Prasidedant naujiems metams norėtųsi paskelbti optimistiškesnių naujienų, bet sociologinių apklausų rezultatai to daryti neleidžia.

Artėjant Sausio 13-ajai nusprendėme pasidomėti, ką šalies gyventojai mano apie Lietuvos raidą. Taigi iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios apklausos paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų šiuo metu nėra patenkinti nei savo valstybe, nei Lietuvos raida apskritai. Patenkintų tėra mažiau nei dešimtadalis. Ir šie skaičiai labai liūdina.
Kartu teiravomės ir kuris iš šalies prezidentų prasčiausiai atliko jam patikėtas pareigas bei pridarė daugiausiai žalos Lietuvai. Čia didžiumą “laurų” susišlavė Rolandas Paksas, kurį kaip prasčiausią prezidentą išskyrė 55,4 proc. respondentų, o antroje vietoje liko Algirdas M.Brazauskas. Tuo tarpu manančiųjų, kad Dalia Grybauskaitė prasčiausiai atlieka jai patikėtas pareigas ir daro daugiausiai žalos Lietuvai, tėra tik 2,6 proc.

Ar esate patenkintas savo valstybe ir Lietuvos raida apskritai? (proc.)

Ne    51,2
Iš dalies    38,6
Taip    9,6
Nežinau / neturiu nuomonės    0,6

Jūsų vertinimu, kuris iš prezidentų prasčiausiai atliko / atlieka jam patikėtas pareigas ir daro / darė daugiausiai žalos Lietuvai? (proc.)

R.Paksas    55,4
A.M.Brazauskas    25,8
V.Adamkus    11,8
D.Grybauskaitė    2,6
Visi dirbo šauniai    2
Nežinau / neturiu nuomonės    1,6
Visi dirbo prastai    0,8

Šaltinis: „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ 2012 m. sausio 2–4 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į „Veidą“ būtina.

obama12

Sausis

Prasidėjo Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metai – tokiais 2012-uosius patvirtino Europos Parlamentas.

Lietuvoje tolinamas pensinis amžius: moterys į užtarnautą poilsį išeis keturiais, vyrai dviem mėnesiais vėliau.

D.Grybauskaitės kadencija pasieks pusiaukelę.

Irakas pradeda gyventi be JAV ir jos sąjungininkų kariuomenės.

Prestižiniame Davoso forume pasaulio verslo ir politikos elitas vėl diskutuos be oficialių Lietuvos atstovų.

Nuo šiol partijos turės išsiversti be juridinių ir fizinių asmenų finansinės paramos.

Prieš 10 metų dvylikoje euro zonos valstybių į apyvartą išleisti grynieji pinigai – eurų banknotai ir monetos. Baiminamasi, kad jubiliejiniai metai eurui, bent jau kai kuriose šalyse, netaptų paskutiniai.

Insbruke vyks jaunimo žiemos olimpinės žaidynės.

Vasaris

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta švenčia 60-ies metų soste sukaktį.

Prieš 10 metų litas susietas su euru 3,4528 Lt už eurą kursu.

Mastrichto – Europos Sąjungos sutarčiai 20 metų.

Kovas

ES pradeda ratifikuoti naują ES sutartį, kuri gali įtvirtinti „dviejų greičių“ Europą.

Rusija renka prezidentą, tačiau nugalėtojas, ko gero, aiškus – į postą grįžta Vladimiras Putinas.

Arabų Lyga šaukia pasaulinį konventą, pernai atidėtą dėl „arabiško pavasario“, o Irane vyks rinkimai.

Balandis

Vilniuje vyks aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vadovų susitikimas.

Pirmą kartą Lietuvoje prasidės aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, po kurio jos bus akredituojamos dvejiem arba septyneriems metams.

Prancūzijoje – pirmasis prezidento rinkimų turas. Dabartiniam prezidentui Nicolas Sarkozy pergalė jame neprognozuojama.

Pramogos mokantiems plaukti: „Titaniko“ paskendimo šimtmečio proga rengiamas prašmatnus kruizas.

Gegužė

EK ir Europos centrinis bankas rengs pranešimą, kaip Lietuva, vis dar deklaruojanti siekį 2014 m. įsivesti eurą, atitinka konvergencijos reikalavimus.

2012-uosius Seimas paskelbė Muziejų metais. Taip pagerbiama seniausio Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių 200 metų sukaktis.

Lietuva dalyvaus Pietų Korėjoje gegužės–rugpjūčio mėn. rengiamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2012“.

Birželis

Baigsis VRK pirmininko Zenono Vaigausko kadencija. VRK jis vadovauja nuo 1994 m.

Rio de Žaneire vyks viršūnių susitikimas „+20“ – G-77.

Lenkija ir Ukraina taps Europos futbolo čempionato šeimininkėmis.

Prancūzija renka parlamentą, o Islandija – prezidentą.

Sukanka 25 metų nuo arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju. Ta proga Lietuvos vyskupai 2012-uosius paskelbė jo metais.

Tel Avive rengiamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas.

Helsinkyje prasideda Europos lengvosios atletikos čempionatas.

Liepa

Pasaulio krepšinio atrankos olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tikisi laimėti kelialapį į Londoną.

Vasaros olimpinėse žaidynėse Londone Lietuvai turėtų atstovauti apie 50 sportininkų ir, kaip tikisi visa Lietuva, vyrų krepšinio rinktinė.

Lietuvoje vyks Europos jaunučių (iki 16 m.) krepšinio čempionatas.

Moksleivių dainų šventė vyks, jei biudžete tam atsiras pinigų.

Rugpjūtis

Tradiciškai po Londono olimpinių žaidynių uždarymo prasidės parolimpinės žaidynės.

Lietuvoje vyks Europos jaunių (iki 18 m.) krepšinio čempionatas.

Rugsėjis

JAV demokratai apsispręs dėl savo kandidato prezidento rinkimuose.

Vilniuje rinksis Šiaurės ir Baltijos šalių aštuntuko užsienio reikalų ministrai.

Elektrėnuose bus baigtas Lietuvos elektrinės 9-asis modernus blokas.

Mūšio prie Mėlynųjų vandenų, kai buvo sumuštos Aukso ordos pajėgos ir tuo iš esmės baigėsi Aukso ordos era Rytų Europoje, 650 metų sukakties proga vyks renginiai Lietuvoje ir Ukrainoje.

Spalis

Lietuva rinks Seimą. Pergalė prognozuojama centro kairės politinėms jėgoms.

Prieš 20 metų referendumu priima Lietuvos Konstitucija.

Baigsis Tautinio olimpinio komiteto prezidento Artūro Poviliūno kadencija. LTOK jis vadovavo nuo 1988 m.

Baigiasi STT vadovo Žimanto Pacevičiaus kadencija.

Sukanka 150 metų, kai gimė poetas Jonas Mačiulis-Maironis. Ta proga Seimas 2012-uosius paskelbė Maironio metais.

Lietuva pagaliau pereina prie skaitmeninės televizijos. Analoginę TV kaimynai latviai ir estai išjungė 2010 m.

Prieš 20 metų pradėjo funkcionuoti laikinieji pinigai – bendrieji talonai.

Lietuvoje vyks Europos dviračių treko čempionatas.

Lapkritis

JAV prezidento rinkimai: Barackui Obamai perrinkimas negresia.

Gruodis

Bus patvirtinta Trejeto pirmininkavimo ES Tarybai programa 18-ai mėnesių, kai pirmininkaus Airija, Lietuva ir Graikija.

Rusija renka parlamentą.

Baigiasi Kioto sutarties galiojimas – nelieka tarptautinio susitarimo dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo.

Baiginėjamas rengti Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos projektas.

Gruodžio 21 d. baigiasi Majų kalendorius, kas esą reiškia pasaulio pabaigą, tačiau mokslininkai tikina, kad dėl pranašystės išsipildymo kilo problemų.

BFL

Lietuva nepasiduos Lenkijos spaudimui ir visus klausimus dėl savo piliečių šalies Vyriausybė spręs savarankiškai, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

„Mūsų Vyriausybė labai aiškiai pasakė: įvairius klausimus su savo piliečiais, nesvarbu, ar jie priklauso tautinei mažumai, ar ne, mes spręsime patys. Mums nereikia „vyresniojo brolio“. Tai rami, ori pozicija“, – sakė ministras interviu žurnalui IQ.

Sausio mėnesio žurnalo numeryje paskelbtame interviu A. Ažubalis teigė, kad dėl atsiradusios įtampos kaltas ne Vilnius.

„Toks jausmas, kad mūsų partneriai įsistūmė į kampą, iš kurio išeiti bus labai sunku“, – kalbėjo ministras.

„Manoma, kad tam tikru spaudimu darant įtaką mūsų vidaus politikai galima kažką pasiekti. Jei Sovietų Sąjungai, Rusijai to nepavyko padaryti, niekam tai nepavyks. Mes esame sena valstybė, turime gilias valstybingumo tradicijas, tad, kol galėsime, tikrai nedarysime jokių nemotyvuotų nuolaidų“, – sakė A. Ažubalis.

Lenkija pastaruoju metu kaltino Lietuvą dėl naujų nuostatų švietime, pagal kurias tautinių mažumų mokyklose stiprinama lietuvių kalbos padėtis. Lietuva kaltinimus atmeta, sakydama, kad naujasis įstatymas atitinka Europos standartus ir yra analogiškas veikiančiam Lenkijoje, o lenkų kilmės Lietuvos piliečiams sudarytos lieka išskirtinai geros sąlygos mokytis lenkų kalba.

