mylinčių šviesiausių protų – vienapus Lietuvos Respublikos sienų ir pusė – kitapus, išsibarstę po visą pasaulį. Tai tarsi du smegenų pusrutuliai, kurie mažai tarpusavyje bendrauja, mažai dirba kartu. Tai nėra normali situacija – įsivaizduokime taip veikiančią žmogaus galvą.

Neišnaudojamas milžiniškas potencialas. Jį ir stengiasi aktyvuoti Globalios Lietuvos lyderių (GLL) socialinis tinklas”, – besiburiančio judėjimo idėją aiškina vienas jo lyderių VšĮ “Geros valios projektai” valdybos pirmininkas Tadas Langaitis.

Į Lietuvą – po draugą iš užsienio

“Jei kiekvienas iš mūsų nors po vieną ar du draugus prikalbintume atvykti į Lietuvą, tai jau būtų didžiulis indėlis į geresnį mūsų krašto pažinimą ir gero žodžio apie Lietuvą sklaidą. Šaunuoliai. Pagarba”, – taip apie GLL iniciatyvą “2011: Pakviesk draugą į Lietuvą” “Facebook’e” rašo Vygaudas Ušackas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Idėjos, kuria debiutuoja GLL, gerbėjų ir rėmėjų daugėja žaibiškai. Beje, ją pasiūlęs UAB “Skubios siuntos” vadovas Vladas Lašas pats jau ne vieni metai į Lietuvą kviečia draugus iš viso pasaulio. Šiuo metu GLL kuria tinklalapį www.invite2Lithuania.com, kurio vartotojams bus patogu kviestis ir registruoti draugus. Užsiregistravę žmonės ir jų pakviesti draugai nuolat gaus informacijos apie siūlomas nuolaidas, loterijas, akcijas, specialius pasiūlymus ir net galės laimėti bilietus į Europos vyrų krepšinio čempionatą.

Vis daugėja ir projekto partnerių: vos per dvi savaites po idėjos paskelbimo prie akcijos pasiryžo prisidėti Kauno “Žalgiris”, Lietuvos krepšinio federacija, keli viešbučiai, restoranai, Lietuvos verslo konfederacija / “ICC Lietuva”, 3milijonai.lt, aukok.lt ir kt. Pasak GLL vykdomojo direktoriaus Mykolo Lepeškos, tikimasi 2011 m. į Lietuvą pakviesti rekordinį skaičių – 5 mln. užsieniečių.

Tai tikrai būtų rekordas, nes lig šiol daugiausiai svečių pavyko sulaukti 2008 m. – apie 4,5 mln. Taigi, jei projektas pavyktų, ne tik pagyvėtų sunkius laikus išgyvenantis turizmo, viešbučių, kavinių verslas, bet ir, reikia tikėtis, pasaulyje turėtume daugiau Lietuvos ambasadorių – draugų, kultūros ir mokslo projektų, verslo partnerių.

Bet tai – tik viena GLL idėja. “GLL pozityvus judėjimas, suteikiantis žmonėms galimybę pasireikšti, rasti bendraminčių, dirbti prie įvairių projektų ir suvienijus jėgas pasiekti kur kas geresnių rezultatų, nei tai įmanoma padaryti pavieniui”, – naują socialinį tinklą pristato GLL valdybos narys, Niujorke gyvenantis garsus pianistas Edvinas Minkštimas. Jis pasakoja važiuodamas į Lietuvą turėjęs didelių vilčių, bet tikrovė pranokusi lūkesčius – čia tiek daug entuziazmo, energijos, daug puikių jaunų žmonių, kurie prisideda prie GLL.

Patį E.Minkštimą į GLL pakvietė vienas jo iniciatorių – JAV gyvenantis bankininkas Rokas Beresniovas. “Man patiko idėja, kad štai lietuvis, kuris pats daug pasiekęs gyvenime, nori prisidėti prie Lietuvos valstybės augimo, jos ateities”, – sako E.Minkštimas.

Dabar bandoma atlikti visame pasaulyje gyvenančių lietuviškos kilmės šviesuolių “inventorizaciją” ir bandyti juos pritraukti į GLL veiklą. Jau gauta apie 300–400 ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių paraiškų dėl narystės.

Lemia ne tik verslininko kilmė, bet ji – taip pat

Pasaulio lietuvius buriančių organizacijų bei iniciatyvų esti ir daugiau. Kuo GLL skirsis nuo kitų?

Vienas sėkmingiausių pastarųjų metų bandymų suburti pasaulio lietuvius – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumai, organizuojami Lietuvos verslo konfederacijos / “ICC Lietuvos”. “Svetur gyvenantys tautiečiai turi sukaupę naudingų žinių ir kontaktų šalyje, kurioje gyvena, pažįsta vietos verslo kultūrą – visa tai būna labai naudinga pritraukiant užsienio investicijų į Lietuvą”, – forumo naudą įvardija viceministrė A.Skaisgirytė-Liauškienė.

