Europarlamentaras Vytautas Landsbergis diskusijoje apie dvikalbius užrašus siūlo nepamiršti, kad tai nėra tik Lietuvos ir Lenkijos problema – esą į šį klausimą dažnai žiūrima per siaurai.

“Įsileidę į valstybinį įstatyminį reguliavimą, mes iš karto gausime kitą kandidatą su užrašais kirilica”, – šeštadienį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje dėstė V.Landsbergis.

“Lenkai kai kurie protingesni supranta, kodėl mes atsargiai žiūrime į tokias perspektyvas ir kodėl mums tai būtų labai jautri vieta. Iš tikrųjų jautresnė, negu pavyzdžiui, lenkiškas užrašas”, – kalbėdamas apie tautinių mažumų padėtį Rytų Lietuvoje sakė V.Landsbergis.

Lenkijos politikai ne kartą yra raginę Lietuvą įteisinti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis, leidžiant dokumentuose rašyti raidę w, kuri populiari lenkų kalboje, bet kurios nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.

Kritikai sako, kad rašyba nelietuviškais, nors ir lotyniškos abėcėlės, rašmenimis gali prieštarauti Konstitucijos nuostatai dėl valstybinės lietuvių kalbos.

Apžvelgdamas Rytų Lietuvos situaciją, V.Landsbergis taip pat aiškino, kad Vilniaus rajone yra politinių jėgų politikų, dirbančių šio regiono izoliacijai.

Jo teigimu, ten gyvenantys lietuviai yra šantažuojami leisti savo vaikus į lenkiškas mokyklas ar darželius.

“Tai yra toks socialinis šantažas. Net mažas teroras. Ir vis tiek žmonės veda vaikus į lietuviškus darželius ir lietuviškas mokyklas, net patirdami tuos perspėjimus, gąsdinimus. Tai nuteikia šiek tiek optimistiškiau, kad gyvenimas turi ir sveikų pagrindų”, – šeštadienį sakė V.Landsbergis.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos lenkų problemos yra Lietuvos vidaus reikalas ir tai nėra trikdis geriems Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams, kaip dažnai bandoma pateikti.

“Didieji broliai niekada nebūna visai patenkinti, svarbu, kad mes patys būtume patenkinti ir sąžiningi tuo, ką darome tų žmonių gerovei”, – dėstė V.Landsbergis

A.Kubilius savo ruožtu aiškino, kad Rytų Lietuvos regionui, kuris esą darosi vis uždaresnis bei atsilieka ekonominiu ir socialiniu išsivystymu nuo analogiškų rajonų prie didžiųjų Lietuvos miestų, reikia skirti ypatingą dėmesį.

A.Kubiliaus manymu, būtina į šį regioną pritraukti investicijas, spartinti struktūrinių fondų įsisavinimą ir nedelsiant spręsti tokias įsisenėjusias problemas kaip nedarbas, žemės nuosavybės atkūrimas.

“Jeigu visoje Lietuvoje nuosavybės yra grąžinta 98 proc. žemės, Šalčininkų rajone 95 proc., tai Vilniaus rajone tik 80 proc.”, – pažymėjo premjeras.

A.Kubilius taip pat akcentavo būtinybę vietinei valdžiai rūpintis Rytų Lietuvos regione gyvenančios lietuvių mažumos poreikiais taip, kaip esą tai daro Vyriausybė nacionaliniu mastu lenkų mažumos atžvilgiu.

+370 5 2058531 begin_of_the_skype_highlighting              +370 5 2058531

Išsaugoti Lenkijos didžiausio naftos koncerno “PKN Orlen” investicijas Mažeikiuose yra Lietuvos interesas, teigia paskirtoji šalies ambasadorė Lenkijoje Loreta Zakarevičienė.

“Tikiuosi, kad problemos bus išspręstos. Jeigu gerai žinau, “PKN Orlen” nesvarstytų traukimosi galimybių, jeigu investicija nebūtų nuostolinga ir neštų grąžos. Man atrodo, kad išsaugoti šį projektą tokį, koks jis yra dabar, yra Lietuvos interesas. Kita vertus, “PKN Orlen” pasamdyto konsultanto – japonų “Nomura” – išvados bei rekomendacijos šiek tiek apribos politinių spekuliacijų šia tema srautą ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje, bet ir Rusijoje. Man nesinorėtų, kad “PKN Orlen” pasitrauktų iš Mažeikių. Tačiau, iš kitos pusės, nemanau, kad net koncerno pasitraukimas kaip nors neigiamai veiktų dvišalius santykius”, – interviu “Verslo žinioms sakė ambasadorė.

Anot L.Zakarevičienės, visi supranta, kad “PKN Orlen” investicija Mažeikiuose yra geopolitinis projektas.

“Mums buvo labai svarbu, kad lenkai ateitų į Mažeikius, gal net svarbiau nei lenkams. Tačiau Lietuvoje vėliau vyko kažkas nepaprasto. Simboliškai apibrėžiant: pasirašoma sutartis, tuojau pat “Lietuvos geležinkeliai” išardo 19 kilometrų ilgio atšaką į Latviją, kad “Orlen Lietuva” turėtų kuo siauresnes eksporto galimybes, padidina tarifus į Baltarusiją… Taigi Lietuvos politikai sveikina šalies saugumui svarbią investiciją, o įvairios interesų grupės kaišioja pagalius į ratus”, – sakė ambasadorė.

“PKN Orlen” rugpjūčio viduryje pasirinkus Japonijos investicijų banką “Nomura” patarėju “Orlen Lietuvos” likimo klausimais, vėl pasklido kalbos apie galimą Lietuvos naftos perdirbimo komplekso pardavimą.

Neįvardyti Rusijos įmonių atstovai teigia, kad “Orlen Lietuvos kaina gali siekti iki 750 mln. JAV dolerių. Tačiau “PKN Orlen” lyg ir leidžia suprasti, kad sandoris galėtų būti įgyvendintas, jeigu kaina viršytų 2 mlrd. JAV dolerių.

Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus deklaruojamas tikslas nuo 2014 metų prisijungti prie euro zonos yra ambicingas, tačiau įgyvendinamas, tvirtina Skandinavijos finansų grupės “Swedbank” analitikai.

“Swedbank” parengtoje naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad šalies Vyriausybės ketinimai kitąmet fiskalinį deficitą sumažinti iki 6 proc., o 2012 metais – iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra įgyvendinami, tačiau pareikalaus papildomų konsolidavimo priemonių.

Teigiama, kad Lietuvai reikės ieškoti galimybių ir dar labiau sumažinti išlaidas, ir padidinti biudžeto pajamas. Mokesčių didinimo arba naujų mokesčių įvedimo galimybės vertinamos skeptiškai, todėl daugiau dėmesio siūloma skirti efektyvesniam valstybės turto valdymui, darbo santykių liberalizavimui bei kovai su šešėline ekonomika ir kontrabanda.

Siekiant mažinti valstybės išlaidas, “Swedbank” analitikai rekomenduoja ieškoti galimybių mažinti valstybės išlaikomų įmonių ir institucijų darbuotojų skaičių, užtikrinant efektyvias viešąsias paslaugas.

Banko analitikų teigimu, 2011 metais vyksiantys savivaldos, o 2012 metais – Seimo rinkimai neturėtų pakeisti Vyriausybės nuostatų dėl viešųjų finansų stabilumo svarbos ir nepaskatins išlaidavimo.

Lietuvai nepavyko 2007 metais prisijungti prie euro zonos dėl Mastrichto sutarties kriterijus viršijusios infliacijos.

Parduotuvėse kylant maisto produktų kainoms, prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pokalbiui kviečiasi Konkurencijos tarybos pirmininką Joną Rasimą.

„Kainų augimas kelia didelį rūpestį prezidentei. Pokalbio metu prezidentė tikisi sužinoti, kokių priemonių Konkurencijos taryba ketina imtis, kad kainų augimas būtų pažabotas“, – sakė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Praėjusią savaitę D.Grybauskaitė pareiškė, kad jos netenkina valstybės institucijų darbas, tiriant maisto produktų brangimo priežastis. Ji teigė, jog daugelis žinybų „neatlieka savo darbo“, tarp jų – ir Konkurencijos taryba.

Premjeras Andrius Kubilius Konkurencijos tarybą įpareigojo atlikti specialų tyrimą, po kurio paaiškės, kokių veiksmų bus imtasi. J.Rasimas tuomet teigė, jog pirmiausia norima ištirti maisto produktų kainų pokyčius.

Prekybos tinkluose maisto produktų kainos rugsėjį šoktelėjo nuo kelių iki keliasdešimties procentų – pabrango beveik visi maisto produktai. Prekybos tinklai tikino, kad nekito tik mėsos ir jos gaminių kainos.

Naujienų agentūra BNS praneša:

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Konkurencijos tarybos pirmininku Jonu Rasimu aptarė maisto brangimo priežastis ir priemones kainų didėjimui pažaboti ir vartotojų interesams apginti.

Prezidentės teigimu, Konkurencijos tarybos vadovo pateikta informacija apie prekybos tinklų pelno maržų augimą rodo nepateisinamą vartotojų išnaudojimą.

“Būtiniausių maisto produktų kainų sąskaita sunkmečiu didėjantys prekybos tinklų pelnai yra įžūlus vartotojų išnaudojimas. Toks prekybos centrų elgesys netoleruotinas ir nepateisinamas”, – pabrėžė Prezidentė.

Jeigu prekybos centrai ir toliau didinsis pelnus būtiniausių maisto produktų kainų sąskaita, Prezidentė svarstys galimybę prekybininkų antkainius reguliuoti įstatymu.