2011-ieji prasidėjo labai optimistiškai, o baigėsi, deja, naujo ekonomikos nuosmukio nuojauta.
Pirmieji gyvenimo gerėjimo daigai šalyje ėmė stiebtis dar 2010 m., o 2011-aisiais ekonomikos atsigavimas įgijo pagreitį. Apie tai, kad Lietuva atsitiesia po sunkmečio, pirmoje metų pusėje liudijo dauguma statistinių rodiklių, o geresnių lūkesčių turėjo tiek gyventojai, tiek verslas.
Pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo tris 2011 m. ketvirčius iš eilės: pirmąjį ketvirtį 5,9 proc., antrąjį – 6,5 proc., o trečiąjį – 6,7 proc. (paskutinio ketvirčio duomenys dar neskelbiami). Po juodųjų 2009-ųjų, kai kiekvieną ketvirtį buvo fiksuojamas BVP nuosmukis nuo –13,8 iki –15,8 proc., bei ties nuliu beveik visus metus balansavusių 2010-ųjų tokie rezultatai nuteikė labai optimistiškai.
Gerų naujienų buvo ir daugiau – apie ūkio atsigavimą 2011 m. sausio–rugsėjo mėnesiais liudijo ne tik BVP, bet ir visi kiti susiję rodikliai. Tarkime, sausio–rugsėjo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, Lietuvos eksportas padidėjo 35,1 proc. Be naftos produktų, labiausiai eksporto apimtis didino chemijos, maisto ir baldų pramonės įmonės.
Rugsėjo mėnuo apskritai buvo rekordinis Lietuvos eksportui: bendra eksporto vertė viršijo 6,4 mlrd. Lt. Rugsėjį antrą mėnesį iš eilės rekordą pasiekė ir lietuviškos kilmės prekių eksportas, viršijęs 4,3 mlrd. Lt.
Pirmoje metų pusėje džiugiai nuteikė ir Lietuvos pramonės produkcijos gamybos didėjimas, ir pamažu ėmusios kilti mažmeninės prekybos apimtys. Gyventojai drąsiau pirko naujus automobilius, kompiuterius, baldus ir kitas namų ūkio prekes, o tai liudijo, kad lietuviai jau ima leisti pinigus ne tik pirmo būtinumo, bet ir ilgalaikio vartojimo prekėms.
Pernai šalyje mažėjo ir nedarbas, per metus susitraukęs beveik 4 proc., nors bedarbių armija vis dar tebebuvo įspūdinga: gruodžio viduryje, Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje buvo registruota 218,8 tūkst. bedarbių.
Tuo tarpu „Sodra“ pranešė, kad per vienuolika metų mėnesių Lietuvos įmonės priėmė 72,3 tūkst. daugiau darbuotojų, negu atleido. Kaip rodo Statistikos departamento skaičiavimai, pirmąjį metų ketvirtį nedarbas siekė 17,2 proc., antrąjį – 15,6 proc., o trečiąjį – 14,8 proc.
Taigi darbo vietų šiek tiek padaugėjo, tačiau gyventojų atlyginimai kilo labai mažai: bruto vidutinis mėnesio darbo užmokestis šalyje trečiąjį ketvirtį siekė 2116 Lt ir buvo vos 44,4 Lt didesnis nei pirmąjį metų ketvirtį. Darbo užmokesčio vidurkis pernai šalyje pakilo tik 1,6 proc. Tai reiškia, kad atlyginimų didėjimas infliacijos neviršijo (metinė infliacija lapkritį siekė 4,4 proc.).
Deja, 2011-iesiems baigiantis gerų žinių Lietuvoje ėmė mažėti, o ekonomikos atsigavimą liudijantys rodikliai – vėl pamažu trauktis. Lėtėjimo tendencijos paskutiniais 2011-ųjų mėnesiais buvo stebimos tiek eksporto, tiek pramonės, tiek transporto bei kituose sektoriuose. Nuo rudens pradžios vėl ėmė blogėti ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Beje, tokios tendencijos stebimos visoje Europos Sąjungoje.
Naujausios analitikų prognozės taip pat liudija, kad tikėtis, jog 2012-ieji bus geresni, jau neverta – tiek Finansų ministerija, tiek komercinių bankų ekspertai 2011-iesiems baigiantis vienas po kito ėmė mažinti savo ekonomikos augimo naujaisiais metais prognozes. Pavyzdžiui, SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pareiškė, kad BVP didėjimą 6,7 proc. trečiąjį šių metų ketvirtį galima vadinti paskutiniu Lietuvos ekonomikos bobų vasaros požymiu. SEB banko prognozėmis, 2012 m. BVP augs jau tik 2 proc.

Verslo pelnai ėmė trauktis
2011-aisiais Lietuvos įmonės dirbo pelningai, tačiau metams baigiantis jų pelnai ėmė mažėti. Pavyzdžiui, 2011 m. trečiąjį ketvirtį verslas uždirbo 2 mlrd. Lt pelno, arba 9 proc. daugiau nei tą patį laikotarpį 2010 m. Tačiau palyginti su antruoju 2011 m. ketvirčiu, įmonių pelnas susitraukė net 36 proc. Antrasis praėjusių metų ketvirtis, kai pelnas didėjo net 60 proc., šalies verslui buvo pats sėkmingiausias.
Pelningai dirbančių įmonių dalis trečiąjį ketvirtį siekė 65,5 proc. ir buvo didesnė nei 2010 m. trečiąjį ketvirtį (62,3 proc.), bet mažesnė nei 2011 m. antrąjį ketvirtį (66,6 proc.).

Būsto kainos pamažu didėjo
2011 m. šalyje vėl pamažu ėmė didėti būsto kainos. Tiesa, kainų didėjimas buvo nežymus, o menkas sandorių skaičius liudijo, kad nekilnojamojo turto rinka iš sąstingio dar neišsivadavo.
Išankstiniais Registrų centro duomenimis, Vilniuje senesnės statybos buto kvadratinio metro kainos vidurkis 2011 m. sudarė 3697 Lt, tai yra beveik 7 proc. daugiau nei 2010 m., o štai naujų butų kainos vidurkis 3,3 proc. smuktelėjo ir siekė 3971 Lt už kv. m. Kitur šalyje senesnės statybos butų vidutinė kaina 2011-aisiais sudarė 1632 Lt / kv. m, o naujos statybos butų – 2485 Lt / kv. m, arba atitinkamai 4,6 ir 5,2 proc. daugiau nei 2010 m. Tiesa, Registrų centras atkreipia dėmesį, kad, palyginti su ikikrizinių 2008-ųjų kainomis, būstas Vilniuje tebėra pigesnis vidutiniškai 28 proc., o kitur šalyje – net 42 proc.

Surašymas: gyventojų sumažėjo 430 tūkst.
2011 m. Lietuvoje vykęs visuotinis gyventojų ir būstų surašymas parodė, kad per dešimtmetį gyventojų mūsų šalyje sumažėjo 12 proc., arba 430,2 tūkst. Išankstiniais duomenimis, surašymo metu Lietuvoje gyveno 3,054 mln. nuolatinių gyventojų.
Labiausiai gyventojų mažėjo dėl emigracijos (76 proc.) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų. Dėl neigiamos natūralios gyventojų kaitos – šalyje daugiau žmonių mirė nei gimė – gyventojų sumažėjo 24 proc. (101,9 tūkst.).
2001–2011 m. daugiausiai gyventojų sumažėjo Utenos (19 proc.), Tauragės (18 proc.), Šiaulių (17 proc.) ir Alytaus (16 proc.) apskrityse. Per dešimtmetį gyventojų sumažėjo 56 savivaldybėse: keturiose – iki 10 proc., septyniolikoje – 10,1–15 proc., dvidešimt aštuoniose – 15,1–20 proc., o septyniose – daugiau kaip penktadaliu. Ypač daug gyventojų neteko Visagino (25 proc.), Akmenės r. ir Pagėgių (22 proc.) savivaldybės.

Emigravo mažiau gyventojų
Per tris 2011 m. ketvirčius iš šalies emigravo 44 869 gyventojai. Daugiausiai jų emigravo trečiąjį ketvirtį – iš viso 17 220, taigi metams baigiantis emigracija, nors ir nedaug, vėl ėmė didėti.
Vis dėlto šiemet, palyginti su 2010-aisiais, iš Lietuvos emigravo net 22 792 gyventojais mažiau. Priminsime, kad 2010 m. per tris ketvirčius šalį paliko iš viso 67 661 gyventojas. Tiesa, emigrantų skaičiaus didėjimui 2010 m. įtakos turėjo ne tik sunkmetis, bet ir LR sveikatos draudimo įstatymu nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Kokios prekės ir paslaugos 2011 m. labiausiai pabrango
(2011 m. lapkritį, palyginti su 2010 m. lapkričiu)

Produktas    Kiek pabrango, proc.

Kietasis kuras    27,3
Šiluminė energija    19,2
Baldai, būsto apstatymo reikmenys    15,8
Kava, arbata, kakava    15,7
Žuvis    14
Elektra, dujos ir kitas kuras    12,5
Cukrus, uogienė, medus, saldumynai    10,9
Aliejus ir riebalai    10
Keleivių vežimas geležinkeliu    9,8
Maistas ir nealkoholiniai gėrimai    5,2

Įdomioji 2011 metų statistika

2011 m. kasdien šalyje gimė po maždaug 100 kūdikių.
Populiariausi kūdikių vardai buvo Emilija ir Lukas.
415 Lietuvos gyventojų buvo sulaukę šimto ir daugiau metų (295 moterys ir 120 vyrų).
Vyriausia šalies gyventoja buvo 119 metų ir gyveno Šalčininkų rajone.
Kas antras lietuvis turėjo lengvąjį automobilį.
Vienas gyventojas telefonu per metus vidutiniškai prakalbėjo apie 43 valandas, išsiuntė 2,6 tūkst. SMS žinučių.
Bibliotekose lankėsi kas penktas gyventojas, o internetu naudojosi beveik pusė (48 proc.).
Pati vyriškiausia veikla šalyje buvo statybos: šiame sektoriuje vyrai sudarė beveik 90 proc. darbuotojų.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Gyventojų registro tarnyba, Registrų centras, Lietuvos darbo birža, VšĮ “Versli Lietuva”, “Sodra”

Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad 2011 metai turizmo sektoriui bus rekordiniai. Prognozuojama, kad šalį aplankys 1,75 mln. užsienio turistų (2011 m. – 1,5 mln.).

Geriausia žinia, kad pajamos iš atvykstamojo turizmo labai sparčiai augs. Per visus 2010 m. užsienio turistai atvežė į Lietuvą 2,9 mlrd. Lt , o šiais metais, dar tik per devynis mėnesius jie Lietuvoje išleido 2,7 mlrd. Lt (+20 proc.).

Dar džiugesnė žinia, kad per devynis šių metų mėnesius užsienio turistai į Lietuvą atvežė 1,1 mlrd. litų daugiau nei lietuvių turistai išvežė iš Lietuvos (išleido užsienyje). Palyginimui, 2010 m. balansas buvo taipogi teigiamas, bet sudarė tik 0,4 mlrd. Lt.

„Šie rodikliai tikrai pranoko mūsų lūkesčius ir pradžiugino dar metams net nepasibaigus. Tikimės, kad apie šiuos metus galėsime kalbėti kaip apie rekordinius, kurie visam turizmo sektoriui reikš geriausius laikus, kurie tikimės kasmet dar gerės. Tai dovana ne tik šioje srityje dirbantiems, bet ir visos Lietuvos žmonėms. Juk pajamos iš turizmo vis svariau prisideda prie visos šalies ūkio gerovės. Per devynis šių metų mėnesius vienas užsienio turistas vidutiniškai Lietuvoje išleido 1899 litus,“ – apie puikius turizmo rodiklius kalbėjo VTD direktorė dr. Raimonda Balnienė.

