Avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje padariniai neturės įtakos Lietuvos gyventojų papildomai apšvitai bei jų sveikatai, kartoja Radiacinės saugos centras (RSC).

Specialistai ragina gyventojus netikėti pranešimais apie neva egzistuojančią grėsmę Lietuvos gyventojams dėl šios avarijos.

Anot RSC, apie tai, kad avarijos Japonijoje pasekmės neturės įtakos Europos šalių gyventojams, patvirtino JAV, Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Prancūzijos, Islandijos, Rusijos ir kitų šalių atsakingosios institucijos, Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) bei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Matavimai, kuriuos atliko Lietuvos Fizikos institutas ir Aplinkos apsaugos agentūra, patvirtino, kad Lietuvą pasiekė tik jodo bei cezio radionuklidų pėdsakai.

Jų kiekiai sudaro šimtatūkstantinę dalį tų kiekių, kurie buvo matuojami po Černobylio atominės elektrinės avarijos ir jie neturėjo įtakos nei gamtinio fono padidėjimui, nei papildomai gyventojų apšvitai ar jų sveikatai, teigiama penktadienį RSC išplatintame pranešime.

Anot centro, dėl skirtingų įvykių pasaulyje radioaktyviosios medžiagos atkeliauja su atmosferos frontais iš sprogdinimo vietų ar avariją patyrusių reaktorių į šalies aplinką ne pirmą kartą.

Tokios medžiagos pasklido Lietuvos teritorijoje prieš daugelį metų, po branduolinio ginklo bandymų atviroje atmosferoje Kinijoje ar buvusios Tarybų Sąjungos šiaurinėje dalyje 1950-1960 metais. Pakankamai dideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai pasklido 1986 metais po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje.

“Tokie ypatingai maži radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, tiksliau jų “pėdsakai”, kurie dėl avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje pateko ar pateks su oro pernaša į mūsų šalies teritoriją, tikrai nepadidins (…) radionuklidų kiekių, kurie jau yra pasklidę mūsų aplinkoje dėl avarijų bei branduolinio ginklo bandymų, bei neturės jokios įtakos papildomai gyventojų apšvitai”, – teigiama pranešime.

Kovo mėnesį radiacijos į aplinką pateko iš Japonijos Fukušimos atominės elektrinės, kur po žemės drebėjimo įvyko keli sprogimai.

Rusijos dujininkų asociacijos prezidentas Valerijus Jazevas pareiškė, kad dėl dujų rinkos pertvarkos dujų šių energetinių išteklių kainos Lietuvai padidės.

Pasak naujienų agentūros “Reuters”, V.Jazevas, kuris yra Rusijos Dūmos vicepirmininkas, žurnalistams Briuselyje pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija pažodžiui interpretuoja Europos Sąjungos energetikos sektoriaus liberalizavimą numatančius įstatymus. Dėl to pasak jo, gali didėti koncerno “Gazprom” tiekiamų dujų kainos.

“Lenkija ir Lietuva renkasi labai tiesmuką kelią – jos mano, kad “Gazprom” turi dingti iš akcininkų struktūrų. (…) Kainos Lietuvai bus padidintos dėl padidėjusios rizikos”, – teigė V.Jazevas.

Jis pažymėjo, kad Rusijos premjeras Vladimiras Putinas kels energetikos klausimus ketvirtadienį vyksiančio vizito į Briuselį metu. “Reuters” teigimu, Rusijos dujininkai ragina šio vizito metu savo išsiderėti liberalizavimo lengvatų.

“Mes pateikėme pasiūlymus Rusijos komitetui, kuris yra atsakingas už dialogą su Europos Komisija dėl energetikos. Vienas esminių pasiūlymų yra, kad investicijos, kurias Rusijos verslas jau padarė, turėtų būti apsaugotos”, – sakė V.Jazevas.