Konkurencijos taryba kartu su Žemės ūkio ministerija per maisto produktų rinkos informacinę sistemą įpareigota viešai skelbti visų prekybos centrų maisto prekių kainas, kad žmonės galėtų jas palyginti.

Prezidentės teigimu, taip pat turi būti griežtinama atsakomybė už draudžiamus susitarimus, nes šiuo metu baudos neproporcingos visuomenei daromai žalai. Prezidentė kartu su Konkurencijos taryba teiks Konkurencijos įstatymo pataisas, kuriomis siūlys didinti baudas už draudžiamus susitarimus ir numatyti asmeninę įmonės vadovo atsakomybę už vartotojų teises pažeidžiančius susitarimus.

Konkurencijos taryba įpareigota atidžiau ir operatyviau tirti draudžiamų susitarimų apraiškas.

„Respublika“ rašo:

„Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius.

Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

“45 procentai, mūsų nuomone, tikrai yra pakankamas antkainis, kartu tai yra tam tikras saugiklis, padedantis apginti vartotojus, – sakė “Respublikai” vienas iš Kainų įstatymo pakeitimo projekto iniciatorių Seimo narys Valentinas Mazuronis. – Juolab kad šiandien prekyba maisto produktais realiai yra monopolizuota – ją yra pasidaliję 4 prekybos tinklai. Mano asmeniniu įsitikinimu, egzistuoja tam tikri susitarimai, ir antkainiai yra gerokai užkelti”.

Anot parlamentaro, valstybė turi imtis ribojimų, nes maistas yra pirmo būtinumo prekė, o kainos kyla tuo metu, kai žmonių pajamos katastrofiškai mažėja.

“Remiamės dar ir tuo, kad panašūs žingsniai jau padaryti vaistų prekyboje. Dėl to, Vyriausybės teigimu, vaistų kainos sumažėjo daugiau nei 10 procentų”, – pateikė palyginimą V.Mazuronis.

Nesilaikantiems įstatymu numatyto antkainių ribojimo siūloma taikyti baudas, kurios siektų iki 5 proc. įmonės mėnesio apyvartos.

Įstatymas nebūtų taikomas mažoms ir labai mažoms įmonėms, kuriose dirba iki 10 žmonių ir kurių metinė apyvarta neviršija 7 mln. litų – taip esą būtų apsaugotos mažos parduotuvėlės“.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Prasti reikalai Lietuvoje šį rudenį: nedarbas, kas dirba, atlyginimai sumažinti, o dar ir maistas brangsta. Turbūt prasčiau negu Ispanijoje, jau nekalbant apie Belgiją.

Bet kai kas Lietuvoje ir geriau. Per visoje Europoje praėjusią savaitę rengtas protesto akcijas prieš skurdinimą Vilniuje nebuvo paralyžiuotas transportas kaip Belgijoje, nedužo vitrinos kaip Ispanijoje.

Pastovėjo saujelė profsąjungiečių prie valdžios įstaigų kaip į kampą pastatyti neklaužados moksleiviai ir ramiai išsiskirstė nešini grėsmingais reikalavimais, išrašytais ant transparantų.

Viename reikalaujama iš valdžios minimalią algą didinti iki 1000 litų, kitame – duoti žmonėms darbo, neatiminėti pensijų. Niekas nesiginčys, geri reikalavimai, tik štai bloga valdžia, kaip visuomet, jų neišgirs. Nedidins algų, neparūpins darbų, nemokės didesnių pensijų.

Vargu ar bus išgirstas tautos balsas ir dėl kito reikalavimo, išraityto ant transparantų: „Reikalaujame nedidinti kainų!”

Be jokios rizikos galima lažintis: kainos toliau augs.

Pienininkai jau pranešė, kad spalį ūkininkams už pieną mokės daugiau, todėl ir taip apie 20 proc. parduotuvėse spėję pabrangti pieno produktai kainuos dar daugiau.

Nerasi pirkėjo, kuriam patiktų, kai tenka mokėti daugiau. Žinoma, pardavėjo jausmai visiškai priešingi. Kaina – tai savotiška pirkėjo noro mokėti kuo mažiau ir pardavėjo siekio parduoti kuo brangiau dvikova, kurią istoriškai visuomet laimi pastarasis. Geriausia, ko įmanoma tikėtis, – kad kainos neaugs sparčiai.

Tačiau valdžia čia beveik nieko negali pakeisti, nebent sumanytų vėl kurti planinį socialistinį ūkį. Todėl kai profsąjungos mojuoja šūkiu „Reikalaujame nedidinti kainų!”, galėtų kelti ir radikalesnį, užtat taiklesnį: „Šalin kapitalizmą, tegyvuoja planinis socializmas!”

Aišku, prekių parduotuvėse neliktų, bet iš valdžios tada būtų galima reikalauti, kad kainos neaugtų. Antraip tai prilygtų reikalavimui, kad Lietuvoje liautųsi lyti.

Tik keista, kad ir pati valdžia pradėjo reikalauti iš verslo nedidinti kainų. Žemės ūkio ministras baksnoja į grūdų ir pieno perdirbėjus, premjeras jam pritaria, o prezidentė rūstauja, kad gerai neprižiūrima visa kainų augimo grandinė.

Aišku iš anksto – nieko doro iš to neišeis. Čia ne užsienio reikalų ministrui duris į Afganistaną parodyti. Gali Konkurencijos taryba nors ir šimtą tyrimų atlikti ieškodama kartelinių susitarimų, kainų augimo valdžia nesustabdys. Tai sugebėtų padaryti nebent patys pirkėjai, jei nustotų pirkti, bet kaip atsisakyti duonos ir pieno gaminių?

Valdžia gali daryti įtaką kainoms nebent mažindama ar didindama PVM.

Atėję į valdžią konservatoriai jį padidino ir, matyt, šiek tiek prisidėjo, kad kainos ūgtelėtų, tiesa, ne iš karto, o kai atlėgo dėl krizės smunkančios rinkos spaudimas gamintojams ir pardavėjams.

Bet žingsnis atgal dabar vargu ar duotų net ir menką efektą – kai kainos kartą padidėja, jos paprastai jau nemažėja.

Be to, netgi nekalbama, kad valdžia galvotų mažinti PVM, kai biudžete žioji milijardais litų skaičiuojamo deficito skylė, kurią trūks plyš reikia lopyti.

Tiesa, yra dar vienas būdas, kai valdžia gali netiesiogiai stabdyti kainų augimą – apkarpydama pensijas, valstybinio sektoriaus darbuotojų algas ir taip sumažindama gyventojų perkamąją galią.

Tačiau viskas jau taip sumažinta, kad, kaip sakoma, daugiau nebėra kur.

Kam tada valdžiai, puikiai žinančiai, kad kainų augimo negalės sustabdyti, vaizduoti, jog tai mėgina daryti?

Matyt, kitaip neišeina, ypač kai artėja savivaldos rinkimai, o žmonės už viską labiausiai pyksta ant valdžios, netgi ir už tai, kad didėja kainos, nors čia ji mažiausiai kalta.

Bet negi pyksi ant Dievo, kad lyja lietus? Pykim ant valdžios ir už tai. Kad bent vaizduotų ką nors daranti, jog nelytų.

„Vakaro žinios“ rašo:

Valstybės vadovams skelbiant atsigavimo ženklus, žmonės stumiami į vis didesnį skurdą. Paradoksas: žmonių atlyginimams tolygiai mažėjant, sunkmečiu visų įmanomų dalykų kainos šovė į neregėtas viršūnes. Analitikų manymu, tai ne tik globalios ekonomikos, bet ir mūsų išrinktųjų neveiklumo, valstybės lėšų grobstymo padarinys. Todėl kainos tikrai nekris, lietuviams išgyventi bus tik sunkiau, o dalis jų toliau bėgs iš Tėvynės.

Politikai linksmina tautą teiginiais, kad lipame iš krizės. Tam valdžios atstovai pasirenka tinkamus statistinius duomenis. Jų tik nedomina reali statistika, kuri rodo, jog vis daugiau žmonių klimpsta į skurdą, o žodį “pragyvenimo lygis” keičia sąvoka “išgyvenimo lygis”. Jis, deja, sparčiai keičiasi ne visuomenės naudai.

Nuo 2009-ųjų pradžios brango viskas – nuo šildymo, dujų, vandens, elektros iki maisto bei kuro. Tiesa, negalima sakyti, kad brango viskas – vis dar pigo darbo jėga, nes mažėjo žmonių atlyginimai.

Skaudžiausiai Lietuvai smogė ES įsipareigojimų vykdymas, kai buvome priversti uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Elektros kainos pakilo apie 20 proc. Žadėti elektros tiltai su Švedija, energetinės sutartys su Lenkija liko tik politikų ateities svajonė. Politikai džiaugėsi bent tuo, kad dalį milijardinių Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo išlaidų ES pažadėjo padengti. Tiesa, europinis fondas jau beveik iššvaistytas, todėl tolesnės “pašalpos” Briuselio dar teks maldauti. Tačiau “Vakaro žinioms” Energetikos ministerijos klerkai šią savaitę prisipažino, kad pinigų IAE uždaryti tikrai atsiras, nes elektros tarifai lietuviams toliau bus didinami.

Lietuvius nuo 2009-ųjų pradžios ypač “džiugino” ir dujininkai. Dujų kainos žmonėms išaugo daugiau nei 30 procentų. Tačiau atsakingos valstybės institucijos bei Energetikos ministerija ramina – kainos kyla teisingai. Mat dujas brangina jų vienintelė tiekėja – Rusija. Todėl padaryti nieko neįmanoma. Tiesa, valdžios planuose – suskystintų dujų terminalo statybos, tai esą leis šių energetinių išteklių kainas sumažinti. Kada terminalas bus pastatytas, nežino nė patys politikai. Todėl kainų mažėjimo artimiausius kelerius metus nedrįsta prognozuoti net didžiausi optimistai.