Per tris šių metų ketvirčius į Lietuvą atvyko apie 200 tūkst. daugiau užsienio turistų nei išvyko lietuvių turistų į užsienį. VTD skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius Lietuvą aplankė 1,4 mln. (+20 proc.) užsienio turistų, kai tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis į užsienį iš Lietuvos išvyko 1,2 mln. (+7,7 proc.) lietuvių turistų. Vidutinė vieno lietuvių turisto viešnagė užsienyje truko 7,1 nakvynės. Dauguma lietuvių turistų – net 83 proc. vyko asmeniniais tikslais, 13 proc. – verslo reikalais.

Populiariausios šalys, į kurias vyko lietuviai:
- kaimynės: Latvija (12,7 proc.), Baltarusija (10,3 proc.) ir Lenkija (10 proc.),
- bei kiek tolimesnės: Jungtinė Karalystė (9,1 proc.) ir Vokietija (8 proc.).

15,4 proc. lietuvių, vykusių į užsienį šių metų I-III ketv. įsigijo suorganizuotą turistinę kelionę iš įmonių, teikiančių turizmo paslaugas ir už kelionių paketą sumokėjo vidutiniškai 1714 Lt arba 8,5 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Geresni ir vietinio turizmo rodikliai, nes lietuvių turistai buvo išlaidesni. Per 2011 m. sausio-rugsėjo mėnesius palyginus su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, vietinių turistų išlaidos padidėjo 5,4 proc. ir sudarė 0,3 mlrd. Lt, nors vietinių turistų kelionių skaičius beveik nepakito (+0,5 proc.) ir sudarė 1,9 mln. Didžioji dauguma – net 89 proc. lietuvių turistų keliavo po šalį asmeniniais tikslais – pagrinde aplankyti draugų ir giminių (41 proc.) bei poilsio ar atostogų tikslais (34 proc.). 12 proc. vietinių turistų vyko tvarkyti verslo reikalų. Vidutinė lietuvių turisto kelionė po Lietuvą truko 2,7 nakvynės (+5,1 proc.).

„Veidas“ jau šeštą kartą skelbia įtakingiausių Lietuvoje žmonių šešiasdešimtuką. Jį rinko Seimo nariai ir ministrai.

„Įtakingiausias Lietuvos žmogus mirė“, – tarsteli Seimo koridoriuose sutiktas parlamentaras Petras Gražulis.
Išties „Achemos“ grupės koncerno prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys buvo įtakingiausias pastarojo penkmečio Lietuvos žmogus – vienintelis verslininkas, savo įtaka prilygęs aukščiausiems valstybės vadovams.
B.Lubys visą laiką buvo įtakingiausiųjų trejetuke. „Kaip dar neatsirado tokio politiko, kuris galėtų prilygti Algirdui Brazauskui, taip šiandien dar nematome ir tokių verslininkų, kurie savo įtaka galėtų lygiuotis su B.Lubiu, nes tam reikia dirbti dešimtmečius, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas. – Jis nebuvo grynas pramonininkas, buvo ragavęs ir politikos, pats perėjęs visus valdžios koridorius, puikiai išmanė visus ėjimus ir turėjo itin platų šnipų ratą gerąja prasme. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovų buvo pilna visur: Seime, Vyriausybėje, kone prie kiekvienos ministerijos.“
Kaip parodė „Veido“ žurnalistų atlikta Seimo narių ir ministrų apklausa (kaip ir kasmet, jų prašėme nurodyti didžiausią įtaką valstybėje turinčius asmenis), mirus B.Lubiui įtakingiausiu verslininku politikai laiko koncerno „MG Baltic“, kuriam priklauso antra pagal populiarumą televizija LNK, prezidentą ir vienintelį akcininką Darių Mockų. Po jo eina turtingiausias Lietuvos žmogus, „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius. Kaip teigė Seimo nariai, šie verslininkai galingi ne tik verslo srityje – jie įtakingi ir politiniame bei visuomeniniame gyvenime, nors savo įtakos demonstruoti nėra linkę ir veikia visiškai kitaip nei velionis B.Lubys.
„Vilniaus prekybos“, „MG Baltic“, „Senukų“ savininkai siekia įtakos gana siauruose segmentuose, jie nesišneka tokiame plačiame kontekste, ką darydavo B.Lubys, o ir su politikais nei N.Numavičius, nei D.Mockus patys visiškai nesikalba – jie šią paslaugą perka: Seimo koridoriai pilni verslininkų atstovų, vadinamųjų pilkųjų kardinolų. Vieni jų atstovauja naftos pramonei, antri prekybai, treti alkoholio įmonėms – taip ir stumiamos atitinkamos verslui naudingos įstatymų pataisos“, – verslininkų įtaką komentuoja A.Sysas.
Apklausoje dalyvavę Seimo nariai ir ministrai įtakingiausių lietuvių sąraše D.Mockui šiemet skyrė ketvirtą, o N.Numavičiui – devintą vietą.

D.Grybauskaitė – įtakingiausia trečius metus iš eilės

Anketas, rinkdami įtakingiausius Lietuvos žmones, siuntėme visiems Seimo nariams ir ministrams, iš jų sulaukė per septyniasdešimt atsakymų.
Įtakingiausios Lietuvoje asmenybės titulą apklausoje dalyvavę politikai jau trečius metus iš eilės skyrė prezidentei Daliai Grybauskaitei. Neatsirado nė vieno parlamentaro, kuris būtų paminėjęs įtakingesnį asmenį nei D.Grybauskaitė. Be žurnalistų atliktos Seimo narių ir ministrų apklausos, rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“ atliko ir visuomenės nuomonės tyrimą, parodžiusį, kad gyventojų nuomonė apie įtakingiausiuosius iš esmės sutampa su politikų. D.Grybauskaitę įtakingiausia asmenybe Lietuvoje nurodė 78,8 proc. apklausos dalyvių. Antru asmeniu pagal įtaką visuomenė laiko kardinolą Audrį Juozą Bačkį (52,2 proc.), o premjeras Andrius Kubilius gyventojų sąraše trečias (45,2 proc.).

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-51) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seimui pristatė naują biudžeto projektą, pagal kurį beveik visos valstybės išlaidos turėtų mažėti 4 proc., o pensijos atkuriamos tik iš dalies.

Pasak finansų ministrės, dėl euro zonos skolų krizės kitais metais valstybės BVP augimas neišvengiamai bus mažesnis, sieks apie 2,5 proc., ir pataisytas biudžetas tai įvertina, – praneša ELTA.

“Gali turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų”, – sakė ji. Finansų ministrė akcentavo, kad patikslinti duomenys, rodantys tokią didelę euro zonos krizės įtaką ekonomikos augimui, gauti tik lapkritį, ir neatmetė galimybės, kad esant reikalui bus atliekamos ir tolesnės makroekonominių rodiklių scenarijų korekcijos. Pagrindinis rizikos veiksnys – eksporto rinkų perspektyvos.

I. Šimonytė pabrėžė, kad nuostata, jog biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc., nesikeičia.

“Tada jau nesvarbu, ar biudžeto deficitas yra 3,5 proc., ar 3,8 proc., ar 4,5 proc. Bet koks biudžeto deficitas, viršijantis 3 proc., rodo, kad Lietuva nevykdo savo įsipareigojimo panaikinti perviršinį deficitą, ir tai suteiks signalą finansų rinkoms paprašyti Lietuvos už tai susimokėti” , – teigė ji.

I. Šimonytė nenorėjo svarstyti, kas būtų, jeigu šiemet naujas biudžetas vis dėlto nebūtų priimtas ir kitus metus Lietuva turėtų pradėti su 2011 m. biudžetu. Jos teigimu, pagal pirmines ekonomikos augimo prognozes, tai didelių problemų nesukeltų, bet dabar, prognozes peržiūrėjus, tokiu atveju turbūt tektų skolintis, o galimi skolintojai į faktą, kad Lietuva nesugebėjo priimti 2012 m. biudžeto, nežiūrėtų teigiamai.

SNORO banko griūtis, pasak ministrės, didelės įtakos BVP augimui nepadarys – jį gali sumažinti 0,1-0,2 proc.

I. Šimonytės teigimu, beveik nemažės išlaidos tik krašto apsaugai. Tik maždaug 2 proc. mažės ir teismų išlaidos.

Ministrė pabrėžė, kad dėl naujų projektų ar programų, siūlytų Seimo narių biudžeto svarstymo metu, turės spręsti patys asignavimų valdytojai, įvertinę tai, kad savas išlaidas teks apkarpyti.

“Bendra nuostata yra ta, kad naujų projektų pradėjimas esamomis sąlygomis galimas tik tada, kai tai yra neišvengiama”, – pabrėžė ji.

I. Šimonytė teigė nenorinti būti priešinama su prabangos mokesčių šalininkais, bet dabar toks mokestis tiesiog neatneštų realios naudos.

“Visada yra alternatyvų, kurias verta svarstyti. Jei pensijas tiesiog atkursim, reikės ta pačia suma (250 mln.) sumažinti išlaidas arba padidinti pajamas”, – paklausta, ar verta apskritai svarstyti tokį biudžetą, jeigu Prezidentė aiškiai pasakė, kad nesutiks su daliniu pensijų atkūrimu, sakė finansų ministrė. Ji priminė, kad Seimas, jeigu nori, gali pateikti ir kitokių pasiūlymų, bet jie turi būti ekonomiškai pagrįsti.

Neskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamų planas sumažintas 835 mln. litų. 600 mln. litų Vyriausybė planuoja sutaupyti sumažinusi viešojo sektoriaus išlaidas, 250 mln. – grąžindama tik pusę žadėtų pensijų, 150 mln. – mažinant išlaidas “Sodros” ir privalomojo draudimo fonduose.

Savaitraštis „Veidas“ šiemet pirmą kartą ėmėsi naujo projekto ir išrinko vertingiausias įmones, daugiausiai prisidedančias prie gyventojų ir visos mūsų valstybės gerovės.

Verslas – šalies maitintojas, tačiau kai kurios įmonės savo indėliu į visuomenės ir valstybės gyvenimą prilygsta bičių motinėlei, be kurios neišgyventų visas avilys. Jos svarbios dėl daugelio priežasčių – ne tik turi daug darbuotojų, bet ir moka daugiausiai mokesčių, daugiausiai eksportuoja, darbuotojams moka didžiausius atlyginimus, investuoja į naująsias technologijas ar labiausiai dalijasi savo uždirbtais pinigais su visuomene.
„Veidas“ pirmą kartą išrinko ne brangiausiai įkainotas, ne didžiausias, bet vertingiausias Lietuvos bendroves – be šių 17 įmonių (trys dalijasi 15-ą vietą) mūsų šalies pažanga tikriausiai nebūtų tokia ryški.
„Be šio sąrašo lyderių neturėtume verslo milžinų vidaus rinkoje, o kartu smarkiai nukentėtų eksportas. Kai kurios įmonės labai reikšmingos jų atstovaujamam sektoriui, todėl žalą patirtų visa vertikali tos šakos grandinė – tiek tiekėjai, tiek produkcijos pirkėjai, tiek darbuotojai. O dalis įmonių, tokių kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Orlen Lietuva“, yra tiesiog strategiškai svarbios Lietuvai ir be jų šalies verslo žemėlapis būtų visiškai kitoks“, – visapusišką šių įmonių svarbą pabrėžia specializuotos investicinės bankininkystės įmonės „Finasta Corporate Finance“ kapitalo finansavimo departamento direktorius Darius Saikevičius.

