Lenkija išlieka pasiryžusi remti Lietuvos saugumą, tačiau tikisi “drąsių sprendimų” dėl tautinės mažumos padėties, pareiškė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

Interviu Lenkijos žiniasklaidai prezidentas patikino, kad “niekas nesikeičia bendradarbiaujant su Lietuva saugumo klausimais, NATO ir ES reikaluose”.

“Buvome ir esame pasiryžę remti Lietuvos saugumą, apie ką Lietuva gerai žino”, – sakė prezidentas.

Pareigūnų teigimu, Lenkija užima ypač svarbų vaidmenį naujuose NATO parengtuose Baltijos šalių gynybos planuose.

Antradienį pokalbyje televizijoje Polsat News B.Komorowskis teigė, kad “neįvykdyti ilgamečiai įvairių Lietuvos prezidentų ir premjerų pažadai, susiję su Lietuvos lenkais”.

“Tai – pavardžių rašymas, švietimo problemos, žemės gražinimas Vilniaus rajone gyvenantiems lenkams”, – vardijo Lenkijos vadovas, kurį cituoja PAP agentūra.

Prezidentas pabrėžė, jog “reikia kritiškai įvertinti”, kaip įgyvendinama dvišalė tarpvalstybinė sutartis.

“Negali pasikartoti situacija, kurioje buvo atsidūręs mano pirmtakas, kuris pora dienų prieš mirtį Smolenske lankėsi Vilniuje su draugišku vizitu, norėdamas pabrėžti yaptingus Lietuvos ir Lenkijos santykius ir leidosi Vilniuje kaip tik tuo metu, kai Lietuvos Seimas atmetė įstatymą dėl lenkų pavardžių rašymo”, – sakė prezidentas.

“Lenkija negali nematyti, kad tokių reiškinių nėra, tačiau (…) sugebėjimas bendradarbiauti strategiškai svarbiose srityse, yra diplomatijos menas. Tikiuosi, kad Lenkijos vyriausybė tai sugebės daryti protingai”, – kalbėjo B.Komorowskis.

“Turiu vilties, kad Lietuva taip pat sugebės priimti drąsius sprendimus, siekiant apvalyti Lietuvos ir Lenkijos santykius nuo nereikalingos įtampos, paprasčiausiai sąžiningai spręsdama tautinių mažumų problemas”, – sakė Lenkijos prezidentas.

Kitų metų viduryje Lietuva gali tapti vienintele Europos Sąjungos (ES) valstybe, ribojančia vartojimo paskolų palūkanas ir mokesčius.

“Lietuvos rytas” rašo, kad Teisingumo ministerija jau rengia tokį siūlymą Seimo svarstomam Vartojimo kreditų įstatymo projektui, kurio, tikimasi, Seimas imsis dar šį mėnesį.

Jeigu paaiškėtų, kad išduotos vartojamosios paskolos kaina nėra sąžininga, kredito gavėjas gali ją užginčyti ir sumažinti.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Jeigu paaiškėtų, kad išduotos vartojamosios paskolos kaina nėra sąžininga, kredito gavėjas gali ją užginčyti ir sumažinti. Taip rengiamą siūlymą apibūdino teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

„Palūkanas riboja dešimt ES šalių. Lietuvoje rengiame visos paskolos kainos ribas: ne tik palūkanas, bet ir įvairius mokesčius”, – sakė T.Vaitkevičius.

Už nesąžiningas palūkanas būtų numatytos ir baudos.

Nors ryžto nužymėti paskolų kainas jau pakanka, dar neaišku, kaip bus nustatoma jų riba.

Dėl to tarpusavyje nesutaria komerciniai bankai, paprastai teikiantys didesnio dydžio kreditus ilgesniam laikotarpiui, bei mažesnes paskolas siūlančios greitųjų kreditų bendrovės.

Pastarosios iš esmės sutiko, kad kredito kaina negalėtų būti daugiau nei pusantro karto didesnė, nei tuo metu vidutinė rinkoje. Tačiau tokia riba būtų skaičiuojama paskiriems paskolų segmentams. Pavyzdžiui, vienokia galiotų trumpalaikėms, kitokia – ilgalaikėms vartojamosioms paskoloms.