Kainų didinimo karuselėje bene daugiausia dėmesio Lietuvai skyrė naftos perdirbėjai bei degalų prekeiviai. Degalų kainos nuo 2009-ųjų pradžios Lietuvoje šoko pasiutpolkę – jos, net ir pastaruoju metu kiek nukritusios, per visą laikotarpį išaugo apie 60 procentų. Valdžios atstovai per beveik dvejus metus “Vakaro žinioms” ir visuomenei tik konstatavo, jog “problema yra”, bei žadėjo ja “pasidomėti”. Susidomėjimas tęsiasi iki šiol, o lietuviai gerokai pigesnio benzino važiuoja prisipilti į kaimynines valstybes, taip pat ir į Latviją, kuriai pigesnius nei mums degalus tiekia naftos perdirbimo monopolininkė “Orlen Lietuva” (buvusi “Mažeikių nafta”). Kontrabandininkai kaip niekada džiaugiasi dėl to, jog Vyriausybė kainomis vis dar domisi, bet imtis priemonių joms mažinti neketina. Tiesa, genialiausią mintį, kaip kovoti su galimais karteliais ir naftos monopolijomis, pasiūlė premjeras Andrius Kubilius. Jis visiems patarė prisipirkti elektromobilių. Premjeras pamiršo paminėti, jog lietuvis vidutiniškai per mėnesį į rankas gaudamas 1500 litų, gyvendamas pusbadžiu kelis šimtus tūkstančių kainuojančiai transporto priemonei pinigų sutaupytų gana greit – per maždaug 50-60 metų.

Lietuvos didmiesčių vandens ūkį tvarkančios įmonės sugebėjo įtikinti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), kad krizės metu vanduo turi brangti. Štai priimtas VKEKK sprendimas palaiminti “Kauno vandenų” reikalavimą didinti vandens kainų tarifą nuo 4,46 iki 4,61 lito už kubinį metrą kauniečiams smogs jau nuo lapkričio pirmosios. Per 100 mln. litų kažkur pradanginusi bendrovė “Vilniaus vandenys” taip pat pasiims nuostolius iš vilniečių. VKEKK atstovai pareiškė pritarsiantys kainų didinimui dar šiemet. Tiesa, veikiausiai ne 50 procentų, kaip to norėjo bendrovė, bet iki 20 proc.

Šiluma Lietuvoje taip pat priskirta prie prabangos prekių ir paslaugų. VKEKK duomenimis, šį sezoną lietuviai šildysis brangiau nei praėjusią žiemą. Tiesa, nupjauti radiatorių dauguma lietuvių neturi teisės, todėl jie priversti tenkintis šilumininkų argumentais, jog brangsta degalai, taigi ir šildymas.

Tai, kad maistas Lietuvoje tapo prabangos preke, “Vakaro žinios” skelbė pastaruosius kelerius metus. Nors Švedijos, Suomijos, Olandijos ir kitų turtingų šalių piliečiai pagrindinius produktus perka už tiek pat ar net pigiau nei lietuviai. Nuo 2009-ųjų pradžios, kaip ir anksčiau, brango praktiškai viskas. Premjeras A.Kubilius į tai taip pat sureagavo. Jis paaiškino, jog priežasčių, kodėl maistas brangsta, jis nemato. Todėl dalis lietuvių tęsia itin pamėgtas ekskursijas į Lenkiją, kur produktai kainuoja iki trečdalio pigiau, bei taip remia kaimynų verslą. Kita dalis tenkinasi kruopomis, kurios, beje, taip pat jau tampa neįperkamos.

Profesoriaus akademiko Antano Buračo komentaras:

„Lietuvoje valdžių keitimasis neišėjo į gera, nebuvo sukurta fermerinės žemdirbystės sistema. Mūsų žemdirbiai ilgą laiką buvo nepajėgūs, alinami perdirbėjų dar iki dabar. Valstybės mastu maisto problema nėra sprendžiama, nors tai įmanoma. Įsivaizduojama, kad viską reikia palikti rinkos savieigai, kad ji – visagalė. Nors ekonomikoje pripažįstama, kad bent minimalus reguliavimas turi būti.

Taip, pagal pragyvenimo lygį už resursus mokame turbūt daugiausia ES. Energetika taps tuo centru, kuris valstybės bankroto sąlygomis darys valstybės išlikimą labai problemišką. Per energetiką tapome moderniai okupuota šalimi. Kas liko iš jos: dujų tinklai išparduoti, juos faktiškai kontroliuoja Rusija. Naftotiekį užsuko. Dėl elektros energijos – susidūrėme su grėsme, kad kainos bus vėl diktuojamos: šalia yra planai statyti Kaliningrado srityje atomines elektrines, kad būtų užkirstas kelias lietuviškos energijos gamybai. Atsiranda viltis Lietuvai dėl ES planų padengti elektros, dujotiekio atšakos iš Lenkijos išlaidas. Bet tai – tik teorinis sprendimas, be konkretaus projekto.

Ekonomistai stengiasi atkreipti dėmesį į biudžeto disbalansą, kai biudžeto išlaikomo biurokratinio aparato atlyginimai krito mažiau, nei augo biudžetas, dėl to didėja valstybės skolos. Artimiausią dešimtmetį kasmet vien grąžinti reikės po 5-6 mlrd. litų skolų, o vilties, iš kur jas grąžinti, nėra, bendroji skola turės didėti. Todėl ir paremti skurstantiesiems dėl augančių kainų nebus išteklių, iškils tiesioginiai valstybės bankroto požymiai. Dėl maisto – mus gelbsti tik tai, kad nuo sovietmečio žmonės įprato išgyventi patys augindami produkciją sau. Tai padeda išlikti.

Yra ir globalios kainų kilimo tendencijos, nes senka natūralūs ištekliai – dujos, nafta. O žmonijos mastu mažai naudojame atsinaujinančių šaltinių. Maisto kainų kilimas taip pat susijęs su kuro kainomis, tai lemia ir milžiniškų tautų – Indijos ir Kinijos – perkamosios galios augimas, jos pradeda naudoti ne tik ryžius, bet ir kitus produktus, grūdus.

Tačiau Lietuvoje matau akivaizdų disbalansą tarp kontrolės (taip pat kainų) valstybėje ir tarp institucijų sprendimų. Atskleidžiamas turto iššvaistymas, ypač viešųjų pirkimų sistemoje – kad ir “Vilniaus vandenų” istorija. Aferos yra dangstomos. O valstybės išlaidos sukraunamos ant vartotojų pečių, kyla kainos. Problema užtrinama, kalbama tol, kol iškyla naujas skandalas. Jiems išaiškinti nesiimama priemonių. Skandalų yra ir Europoje. Bet, pavyzdžiui, buvęs Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas dar dabar atsipirkinėja už prieš dešimtmečius padarytas nuodėmes, senatis ten politinio aferizmo neveikia. Pas mus kukliai nutylimi ir buvusios valdžios nusikaltimai tikintis, kad jie bus nutylimi ir į valdžią atėjus naujai daugumai. Valstybei padarytus nuostolius padengia žmonės, auginama valstybės skola, o žmonės skurdinami, kainos auga.

Energijos, mineralinių išteklių kainos gali tik didėti. Tai tinka ir maistui. Didėti turėtų ir žmogiškųjų išteklių kaina, gal pigs apranga, būstas. Tačiau tendencijos daug džiaugsmo neteikia. Vienintelė viltis – neatsilikti nuo civilizacijos tempo, nes būtent kvalifikacijos trūkumas lemia valstybės nuskurdimo lygį.“

Preliminariais “AutoTyrimų” duomenimis, gautais pagal ES reglamentuotą metodiką išanalizavus “Regitros” pateiktus pradinius duomenis, 2010 m. rugsėjį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) rinka išaugo 53% iki 826 vnt. Kaip ir praeitą mėnesį, šį augimą daugiausiai lėmė suaktyvėjusi paklausa bei maža palyginamoji bazė: pernai rugsėjį šalyje buvo įregistruoti tik 539 nauji automobiliai.

Rugsėjį asmeninių automobilių (M1) registravimas išaugo 44% iki 724 vnt., o lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1) – padidėjo beveik tris kartus (+191%) iki 102 vnt., tad jau galima pradėti kalbėti apie prasidedantį šalies ūkio atsigavimą.

Praeitą mėnesį Lietuvoje lyderio poziciją išsaugojo “Volkswagen” (137 vnt.), antrąją vietą užėmė “Toyota” (123 vnt.), o trečioje liko “Škoda” (80 vnt.). Tarp prestižinių markių toliau pirmavo BMW (22 vnt.).

Rugsėjį populiariausi asmeninės paskirties (M1) modeliai buvo “Nissan Qashqai” (58 vnt.), “Škoda Octavia” (48 vnt.) bei “Subaru Legacy/Outback” (45 vnt.). Tarp lengvųjų komercinių (N1) modelių pirmavo “Toyota Hilux” (22 vnt.).

2010 m. sausio-rugsėjo mėnesiais Lietuvoje iš viso įregistruotas 5’841 naujas lengvasis automobilis, t.y. 10% mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2009 m. (6’519 vnt.).

Rugsėjį šalie rinkoje debiutavo daug naujų modelių: maži visureigiai “Dacia Duster”, “Mitsubishi ASX”, “Mini Countryman” bei “Nissan Juke”, sportiškas kupė “Audi RS5″, o taip pat mažas krovininis automobilis “Piaggio Porter”.