Politikai rinko „Achemą“, verslininkai – „Sicor Biotech“

Vertingiausių Lietuvos įmonių rinkimai susidėjo iš trijų etapų. Iš pradžių pagal kelis kriterijus atsirinkome didžiausias šalies įmones – 200 didžiausių darbdavių iš „Sodros“, 200 didžiausių mokesčių mokėtojų (atmetus akcizo mokestį) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, 200 bendrovių, užregistravusių daugiausiai laisvų neterminuotų darbo vietų 2009–2011 m., iš Lietuvos darbo biržos, 100 didžiausių eksportuotojų iš „Verslo žinių“ sudaryto sąrašo ir 60 didžiausių oro teršėjų iš Aplinkos apsaugos agentūros. Taip pat atsižvelgėme į „nuodėmės industriją“ – mūsų nuomone, naudingiausiomis visuomenei įmonėmis negalima laikyti alkoholio, cigarečių gamintojų ar platintojų, taip pat azartinių žaidimų organizatorių, todėl šios įmonės iš rinkimų buvo pašalintos.
Iš gautų sąrašų atrinkome 125 įmones, kurios pagal minėtus kriterijus surinko daugiausiai balų. Beje, į šį sąrašą nepateko bankai – tik keletas jų buvo patekę į didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašus, tačiau vieno šio rodiklio neužteko atsidurti tarp 125 vertingiausių įmonių.
Per antrąjį etapą visoms 125 įmonėms išsiuntėme anketas, prašydami atsakyti į papildomus klausimus, tokius kaip atlyginimų vidurkis, investicijos į naująsias technologijas, dividendų politika, verslo ambasadorių veikla, parama, pritrauktos užsienio investicijos ir kt. Įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa įvertino šias įmones pagal finansines jų perspektyvas, o „Finastos“ analitikai apskaičiavo papildomą kriterijų – kiek kiekviena šių įmonių kuria pridėtinės vertės, kitaip tariant, koks įmonės indėlis į BVP absoliučiąja verte.
„Šiuo rodikliu parodoma, kurios įmonės sukuria daugiausiai vertės darbuotojams ir kapitalo gavėjams. Mes skaičiavome pridėtinę vertę, iš pajamų atimdami visą gamybos ir pardavimo savikainą, išskyrus žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Dėl to didžiausios darbovietės – „Maxima LT“, „Lietuvos geležinkeliai“ – ir tapo didžiausios pridėtinės vertės kūrėjomis Lietuvoje“, – komentuoja „Finastos“ kapitalo rinkų analitikas Tadas Povilauskas.
Gavę informaciją iš bendrovių, visas įmones vertinome jau pagal 13 kriterijų: penkis iš pirmojo etapo ir aštuonis iš antrojo.
Įdomu, kad pagal skirtingus kriterijus į priekį išsiverždavo skirtingos bendrovės. Daugiausiai darbuotojų įdarbinusi „Maxima LT“, tačiau daugiausiai uždirba užsienio kapitalo bendrovėse dirbantys žmonės – visas įmones pagal šį kriterijų pralenkė vaistų didmeninės prekybos bendrovė „Bayer“, kurioje vidutinis atlyginimas siekia 7943 Lt neatskaičius mokesčių. Daugiausiai labdaros ir paramos atseikėjo elektros tiekėja „Inter Rao Lietuva“ (7,5 mln. Lt) ir „Lietuvos geležinkeliai“ (5,5 mln. Lt), o daugiausiai į naująsias technologijas investavo „Teo LT“ (296 mln. Lt).
Trečiuoju etapu pagal kriterijus atrinktą 20-uką pateikėme jau visuomenės elito teismui. Rinkos tyrimų bendrovė „Prime consulting“ atliko 500 verslininkų, politikų, valdininkų, savo srities profesionalų apklausą, kuri ir surikiavo vertingiausių įmonių Lietuvai ir visuomenei sąrašą.
Apklausa pateikė staigmenų – respondentai „Sicor Biotech“ ir „Achemą“ iš sąrašo vidurio iškėlė į priekį. „Prime consulting“ vadovas Saulius Olencevičius pabrėžia, kad politikai dažniau balsavo už „Achemą“ ir „Lietuvos geležinkelius“, o verslininkai – už „Achemą“, „Kauno grūdus“ ir „Sicor Biotech“. Tuo tarpu valdininkai labiausiai išskyrė bendroves „Maxima LT“ ir „Sicor Biotech“. Kai kurių įmonių apklausos dalyviai iš viso nepaminėjo, todėl jos į sąrašą nepateko. Rezultatai taip pat lėmė, kad 15-ą vietą pasidalijo trys bendrovės.
Beje, pagal kriterijus nedaug nuo laimėtojų atsiliko bendrovės „City service“, „Agrorodeo“, „Schmitz Cargobull Baltic“, „Rokiškio sūris“, „Scandagra“, „Retal Europe“ ir „Agrokoncernas“.

Vyrauja lietuviškas kapitalas

Buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas kartą pasakė: „Geriausi protai yra ne vyriausybėje. O jei keli būtų ir ten, verslas vis tiek juos nusamdytų.“ Ši mintis apie geriausiųjų santalką versle Lietuvai ypač tinka, nes verslas per du dešimtmečius nusiyrė į priekį didžiuliais mostais. D.Saikevičius atkreipia dėmesį į iškalbingą faktą, kad tarp septyniolikos Lietuvai naudingiausių įmonių randame tik dvi susijusias su valstybiniu kapitalu („Lietuvos geležinkeliai“ ir „Lietuvos dujos“). Taigi akivaizdu, kad privatus verslas sugeba dirbti kur kas efektyviau.
Investicijų bendrovės „Mes Invest“ valdybos pirmininkas Algimantas Variakojis pasakoja kartą iš užsieniečio išgirdęs taiklų kontraargumentą, prieštaraujantį statistikai, kad lietuviai neverslūs: Lietuvoje veikia tūkstančiai įmonių, iš kurių didelė dalis yra jaunos ir sparčiai besivystančios („star-tup’ai“), o Vakaruose dirba trečios ar penktos kartos verslininkai. Lietuviai viską kūrė patys, neretai nuo nulio, mokydamiesi iš savo klaidų, o vakariečiai perėmė senelių ar prosenelių įkurtą ir išplėtotą verslą.
Net ir privatizuotoms įmonėms išlaikyti iki šių dienų ir modernizuoti taip, kad jos sugebėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje, reikėjo didelės įžvalgos bei polinkio rizikuoti. Juk, kaip parodė „Ekrano“, „Vilniaus vingio“ ir daugelio kitų palūžusių gigantų pavyzdžiai, perimti didžiulę įmonę – dar ne viskas.
Į vertingiausių Lietuvos įmonių sąrašą patekusios prekybos žemės ūkio technika įmonės „Lytagra“ vadovas Adomas Balsys, kartu su kolegomis nepriklausomybės pradžioje privatizavęs šią įmonę, svarsto, kad dalis privatizuotų įmonių iki šios dienos neatsilaikė dėl to, kad vadovai užmiršo atsakomybę kolektyvui ir per greitai pradėjo kurti gerovę sau. „Aš buvau paskutinis Kaune, kuris nustojo važinėti „Volga“, ir visiškai to nesigėdijau – maniau, kad visas lėšas reikia nukreipti į įmonę, o sau užsidirbti suspėsime. Tik 2003 m. nusipirkau „Opel“ automobilį“, – nustebina A.Balsys.
Dėl to itin džiugu, kad iš 17 įmonių, patekusių į vertingiausių Lietuvos valstybei ir gyventojams įmonių sąrašą, net dešimt yra lietuviško kapitalo. „Tai reiškia, kad Lietuva turi potencialo ir gali sukurti bei užauginti verslą iki didelių mastelių“, – mano apskaitos ir finansų valdymo įmonės „M-Finance“ vadovas Eladijus Kirijanovas.
Dar vienas lietuviško kapitalo pranašumas – pinigai lieka Lietuvoje, nes akcininkai mūsų šalyje ir investuoja uždirbtą pelną, ir vartoja, o užsieniečiai akcininkai uždirbtus pinigus neretai išsiveža.
Kita vertus, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įžvelgia ir neigiamą pusę – vertingiausių Lietuvos įmonių sąrašas atskleidžia, kad, priešingai nei dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių, nesugebame pritraukti užsienio investuotojų, kurie per dvejus trejus metus tuščiame lauke sukurtų stambias gamyklas ir perteiktų čia savo patirtį. O iš vidinių išteklių tokioms įmonėms užsiauginti mums prireikė kone dviejų dešimtmečių.
„Tam tikra prasme Lietuvoje daugelyje sričių išradinėjamas dviratis, o kai išradimas jau tampa panašus į dviratį, tada gamintojas nuperkamas patyrusių tarptautinių kompanijų“, – priduria N.Mačiulis.