Kol kas nėra aišku nei kas atrinktų kreditų segmentus, nei kokie jie galėtų būti.

Vidutines kainas nustatyti būtų nesunku, nes naujasis įstatymas įpareigotų registruoti visus vartojamuosius kreditus.

Savo ruožtu komerciniai bankai siūlo, kad skaičiuojant didžiausias leistinas palūkanas būtų vadovaujamasi Lietuvos banko skelbiamu vartojamųjų paskolų vidurkiu. Šiuo metu jis yra apie 15 procentų.

Tačiau greitųjų kreditų bendrovės tikina, kad tokia riba priverstų užsidaryti visas panašias įmones. Mat greitųjų paskolų metinės palūkanos paprastai gerokai viršija 100 procentų.

„Moment Credit” generalinis direktorius Viktoras Milkevičius svarsto, kad daugumos kreditų kainų naujovė nepakeistų.

„Ribojimas labiau skirtas norintiems pelnytis iš rizikingu klientu laikomo žmogaus, kuriam labai reikia pinigų”, – sakė V.Milkevičius.

Didesnes nei leistina palūkanas bendrovė galėtų pateisinti tuo, kad kreditui suteikti turėjo neįprastai daug išlaidų.

„Pavyzdžiui, jei sutartis pasirašyta atvykus pas klientą į namus”, – svarstė T.Vaitkevičius.“

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 3 mln. 329 tūkst. gyventojų, t.y. 21 tūkst. mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Tuo tarpu gruodžio pradžioje, palyginus su situacija, buvusia prieš metus, gyventojų sumažėjo 82 tūkst.

“Lietuvos žinios” rašo, kad pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035-aisiais.

Nors pernai šalies gimstamumas šoktelėjo, šiųmečiai duomenys kiek prastesni.

Vilniuje, kaip rašo dienraštis, gyventojų daugėja, tačiau statistika negailestinga Kaunui ir kitiems didmiesčiams. Per pastarąjį dešimtmetį laikinoji sostinė sumažėjo 31 tūkst., Klaipėda – 11 tūkst., Šiauliai – 9 tūkst., Panevėžys – 7 tūkst. gyventojų.

Vietovių, kur gimstamumas mažesnis nei mirštamumas, nepalyginti daugiau nei tų, kur padėtis priešinga, pavyzdžiui, Jiezne pernai gimė 9 kūdikiai, mirė 26 gyventojai, Virbalyje atitinkamai 7 ir 38, Dūkšte – 4 ir 28, Obeliuose – 7 ir 26, Žagarėje – 13 ir 41, Linkuvoje – 14 ir 43.

Pasidomėjus vietovėmis, kur gimstamumas didesnis nei mirštamumas, pasak dienraščio, paaiškėjo, kad tokias galima ant pirštų suskaičiuoti. Išsiskiria Vilnius, kur gimstamumo kreivė šauna aukštyn jau trečius-ketvirtus metus.

Sostinės Civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiosios inspektorės Agnės Lukauskaitės duomenimis, iki šių metų gruodžio 8 dienos Vilniuje buvo registruoti 10090, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 9 886 naujagimiai.

Pernai optimistiškai atrodė Visaginas (gimusiųjų buvo 310, mirusiųjų – 202), Mažeikiai (439 ir 370), Gargždai (221 ir 181). Didesniu gimusiųjų nei mirusiųjų skaičiumi galėjo džiaugtis Plungė, Elektrėnai, Kaišiadorys, Kretinga, Šilalė, Šalčininkai ir keletas kitų miestų. Tačiau šiemet jau net Visagine gerokai mažesnis skirtumas tarp gimusiųjų ir mirusiųjų (gruodžio 8 dienos duomenimis, atitinkamai 258 ir 237).

Kita vertus, ir į šį miestą įsisuko emigracija. Daugiausia išvyksta jaunimas.