Rusija įžvelgia problemų dėl karinio tranzito iš Rusijos Kaliningrado srities per Lietuvą į likusią Rusijos teritoriją, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Anot ministro, susitikime su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu išgirdęs šias pastabas, jis paprašė problemų sąrašo, nes Lietuva kol kas jokių problemų nemato.

“Supratau, jog kolegai S.Lavrovui atrodo, kad karinis tranzitas iš Karaliaučiaus per Lietuvą į Rusiją vyksta ne taip, kaip jie norėtų. Nuskambėjo siūlymas, kad gal reikia ekspertams susėsti ir pakalbėti”, – dienraščiui “Lietuvos rytas” sakė A.Ažubalis.

“Pasakiau: duokite problemų sąrašą, o tuomet pažiūrėsime, ar jis vertas ekspertų dėmesio. Kol tokio sąrašo nėra, niekas nesės prie stalo, nes mes manome, kad tranzitas veikia gerai ir jokių problemų nėra”, – pridūrė ministras.

A.Ažubalis ir S.Lavrovas buvo susitikę Niujorke, kur abu dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos darbe.

Lietuva ir toliau remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir jos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, ketvirtadienį Niujorke susitikusi su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu.

“Lietuva ir toliau remia Gruzijos teritorinį vientisumą ir jos siekį tapti ES bei NATO nare. Be jokios abejonės, Gruzijos eurointegracinės ir narystės NATO perspektyvos labiausiai priklausys ir nuo pačios Gruzijos namų darbų, kuriuos ši šalis turi atlikti, ypač siekiant Laisvos prekybos sutarties su ES”, – sakė Lietuvos vadovė.

Ji pabrėžė, kad Lietuva pasirengusi ir toliau dalytis savo patirtimi su Gruzija tiek, kiek ši šalis pageidaus, pranešė Prezidentūra.

Primenama, kad Lietuva šiais metais inicijavo ES projektą, padėsiantį Gruzijai geriau pasirengti priimti ES techninę pagalbą. Be to, nuolat padedama Gruzijai stiprinti administracinius gebėjimus vidaus reikalų, žemės ūkio, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse, teikiama parama nuo karo nukentėjusiems Gruzijos gyventojams. Gruzijoje veikia Lietuvos inicijuotas NATO Patikos fondas sprogmenų naikinimui ir medicinos reabilitacijai užtikrinti, kurį remia ir daugelis kitų Aljanso šalių.

Lietuvos ir Gruzijos vadovai dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 65-ojoje sesijoje Niujorke.

Niujorke D.Grybauskaitė taip pat dalyvauja Demokratijų bendrijos ir Pasaulio moterų lyderių tarybos organizuotoje diskusijoje “Moterys – svarbi demokratinio valdymo jėga”.

Lietuvos prezidentė taip pat sakys kalbą visuotiniuose JT Generalinės Asamblėjos 65-osios sesijos debatuose, dalyvaus JT Generalinio sekretoriaus Ban Ki Moon (Ban Ki Muno) rengiamuose pietuose valstybių vadovams.

Plėtodamos skaitmenines technologijas Lietuva ir kitos neseniai į Europos Sąjungos (ES) įstojusios Rytų Europos valstybės turi privalumų, nes jų neslegia senos ir brangios infrastruktūros našta, teigia Europos Komisijos pareigūnas.

Kita vertus, Europos Komisijos Informacinės visuomenės ir žiniasklaidos generalinio direktoriaus pavaduotojas Antti Peltomaki (Antis Peltomakis) BNS sakė, kad Lietuva dar neišnaudoja visų bendradarbiavimo galimybių tyrimų srityje.

“Kalbant apie informacijos ir komunikacijos technologijas, kai kurioms naujosioms ES šalims narėms gali būti naudinga, kad jos neturi “palikimo sistemų”. Daugelis senųjų narių turi brangias skirtingas sistemas, todėl jas nedelsiant pakeisti yra sudėtinga”, – per vizitą Vilniuje sakė EK pareigūnas.

Anot jo, Lietuvos žingsniai plečiant 4G mobiliojo ryšio tinklą rodo, kad šalis “gali praleisti kelis etapus ir iškart atsidurti viršuje”.

Pasak A.Peltomakio, Lietuva dar galėtų geriau išnaudoti bendradarbiavimo galimybes tyrimų srityje. “Kalbant apie bendradarbiavimą Europos tyrimų srityje, Lietuva dar nepilnai išnaudojo galimybes. Žinoma, suprantu, kad tai iš dalies lemia Lietuvos informacijos ir telekomunikacijų įmonių dydis – jos nėra didelės tarptautinės kompanijos, kurios jau investuoja į tyrimus”, – tvirtino svečias.

Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad būtina daugiau investuoti į interneto saugumą, siekiant paskatinti elektroninę prekybą. Tyrimai rodo, kad Lietuva šioje srityje gerokai atsilieka nuo ES vidurkio – elektronine prekyba naudojasi daugiau nei trečdalis visų europiečių ir tik dešimtadalis lietuvių.

A.Peltomakis taip pat sakė, kad būtina dėti daugiau pastangų, skatinant e-sveikatos apsaugą. “Šiandien technologijos yra, bet daugiausia kliūčių yra administracinės arba politinės. Socialinės ir sveikatos apsaugos sektorius reguliuojamas visose valstybėse narėse labai skirtingai”, – teigė jis.

Komentuodamas galimą skaitmeninių technologijų plėtrą sveikatos apsaugos srityje, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas nurodė tokias galimybes kaip sunkiai sergančių pacientų stebėjimas nuotoliniu būdu arba duomenų apie asmens sveikatos istoriją pateikimas elektroniniu būdu, taip sudarant galimybę informaciją sužinoti įvairiose Europos šalyse.

A.Peltomakis Vilniuje pristatė šiemet Europos Komisijos paskelbtą skaitmeninę darbotvarkę, kurioje numatyti septyni prioritetiniai tikslai: nauja bendroji rinka, suteiksianti galimybę naudotis skaitmeninės eros privalumais, pavyzdžiui, supaprastinant leidimų naudotis autorių teisių saugoma medžiaga išdavimą, geresni IRT standartai ir sąveika, didesnis pasitikėjimas ir saugumas, galimybė visiems europiečiams naudotis sparčiuoju ir itin sparčiu internetu, investicijų į mokslinius tyrimus skatinimas; europiečių skaitmeninių įgūdžių gerinimas, informacinių ir ryšio technologijų naudos visuomenei didinimas.