Maitina gamyba ir prekyba

Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis mano, kad simboliška pirmajame vertingiausių Lietuvos valstybei ir gyventojams įmonių sąrašo trejetuke matyti tris skirtingo profilio bendroves – „Achemą“, „Maximą LT“ ir „Sicor Biotech“. „Šios trys įmonės atstovauja trims stulpams, ant kurių stovi Lietuvos ekonomika, – tai pramonė, prekyba ir aukštosios technologijos. Mūsų ekonomika pakankami diversifikuota, palyginti, pavyzdžiui, su Latvija, ir tai padeda lengviau atlaikyti sunkius momentus, kaip įrodėme per krizę“, – lygina M.Vaičiulis.
Šios įmonės į vertingiausių bendrovių sąrašą nepateko atsitiktinai. A.Variakojis „Achemą“ gyrė už eksportą ir investicijas Lietuvoje, „Maximą“ – už modernų valdymą, gebėjimą atsilaikyti net prieš užsienio konkurentus ir lietuviškų produktų išvedimą į kaimynines šalis, o „Sicor Biotech“ – už tai, kad išsaugojo bendrovės branduolį Lietuvoje ir čia gamina didelės pridėtinės vertės produktus.
Į pirmas tris vietas patekę sektoriai atsikartoja visame sąraše: penki tradicinei pramonei atstovaujantys gamybininkai, šeši prekybininkai, dvi aukštųjų technologijų gamintojos, dvi telekomunikacijų bendrovės, du strateginiai paslaugų teikėjai. Tad realybė visai kitokia, negu piešia Lietuvos strategijos ir vizijų kūrėjai. Kad ir kiek svajotume apie aukštąsias technologijas bei paslaugų centrus, būtent gamybininkai ir prekybininkai šiandieną duoda daugiausiai naudos valstybei bei jos gyventojams.
„Šiame sąraše yra įmonių, dėl kurių galima būtų džiaugtis, nes jos augina ekonomiką parduodamos produkciją užsienyje, bet yra įmonių, dėl kurių verdame savo sultyse, – jos auga, bet iš mūsų pačių išteklių. Dėl šito reikėtų susimąstyti“, – akmenį į prekybininkų pusę meta E.Kirijanovas.
Kodėl šiame sąraše matome tiek daug prekybininkų? N.Mačiulis atsako, kad dėl didelės Lietuvos ekonomikos priklausomybės nuo vidaus vartojimo: apie 66 proc. Lietuvos BVP sudaro namų ūkių vartojimas, o, tarkim, Estijoje – 50 proc. Nenuostabu, kad valstybėje, kurios didelė ekonomikos dalis paremta vidaus vartojimu, išplėtotas platus prekybos tinklas.
Ekonomistai prekybininkus kritikuoja dėl mažų atlyginimų, dėl sukuriamo užsienio prekybos deficito. Be to, šios įmonės nekuria unikalaus produkto, tad nėra nepakeičiamos – vienai pasitraukus, jos rinkos dalį tuoj pat užimtų kita. Beje, nepaisant savo svarbos valstybėje, kritikos sulaukia ir dar keletas į sąrašą patekusių įmonių – infrastruktūrą iš sovietmečio paveldėjusios ir monopolinę padėtį užimančios bendrovės, tokios kaip „Lietuvos dujos“, „Orlen Lietuva“, „Lietuvos geležinkeliai“, kurioms dėl išskirtinės padėties lengviau uždirbti daug ir dalytis tuo uždarbiu su valstybe bei visuomene.
N.Mačiulio manymu, vertingiausių Lietuvos įmonių sąrašo struktūra atspindi vieną šalies ekonomikos evoliucijos stadijų, ir šis sąrašas laikui bėgant keisis. Stiprios ekonomikos valstybės, kaip Šveicarija ar Skandinavijos šalys, pradėjo nuo žemės ūkio ir primityviausių pramonės šakų, o tapdamos turtingesnės galėjo pereiti prie didesnės pridėtinės vertės prekių. „Per 15 metų pasistūmėjome prekybos ir telekomunikacijų sektoriuje, atsirado šiek tiek aukštųjų technologijų įmonių. Per ateinančius 15 metų aukštųjų technologijų įmonės turėtų užimti vis didesnę dalį, o tradicinių sektorių svoris – mažėti“, – prognozuoja N.Mačiulis.

Pažangos skleidėjos ir regionų gaivintojos

Nors sąraše atsidūrė įvairių sektorių bendrovės, vis dėlto daugumai jų būdinga ta kryptis, kuria žiūri visa Lietuva, – orientacija į užsienio rinkas ir naujas technologijas. Ne išimtis ir sąraše matomos su žemės ūkiu susijusios bendrovės „Kauno grūdai“, „Amilina“, „Lytagra“, „Linas Agro“.
Pasak A.Variakojo, moderni krakmolo gamintoja „Amilina“ nuo nulio išaugo iki tokio lygio, kad sugebėjo „įkąsti“ vieniems stambiausių pasaulio žaidėjų šiame segmente, – prancūzų kompanija „Roquette“ šiemet įsigijo dalį „Amilinos“ akcijų. O „Linas Agro“ vadovai jau seniai vadina savo verslą ne lietuvišku, bet tarptautiniu. „Mūsų verslas tarptautinis, nes veikiame tarptautinėse rinkose – vienoje šalyje perkame ar gaminame, kitoje parduodame“, – „Veidui“ tvirtino „Linas Agro“ valdybos pirmininkas Darius Zubas.
Įmonė eksportuoja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Rusijos, Kazachstano, o eksporto rinkų geografija nusidriekusi nuo kaimyninių rinkų, tokių kaip skandinavai, iki Saudo Arabijos ar Mozambiko.
Į sąrašą patekusios abi telekomunikacijų bendrovės prisideda prie šalies pažangos. A.Variakojis giria „Teo LT“ už tai, kad ši nenuėjo elementariu keliu, bet perėjo į naują kokybinį lygmenį – interneto tiekimą, „Gala“ televiziją, o „Omnitel“ išsiskiria kaip pionierių, kuris ne tik pirmas atvedė mobilųjį ryšį į Lietuvą, bet ir toliau išliko idėjų generatoriumi. „Mūsų sėkmę lemia ir įmonės genai, ir noras būti tais, kurie atneša pažangą į Lietuvą“, – „Veidui“ sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.
Šį norą įmonė patvirtina ne tik pirmoji pristatydama rinkos naujoves (pirmi Lietuvoje pradėjo diegti 4G mobilųjį ryšį), bet ir įvairiais socialiniais projektais. Prieš keletą savaičių „Omnitel“ surengė tarptautinį renginį – mobiliųjų programėlių kūrimo „App camp“ dirbtuves, kuriose dalyvavo 300 gabių žmonių. „Tokie renginiai – stimulas jauniems žmonėms realizuoti savo idėjas. Norime padėti jiems atsiskleisti, ir jei susikurs daugiau verslų, kurie galvos apie inovatyvius sprendimus, naudos turės ir Lietuva“, – tvirtina A.Zabulis, tikintis, kad renginyje užsimezgė naujų verslų užuomazgų.
Nors „Veido“ išrinktos vertingiausios įmonės svarbios visai šaliai, dalis jų tiesiog nepakeičiamos regionuose, kuriuose yra įsikūrusios. „Achema“ Jonavoje, „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose, o „Intersurgical“ Pabradėje yra ne tik didžiausi darbdaviai ir mokesčių mokėtojai, bet ir rajono bendruomenių ramstis. Nors „Orlen Lietuva“ keikiama už didžiausias benzino kainas Baltijos šalyse ar taršą, ji yra įdarbinusi beveik du tūkstančius darbuotojų ir per porą metų skyrė 1,45 mln. Lt paramos, kuri pasiekė ir mažeikiškius.
Medicininių kvėpavimo sistemų gamintojas „Intersurgical“ rūpinasi visos Pabradės kultūros, sporto, švietimo bendruomenėmis. O tai, kad mirus „Achemos“ grupės prezidentui Bronislovui Lubiui gedėjo visa Jonava, visai nestebina – per dvejus pastaruosius metus „Achema“ skyrė 1,8 mln. Lt paramos ir rėmė kone visus Jonavos sporto klubus ir būrelius, sergančiųjų ar kultūros draugijas.
Parama, pažangos skleidimas yra itin svarbu, tačiau didžiausios pagarbos verslas nusipelno dėl to, kad yra vienintelis valstybės pajamų šaltinis, – be verslo suneštų pinigų negalėtų dirbti medikai, mokytojai, policininkai, nebūtų ir valstybės tarnautojų. N.Mačiulis įsitikinęs, kad įmonės vadovai ir darbuotojai yra tie žmonės, nuo kurių prasideda vertės kūrimas, ir tai leidžia valstybei augti, progresuoti bei evoliucionuoti.
Tad valstybė savo ruožtu taip pat turėtų stengtis tą verslą skatinti. „Mačiau nemažai pavyzdžių, kai kitose valstybėse, tokiose kaip Danija, vyriausybės didžiuojasi savo bendrovėmis, aktyviai jas stumia ir rekomenduoja, kad jos galėtų ateiti į vieną ar kitą šalį. O jei vienas ar kitas verslininkas suspindės ir papasakos savo sėkmės istoriją, atsiras šimtai norinčiųjų jais sekti“, – galimybių, kaip įsukti dar didesnį verslo ratą, mato „Omnitel“ prezidentas.

Kaip mes skaičiavome
I.  Vertingiausios Lietuvos įmonės rinkimus sudarė trys etapai
1. Iš 800 didžiųjų įmonių sąrašo atrinkta 100 geriausių įmonių, įvertinus 6 kriterijus: didžiausi darbdaviai (šaltinis – “Sodra”), didžiausi mokesčių, išskyrus akcizą, mokėtojai (šaltinis – Valstybinė mokesčių inspekcija), didžiausi eksportuotojai (šaltinis – “Verslo žinios”), didžiausi teršėjai (šaltinis – Aplinkos apsaugos agentūra), daugiausiai laisvų darbo vietų įregistravusios įmonės 2009–2011 m. (Lietuvos darbo birža), nuodėmės industrija (išbrauktos bendrovės, gaminančios alkoholį, tabaką, užsiimančios azartinių lošimų organizavimu).
2. Iš 100 įmonių, įvertinus 13 kriterijų, atrinkta 20 Lietuvai naudingiausių įmonių. Maksimaliai buvo galima surinkti 100 balų. Po 10 balų buvo galima gauti už šiuos kriterijus: eksportas; sumokėti mokesčiai (išskyrus akcizą); darbuotojų skaičius; atlyginimų vidurkis; parama; pritrauktos užsienio investicijos; nauji etatai 2011 m. Po 5 balus suteikta už tokius kriterijus: tarša; įregistruotos laisvos darbo vietos 2009–2011 m.; investicijos į naująsias technologijas; vadovų ir akcininkų, kaip verslo ambasadorių, veikla; dividendų politika; įmonės sukuriama pridėtinė vertė.
3. “Veido” reitinge atrinktų įmonių 20-uką vertino visuomenės elitas – 500 verslininkų, politikų, valdininkų, intelektualų, savo sričių profesionalų. Pagal šią apklausą ir sudarytas galutinis Lietuvai vertingiausių įmonių sąrašas.