Panaši situacija Mažeikiuose. Miestas ir rajonas palyginti jauni, tad gimstamumas didesnis. Šiemet naujagimių čia užderėjo dar daugiau nei pernai. Iki gruodžio 8 dienos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruoti 679 vaikučiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 637. Skyriaus vyr. specialistės Reginos Česnauskienės duomenimis, gimstamumas čia ir šiemet didesnis nei mirštamumas. Apie emigraciją liudija tai, kad pažymų, leidžiančių tuoktis užsienyje, 2010-aisiais išduota daugiau nei pernai.

Vis didesnę dalį Lietuvoje registruotų naujagimių sudaro užsienyje pasaulį išvydę kūdikiai. Jų tėvai mūsų krašte tik sutvarko atžalų dokumentus ir toliau gyvena svetur. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2000-aisiais užsienyje gimė vos 1,1 proc. mūsų kūdikių, o 2009-aisiais tokių jau buvo 11,4 procento. Kas antras jų pasaulį išvydo Didžiojoje Britanijoje, kas penktas – Airijoje.

Prienų rajono merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos A.Radzevičienės turimi skaičiai byloja, kad gimusieji užsienyje pernai sudarė 13 proc. visų rajone registruotų gimusiųjų, šiemet tokių jau buvo 21 procentas. Panašios tendencijos Joniškio rajone. Per šių metų 11 mėnesių čia registruotų naujagimių net apie 20 proc. sudarė gimusieji užsienyje. Pernai tokių tebuvo 11 procentų. Vilniuje registruoti “užsieniečiai” pernai sudarė net 29 procentus. Šiemet šis skaičius siekia 26 procentus.

Lietuvos gyventojų emigracijos mastai vieni didžiausių Europos Sąjungoje, su tėvais išvyksta ir vaikai. Statistikų duomenimis, vaikai iki 14 metų sudaro 10 proc. visų asmenų, šiemet išvykusių iš mūsų krašto.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovės Aidos Janionytės pateikti skaičiai liudija: mokinių šalyje kasmet sumažėja maždaug po 25 tūkst.. 2007-2008 mokslo metais buvo uždarytos 3 mokyklos ir 84 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. 2008-2009 mokslo metais toks likimas ištiko 9 mokyklas ir 121 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyrius. 2009-2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai.

Demografinių tyrimų centro vadovė Vlada Stankūnienė pritarė, kad dabartinę situaciją sumodeliavus į ateitį galima apskaičiuoti laikotarpį, kai mūsų nebeliks. Tačiau mokslininkė ragino nesivadovauti katastrofiniais scenarijais.

“Tiesa, kad visos išsivysčiusios šalys, taip pat ir mūsų, demografiškai nyksta. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja jau 18 metų. Bet žvelgiant istoriškai – tai labai trumpas laikas”, – priminė ji.

Anot pašnekovės, dabar mūsų kraštas pereina į naują demografinės raidos režimą. Lietuvoje tai prasidėjo vėliau nei kitur. Keičiasi gimstamumo modelis – moterys susilaukia vaikų vyresnio amžiaus, būdamos 30-ies. Ne taip, kaip anksčiau – 20-25 metų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu viskas atrodo tragiškai. Bet kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vėliau atsigaunama, vėl priartėjama prie stabilų gyventojų skaičių palaikančio gimstamumo lygio.

+370 5 2058508 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058508

Penktadienį Minske posėdžiausianti dvišalė Lietuvos ir Baltarusijos darbo grupė ketina toliau gvildenti abiem šalims aktualius energetikos klausimus.

Vyriausybinės darbo grupės vadovas, ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis “Lietuvos žinioms” sakė neatmetantis galimybės, kad Minske bus aptarti ir kai kurie su atomine elektrine, kurią Baltarusija ketina statyti Gardino srityje, susiję klausimai.

Pirmasis darbo grupių susitikimas vyko spalio pradžioje Palangoje. Tuomet buvo susitarta dėl Venesuelos naftos tranzito į Baltarusiją per Klaipėdos uostą, tačiau derybos dėl to įstrigo.

Prieš porą mėnesių Palangoje taip pat kalbėta apie Klaipėdoje numatomą statyti suskystintų dujų terminalą, kuriuo domisi ir baltarusiai.