Pasak jo, ES planai liberalizuoti energetikos sektorių kenkia ir “Gazprom” su partneriais Vokietijoje per Baltijos jūrą tiesiamo dujotiekio “Nord Stream” patrauklumui.

“Nord Stream atliks bandomąjį tiekimą į Vokietiją – vienas iš vamzdžių yra neabejotinas. Antrasis yra sustabdytas, nes prarado savo patrauklumą”, – kalbėjo Rusijos dujininkų asociacijos vadovas.

Didžiausios “Lietuvos dujų” akcininkės “Gazprom” ir Vokietijos E.ON priešinasi ES energetikos direktyvos trečiojo paketo įgyvendinimui, kuris reiškia, kad Lietuvos Vyriausybė valdys strateginę infrastruktūrą, kitaip tariant, ji savo žinion perims magistralinius šalies dujotiekius.

A.Sekmokas sako, kad dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje, tačiau pabrėžia, kad tai nereiškia nacionalizavimo.

Lietuvos Vyriausybė teigia patirianti Rusijos dujų milžino spaudimą

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) teigia jaučiąs sentimentų Lietuvai ir yra glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo šalininkas.

Tačiau praėjusią savaitę Lietuvoje apsilankęs Lenkijos vadovas pabrėžė, kad sentimentai neturi tapti valstybės politikos pagrindu.

“Buvau, esu ir liksiu glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuva šalininkas. Toks mano požiūris gimsta ne vien todėl, kad labai simpatizuoju Lietuvai ir jaučiu jai daug sentimentų, nes mano giminė ten gyveno daugiau kaip 300 metų, tačiau daugiausiai todėl, kad būtent taip suprantu dabartinius Lenkijos interesus”, – interviu Lenkijos dienraščiui “Rzeczpospolita” B.Komorowskis.

Vis dėlto, pasak jo, asmeninės simpatijos turi nueiti į antrą planą, nes politikui keliami kiti reikalavimai.

“Sentimentai gali padėti, tačiau neturi tapti valstybės politikos pagrindu”, – pridūrė B.Komorowskis.

Prezidento nuomone, Lenkija, būdama suinteresuota gerais santykiais su kaimynais lietuviais, priversta nuolat Lietuvai priminti didelę gyventojų dalį Vilniaus krašte sudarančios lenkų tautinės mažumos problemas. Pasak jo, politiką tautinių mažumų atžvilgiu ir jos pasekmes vertėtų išanalizuoti plačiame kontekste drauge su lietuviais.

“Dar būdamas Lenkijos Seimo pirmininkas siūliau drauge pakeliauti Lietuvos ir Lenkijos Seimų Asamblėjos parlamentarams ir pamatyti, kaip sprendžiamos tautinių mažumų problemos Lenkijoje – ir ne tik Punske, bet ir ten, kur gyvena kitos Lenkijos tautinės mažumos – baltarusiai, ukrainiečiai”, – sakė Lenkijos prezidentas.

Paklaustas, kaip vertina Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) politiką, B.Komorowskis tvirtino, kad negalima užmerkti akių dėl tarpvalstybinių susitarimų nevykdymo, tačiau nusivylimas Lietuvos lenkų problemų sprendimu negali reikšti bendradarbiavimo įšaldymo kitose srityse, kurios yra reikšmingos abiem šalims.

“Manau, kad reikia mums remtis ne tuo kas skiria, bet kas vienija: bendra pergalė prieš komunizmą, nepriklausomybės atkūrimas 1989 metais Lenkijoje, 1990 metais – Lietuvoje”, – teigė Lenkijos prezidentas.

Nesprendžiamomis Lietuvos lenkų problemomis vadinamas neįgyvendinamas lenkiškų raidžių rašybos įteisinimas asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, vietovardžių rašymas ir lenkų kalba šios tautinės mažumos atstovų gausiai apgyvendintose vietovėse bei stringantis žemės grąžinimas.

Kai kurie Lietuvos lenkų bendruomenės atstovai taip reiškia nepasitenkinimą dėl švietimo politikos.