II.  Apie kriterijus
Įmonei nepateikus duomenų pagal kurį nors kriterijų, rašėme 0 balų ir tik prie atlyginimo vidurkio rašėme minimalų atlyginimą šalyje – 800 Lt.
Skaičiuodami reitingą vertinome 2010 m. eksportą.
Pateikiamia informacija apie sumokėtus mokesčius, įtraukiant įmokas “Sodrai”, gyventojų pajamų mokestį, bet išskaičiavus akcizo mokestį.
Jei įmonė nepateko į Lietuvos darbo biržos sudarytą 200-uką įmonių, užregistravusių daugiausiai laisvų darbo vietų 2009–2011 m., už šį kriterijų gavo 0 balų.
Į išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sudarytą 60 didžiausių oro teršėjų sąrašą nepatekusios įmonės gavo 5 balus ir reitinge nurodytos kaip mažai teršiančios. Pirmoje teršėjų sąrašo vietoje atsidūrusi įmonė neteko 5 balų, antroje – 4,5 balo.
Verslo ambasadorių veiklą vertinome balais: daugiausiai balų gavo Lietuvai užsienyje atstovaujantys, į verslo misijas vykstantys, tarptautinėse konferencijose ir visuomeninėje veikloje dalyvaujantys įmonių vadovai ir akcininkai.
Dividendų politiką vertinome taip: 5 balus (maksimalų vertinimą) gavo įmonės,  dividendus reinvestuojančios; 4–4,5 balo – dalį  pelno išmokančios dividendais arba stiprinančios kapitalą, o likusius pinigus reinvestuojančios; 3–3,5 balo – išmokančios dividendus akcininkams; 2 balus – jei pelnas naudojamas kaip apyvartinės lėšos; 0 – pelno nebuvo ir dividendai nemokėti.

Didžiausius atlyginimus mokančios bendrovės
Įmonė    Vidutinis atlyginimas (Lt), neatskaičius mokesčių
1. “Bayer”    7943
2. “Linas Agro”    6235
3. “Inter Rao Lietuva”    5022
4. “Retal Europe”    4951
5. “Gargždų mida”    4873
6. “Agrorodeo”    4743
7. “Schmitz Cargobull Baltic”    4738
8. “Sicor Biotech”    4700
9. “Scandagra”    4640
10. “Orlen Lietuva”    4598
11. “Lifosa”    4405
12. “Silberauto”    4184
13. “Dotnuvos projektai”    3900
14. “Mestilla”    4319
15. “Achema”    3600
16. “Teo LT”    3500
17. “Vailendas”    3500
18. “Amilina”    3478
19. “Lietuvos dujos”    3400
20. “City service” grupė     3037

Šaltinis: įmonių pateikti duomenys

Didžiausią pridėtinę vertę kuriančios bendrovės
Vieta    Įmonė
1. “Maxima LT”
2. “Lietuvos geležinkeliai”
3.  “Lesto”
4. “Orlen Lietuva”
5. “Teo LT”
6. “Lifosa”
7. “Lietuvos dujos”
8. “Palink”
9. “Omnitel”
10. “Norfos mažmena”
11. “Vičiūnų” įmonių grupė VICI
12. “Bitė Lietuva”
13. “Tele2″
14. “Achema”
15. “City service” grupė
16. “Pieno žvaigždės”
17. Lietuvos paštas
18. “Rokiškio sūris”
19. “Rimi Lietuva”
20. “Mars Lietuva”

Šaltinis: “Finastos” analitikų ekspertinis vertinimas

Vertingiausios Lietuvos įmonės

Įmonė    Eksportas (mln. Lt) 2010 m.; 2011 m. (trys ketvirčiai)     Darbuotojų skaičius     Sumokėta mokesčių, mln. Lt (be akcizo) 2010 m.    Užregistravo laisvų darbo vietų 2009–2011 m.    Tarša     Atlyginimų vidurkis (Lt)     Investicijos į naujas technologijas (mln. Lt)     Verslo ambasadorių veikla (balai)    Labdara/parama (mln. Lt)     Užsienio investicijos (mln. Lt)    Dividendų politika (balai)    Nauji etatai 2011 m.    Pridėtinė vertė (vieta 100-uke)

1.”Achema”    905,6; 1013    1426    29,9    0    didelė    3600    30,4    10    1,83    0    8    31    14
2.”Maxima LT”    0; 0    15 667    404,4    2526    maža    800*    0    3    3    0    0    650    1
3. “Sicor Biotech”    156,3; n.d.    150    n.d.    0    maža    4700    60,5    10    0,5    25,2    10    32    36
4. “Kauno grūdai”    185,6; 205,6    476    8,6    0    maža    2611    14,4    5    1,55    0    10    49    41
5. “Lietuvos geležinkeliai”    0; 0    10 561    n.d.    151    maža    2808    0    5    5,5    0    5    170    2
6. “Linas Agro”    195,3; 176,6    104    66,6    0    maža    6235    0    6    0,1    0    8    10    25
7. “Norfos mažmena”    0; 0    3268    48,2    971    maža    1863    13,5    1    0,15    0    10    0    10
8. “Teo LT”    0; 0    2066    94,9    0    maža    3500    296    9    3,5    0    6    0    5
9. “Orlen Lietuva”    12 227; 14 785    1926    667    0    didžiausia    4598    112    2    1,45    0    0    0    4
10. “Lytagra”, grupė    21,5; 40,8    726    65,6    0    maža    2289    38    4    0,26    0    10    67    51
11. “Omnitel”    0; 0    681    99,2    0    maža    viešai neskelbia    136,8    10    viešai neskelbia    0    0    18    9
12. “Silberauto”    0; 0    138    n.d.    0    maža    4184    0,68    6    0,1    0    10    4    93
13. “Amilina”    215; 222    306    4,7    0    maža    3478    25    8    0,05    120    10    30    44
14. “Norvelita”    268,8; 200,7    635    5,8    340    maža    1819    18    3    1,5    0    10    60    54
15. “Intersurgical”    170; 140,7    1398    14,98    236    maža    1735    25,5    8    0,14    0    10    186    42
15. “Bayer”    46,6; 32,7    43    2,9    0    maža    7943    0    2    0,78    0    4    0    nepateko
15. “Lietuvos dujos”    0; 0    624    379    0    maža    3400    viešai neskelbia    2    1,49    128    6    18    7

Šaltinis: įmonių pateikti duomenys, “Sodra”, Lietuvos darbo birža, Aplinkos apsaugos agentūra, “Finasta”
* “Maxima” vidutinio atlyginimo nepateikė, todėl reitinge skaičiuojamas kaip minimalus atlyginimas

Visuomenės elito apklausa
Lietuvos valstybei vertingiausios bendrovės    proc. balsavusiųjų
1. “Achema”    18,7
2. “Maxima”    17,6
3. “Sicor Biotech”    15,8
4. “Kauno grūdai”    10,5
5. “Lietuvos geležinkeliai”    9,1
6. “Linas Agro”    4,1
7. “Norfos mažmena”    3,7
8. “Teo LT”    2,8
9. “Orlen Lietuva”    2
10. “Lytagra” grupė    1,8
11. “Omnitel”    1,2
12. “Silberauto”    1
13. “Amilina”    0,6
14. “Norvelita”    0,4
15. “Bayer”    0,2
15. “Intersurgical”    0,2
15. “Lietuvos dujos”    0,2

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. lapkričio 16–22 d. atlikta Lietuvos elito apklausa (apklausta 100 politikų, 100 verslininkų, 100 valdininkų, 100 intelektualų bei inteligentų ir 100 savo sričių profesionalų (teisininkų, medikų, inžinierių ir kt.). Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Žinojom, kad naujoji sunkmečio banga ateis, bet vylėmės, kad gal ne taip greitai, gal kaip nors šonu, mažiau mus kabindama, gal šį kartą visa jėga prispaus ne lietuvius, o ką nors kitą.

Deja. Žlugo šios mūsų viltys. Kiekviena krizė per Lietuvą pervažiuoja tarsi plentvolis. Lietuvoje kaip niekur kitur pasitvirtina priežodis, kad bloga naujiena po vieną nevaikšto. Tarkime, lapkritį pas mus užsuko visa blogų žinių giminė: iš pradžių nacionalizuotas “Snoro” bankas, o vėliau jam paskelbtas bankrotas, tada finansų ministrė Ingrida Šimonytė informavo, kad problemos euro zonoje jau pradėjo neigiamai veikti mūsų ūkio plėtrą, dar vėliau sužinojome, kad mūsų Vyriausybė nusifantazavo su biudžeto projektu ir dabar jį teks taisyti. Žinoma, į blogesnę pusę. Be to, kitąmet teks daugiau skolintis. Negana to, jei neįvyks koks stebuklas, tai konservatoriai dar ir pridėtinės vertės mokestį padidins nuo 21 iki 23 proc. O jau smulkesnių blogų žinių – nors vežimu vežk.
Čia kažkaip nejučiom prisiminiau visokius politikus, visuomenės veikėjus, kurie pliekia žiniasklaidą, kad ši skelbia tik blogas naujienas. Aūūū, kritikai, kur jūs, kodėl dabar tylite? Galėtumėte stoti ir pareikalauti gerų naujienų laikraščio, interneto portalo ar visos televizijos. Beje, įdėmiau panagrinėjus tų gerų naujienų reikalautojų veiklą paaiškėjo, kad patys jie dažniausiai skleidžia tik blogas ar net apokaliptines žinias.
Vis dėlto, net ir skeptiškai vertindamas tokius kritikus, “Veidas” nusprendė įsiklausyti ir išgirsti pageidavimus šiuo juoduoju laikotarpiu pateikti nors kiek pozityvių naujienų. Štai ir šiame numeryje trečdalį straipsnių paskyrėme iš esmės labai pozityviam ir Lietuvoje pirmą kartą atliktam projektui. Įvarių partnerių padedamas “Veidas” išrinko Lietuvos valstybei ir jos gyventojams pačias naudingiausias ir vertingiausias įmones. O tos įmonės – tai darbuotojai, vadovai ir savininkai.
Iš sociologinių apklausų puikiai žinoma, kad mūsų šalyje tiek verslas, tiek verslininkai vertinami skeptiškai ir daugiausia neigiamai: jie lupikautojai, išnaudotojai, pelno bet kokiomis priemonėmis siekėjai, hedonistai, tuščios prabangos mėgėjai ir pan. Žinoma, esama pas mus ir tokių verslininkų, ir tokių įmonių, bet mums jos neįdomios. Mes pabandėme išrinkti tas įmones, kurios sukūrė daugiausiai darbo vietų, kurios darbuotojams moka dideles algas, sumoka daugiausiai mokesčių, kurios daug eksportuoja, yra technologiškai pažangios, palyginti daug lėšų skiria labdarai bei paramai ir turi kitų pranašumų.
Žinoma, nėra tokios bendrovės, kuri būtų tobula ir puiki pagal visus kriterijus, tačiau naudingiausiomis Lietuvos įmonėmis išrinktos bendrovės tikrai išskirtinės ir kitas lenkia pagal daugelį kriterijų. “Veide” rasite tokių įmonių penkioliktuką, o su trimis supažindiname itin išsamiai, taip šį liūdną metą bent kiek sustiprindami pozityviosios žurnalistikos frontą.