“Tuomet tik pasikeitėme nuomonėmis, jokių konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Sutarėme, kad reikia bendradarbiauti, tačiau kokia forma – kol kas neapsispręsta”, – sakė D.Matulionis.

Dvišalės darbo grupės buvo sudarytos po to, kai birželį premjerai Andrius Kubilius ir Sergejus Sidorskis pasirašė komunikatą dėl ekonominio bendradarbiavimo energetikos srityje.

Komentare BNS ministerija teigė, kad JAV partneriai dar praėjusią savaitę aukštu lygiu informavo Lietuvą apie “WikiLeaks” ketinimus ir galimą Lietuvos paminėjimą.

“Skelbiamos medžiagos Lietuvos užsienio reikalų ministerija neplanuoja komentuoti. Pabrėžtina, kad bet kokia su Lietuva susijusi informacija gali būti vertinama tik kaip iš konteksto ištrauktos detalės, kurios neatspindi realybės ir tikrosios padėties. Tokiu būdu ši medžiaga negali turėti įtakos santykiams su Lietuvos partneriais”, – informavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį teigė, kad “neigiama tokio įvykio pasekmė – dar didesnis pasitikėjimo deficitas tarptautiniuose santykiuose, o kai nėra pasitikėjimo, mąžta ir stabilumas”.

Ministro teigimu, Lietuva toliau atsakingai ir susitelkusi dirba su transatlantiniais partneriais, ir tarpusavio pasitikėjimas išlieka.

Tarp daugybės tinklalapio “WikiLeaks” turimų dokumentų yra ir keli šimtai Lietuvoje dirbančių Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatų pranešimų, kurie rašyti 2004-2010 metais, rodo pirmadienį paskelbti duomenys.

Dokumentai, kuriuose minima Lietuva, kol kas nėra paviešinti – tai gali būti padaryta vėliau. Apžvalgininkai sako, kad slaptų susirašinėjimų paviešinimas Jungtinėms Valstijoms turėtų būti nepatogus dėl juose vartojamos nediplomatinės kalbos.

250 tūkst. diplomatinio susirašinėjimo dokumentų, kurie atskleidžia konfidencialų bendravimą tarp Vašingtono bei JAV ambasadų visame pasaulyje, “WikiLeaks” perdavė keliems įtakingiausiems dienraščiams, įskaitant “New York Times”, “Guardian” ir “Spiegel”.

“WikiLeaks” teigia, kad jos dokumentai vaizduoja Jungtines Valstijas kaip veidmainišką supervalstybę. Žiniasklaidos dėmesio sulaukė dokumentai, kurie esą rodo, jog Jungtinės Valstijos yra įpareigojusios savo diplomatus vykdyti aktyvų šnipinėjimą, atskleidžiamas Vašingtono požiūris į kitų valstybių vadovus.

Tarp pirmųjų kelių šimtų “WikiLeaks” tinklalapyje paviešintų dokumentų duomenų iš Lietuvos ar apie Lietuvą nėra. Tačiau tinklalapio paieškos sistemos nurodo, kad šalis minima kituose 882 dokumentuose.

“The Guardian” sudaryta paieškos sistema atskleidžia, kad pagal datą naujausi trys pranešimai, parašyti JAV ambasados Lietuvoje, sukurti šių metų vasario 26 dieną.

Pagal pateikiamus raktažodžius, galima atsekti, kad juose, be kita ko, minimi ginklų kontrolės ir nusiginklavimo klausimai, finansų bei piniginiai reikalai.

Pirmasis iš “WikiLeaks” turimų dokumentų, parengtų JAV ambasados Lietuvoje, sukurtas 2004-ųjų balandžio 9 dieną.

Lietuva minima ne tik ambasados pranešimuose – informacijos, susijusios su šalimi, turėtų būti ataskaitose, kurias Vašingtonui pateikė Amerikos diplomatai, dirbantys Briuselyje, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kabule, Paryžiuje, Varšuvoje, Prahoje, Kijeve, Taline, Rygoje, Bratislavoje, Baku, UNESCO misijoje. “WikiLeaks” taip pat turi JAV Valstybės departamento pranešimų, kuriose pateikiama informacija apie Lietuvą.