Lietuvos Vyriausybė ir JAV informacijų technologijų kompanija IBM ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl mokslinių tyrimų centro steigimo Lietuvoje.
Remdamosi susitarimu, Ūkio ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigs naują IBM tyrimų centrą, o IBM prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.
“Susitarimas su IBM yra didelis Lietuvos laimėjimas, suteiksiantis žymų postūmį strateginei ekonomikos proveržio krypčiai – aukštųjų technologijų plėtrai”, – sako premjeras Andrius Kubilius.
Pasak jo, šis susitarimas padės išspręsti dar vieną šalies mokslo problemą – mokslo komercinimą.
“Šis susitarimas suteikia galimybę dalintis įgūdžiais, turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe ir resursais, kad pasiektume bendrus mokslinių tyrimų tikslus nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės srityse”, – pranešime sakė “IBM Research Partnerships” viceprezidentas Tomas Reevesas.
Jis teigė, kad IBM visame pasaulyje dirba su vyriausybėmis, akademinėmis institucijomis bei verslo atstovais – jau 17 metų iš eilės koncernas pirmauja pasaulyje pagal užregistruojamų patentų skaičių. 2009-aisiais IBM išradėjai gavo 4914 patentų.
Vyriausybė teigia, jog “šimtus” pasaulinio lygio mokslininkų turinti Lietuva neturi patirties, kaip tyrimų rezultatus paversti patentais. Pernai moksliniams tyrimams šalyje išleista 700 mln. litų, o pateikta tik 13 paraiškų Europos patentui gauti.
Anot A.Kubiliaus, Lietuva siekia per penkerius metus užregistruoti ne mažiau kaip 150 bendrų patentų.
Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais, įskaitant intelektualinę nuosavybę, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros komercinimą, pavyzdžiui, patentus, licencijas, prototipus, produktus.
Lietuvos IBM tyrimų centras taip pat pasitelks inovacijų plėtros srityje dirbančius mokslininkus iš Vilniaus, Kauno technologijos ir Kauno medicinos universitetų, taip pat Santariškių bei KMU klinikų.
Susitarime taip pat numatyta, jog kitąmet Šveicarijoje ketinamame atidaryti moderniausiame nanotechnologijų centre Lietuvos ir IBM mokslininkai pradės dirbti integruotos fotonikos, naujųjų fotonikos medžiagų ir nanomodeliavimo srityse. Tyrėjai iš IBM laboratorijų Haifoje (Izraelis) bendradarbiaus su Lietuvos mokslininkais įvairiuose sveikatos apsaugos srities tyrimuose, kuriais siekiama tiksliau diagnozuoti ir sėkmingiau gydyti gyvybei pavojingas, pavyzdžiui, širdies-kraujagyslių ligas.
Sutartį pasirašė ūkio ministras Dainius Kreivys kartu su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi ir kompanijos IBM viceprezidentas Thomas Reeves (Tomas Ryvsas).
Susitarimas numato, kad bus įkurtas valstybės valdomas Lietuvos IBM tyrimų centras, kuriam iš Europos Sąjungos paramos, valstybės biudžeto ir bankų paskolų per artimiausius penkerius metus numatoma skirti apie 215 mln. litų.
Pasak patikimų šaltinių, IBM kvies centre dirbančius Lietuvos mokslininkus stažuotis jos centruose JAV, tačiau IBM nesuteikia garantijų, kad baigus stažuotes mokslininkai grįš dirbti į Lietuvą. Baiminamasi, kad taip iš Lietuvos gali “nutekėti” gabiausi ir daugiausia pasiekę mokslininkai.
Informacijos technologijų bendrovės IBM grynasis pelnas praėjusiais metais, palyginti su
1999-aisiais, išaugo 16 proc. ir siekė 8,1 mlrd. JAV dolerių (32,4 mlrd. litų).
Korporacijos 2000 metų uždarbis vienai akcijai buvo 4,44 JAV dolerio (17,76 lito), pranešama IMB išplatintame pranešime spaudai. Sėkmingiausias IBM korporacijai buvo praėjusių metų ketvirtasis ketvirtis, per kurį jos pelnas buvo 2,7 mlrd. JAV dolerių (10,8 mlrd. litų) – 28 proc. didesnis, palyginti su 1999 metų paskutiniu ketvirčiu.
Dar prieš savaitę, atsižvelgdami į pesimistinę viso rinkos sektoriaus padėtį, rinkos analitikai prognozavo prastus rezultatus ir IBM korporacijai. Buvo spėjama, jog IBM pardavimų
skaičius sumažės nuo 25,3 mlrd. iki 24,5 mlrd. JAV dolerių (nuo 101,2 mlrd. iki 98 mlrd. litų).
Prieš kelerius metus atlikusi tyrimus IBM prognozavo, kad vis didesnė informacijos technologijų rinkos varomoji jėga bus paslaugos ir sprendimai, o ne produktai. Buvo manoma, kad rinkos plėtimąsi iš esmės garantuos galingos tarnybinės stotys, o ne asmeniniai kompiuteriai. 2000 metais elektroninės paslaugos jau sudarė apie 50 proc. korporacijos IBM apyvartos. “IBM Lietuvos” direktorius Povilas Banaitis sakė, kad IBM padalinio Lietuvoje veiklos rezultatai atitinka visos korporacijos veiklos rezultatus – 2000 metų ketvirtasis ketvirtis IBM
atstovybei Lietuvoje taip pat buvo pats sėkmingiausias. Konkrečių savo veiklos rezultatų “IBM Lietuva” nepateikė. Apie kryptingos specializacijos elektroninių paslaugų srityje pradžią “IBM Lietuva” pranešė pernai spalį.
Dabar “IBM Lietuva”, pasitelkusi 10 verslo partnerių – Lietuvos bendrovių, siekia įsitvirtinti kaip vienvaldė elektroninių paslaugų lyderė šalies rinkoje.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Valstybei nusprendus bendrai įmonei su IBM per penkerius metus atseikėti per 200 mln. litų, ekspertai abejoja, ar iš to bus naudos Lietuvai. Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus, nors ir džiaugiasi galimybėmis dirbti su IBM, apie finansinę bendro darbo naudą kalba atsargiai.
“Patentai yra tarsi loterija. Komercinės naudos duoda gal tik vienas procentas jų”, – sakė jis.
E.Butkus nėra girdėjęs, kad Lietuvos įmonės ar asmens užregistruotas patentas būtų tapęs itin pelningas. Lietuvos įmonės ir gyventojai per praėjusius penkerius metus pateikė paraiškas registruoti tik 36 Europos patentus. Tuo metu mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai šalyje buvo išleista 2,6 mlrd. litų. E.Butkus pastebėjo, kad dažną išradėją nuo patentavimo atbaido ir didelė jo kaina, ir įstatymai, numatantys, kad išradimo savininkas yra ne pats mokslininkas, o jo darbą apmokanti įstaiga.
Europos patentas kainuoja ne mažiau kaip 25 tūkst. eurų (apie 86 tūkst. litų). Nors valstybė padengia iki 95 proc. patento kainos, pinigai atgaunami tik gavus patentą. Nemažai Europos patentų įregistravusios lazerių technologijų įmonės “Ekspla” technikos direktorius Andrejus Michailovas pažymėjo, kad greitai vystantis technologijoms patentas sparčiai sensta, tad brangios investicijos nauda gali būti nedidelė.
“Mes 2004-aisiais pradėjome patentuoti vieną savo išradimą, patentą gavome 2007 metais, o jau šių metų pradžioje patentuotą produktą nustojome gaminti. Taigi patentas galiojo tik trejus metus”, – pasakojo A.Michailovas.
Nemažai smulkesnių kompanijų savo išradimų nepatentuoja, nes baiminasi, kad juos aprašius viešai kitos įmonės nukopijuos ir užregistruos panašų patentą.
“Maža įmonė neturi jokių galimybių teismuose apginti savo išradimų, nes tai labai brangu. Kartais geriau tiesiog niekam nerodžius patento išleisti produktą ir gauti greito pelno. Tuo tarpu IBM iš patentų licencijų gauna milijardines pajamas, jos verslo pagrindas – turėti kuo daugiau patentų. Nenuostabu, kad ji planuoja tiek jų registruoti Lietuvoje”, – svarstė A.Michailovas.
Tačiau, jo žiniomis, IBM itin sėkmingų patentų turi vos keletą. Korporacija IBM ir Lietuva sutarė 5 metus kartu vykdyti mokslo tyrimus. Lietuvoje dvi ministerijos kartu įkurs įmonę Lietuvos IBM tyrimų centrą, kuris dirbs kartu su IBM. Lietuvos indėlį – po 42 mln. litų per metus sudarys Europos Sąjungos lėšos ir bankų paskolos. IBM ir Lietuvos mokslininkai dirbs laboratorijose trijuose Lietuvos universitetuose, taip pat keturiuose IBM tyrimų centruose užsienyje. Per penkerius metus tikimasi įregistruoti ne mažiau kaip 150 patentų“
„Vilniaus diena“ praneša:

„Valstybei nusprendus bendrai įmonei su IBM per penkerius metus atseikėti per 200 mln. litų, ekspertai abejoja, ar iš to bus naudos Lietuvai.
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus, nors ir džiaugiasi galimybėmis dirbti su IBM, apie finansinę bendro darbo naudą kalba atsargiai, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.
“Patentai yra tarsi loterija. Komercinės naudos duoda gal tik vienas procentas jų”, – sakė jis.
E.Butkus nėra girdėjęs, kad Lietuvos įmonės ar asmens užregistruotas patentas būtų tapęs itin pelningas. Lietuvos įmonės ir gyventojai per praėjusius penkerius metus pateikė paraiškas registruoti tik 36 Europos patentus. Tuo metu mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai šalyje buvo išleista 2,6 mlrd. litų.
E.Butkus pastebėjo, kad dažną išradėją nuo patentavimo atbaido ir didelė jo kaina, ir įstatymai, numatantys, kad išradimo savininkas yra ne pats mokslininkas, o jo darbą apmokanti įstaiga.
Europos patentas kainuoja ne mažiau kaip 25 tūkst. eurų (apie 86 tūkst. litų). Nors valstybė padengia iki 95 proc. patento kainos, pinigai atgaunami tik gavus patentą.
Nemažai Europos patentų įregistravusios lazerių technologijų įmonės “Ekspla” technikos direktorius Andrejus Michailovas pažymėjo, kad greitai vystantis technologijoms patentas sparčiai sensta, tad brangios investicijos nauda gali būti nedidelė.
“Mes 2004-aisiais pradėjome patentuoti vieną savo išradimą, patentą gavome 2007 metais, o jau šių metų pradžioje patentuotą produktą nustojome gaminti. Taigi patentas galiojo tik trejus metus”, – pasakojo A.Michailovas.
Nemažai smulkesnių kompanijų savo išradimų nepatentuoja, nes baiminasi, kad juos aprašius viešai kitos įmonės nukopijuos ir užregistruos panašų patentą.
“Maža įmonė neturi jokių galimybių teismuose apginti savo išradimų, nes tai labai brangu. Kartais geriau tiesiog niekam nerodžius patento išleisti produktą ir gauti greito pelno. Tuo tarpu IBM iš patentų licencijų gauna milijardines pajamas, jos verslo pagrindas – turėti kuo daugiau patentų. Nenuostabu, kad ji planuoja tiek jų registruoti Lietuvoje”, – svarstė A.Michailovas.
Tačiau, jo žiniomis, IBM itin sėkmingų patentų turi vos keletą.
Korporacija IBM ir Lietuva sutarė 5 metus kartu vykdyti mokslo tyrimus. Lietuvoje dvi ministerijos kartu įkurs įmones.

„Verslo žinios“ informuoja:

Lietuvos mokslininkų komanda išsiveržė į pasaulinę tyrimų rinką ir yra ne mažiau verta pasididžiavimo, nei krepšininkų komanda – taip premjeras Andrius Kubilius apibūdino ketvirtadienį pasirašytą mokslinio centro steigimo sutartį su pasauline IBM kompanija.