Savaitraštis „Veidas“ šiemet pirmą kartą ėmėsi naujo projekto ir išrinko vertingiausias įmones, daugiausiai prisidedančias prie gyventojų ir visos mūsų valstybės gerovės.

Verslas – šalies maitintojas, tačiau kai kurios įmonės savo indėliu į visuomenės ir valstybės gyvenimą prilygsta bičių motinėlei, be kurios neišgyventų visas avilys. Jos svarbios dėl daugelio priežasčių – ne tik turi daug darbuotojų, bet ir moka daugiausiai mokesčių, daugiausiai eksportuoja, darbuotojams moka didžiausius atlyginimus, investuoja į naująsias technologijas ar labiausiai dalijasi savo uždirbtais pinigais su visuomene.
„Veidas“ pirmą kartą išrinko ne brangiausiai įkainotas, ne didžiausias, bet vertingiausias Lietuvos bendroves – be šių 17 įmonių (trys dalijasi 15-ą vietą) mūsų šalies pažanga tikriausiai nebūtų tokia ryški.
„Be šio sąrašo lyderių neturėtume verslo milžinų vidaus rinkoje, o kartu smarkiai nukentėtų eksportas. Kai kurios įmonės labai reikšmingos jų atstovaujamam sektoriui, todėl žalą patirtų visa vertikali tos šakos grandinė – tiek tiekėjai, tiek produkcijos pirkėjai, tiek darbuotojai. O dalis įmonių, tokių kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Orlen Lietuva“, yra tiesiog strategiškai svarbios Lietuvai ir be jų šalies verslo žemėlapis būtų visiškai kitoks“, – visapusišką šių įmonių svarbą pabrėžia specializuotos investicinės bankininkystės įmonės „Finasta Corporate Finance“ kapitalo finansavimo departamento direktorius Darius Saikevičius.

Politikai rinko „Achemą“, verslininkai – „Sicor Biotech“

Vertingiausių Lietuvos įmonių rinkimai susidėjo iš trijų etapų. Iš pradžių pagal kelis kriterijus atsirinkome didžiausias šalies įmones – 200 didžiausių darbdavių iš „Sodros“, 200 didžiausių mokesčių mokėtojų (atmetus akcizo mokestį) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, 200 bendrovių, užregistravusių daugiausiai laisvų neterminuotų darbo vietų 2009–2011 m., iš Lietuvos darbo biržos, 100 didžiausių eksportuotojų iš „Verslo žinių“ sudaryto sąrašo ir 60 didžiausių oro teršėjų iš Aplinkos apsaugos agentūros. Taip pat atsižvelgėme į „nuodėmės industriją“ – mūsų nuomone, naudingiausiomis visuomenei įmonėmis negalima laikyti alkoholio, cigarečių gamintojų ar platintojų, taip pat azartinių žaidimų organizatorių, todėl šios įmonės iš rinkimų buvo pašalintos.
Iš gautų sąrašų atrinkome 125 įmones, kurios pagal minėtus kriterijus surinko daugiausiai balų. Beje, į šį sąrašą nepateko bankai – tik keletas jų buvo patekę į didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašus, tačiau vieno šio rodiklio neužteko atsidurti tarp 125 vertingiausių įmonių.
Per antrąjį etapą visoms 125 įmonėms išsiuntėme anketas, prašydami atsakyti į papildomus klausimus, tokius kaip atlyginimų vidurkis, investicijos į naująsias technologijas, dividendų politika, verslo ambasadorių veikla, parama, pritrauktos užsienio investicijos ir kt. Įmonių rizikos vertinimo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa įvertino šias įmones pagal finansines jų perspektyvas, o „Finastos“ analitikai apskaičiavo papildomą kriterijų – kiek kiekviena šių įmonių kuria pridėtinės vertės, kitaip tariant, koks įmonės indėlis į BVP absoliučiąja verte.
„Šiuo rodikliu parodoma, kurios įmonės sukuria daugiausiai vertės darbuotojams ir kapitalo gavėjams. Mes skaičiavome pridėtinę vertę, iš pajamų atimdami visą gamybos ir pardavimo savikainą, išskyrus žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Dėl to didžiausios darbovietės – „Maxima LT“, „Lietuvos geležinkeliai“ – ir tapo didžiausios pridėtinės vertės kūrėjomis Lietuvoje“, – komentuoja „Finastos“ kapitalo rinkų analitikas Tadas Povilauskas.
Gavę informaciją iš bendrovių, visas įmones vertinome jau pagal 13 kriterijų: penkis iš pirmojo etapo ir aštuonis iš antrojo.
Įdomu, kad pagal skirtingus kriterijus į priekį išsiverždavo skirtingos bendrovės. Daugiausiai darbuotojų įdarbinusi „Maxima LT“, tačiau daugiausiai uždirba užsienio kapitalo bendrovėse dirbantys žmonės – visas įmones pagal šį kriterijų pralenkė vaistų didmeninės prekybos bendrovė „Bayer“, kurioje vidutinis atlyginimas siekia 7943 Lt neatskaičius mokesčių. Daugiausiai labdaros ir paramos atseikėjo elektros tiekėja „Inter Rao Lietuva“ (7,5 mln. Lt) ir „Lietuvos geležinkeliai“ (5,5 mln. Lt), o daugiausiai į naująsias technologijas investavo „Teo LT“ (296 mln. Lt).
Trečiuoju etapu pagal kriterijus atrinktą 20-uką pateikėme jau visuomenės elito teismui. Rinkos tyrimų bendrovė „Prime consulting“ atliko 500 verslininkų, politikų, valdininkų, savo srities profesionalų apklausą, kuri ir surikiavo vertingiausių įmonių Lietuvai ir visuomenei sąrašą.
Apklausa pateikė staigmenų – respondentai „Sicor Biotech“ ir „Achemą“ iš sąrašo vidurio iškėlė į priekį. „Prime consulting“ vadovas Saulius Olencevičius pabrėžia, kad politikai dažniau balsavo už „Achemą“ ir „Lietuvos geležinkelius“, o verslininkai – už „Achemą“, „Kauno grūdus“ ir „Sicor Biotech“. Tuo tarpu valdininkai labiausiai išskyrė bendroves „Maxima LT“ ir „Sicor Biotech“. Kai kurių įmonių apklausos dalyviai iš viso nepaminėjo, todėl jos į sąrašą nepateko. Rezultatai taip pat lėmė, kad 15-ą vietą pasidalijo trys bendrovės.
Beje, pagal kriterijus nedaug nuo laimėtojų atsiliko bendrovės „City service“, „Agrorodeo“, „Schmitz Cargobull Baltic“, „Rokiškio sūris“, „Scandagra“, „Retal Europe“ ir „Agrokoncernas“.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-49) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Po dvidešimties nepriklausomybės metų nuo kaimynų latvių, o ypač estų labiausiai skiriamės emigracijos mastais, pesimizmu ir kritiškumu valstybės institucijų atžvilgiu.

Turime pripažinti: prieš dvidešimt metų Lietuva daugeliu aspektų buvo trijų Baltijos šalių lyderė, o dabar pagal kai kuriuos parametrus varžosi su latviais dėl antros vietos. Estija – galva aukščiau už kaimynes praktiškai visose srityse. Tai akivaizdžiai rodo daugybe parametrų pamatuotas trijų Baltijos šalių 1990–2010 m. raidos tyrimas, praėjusią savaitę ekspertų, politikų ir žurnalistų aptartas Taline.
Tyrime dalyvavę Lietuvos ekspertai susirūpinę: mūsų šalis pateko į užburtą nepasitikėjimo ratą.

Esame apolitiški ir pikti

Estai pirmauja ne tik pagal ekonominius ir socialinius rodiklius. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslo ir strateginės plėtros prodekanas prof. dr. Zenonas Norkus atkreipia dėmesį į dar vieną estišką fenomeną, nemažai lemiantį jų sėkmę – politinį stabilumą. „Estijoje rinkimus laimėjo valdančioji koalicija – jokių populizmo gaisrų. O pas mus artėja Seimo rinkimai, ir turbūt Andriui Kubiliui teks eiti į opoziciją. Matyt, vėl atsiras koks Valinskas Nr. 2. Estijos politinės kultūros sąlygomis Valinsko fenomenas sunkiai įsivaizduojamas“, – neabejoja Z.Norkus.
„Pagal politinio susvetimėjimo rodiklį tarp mūsų ir Estijos – gana didelė praraja“, – pritaria ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Ainė Ramonaitė. Pasak politologės, lietuviai pasižymi neobjektyviai kritišku požiūriu. Vertinant objektyvius rodiklius, Latvijoje padėtis daug kur blogesnė nei Lietuvoje, bet žmonių nuostatos blogiausios Lietuvoje.
Štai į „TNS Emor“ klausimą, ar patenkinti permainomis savo šalyje per metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, pozityviai atsakė pusė estų ir tik 25 proc. lietuvių, 23 proc. latvių. Beje, 1996–2002 m. patenkintų permainomis lietuvių buvo daugiau nei estų. O Eurobarometras pernai išsiaiškino, kad 45 proc.estų, bet tik 25 proc. lietuvių ir 21 proc. latvių mano, jog šiuo metu reikalai juda į gerąją pusę. Lietuvių pasitikėjimas teisine sistema, parlamentu perpus mažesnis nei estų.
A.Ramonaitės vertinimu, negatyvus požiūris į politikus jau tapo sistemine visuomenės problema. „Lietuvoje tokia nuostata, kad jei gerai galvoji apie valdžią, tai tau pačiam kažkas negerai. Užburtas ratas: galintys efektyviai veikti politikoje į ją nebeina, nes bijo susigadinti reputaciją. Atrodytų, kritinis požiūris į valdžią turėtų versti ją pasitempti, bet iš tikrųjų, atvirkščiai, skatina tik oportunizmą, nes, kad ir kaip stengsiesi ir būsi švarus, vis tiek bus blogai. Totalus nepasitikėjimas pats save augina, ir iš to užburto rato sunku išsisukti“, – tvirtina A.Ramonaitė. Viena esminių priežasčių, politologės manymu, ta, kad Estijoje, nors rinka dar mažesnė nei mūsų, žiniasklaidos normos panašesnės į Vakarų.
Lietuvoje žmonės tampa ir vis labiau apolitiški. Nuo Sąjūdžio laikų susidomėjimas politika smuktelėjo nuo 60–80 proc. iki kiek daugiau nei 50 proc. Latvijoje ir Estijoje, o Lietuvoje – net iki beveik 30 proc.
Z.Norkaus manymu, racionalesnė ir Estijos užsienio politika. „Estijos santykiai su Rusija ne lengvesni nei mūsų – ji turi dar daugiau problemų, nes ten didelė rusakalbių populiacija. Bet estai neužsibrėžia tikslo demokratizuoti Rusiją ar Baltarusiją. Mes esame maža valstybė, o mąstymas didžiavalstybinis, imperinis, ne pagal išgales. Estai neieško konfliktų, o mes jų ieškome ir nieko nelaimime, išskyrus „guzus“, – apgailestauja Z.Norkus.
Estai kur kas sėkmingiau tvarkosi ir etnokultūrinių mažumų klausimais. „Estija turi didelę rusakalbių mažumą, net keblu ją vadinti mažuma, nes ji sudaro iki trečdalio gyventojų, bet ten nėra tokios etniniu pagrindu sukurtos partijos, kaip Lietuvoje Lenkų rinkimų akcija. Nors Estija nepriklausomybės pradžioje ėmėsi griežtos pilietybės politikos, vėliau daug rusų natūralizavosi, jie lojalūs Estijos piliečiai. Mes uždelsėme spręsti tautinių mažumų problemas“, – pabrėžia Z.Norkus.