Lietuvos verslo konfederacijos / “ICC Lietuvos” korporatyvinių reikalų direktorė Dalia Venslovaitė konkrečiais pavyzdžiais vardija šio renginio naudą ir Lietuvai, ir atskiriems verslininkams. Štai pirmajame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Lietuvos tekstilininkai susipažino su lietuvių kilmės Roterdamo universiteto dėstytoju, kuris ėmė tarpininkauti Lietuvos tekstilės įmonėms užmezgant ryšius su Nyderlandų bendrovėmis. Šiuo metu jau sudaryti keli kontraktai. O Lietuvos garbės konsulas Brazilijoje Francisco Ricardo Blagevitchius, vienos didžiausių IT bendrovių vadovas, pradėjo derybas dėl įmonės plėtros Lietuvoje.

Po šiųmečio forumo Londone, kuriame dalyvavo ir premjeras Andrius Kubilius, daug naudingų kontaktų užmezgė lietuviškos vadinamosios startuojančios įmonės, dabar deramasi dėl kontraktų. Lietuvos verslo konfederacija / “ICC Lietuva” sutarė bendradarbiauti su Londone įsisteigusiu Londono lietuvių Sičio klubu, pasirašyta sutartis su vietos Jaunimo sąjunga.

Kaip sakė viena forumų dalyvių, “Strategic Staffing Solutions” prezidentė Synthia Pasky, kad į šalį ateitų investuotojas, vien jo kilmės nepakanka – reikia ir gerų sąlygų, palankios verslui aplinkos. Pati S.Pasky Lietuvą pasirinko savo įmonės plėtrai, nes jai čia tiko sąlygos, bet neslepia žvalgytuves, kur plėstis, pradėjusi nuo Lietuvos todėl, kad iš čia jos šaknys.

Dar vienas Pasaulio ekonomikos forumo privalumas – Lietuvos vardo žinomumo didinimas. Štai Londono forumas paminėtas devyniose elitinėse žiniasklaidos priemonėse – CNBC TV kanale, “Financial Times”, “BussinessWeek”, “Wall Street Journal” ir kt.

Maždaug tūkstantis kvietimų, skirtų užsienyje daugiausiai pasiekusiems lietuviams verslininkams, taip pat diplomatinėms atstovybėms, kitąmet ragins rinktis Vilniuje, o 2012 m. forumą planuojama surengti Izraelyje, kur gyvena daug litvakų.

Naujas požiūris į diasporą

Beje, GLL iniciatyva kilo kaip tik Ekonomikos forume. Tačiau šis forumas – tai daugiau verslo renginių ciklas, o GLL nori apimti visas sritis: dar ir sportą, kultūrą, švietimą. Taigi GLL ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas vienija savo pajėgas. O kaip kitos pasaulio lietuvių organizacijos?

E.Minkštimas sako, kad GLL siekia partnerystės ir bendravimo su visomis pasaulio lietuvių organizacijomis. “Vertinu Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklą, rūpinantis svetur gyvenančių lietuvių tautiškumo išsaugojimu. GLL, nediskriminuodami ir vyresnės kartos tautiečių, vis dėlto labiau orientuojasi į jaunus šviesuolius, mano, kad prie Lietuvos ateities turi prisidėti jaunoji karta, kuri mokslus baigė užsienyje, yra daug pasiekusi, turi energijos ir jaučia pilietinę pareigą savo šaliai”, – GLL specifiką aiškina E.Minkštimas.

Nors ne vienas nusiskundžia, kad Lietuvoje atstumiami jų patarimai ar iniciatyvos, bet D.Venslovaitė žino ir kitokių pavyzdžių: štai “Danske” bankas aktyviai ieško darbuotojų tarp Didžiojoje Britanijoje mokslus baigusių lietuvių, nes vakarietiškas išsilavinimas ir patirtis tarptautinėse kompanijose labai vertinga. Gal taip pavyks susigrąžinti bent šiek tiek paskutinės kartos emigrantų.

Vyriausybiniu mastu taip pat rengiamas “Globalios Lietuvos” – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – projektas. “Lietuvos valstybės ir jos diasporos santykiams reikia suteikti naują kokybinį lygmenį. Šis dokumentas rengiamas vadovaujantis nuostata, jog esame viena tauta, kad ir kur gyventume. Nors viešojoje erdvėje ir buvo pasigirdę nuomonių, kad “Globalios Lietuvos” idėja rodo kapituliaciją, kad per daug pabrėžiami teigiami emigracijos aspektai ir atsiveriančios galimybės, tačiau dauguma rengėjams siuntusiųjų pastabas ir pasiūlymus teigė, jog pagaliau pažiūrėta tikrovei į akis ir imamasi veiksmų Lietuvos bei jos diasporos, kaip dviejų partnerių, santykiams kurti”, – sako užsienio reikalų viceministrė A.Skaisgirytė-Liauškienė.