„Naudojant krepšinio analogiją, galima būtų pasakyti, kad tai yra tas pats, kaip su savo krepšinio komanda patekti į pasaulinę NBA lygą“, – teigia p. Kubilius.
IBM bei ūkio kartu su švietimo ir mokslo ministru pasirašytoje penkerių metų jungtinės veiklos sutartyje numatyta, kad Lietuvos Vyriausybė ir IBM bendradarbiaus vykdant mokslinius tyrimus, kurie skatins pasaulinėje rinkoje paklausių šiuolaikinių technologijų plėtrą nanotechnologijų, sveikatos apsaugos ir intelektualinės nuosavybės valdymo srityje.
„Susitarimas dar kartą įrodo, kad Lietuva turi didžiulį potencialą plėtoti žiniomis pagrįstą aukštųjų technologijų ekonomiką. Tačiau vis dar neįveikiame vienos kliūties – mokslinius tyrimus, idėjas, rezultatus versti inovacijomis, komercializuoti. Šiemet iš viso mokslinei veiklai finansuoti skyrėme iš valstybės biudžeto ir ES lėšų daugiau nei 700 mln. Lt, tačiau Lietuvos patentų skaičius milijonui gyventojų siekia 3,2%. Tuo tarpu IBM yra nepralenkiamas lyderis pasaulyje patentuojant, komercializuojant mokslinius tyrimus“, – kalba premjeras.
Skelbiama, kad įsteigtas centras veiks remdamasis lygios partnerystės principu – abi šalys investuos po lygiai ir taip pat dalinsis gautus rezultatus.
Dainius Kreivys, ūkio ministras teigia, kad Lietuva kasmet centrui skirs apie 42 mln. Lt ES lėšų, taip pat centras skolinsis iš bankų. IBM Prie centro steigimo prisidės turtu, technologine įranga, intelektualine nuosavybe bei IBM laboratorijų Ciuriche, Almadene, Niujorke ir Haifoje mokslinių tyrimų ekspertize.
Anot premjero, planuojama, kad per penkerius metus centras įregistruos 150 patentų.

nę Lietuvos IBM tyrimų centrą, kuris dirbs kartu su IBM.
Lietuvos indėlį – po 42 mln. litų per metus sudarys Europos Sąjungos lėšos ir bankų paskolos. IBM ir Lietuvos mokslininkai dirbs laboratorijose trijuose Lietuvos universitetuose, taip pat keturiuose IBM tyrimų centruose užsienyje. Per penkerius metus tikimasi įregistruoti ne mažiau kaip 150 patentų.“ IBM jau 17 metų iš eilės pirmauja pasaulyje pagal užregistruojamų patentų skaičių. 2009 metais IBM išradėjai gavo 4914 patentų.

Vėlų šiltą pirmadienio vakarą visi ištikimiausi Lietuvos krepšinio aistruoliai Vilniaus Rotušės aikštėje susirinko, kad pasidžiaugtų ir prisiliestų prie legendinės šalies nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės pergalės.

Sirgalių čia susirinko tūkstančių tūkstančiai, tačiau, policijos teigimu, didesnių teisės pažeidimų įvykių išvengta. Iškilmingoje nugalėtojų pagerbimo ceremonijoje buvo pasveikinti Lietuvos krepšinio didvyriai, kurie pirmą kartą į tėvynę atvežė pasaulio čempionato bronzos medalius ir tokiu būdu atvertė naują šalies krepšinio istorijos puslapį.

21.45 val. Vilniaus oro uoste išsilaipinusią Lietuvos rinktinę prie lėktuvo trapo pasitiko premjeras Andrius Kubilius, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komiteto pirmininkas Žilvinas Šilgalis, kiti politikai, KKSD vadovas Klemensas Rimšelis, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. Mūsų šalies komandai buvo patiestas raudonas kilimas. Po trumpų sveikinimų krepšininkai, treneriai ir komandos personalas sėdo į atvirą autobusą bei patraukė Rotušės aikštės link, kur įspūdingų pergalių kalvių su nekantrumu laukė didžiulė it jūra minia ištikimiausių krepšinio aistruolių. Aikštėje susirinko ne mažiau kaip 10 tūkst. žmonių. Ant pakylos užlipus visiems žaidėjams, prie jų prisijungė ir treneris Kęstutis Kemzūra. Krepšininkai kartu su savo strategu sudėjo rankas ir visai šaliai dar kartą pasiuntė savo pergalingą šūkį „Mes – už Lietuvą!“.

Šiandien oficialius krepšininkų priėmimus rengia Prezidentūra ir Vyriausybė.

Šiandien vakare, 19 val. Kauno rotušės aikštėje vyks pasaulio vyrų krepšinio čempionate Turkijoje bronzos medalius iškovojusios Lietuvos rinktinės sutikimas.
Mūsų šalies komandai bus įteikta skulptoriaus Aloyzo Jonušausko sukurta Didžioji mero taurė.
Renginio metu Rotušės aikštėje koncertuos grupės “16 Hz” ir ŽAS.
Nuo 17 val. Kauno Rotušės aikštėje bus uždarytas eismas. Sirgaliai kviečiami atvykti viešuoju transportu, o automobilius statyti Jonavos gatvėje arba prie Kauno pilies esančioje aikštelėje.

“Lietuvos rytas” rašo:

Bronzą pasaulio čempionate iškovoję krepšininkai sėkmingai parskrido į Lietuvą. Jie pasiekė daugiau, negu kas nors slapta vylėsi. Tūkstančiai lietuvių stebėjo, kaip Vilniaus oro uoste nusileido lėktuvas su komanda.

Pirmasis ant trapo žengė treneris Kęstutis Kemzūra, oro uosto darbuotojai išvyniojo raudoną kilimą. Vilniaus Rotušės aikštėje skambėjo “Lietuva!”.

Nužengusius iš lėktuvo krepšininkus pasitiko premjeras Andrius Kubilius, Seimo jaunimo ir sporto reikalų komiteto pirmininkas Žilvinas Šilgalis, ministrai, kiti veikėjai.

Iš lėktuvo išlipęs Vladas Garastas sakė netikėjęs, kad treneriui K.Kemzūrai pavyks per pusantro mėnesio sulipdyti tokią nuostabią komandą, kuri žaidžia greitai, intensyviai, veržliai ir geba parklupdyti galingus priešininkus.

Prakaitą Turkijoje lieję krepšininkai Lietuvai dovanojo jūrą gerų emocijų. Lietuviai vėl parodė, kad mūsų šalis priklauso pasaulio krepšinio elitui ir turi neišsenkančių energijos šaltinių.

Išlipę iš lėktuvo vyrai susėdo į bestogį autobusą, kuris juos vežė per Vilnių iki Rotušės aikštės. Sostinės centre juos pasitiko neregėti džiaugsmo fontanai. Laukiantieji tiesė rankas į savo dievaičius ir sveikino su pergale. O prie Rotušės skambėjo “We are the Champions” daina, kurią atliko Kauno šampaninis choras.

Su žurnalistais iš autobuso kalbantis K.Kemzūra neslėpė jaudulio, užsiėmęs už galvos jis šypsojosi ir braukė džiaugsmo ašarą. Minia šaukė “Ačiū! Ačiū!”.   Pirmadienį po darbų, artėjant nakčiai, Vilniaus Rotušės aikštėje vis daugėjo žmonių. Krepšinio aistruoliai iš Plungės, Prienų, Panevėžio, Kauno ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių.

Sostinėje visi susiliejo į minią, norinčią garsiai padėkoti Linui Kleizai, Robertui Javtokui, Simui Jasaičiui, Martynui Pociui, Martynui Andriuškevičiui, Martynui Gecevičiui, Mantui Kalniečiui, Tomui Delininkaičiui, Jonui Mačiuliui, Tadui Klimavičiui, Pauliui Jankūnui, Renaldui Seibučiui, Kęstučiui Kemzūrai ir jo padėjėjams.

Rotušės aikštėje skambėjo muzika ir plevėsavo vėliavos. Senamiesčio centras buvo sausakimšas.

Greta krepšinio ąžuolų norėjo pasirodyti kuo daugiau muzikos žvaigždžių. Su “Skamp” grupe traukę “Mūsų dienos kaip šventė”, žiūrovai nuščiuvo, kai išgirdo, kad scenoje pasirodo “Yva”.

Krepšininkai su šypsenomis sutiko blizgančias kelnes dėvinčių merginų dainelę apie pergalę.

Krepšinio aistruoliai sportininkus lydėjo per visą jų žygį Turkijoje. Iš pradžių lietuvių būgnai aidėjo Izmyre. Vėliau maršai persikėlė į Stambulą.

Lietuvos rinktinė įveikė daug pajėgių varžovų ir suklupo tik kartą – pralaimėjo JAV komandai, kuri sekmadienį iškovojo auksą.

R.Javtokas per sutiktuves sakė, kad Turkijoje paliko abi kojas ir dabar šokti į klubą eis “su vežimėliu”. M.Andriuškevičius pripažino, kad tai, ką mato prieš save yra nesuvokiama.

Prieš vidurnaktį skambant melodijai “Trys milijonai” krepšininkai gautus vainikus metė į šėlstančią žiūrovų jūrą ir kartu traukė gerai žinomą dainą.

“Lietuvos žinios” informuoja:

Pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje bronzos medalius iškovojusi Lietuvos rinktinė vakar vakare sugrįžo namo.

Vilniaus Rotušės aikštėje savo didvyrius sutiko tūkstančiai sirgalių. Visi jie norėjo ištarti nuoširdų ačiū komandai, kuri daugiau nei dvi savaites džiugino Lietuvą puikiu žaidimu. Kęstučio Kemzūros auklėtiniai pakeliui link bronzinės pakylos parklupdė net aštuonis varžovus ir pralaimėjo tik JAV rinktinei, kuri Turkijoje tapo pasaulio čempione.

Vakar vėlai vakare Vilnius skendo šypsenų ir geros nuotaikos jūroje. Dar gerokai iki numatyto krepšininkų nusileidimo oro uoste, Rotušės aikštė prisipildė žmonių, juos linksmino įvairūs dainininkai. Iš oro uosto bronzinė komanda atviru turistiniu autobusu buvo atvežta pas savo gerbėjus.

“Norėčiau, kad būčiau toks pat populiarus ir po čempionato”, – prieš kelionę į Turkiją prieš tris savaites sau palinkėjo K.Kemzūra. Trenerio lūkesčiai išsipildė su kaupu.