Ekonomika: jau nesame lyderiai

Estai pirmi ir pagal visus ekonomikos rodiklius. Estijos BVP per dvidešimt metų išaugo 65 proc., mūsų – 15,3 proc. 1990 m. mūsų BVP lenkė estų, o dabar padėtis atvirkštinė. Nors ir estams dar toli iki klestinčių Europos šalių, Žmogaus socialinės raidos indekse jie pakilo į 34 vietą 169-ių šalių rikiuotėje – tarp Maltos ir Kipro, o Lietuva ir Latvija – vos 44 ir 45 eilutėje.
Konkurencingumo indekse pagal konkurencingumo rodiklį estai 33 vietoje iš 139-ių, lietuviai 47-oje, latviai 70-oje. „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse estai taip pat šalia labiau pažengusių šalių: jie stabiliai pelno 6,5–6,6 rodiklio iš 10 galimų, lietuviai balansuoja 4,6–5 ribose.
Spartesnę estų ekonomikos raidą lėmė daug priežasčių, tarp jų – ir geografinė padėtis. „Kuo arčiau išsivysčiusių šalių, tuo daugiau jos perkelia pas kaimynus savo gamybos grandžių. Tarp Suomijos ir Estijos tokių atvejų daug. Plyno lauko investicijų, kad į Lietuvą būtų perkeliami gamybos padaliniai, – tokių pavyzdžių mažai. Lietuva labiau nutolusi nuo aukštos technologijos centrų, turime gerus kelius tranzitui, bet esame atsidūrę kaip ir Europos užkampyje, nes kitose šalyse nejuda „Avia Baltica“ projektas“, – vardija Z.Norkus.
Jei lyginsime trijų baltijiečių socialinę gerovę, ir vėl pirmauja estai. Jų didesnis ir vidutinis, ir minimalus mėnesinis atlyginimas, taip pat pensijos. Tačiau, kaip pabrėžia Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Viešojo administravimo katedros doc. dr. Jolanta Aidukaitė, pagal daugelį socialinių rodiklių visos trys Baltijos šalys patenka į tą pačią kategoriją.
Pagrindinį skirtumą sociologė įžvelgia šeimos politikoje: latviai ir estai, priešingai nei lietuviai, moka išmokas visiems vaikams iki 16 metų, o jei jie mokosi – iki 21-erių, Estijoje – net iki 24-erių. Tos išmokos nedidelės, bet nuo pat nepriklausomybės atkūrimo valstybės jas moka parodydamos, kad kiekvienas vaikas joms svarbus.

Lietuvių sumažėjo rekordiškai
Visos trys šalys susiduria su gyventojų mažėjimo problema: 1990–2010 m. jų sumažėjo 1,5 mln., arba 15 proc. Tai didžiausias to laikotarpio sumažėjimas visoje Europoje. Išankstiniais šių metų gyventojų surašymo duomenims, per dvidešimt vienus metus Lietuva prarado 17,3, Latvija – 16,4, Estija – 14,7 proc. gyventojų.
„Prieš 20 metų mūsų demografinė padėtis buvo daug geresnė, pagal visus pagrindinius parametrus lenkėme latvius ir estus. Nuo šio šimtmečio pradžios lig šiol tampame autsaideriais“, – apgailestauja Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. dr. Vlada Stankūnienė.
Demografė primena, kad 1990 m. emigracijos iš Latvijos ir Estijos mastai buvo didesni nei iš Lietuvos, tačiau tai buvo daugiausia reemigracija į buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją. Tačiau į Vakarus tokia dalis žmonių kaip iš Lietuvos iš ten neemigravo. Lietuva pagal emigraciją, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, – tarp lyderių visoje ES. „Skaičiai katastrofiški“, – konstatuoja V.Stankūnienė. Vos mažiau nei pusė lietuvių tenori, kad jų vaikai ateitį sietų su Lietuva.
Arti tragiškų ir mirtingumo rodikliai. „Turime 40-ies metų duomenis, ir anksčiau jie buvo geresni – vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo didesnė nei Latvijoje ir Estijoje, o dabar esame treti. Tiesa, moterys Latvijoje gyvena dar trumpiau nei Lietuvoje, tačiau Lietuvos vyrų mirtingumas toks pat kaip 1965 m. Tarp esminių – išorinės priežastys, gyvenimo būdas“, – apgailestauja V.Stankūnienė.
Esame ir ligotesni už kitus: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sveiki vyrai estai būna iki 61,3 metų, lietuviai – iki 58,3, estės – iki 70,6, o lietuvės – iki 67,8 metų. Pastaruosius penkerius metus šiek tiek pagerėjo gimstamumo rodikliai, bet jie vis tiek prastesni nei Estijoje.
Kas lemia tokias tendencijas? „Demografija labai gerai diagnozuoja bendrą socialinę ekonominę padėtį šalyje“, – pabrėžia V.Stankūnienė.

Baltijos sesės ar tik kaimynės
Tyrime bandoma atsakyti ir į klausimą, ar baltijietės – sesės, ar tik kaimynės. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas primena, kad prasidėjus nepriklausomybės sąjūdžiams visos trys šalys koordinavo veiksmus, vienybė pravertė ir siekiant ES narystės. „Tačiau kai Estija buvo pirma pakviesta pradėti derybas dėl narystės, ji prarado interesą plėtoti trišalį bendradarbiavimą, ypač aiškiai deklaruodama, kad yra Šiaurės šalis. Tuo metu tarpusavio konkurencija buvo aiškiausiai pastebima“, – vertina R.Vilpišauskas.
Vėliau Lietuva su Latvija prisivijo estus ir baigė derybas vienu metu. Tapusios ES narėmis šalys labiau konkuravo, nei bendradarbiavo. Pastaruosius porą metų vėl galima matyti bendradarbiavimo bangą, kurią sustiprino ir krizė, ir politiniai pokyčiai, pavyzdžiui, Lietuvoje grįžus prie Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo formato. „Dabartinis etapas sietinas su jau išplėtotų ekonominių ryšių svarbos supratimu, politiniu poreikiu tarpusavyje bendradarbiauti energetikos, transporto infrastruktūros srityje. Esant dideliam neapibrėžtumui euro zonoje, tikėtinas ir intensyvesnio Šiaurės bei Baltijos (galbūt kartu su Lenkija ir Vokietija) bendradarbiavimo etapas ES viduje“, – prognozuoja. R.Vilpišauskas.

Į „Veido“ klausimus atsako viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius

VEIDAS: Jūsų vertinimu, ko reikia, kad į Lietuvą ateitų investuotojai, kurių vardai yra garsūs?
M.N.: Daug ko reikia, nes didžiųjų pasaulio įmonių investicijų pritraukimas – tai tarsi juodosios gulbės efektas: dalykas, kuris sunkiai prognozuojamas, darantis didžiulę įtaką bendrai verslo aplinkai ir kurį galima paaiškinti jau po įvykio, bet jo neįmanoma numatyti.
Svarbiausia – to reikia siekti ir suvokti, kad tai įmanoma. Kai mes dar vadinomės Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, dešimtį metų bandėme pritraukti į Lietuvą garsių investuotojų, bet vis nesėkmingai. Visi mūsų tarptautiniai konsultantai jau atvirai sakydavo – liaukitės medžioti didžiuosius, pereikite prie vidutinio dydžio kompanijų, nes tai Lietuvai būtų daug realiau. Tačiau mes nenuleidome rankų ir netrukus pasiekėme proveržį – pirma atėjo „Barclays“, beveik iš karto įkandin jo „Western Union“. Šiuo metu vyksta intensyvūs pokalbiai su dar viena panašaus kalibro bendrove, bet dėl suprantamų priežasčių negaliu minėti jos pavadinimo. Tikiuosi, kad viskas baigsis sėkme.
VEIDAS: Gal viena priežasčių, kodėl investuotojai apskritai aplenkia Lietuvą, yra ta, jog mūsų valdžios atstovai, ypač provincijoje, įsivaizduoja, kad investuotojai turi juos pamaloninti, užuot patys siūlę įvairių privilegijų?
M.N.: Ne, supratimas apie investicijų pritraukimą jau smarkiai pasikeitęs. Net mažuose miesteliuose suvokiama, kad investuotojams reikia saldainių. Be to, mes irgi daug dirbame su merais, aiškiname, kaip siekti investicijų. Tad šiuo požiūriu problemos nematau.
Daug daugiau kliūčių kelia tai, kad Lietuva yra nedidelė. Dažnas didysis investuotojas, rinkdamasis sau aikštelę, galvoja ne tik apie gamybą, bet ir apie pardavimą vietos rinkoje. Todėl, pavyzdžiui, Lenkija su savo 37 milijonais gyventojų ir atitinkamo dydžio rinka turi natūralų pranašumą, palyginti su mumis. Lietuvai belieka aiškinti, kad esame Europos Sąjungos nariai ir dirbame bendroje rinkoje.
Kitas dalykas – didieji kaimynai gali duoti didesnių paskatų didiesiems investuotojams. Lenkams normalu mokėti investuotojams 30 mln. eurų dydžio paskatus: neseniai, siekdami pritraukti „LG Electronics“, jie sumokėjo 200 mln. eurų. O Lietuva gali duoti tik iki 3,5 mln. eurų – iki 2 mln. eurų už darbuotojų apmokymą ir kvalifikacijos kėlimą ir iki 1,5 mln. eurų už darbo vietų kūrimą.
Paskatų mokėjimas – tai normali praktika dirbant su investuotojais, juk visi, vaizdžiai sakant, saldainius mėgsta. Mūsų regione beveik visi investicijas perka, tačiau tai labai greitai atsiperka. Štai „Barclays“ ir „Western Union“ jau per pirmą savo veiklos Lietuvoje pusmetį sumokėjo daugiau mokesčių, nei gavo paskatų.