O kaip sako 2011 m. rugpjūtį vyksiančio Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo organizacinio komiteto pirmininkė, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, į Lietuvą gali traukti ne tik nostalgija, bet ir galimybė įgyvendinti savo idėjas.

Lietuviai pasaulyje

• Lietuvių bendruomenės veikia 41-oje pasaulio valstybėje.

• Apytiksliais duomenimis, užsienio valstybėse gyvena apie 1,3 mln. iš Lietuvos kilusių asmenų, tarp jų apie 300 tūkst. Lietuvos piliečių.

• Užsienyje veikia apie 200 lituanistinio švietimo įstaigų, dauguma jų savaitgalio mokyklėlės, kuriose mokosi apie 8 tūkst. mokinių.

• Pagrindinės pasaulio lietuvių organizacijos: Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, Pasaulio lietuvių mokslo akademija.

• 2010 m. užsienio lietuvių projektams ir švietimo įstaigoms skirta tik 260 tūkst. Lt.

Lietuvoje iki šiol nėra deramai įvertinti ir išnaudojami tradiciniai amatai, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Išgirdę žodį “paveldas”, dažniausiai pagalvojame apie išskirtinius architektūros kūrinius ar liaudies dainas – apie kultūrą, tautosaką. Tačiau Lietuva turi ir išskirtinio materialiojo, iš amatų atėjusio paveldo, kuris, manau, iki šiol deramai neįvertintas ir neišnaudojamas”, – sakė I.Degutienė, sveikindama Seime surengtos konferencijos “Lietuvos

tautinis paveldas: dabartis ir perspektyvos” dalyvius.

Parlamento vadovė palinkėjo nenurašyti viso to, ką kartais net labiau už Lietuvos gyventojus vertina svečiai iš užsienio.

“Keiskime požiūrį ir naudokimės tuo – rodykime, ką turime, džiaukimės kartu”, – sakė I.Degutienė.

Prieš renginį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusi Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) pirmininkė Dalia Urbanavičienė pabrėžė, jog tradicinius amatus siejant išskirtinai su kaimu nukenčia miestuose vystomi amatai.

“Yra tokia problema, kad tradiciniai amatai dabar daugiausiai siejami su kaimu, bet kaip rodo draugijos atliktas tyrimas, daugiausiai tradicinių amatininkų susibūrę didžiuosiuose miestuose, ir čia reikėtų ieškoti būdų, kaip padėti tiems amatininkams”, – sakė D.Urbanavičienė.

Taip pat kaip vieną problemų tradicinių amatų plėtrai ir įsitvirtinimui ji minėjo nuoseklaus mokymo sistemos nebuvimą.

“Įstatyme nebuvo įtvirtinta tradicinių amatų mokymo sistema, tikintis, kad tie dalykai pateks į profesinio mokymo įstatymą, o taip neatsitiko, ir tas tradicinio amatininko sertifikavimas nėra įtvirtinamas kvalifikacijų ir profesinio mokymo sistemoje”, – sakė EKGT vadovė.

Seime penktadienį surengta konferencija, skirta apžvelgti pasiektiems rezultatams prieš dvejus metus įsigaliojus Tautinio paveldo produktų įstatymui.

Konferencijos metu bus aptartos tradicinių amatų plėtros aktualijos, tautinio paveldo produktų sertifikavimo klausimai.

Sprendimai dėl pagalbos problemų ištiktoms euro zonos šalims aktualūs ir euro dar neįsivedusiai Lietuvai, nes nė viena valstybė nėra apsaugota nuo finansinių sunkumų ateityje.

Tai Lietuvos vadovė pareiškė dalyvaudama Briuselyje vykstančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, penktadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Posėdyje Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai sutarė, kad reikia keisti ES sutartį, jog būtų sukurtas nuolatinis stabilumą garantuojantis finansinės paramos mechanizmas, kuris padėtų finansinių problemų ištiktoms euro zonos šalims stabilizuoti savo finansų sistemas.

“Šie sutarties pakeitimai yra reikšmingi ne tik euro zonos, bet ir visos Europos Sąjungos šalims. Lietuvai – taip pat. Bet kuri valstybė narė nėra ateityje apsaugota nuo finansinių sunkumų, todėl turėti aiškiai apibrėžtą pagalbos mechanizmą yra suinteresuoti visi”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, labai svarbu, kad pavyko pasiekti, jog kuriant nuolatinį finansinės paramos mechanizmą dalyvautų visos ES šalys, taip pat ir Lietuva.