Aistruolių minia dėkojo šiems 12 vyrų, parvežusiems bronzą: Linui Kleizai, Robertui Javtokui, Simui Jasaičiui, Martynui Pociui, Martynui Andriuškevičiui, Martynui Gecevičiui, Mantui Kalniečiui, Tomui Delininkaičiui, Jonui Mačiuliui, Tadui Klimavičiui, Pauliui Jankūnui ir Renaldui Seibučiui. K.Kemzūrai pasaulio čempionate talkino Robertas Kuncaitis, Donaldas Kairys ir Mantas Šernius. Krepšininkų sveikata rūpinosi Evaldas Kandratavičius, Rimtautas Gudas, Vytenis Trumpickas, Aidas Buzelis, Aleksejus Peletskis ir Juozas Petkevičius.

“Prieš save matote geriausią komandą, kurios žaidėjai atidavė visą save”, – komandos draugus gyrė L.Kleiza.

“Vilniaus diena” praneša:

“Tautos didvyriai sugrįžo. Vilniaus Rotušės aikštėje vakar vėlai vakare per kraštus liejosi euforija. Tūkstantinė minia pasitiko iš Turkijos bronzos medalius parskraidinusius Lietuvos krepšininkus. “Ačiū, Ačiū, – krepšininkams kopianti į sceną skandavo aistruoliai. dėkodami už Pasaulio krepšinio čempionate išplėštas pergales. Kaip ir per visą čempionatą, taip ir per iškilmingą tautos milžinų pagerbimo ceremoniją sirgaliai tapo vienu pagrindiniu mūsų pergalių akcentu.

Sekmadienio euforija iš miesto neišsisklaidė. Lietuvos krepšinio rinktinei iš serbų išplėšus medalius, senamiestyje susirinkę žmonės išgyveno tikrą emocijų audrą.

Po pergalės vairuotojai visa jėga spaudė automobilių garso signalus ir žybsėjo šviesomis.

”Respublika” rašo:

Lėktuvas, gabenantis Lietuvos rinktinę iš Stambulo, Vilniuje nusileido apie 21.30 val. Pirmasis ant patiesto raudono kilimo žengė  vyriausiasis rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra. Tuo tarpu Rotušės aikštėje minia vienbalsiai skandavo “Lietuva!”. Tiesiai iš lėktuvo krepšininkai sėdo į atvirą autobusą ir skambant “Queen” superhitui “We are the champions”, kurį atliko Kauno Šampaninis choras, nacionalinė krepšinio rinktinė pasiekė gerbėjus.

K.Kemzūra, pamatęs aistruolių minią, neslėpė jaudulio, užsiėmęs už galvos jis šypsojosi ir negalėjo patikėti savo akimis. Minia šaukė “Ačiū! Ačiū!”.

Krepšininkai po vieną lipo ant Rotušės laiptų ir klausėsi tik jiems skirtų epitetų. Ant pakylos užlipus visiems žaidėjams, prie jų prisijungė ir vyriausiasis treneris K.Kemzūra. Visi jie vieningai sudėjo rankas ir kartu su pašėlusia minia dar kartą sušuko “Mes už Lietuvą!”.

Lietuvos strategas K.Kemzūra aistruoliams tarė: “Jeigu ši komanda pranoko jūsų lūkesčius, tai jūs irgi pranokot mūsų lūkesčius. Už šito rezultato, už šitų nuostabių akimirkų – didelis, sunkus darbas, tikėjimas, didelė širdis ir vienybė. Ačiū jums už šitas akimirkas!”

Krepšininkai buvo papuošti ąžuolo lapų vainikais. Priblokštas tokio sutikimo  Martynas Gecevičius ištarė: “O kas būtų buvę, jeigu būtume laimėję auksą?”

Sostinės širdyje šį vakarą švenčia ne tik vilniečiai – čia gausu svečių iš kitų miestų ir miestelių. Scenoje pasirodė dainininkė Džordana Butkutė, atlikusi savo hitą “Dėl tavęs”, Linas Adomaitis, Egidijus Sipavičius, Justas, “Skamp”, “InCulto”, “YVA”, “G&G Sindikatas”, Jurga Šeduikytė.

Lietuvos rinktinė pasaulio čempionate suklupo tik kartą – pralaimėjo JAV komandai, kuri iškovojo aukso medalius. Lietuvos krepšininkai planetos pirmenybių medalius pelnė pirmąjį kartą. Trečiąjį kartą pasaulio čempionate dalyvavę lietuviai 1998 ir 2006 metais buvo septinti.

“Respublikai” komentuodamas lietuvių pergalę, Rimas Kurtinaitis – krepšinio treneris, olimpinis čempionas sakė:

”Tyliai galvojau, kad siurprizų pateikti Lietuvos krepšininkai gali. Tačiau tikrai nesitikėjau, kad klupdysime vienus varžovus po kitų ir pralaimėsime vien tik amerikiečiams. Treneris Kemzūra sugebėjo individualų žaidėjų meistriškumą panaudoti bendram komandos labui. Tai – aukštasis pilotažas.

Tiesą sakant, pagal parodytą žaidimą mes netgi buvome verti aukštesnės vietos nei trečioji. Tikrai galėjome kautis finale, bet to padaryti neleido neparanki varžybų sistema. Nėra teisinga, kai dar prieš čempionatą tu jau žinai, su kurios grupės komandomis žaisi atkrintamosiose varžybose.

Prieš pernykštį čempionatą Lenkijoje mūsų rinktinė liko be keturių pagrindinių žaidėjų. Buvome atsidūrę neįprastoje situacijoje, tarsi dalyvavome eksperimente. Dabartiniai treneriai turėjo laiko įvertinti pernykštę nesėkmę ir padarė teisingas išvadas. 2009-ųjų pralaimėjimai visiems pridėjo patirties.

Man asmeniškai džiugu dėl Manto Kalniečio, kuris daug metų buvo tarsi šešėlyje, o Turkijoje atsiskleidė. Turime aukščiausios klasės žaidėją Liną Kleizą, kovotoją Joną Mačiulį. Tačiau nenorėčiau išskirti tik jų – mes buvome stiprūs kaip komanda. Agresyvumas, entuziazmas, noras laimėti – tai buvo mūsų raktas į pergalę.

JAV rinktinei įkąsti buvo įmanoma nebent grupės varžybose, kuriose vienas pralaimėjimas dar nėra tolygus krachui. Atkrintamosiose varžybose amerikiečiai visus varžovus pranoko fizinėmis galiomis. Jokios jų žaidimo taktikos neįžvelgiau, jie rėmėsi tik individualiu meistriškumu, bet to pakako, kad taptų pasaulio čempionais.

Apie kitų metų Europos čempionatą ir mūsų rinktinės galimybes jame kalbėti dar kiek ankstoka. Džiaukimės tuo, ką turime dabar. Tai yra didi pergalė, didi šlovė treneriams, žaidėjams ir visai šaliai. Juk važinėdami po Europą galime garsiai kalbėti – mes iš Lietuvos, kuri aikštelėje nugali ir serbus, ir ispanus. Tai yra mūsų visų pergalė. Aišku viena – kitais metais lengva nebus. Po tokių pasiekimų į mus pro didinamąjį stiklą žiūrės visų komandų treneriai, visi krepšinio ekspertai”.

Trečia vieta pasaulyje yra neįtikėtinas laimėjimas. Pasaulio čempionate buvo tik viena komanda, kurią įveikti mums buvo turbūt neįmanoma“, – pasibaigus Pasaulio čempionatui kalbėjo LKF prezidentas V. Garastas.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kovas Turkijoje stebėjęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas į Lietuvą grįžta puikios nuotaikos, – praneša Lietuvos krepšinio federacija.

Jau prieš pasaulio čempionatą optimistiškai nacionalinės komandos galimybes vertinęs legendinis treneris didžiuojasi viso rinktinės kolektyvo nuveiktu titanišku darbu ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje iškovotais planetos pirmenybių medaliais.

V. Garastas neabejoja, kad ir kitais metais per Europos čempionatą Lietuvoje mūsų rinktinė kovos dėl aukščiausių vietų.

„Pasaulio čempionatas suteikė tikrai daug optimizmo. Be to, turime žaidėjų, kurie šią rinktinę kitais metais gali dar sustiprinti. Ateitis yra šviesi. Reikia pasidžiaugti, kad turime pasaulinio lygio trenerį Kęstutį Kemzūrą. Neabejoju, kad jis šiuo metu yra vienas geriausių specialistų pasaulyje.

Komandą jam reikėjo sulipdyti vos per pusantro mėnesio, turėjome tik vieną tikrą vidurio puolėją Robertą Javtoką, bet ir jis žaidė traumuotomis kojomis. Nepaisant to, treneris sugebėjo taip parengti komandą, kad ji demonstravo gražų, greitą, aktyvų krepšinį su gera gynyba.

Lietuvos rinktinės atliktas darbas yra fantastiškas. Aišku, nereikia užsnūsti, reikia galvoti, kaip galima būtų dar pagerinti pasirengimą kitų metų Europos čempionatui“, – sakė V. Garastas.

LKF prezidentas taip pat pažymėjo, kad puikus krepšininkų žaidimas suteikė puikią reklamą Lietuvai. „Pasaulio čempionatas buvo transliuojamas į 180 valstybių, kovas stebėjo per milijardą žiūrovų. Jei kas ir nežinojo, kur yra Lietuva, dabar tikrai žinos“, – džiaugėsi V. Garastas.

Nuo krizės pradžios Lietuvoje nebeliko beveik 220 tūkst. mokesčių mokėtojų, tai yra maždaug 15 proc. visų dirbančiųjų. Panašiai proporcingai padaugėjo socialinių išmokų prašytojų.