Lietuvos gyventojai mano, kad geriau su krize tvarkosi kaimyninės Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio Vyriausybė, tuo metu latvių nuomone, krizės sunkumus geriau sėkmingiau įveikia Andriaus Kubiliaus vadovaujamas Ministrų kabinetas.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, 41,1 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad Latvijos Vyriausybė su krize tvarkosi šiek tiek arba daug geriau nei Lietuvos.

76,3 proc. apklaustų Latvijos gyventojų nuomone, krizės sunkumus šiek tiek arba daug geriau įveikia Lietuvos Vyriausybė.

Kad vyriausybės vienodai tvarkėsi, manė 38,1 proc. lietuvių ir 12 proc. latvių.

Daugiau latvių nei lietuvių geriau vertina ir kaimyninės šalies ekonominę padėtį – 74,9 proc. respondentų Latvijoje mano, jog ekonominė padėtis Lietuvoje yra daug arba šiek tiek geresnė, Lietuvoje analogiškai mąstančiųjų yra 34,7 procento.

Vienodai ekonominę padėti vertina 39,1 proc. lietuvių ir 15,5 proc. latvių.

Latvijos gyventojai palankiau nei lietuviai vertino ir kaimyninės šalies ekonomikos perspektyvas – daugiau latvių nei lietuvių manė, jog po penkerių metų ekonominė padėtis kaimyninėje šalyje bus geresnė nei gimtojoje.

Daugiau – 43 proc. – apklaustų Lietuvos gyventojų teigė Latviją laikantys labiau partnere, o ne konkurente, 6,1 proc. lietuvių sakė, jog šalys tikrai yra konkurentės, o ne partnerės. Latvijoje rezultatai gerokai skyrėsi – 30 proc. latvių teigė Lietuvą laikantys labiau partnere, o ne konkurente, o 18,5 proc. Latvijos gyventojų sakė, kad šalys tikrai yra konkurentės, o ne partnerės.

Tyrimas atliktas spalio 12-28 dienomis, jo Lietuvoje ir Latvijoje apklausta po 1 tūkst. gyventojų.

Vienas iš rimčiausių Baltarusijos opozicijos kandidatų Vladimiras Neklejevas sako aptaręs su Čekijos ministru Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad prezidento Aleksandro Lukašenkos pergalė padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Interviu Laisvosios Europos radijui paklaustas, kaip reagavo į “Reuters” pranešimą apie Lietuvos prezidentės išsakytas mintis, V.Neklejevas atsakė: “Būtent dėl to atvykau į Prahą, aptarti (pareiškimą) su Čekijos užsienio reikalų ministru. Su juo apie tai vakar šnekėjome pusantros valandos”.

“Iš Prahos vykstu į Lenkiją, kur aptarsiu klausimą su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radeku Sikorskiu, kuris tiesiogiai kalbėjosi su A.Lukašenka”, – sakė V.Neklejevas.

Paklaustas, ar ketina vykti į Lietuvą aptarti šį klausimą su pareigūnais Vilniuje, Baltarusijos politikas sakė: “Man būtų nepatogu vykti ir kvosti Lietuvos prezidentę. Bet tikiuosi, šiuo klausimu bus koks nors oficialus pareiškimas”.

Interviu skelbiamas interneto svetainėje rferl.org.

Politikas kalbėjo apie naujienų agentūros “Reuters” pranešimą, kuriame teigta, jog per uždarą susitikimą su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais D.Grybauskaitė šį mėnesį pareiškė, kad Baltarusijos vadovo A.Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose padėtų užtikrinti stabilumą ir apribotų Rusijos įtaką kaimyninėje šalyje.

Anot “Reuters” pranešimo, D.Grybauskaitė šį mėnesį sakė, kad “A.Lukašenka yra ekonominio ir politinio stabilumo Baltarusijoje ir jos nepriklausomybės garantas”.

“Opozicija nėra rimta ir neturi jokių šansų jokiuose rinkimuose. A.Lukašenka galėtų laimėti 99 proc., bet laimės tik 75 proc., kad įtiktų ES”, – pranešime cituojama D.Grybauskaitė.

Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys BNS atsisakė komentuoti “Reuters” pranešimą, bet pabrėžė, kad prezidentė per vizitą į Minską praėjusį mėnesį paragino A.Lukašenką surengti laisvus rinkimus.

“Atskirų žiniasklaidos pranešimų iš uždarų susitikimų nekomentuojame. Galiu pasakyti tiek, kad prezidentė D.Grybauskaitė jokios oficialios paramos nėra išreiškusi, o paraginusi rinkimus vykdyti kuo atviresnius ir demokratiškesnius. A.Lukašenka tai viešai pažadėjo”, – praėjusią savaitę sakė L.Balsys.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyks gruodžio mėnesį.

Lietuva ir Lenkija galėtų kartu kreiptis į Rusiją ir Europos Sąjungą (ES) dėl naftos tiekimo gamyklai Mažeikiuose atnaujinimo, pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

“Didžiausia problema yra geopolitinė. Mažeikiai negauna naftos naftotiekiu. Lietuva jau ne kartą kėlė šią problemą tarptautiniu lygiu. Tačiau jos žodžiai nebuvo išgirsti. Šią pagrindinę “Orlen Lietuva” problemą galima būtų spręsti bendradarbiaujant Lietuvos ir Lenkijos vyriausybėms. Tai galėtų būti bendras kreipimasis į trečiąsias šalis ir į Europos Komisiją”, – interviu Lenkijos laikraščiui “Rzecpospolita” sakė ministras.

Rusija 2006 metų viduryje nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu “Družba” į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Nors oficialus pretekstas buvo remontas, apžvalgininkai tai laiko kerštu už tai, jog bendrovė parduota Lenkijos, o ne Rusijos įmonei.

A.Sekmokas tikino, kad Lietuvos Vyriausybė supranta Lenkijos koncerno “PKN Orlen” valdomos įmonės sunkią finansinę situaciją, bet negali problemų spręsti “lietuviškų firmų sąskaita”.

Ministras pabrėžė, kad logistines problemas sukelia netinkama vieta, kurioje prieš kelis dešimtmečius pastatyta naftos perdirbimo įmonė.

Lenkijai analizuojant galimybes parduoti įmonės akcijas, tikriausiai Rusijos įmonei, A.Sekmokas teigė, kad Vyriausybė sieks, jog sprendimai nesikirstų su Lietuvos interesais.

A.Sekmokas taip pat teigė, jog, Lietuvos Vyriausybės nuomone, planuojamos naujos atominės elektrinės projekte dalyvaus keturios valstybės – trys Baltijos šalys ir Lenkija.

“Manome, kad tai regioninis projektas, kuriame dalyvaus visos keturios minėtos šalys”, – sakė energetikos ministras.

E.Sekmokas sakė tikįs, kad strateginis investuotojas bus pasirinktas lapkričio mėnesį, o jėgainė pradės veikti 2018-2020 metais.

“Šių metų lapkritį planuojame pasirinkti strateginį investuotoją. Jam atsiradus tikime, jog atominė elektrinė Visagine pradės veikti 2018-2020 metais”, – sakė ministras.

“Žinoma, projekto vykdytojas turi būti užsienio investuotojas, kuris turi kvalifikaciją, patyrimo ir finansų. Kai gausime pasiūlymus juos pateiksime savo partneriams, kad galėtume priimti galutinį sprendimą ir įsipareigojimus statyboje. Ateinančiais metais planuojame pasiekti galutinį susitarimą su investuotoju ir partneriais, pasirašyti koncesiją ir sutartis su partneriais”, – kalbėjo A.Sekmokas.

Anot jo, Varšuva yra labai svarbus partneris, ir įgyvendinus projektą Lenkijos šiaurės rytų regionas galėtų būti aprūpintas pigia elektros energija.

Pagal sukurtas sąlygas verslui per metus Lietuva pakilo iš 26 vietos į 23. “Doing Business 2011″ ataskaita skelbia, kad mūsų šalis įgyvendino daugiausia – 5 reformas, lengvinančias verslo veiklą. Jos įvykdytos verslo pradžios, paskolų pasiekiamumo, mokesčių mokėjimo, užsienio prekybos ir verslo uždarymo srityse. Tačiau džiūgauti valdžia nedrįsta, nes prieš kelis mėnesius kita institucija – Tarptautinis vadybos plėtros institutas – smarkiai nuvertino jos veiklos efektyvumą.