Jau aštuoniolika mėnesių dirbančių pagal verslo liudijimą, taip pat užsiimančių individualia veikla žmonių Lietuvoje nuosekliai mažėja, o uždaromų įmonių – daugėja.

Tuo tarpu socialinės paramos prašytojų daugėja kur kas sparčiau, nei planuota dėliojant šių metų biudžetą. Štai savivaldybės neseniai paprašė Vyriausybės skirti papildomų lėšų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms. Vietos valdžiai šiuo metu stinga daugiau nei 239 mln. Lt, o iš Vyriausybės gavo tik 150 mln. Lt. Lėšų stygius atsirado dėl nenumatytai spartaus socialiai remtinų žmonių gausėjimo – 2009 m. pirmąjį pusmetį socialinę pašalpą Lietuvoje gaudavo 56,9 tūkst. žmonių, o šių metų pirmąjį pusmetį tokių atsirado jau 159,7 tūkst.

Kur trumpa – ten trūksta. Vyriausybė negali prisipiešti naujų pinigų vis gausėjančiam iš valstybės tik gaunančių, o jos iždo niekuo nepildančių žmonių būriui išmaitinti – tenka skolintis. Tačiau ekonomistai pastebi ir akivaizdžių jos pačios padarytų klaidų, paskatinusių spartesnį dirbančiųjų gretų retėjimą. Nedovanotinu laikomas krizės jau ir taip talžomos ekonomikos apkrovimas padidintais mokesčiais, kurių atsiradimas per vieną naktį ir arogantiškas elgesys nesistengiant įtikinti tautos jų būtinybe ne tik realiai pablogino daugelio įmonių ir dirbančių žmonių padėtį, bet ir pajuodino nepasitikėjimo valdžia nuotaikas bei sudarė palankias sąlygas šešėlinei ekonomikai atsigauti. Tuo tarpu darbo rinkos liberalizavimas, parama smulkiojo verslo steigimui jau gali būti įrašyti į ekonomikos vadovėlius – tame skyrelyje, kuriame pateikiami blogieji pavyzdžiai, kai lemiamu momentu tik daug šnekama, bet iš tikrųjų nieko nepadaroma.

Darbo rinkai nepadėjo

Antrąjį krizės rudenį, tolumoje lyg ir šviesėjant ekonomikos atsigavimo dangui, jau galima pradėti skaičiuoti gyvus likusius viščiukus. Štai Vokietija ką tik paskelbė, kad 7,6 porc. siekiantis jos nedarbo lygis yra netgi žemesnis, nei fiksuotas iki krizės pradžios. “Tai neabejotinai išmintingos Vokietijos vyriausybės politikos pasekmė”, – įsitikinęs ekonomistas Romas Lazutka.

Efektyvus buvo sprendimas subsidijuoti naujų automobilių įsigijimą, taip paskatinant jų pirkimą, gamybą ir Vokietijoje ypač išplėtotos automobilių pramonės veiklą. Per krizę pasiteisino ir Vakaruose kur kas labiau nei Lietuvoje paplitusi nepilnos darbo savaitės darbo kultūra – nemažai įmonių finansinius sunkumus sprendė trumpindamos darbo savaitę, bet neatleidinėdamos žmonių. “Tuo tarpu pas mus priešingai – geriau viršvalandžius krauti vienam žmogui, nei tą patį darbo krūvį paskirstyti dviem”, – pastebi R.Lazutka.

Pačiam darbdaviui toks elgesys natūraliai naudingesnis – jam nereikia kurti naujos fizinės darbo vietos, pigiau valdyti mažesnį kolektyvą. “Bet gal čia ir galėjo pasireikšti Lietuvos vyriausybės kūrybingumas, skatinant darbdavius įdarbinti daugiau žmonių. Deja, jokių netradicinių sprendimų neišvydome”, – konstatuoja ekonomikos profesorius.

Galime kiek norime svajoti apie tai, kad Lietuva virsta smulkiajam ir vidutiniam verslui palankia valstybe, bet užtenka išvykos į patį artimiausią užsienį, jog suprastume vis dėlto esantys stambiajam verslui palankios aplinkos valstybė. Lenkijoje visose pakelėse mirganti smulkiųjų paslaugų reklama gal ir neatrodo itin estetiškai, bet akivaizdžiai liudija tų paslaugų – ir jas teikiančių žmonių mokamų mokesčių – gausybę. Tuo tarpu Lietuvoje lauko reklamos sąlygos ir įkainiai tokie, kad įkandami tik stambiojo verslo įmonėms: didžiuliai greitkelio pakraščių stendai reklamuoja tik didžiausių prekybos tinklų prekes.

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis ilgai galvoja, bet negali prisiminti nė vieno mūsų Vyriausybės sprendimo, kuris būtų padėjęs stabdyti natūralų pasaulinės krizės lemiamą darbo rinkos byrėjimą.

Užtat dirbančiųjų šienavimą paspartinusios klaidos – kaip ant delno. “Staigus mokesčių pakėlimas turėjo labai stiprų psichologinį poveikį. Įmonės jau ir taip buvo pradėjusios važiuoti žemyn, o valdžia sudavė dar vieną smūgį. Padidėjusi įtampa lėmė darbuotojų atleidimų bangą – neretai tai buvo daroma tik dėl viso pikto, baiminantis galimų finansinių sunkumų ateityje”, – dėsto ekspertas.

“DnB NORD” banko Lietuvoje vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis atkreipia dėmesį, kad sunkiausiu metu gyvavimo sąlygos labiausiai buvo pablogintos būtent smulkiesiems verslininkams – mokesčiai labiausiai didėjo dirbantiesiems pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymą, autorinę sutartį. Rezultatas akivaizdus: dirbančiųjų labiausiai sumažėjo būtent šiose srityse.

Duoda žuvį, bet ne meškerę

B.Gruževskis perspėja, kad net prasidėjus ekonomikos atsigavimui dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių daugės labai iš lėto. Jis išanalizavo pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos ekonomikos statistiką ir konstatuoja, kad dirbančiųjų gretos gausėja vidutiniškai du tris kartus lėčiau, negu retėja. “Jei per metus prarandame 100 tūkst. dirbančiųjų, tai į darbo rinką jie sugrįžta tik per dvejus trejus metus”, – aiškina ekonomistas. Taigi galima prognozuoti, kad dabar prarastų 220 tūkst. dirbančių žmonių netektis bus kompensuota tik apie 2013 m.

R.Rudzkio manymu, Vyriausybė galėtų paspartinti greitesnį darbo rinkos atsigavimą gerindama verslo aplinką. “Receptai amžinai tie patys: kuo liberalesnės verslo pradžios sąlygos ir kuo paprastesnė bei aiškesnė mokesčių sistema. Deja, Lietuvoje to vis dar galima tik tikėtis – jokios krizės čia nepadėjo”, – apgailestauja analitikas.

R.Lazutka pabrėžia, kad didžiausia Lietuvos blogybė yra korupcijos ir kyšininkavimo apraizgyta verslo aplinka: “Mokesčių bazė pas mus panaši į daugelio užsienio valstybių, bet apie užsienio investicijų bumą galime tik svaičioti – joks užsienietis nesiverš čia mokytis mūsų nerašytų užkulisinių taisyklių”.

Ekonomistas dalijasi savo asmenine patirtimi: neseniai viename mažų Lietuvos miestelių jam teko laidoti mamą ir sunkiai sekėsi rasti šarvojimo patalpas. Miestelio gyventojai vyresnio amžiaus, mirčių daug, o štai šarvojimo salė – tik viena. Verslo nišą šioje vietoje įžvelgęs giminaitis pasakoja greitai planų atsisakęs: higienos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimai itin griežti, o savivaldybės tikrintojai lojalūs vieninteliam šį verslą miestelyje jau turinčiam žmogui.

“Apmaudu, nes tokią paslaugą galėtų teikti kas antras gyventojas – miestelyje pilna ištuštėjusių namų”, – pastebėjimais dalijasi R.Lazutka.

B.Gruževskis kritikuoja ir Lietuvos socialinės paramos sistemą – ji neskatina žmonių grįžti į darbo rinką, o tik juos maitina. “Mums nepavyko atsikratyti sovietinės praeities, kai valstybės įsipareigojimai žmogui buvo totalūs, o paties žmogaus laisvė ir atsakomybė buvo kategoriškai slopinama”, – pabrėžia jis. Socialinių išmokų sistema pas mus pririšta tik prie žmonių poreikių ir valstybės galimybių balanso, o patys veiklos ir pajamų sugebantys prasimanyti remtinieji už tai yra tik baudžiami, panaikinant jiems valstybės paramą.

R.Lazutka atkreipia dėmesį, kad sukurti idealią socialinės paramos sistemą sunku visur, ne tik Lietuvoje. Ši problema ypač aktuali turtingesnėse valstybėse, galinčiose mokėti pakankamai dideles pašalpas ir taip sukuriančiose vadinamuosius skurdo spąstus, kai žmonės praranda motyvaciją dirbti už minimalų atlyginimą, nes jam beveik prilygsta parama.

“Matyt, mūsų premjeras supainiojo Lietuvos ir Vakarų realijas – keista jį girdėti kalbant apie augančią valstybės išlaikytinių minią taip, lyg žmonės patys norėtų mesti darbus ir sėdėti ant krosnies už 315 Lt siekiančią darbo neturinčio žmogaus pašalpą. Lietuviai nori dirbti – tai liudija emigrantų srautai, bet namie darbo nėra, ir Vyriausybė šios problemos išspręsti nesugebėjo”, – apibrendrina R.Rudzkis.