„Verslo žinios“ rašo:

“Pagal sukurtas sąlygas verslui per metus Lietuva pakilo iš 26 vietos į 23, „Doing Business 2011“ (DB) ataskaita skelbia, kad mūsų šalis įgyvendino daugiausia – 5 reformas, lengvinančias verslo veiklą. Jos įvykdytos verslo pradžios, paskolų pasiekiamumo, mokesčių mokėjimo, užsienio prekybos ir verslo uždarymo srityse. Ar pajuto išvardytų reformų efektą tie subjektai, kuriems jos buvo skirtos, – kita kalba. VŽ dažnai rašo apie uždarytas prieigas prie bankų paskolų, kurių pasiekti neįmanoma ir su valstybės garantijomis, tačiau verslas paliudys, kad iki 15% sumažintas pelno mokestis ar laiku ištaisyta klaida dėl individualių įmonių apmokestinimo sudaro sąlygas jam kvėpuoti lengviau.”

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) sako, kad neišspręsti Lenkijos ir Lietuvos klausimai kenkia dvišaliams santykiams.

Varšuva reiškia didėjantį nepasitenkinimą, jos supratimu, Vilniaus nenoru spręsti senas su lenkų mažuma Lietuvoje ir lenkams priklausančia naftos perdirbimo gamykla susijusias problemas.

“Aš manau, faktiškai, mūsų santykiai su Lietuva jau daugelį metų buvo tokie, tačiau tik dabar jie yra tinkamai apibūdinti”, – interviu Lenkijos radijui sakė R.Sikorskis, atsakydamas į klausimą, kodėl vyriausybė prašneko apie blogėjančius dvišalius ryšius.

“Mes jau daug metų turime tam tikrų neišspręstų problemų katalogą ir norėtumėme matyti savo santykius geresnės formos”, – sakė jis.

Varšuva reiškia susirūpinimą maždaug 6-7 procentus gyventojų sudarančios lenkų mažumos teisėmis Lietuvoje, pradedant jų pavardžių rašyba ir baigiant ginčais dėl žemės ar išsilavinimo.

Įtampą kelia ir Varšuvos reikalavimas, kad Vilnius užtikrintų palankias sąlygas Lenkijos koncernui “PKN Orlen” priklausančiai naftos perdirbimo įmonei apsirūpinant nafta.

“Lenkija tvirtai palaikė Lietuvos siekius tapti ES ir NATO nare ir nuo to laiko buvo ištikima jos partnerė. Tačiau mainais mums neatsakoma tuo pačiu”, – sakė Varšuvoje įsikūrusio Tarptautinių santykių centro vadovas Eugeniuszas Smolaras (Eugeniušas Smolaras).

Pasak jo, Lenkija priėjo prie išvados, kad Lietuva tiesiog sąmoningai delsia.

“Lenkijos vyriausybė išreiškia savo nusivylimą ir mes galime tikėtis, kad šis klausimas netrukus bus nagrinėjamas ES lygiu”, – sakė jis.

2,6 mlrd. eurų lenkams kainavusi naftos perdirbimo įmonė buvo didžiausia kompanijos “PKN Orlen” investicija užsienyje. Ją kompanija įsigijo iš dabar nebeegzistuojančios rusų naftos kompanijos “Jukos”, o tai buvo laikoma strategiškai Lenkijai ir Lietuvai naudingu žingsniu. Tačiau Rusijai uždarius naftotiekį, naftos perdirbimo gamykla taip ir neatnešė laukto pelno.

“Čia Lietuva taip pat turi įsipareigojimų… jie irgi nebuvo įvykdyti”, – pridūrė R.Sikorskis.

+370 5 2058525 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058525

Kitų valstybių raginimai spręsti tautinių mažumų problemas Lietuvai nereikalingi, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

“Vilnijos kraštas yra labai svarbus Lietuvai. Tautinių mažumų, etninių grupių gyvenimas Lietuvoje yra Lietuvos istorinis ir kultūrinis turtas ir todėl tam skiriame daug dėmesio. Tam dėmesio skyrimui mums visai nereikia paraginimų iš vienų ar kitų sostinių”, – sakė Vyriausybės vadovas.

Praėjusios savaitės pabaigoje lenkų žiniasklaida paskelbė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą, kuriame, Vilnius kritikuojamas už nenorą reaguoti “į Lenkijos draugiškus gestus” ir “gerbti lenkų mažumą Lietuvoje”.

A.Kubilius nuomone, Lenkijos pusė galbūt per karštai reaguoja į problemas, kurios žinomos 15 metų.

“Sakysime, kai kurios problemos, kurios yra žinomos paskutinius 15 metų, būtent šiuo metu keliamos. Tai mus šiek tiek stebina, bet mes tikrai matome tas problemas, kurios mums rūpi”, – tvirtino A.Kubilius.

Premjeras teigė, kad problemos galėtų būti sprendžiamos “taikant tokius pat standartus, kokius galima matyti pas kaimynus”.

Anot lenkų žiniasklaidos, oficialioji Varšuva pareiškė, jog “su didėjančiu nerimu stebi dviejų šalių santykių vystymąsi” ir žada “imtis diplomatinių veiksmų Lietuvos lenkų atžvilgiu”.

“Apgailestaujame, jog draugiški mūsų veiksmai pastaraisiais metais nesulaukė adekvačios reakcijos iš Lietuvos”, – rašė Lenkijos URM atsakydama į spaudos agentūros PAP klausimus apie Vilniaus ir Varšuvos santykius.

Kinijoje, Šanchajuje, vykstančioje pasaulinėje parodoje “Expo 2010″ Lietuvos paviljoną jau aplankė daugiau kaip 5 milijonai lankytojų, teigia šalies dalyvavimą parodoje organizuojanti Aplinkos ministerija.

Nuo gegužės 1-osios veikiančioje parodoje kasdien Lietuvos paviljoną aplanko apie 37 tūkst. žmonių.

Parodoje pirmadienį surengtoje Lietuvos nacionalinėje dienoje, kurią oficialiai atidarė prezidentė Dalia Grybauskaitė, pakviesti dalyvauti pasaulyje gerai žinomi lietuviai: stipriausias planetos žmogus Žydrūnas Savickas, krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, buvęs Kinijos krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas.

Lietuvos nacionalinę dieną užbaigs šalies kolektyvų ir atlikėjų koncertas. Ansamblis “Lietuva” supažindins su liaudies šokiais ir dainomis. Regimantas Šilinskas atskleis lietuvių liaudies instrumento – skrabalų – unikalumą. Saksofonininkas Petras Vyšniauskas improvizuos liaudies dainų temomis. Solinius kūrinius atliks dainininkas Česlovas Gabalis. Lietuvos ekspozicijos lankytojams pristatyti ir vieni seniausių lietuvių liaudies rankdarbių – austos bei pintos tautinės juostos, teigia ministerija.

Lietuvos paviljono simboliu pasirinktas oro balionas. Parodos svečiai kviečiami leistis į įsimintiną skrydį per mūsų šalį, kurioje modernūs pastatai, atspindintys miestų pažangą, puikiai įsilieja į senosios architektūros pastatų ansamblį.

Paviljone taip pat galima paskanauti lietuviškų didžkukulių, kitų tradicinių patiekalų, alaus.

Paviljone eksponuojama ir iš sostinės Katedros aikštės į Kiniją atkeliavusi plytelė “Stebuklas”. Ant jos atsistoję lankytojai gali apsisukti tris kartus aplink savo ašį, užrašyti norą popieriaus skiautėje ir įmesti ją į tam skirtą dėžutę oro baliono krepšyje.

“Krepšinio kampe” pristatomas kitąmet Lietuvoje vyksiantis Europos krepšinio čempionatas. Čia parodos lankytojai gali išmėginti rankos taiklumą mėtydami į krepšį.

“Expo 2010″ baigiasi šią savaitę.