Dauguma lietuvių (77 proc.) traukiniais keliauja rečiau nei kartą per mėnesį. Nuo vieno iki trijų kartų per mėnesį traukiniais važinėja 15 proc. respondentų, nuo vieno iki trijų kartų per savaitę – 6 proc., o daugumą dienų per mėnesį – tik 3 proc. gyventojų. Estai ir latviai traukiniais keliauja dažniau nei lietuviai, tačiau lietuvių periodiškumas atitinka Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Daugiausiai traukiniais keliauja čekai ir olandai. Štai 12 proc. čekų kelionę traukiniu renkasi daugumą dienų, o nuo vieno iki trijų kartų per mėnesį – 22 proc.
Daugiau nei pusė traukinių keleivių (53 proc.) šia transporto priemone keliauja laisvalaikio tikslais, o tik 8 proc. traukinius renkasi verslo kelionėms, 10 proc. traukiniais vyksta į darbą, mokyklą ar universitetą. Nors laisvalaikis – pagrindinis kelionės traukiniais tikslas visose ES šalyse, dauguma europiečių dažniau nei lietuviai sėda į traukinį ir keliaudami su reikalais. Pavyzdžiui, 21 proc. italų ir 24 proc. švedų traukiniais vyksta į verslo keliones, o 20 proc. danų, 17 proc. čekų, 22 proc. portugalų traukinius renkasi keliaudami į darbą, mokyklą ar universitetą.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas dr. Andrius Jaržemskis įsitikinęs, kad realybėje traukiniais keliauja kur kas mažiau lietuvių. “Pirma, Lietuvoje labai retas geležinkelių tinklas, palyginti su Vokietija, Belgija, Olandija – ne visur privažiuojama be persėdimų, reikia persėsti į autobusus, tad žmonėms paprasčiau iškart važiuoti autobusu ar automobiliu. Kita problema – greitis. Traukinys važiuoja daug ilgiau nei kelių transportas”, – pabrėžia A.Jaržemskis. Jis primena, kad šios dvi problemos kyla dėl to, kad geležinkelio tinklas buvo statytas kroviniams vežti – jo paskirtis buvo aptarnauti Klaipėdos, Kaliningrado, Rygos uostus ir visiškai neatsižvelgta į keleivių poreikius.
“Dėl to trasa į Klaipėdą ne 300 km, o 400 km – daromi ratai į strategines vietas, tokias kaip naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose. Šios priežastys lėmė, kad Lietuvoje nesusiformavo keliauti traukiniais tradicijos”, – mano ekspertas.

Naujausios rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, internetinės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi 50 proc. suaugusių šalies gyventojų.  Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia didelę dalį Vakarų Europos šalių.

Elektroninės bankininkystės paslaugomis dažniau naudojasi moterys (55 proc.), 18 – 29 metų (68 proc.) ir 30 – 49 metų (71 proc.) žmonės, didmiesčių gyventojai (60 proc.), gyventojai su aukštuoju  išsilavinimu (78 proc.), vadovai (93 proc.), specialistai ir tarnautojai (80 proc.), namų šeimininkės (70 proc.).

Pasak „Baltijos tyrimų“ direktorės, dr. Rasos Ališauskienės, lyginant apklausos rezultatus ir Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ 2010 m. duomenis, galima teigti, kad elektroninės bankininkystės paslaugomis besinaudojančių Lietuvos gyventojų skaičius sparčiai auga.

„Matyti, kad pagal elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių gyventojų skaičių Lietuva lenkia Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Airiją, Ispaniją, Austriją, Italiją, Čekiją, Latviją, Lenkiją ir daugelį kitų Europos šalių“, – sako  R. Ališauskienė.

Mažiausiai elektroninės bankininkystės paslaugomis Lietuvoje naudojasi vyresni nei 50 metų žmonės (šioje grupėje tokiomis paslaugomis nesinaudoja 77 proc.), neturintys vidurinio išsilavinimo (nesinaudoja 93 proc.) bei nedirbantys pensininkai (nesinaudoja 93 proc.). R. Ališauskienės teigimu, tendencijos rodo, kad gyventojų, nesinaudojančių elektroninės bankininkystės paslaugomis, procentas mažėja.

„Nuo 2003 iki 2011 m. elektroninės bankininkystės paslaugas pasirinkusių Lietuvos gyventojų procentas sparčiai auga, todėl galima teigti, kad jis ir toliau turėtų nuosekliai augti, nes žmonės yra linkę pasirinkti vadinamuosius e-sprendimus, kurie jiems taupo laiką ir pinigus“, – teigia R. Ališauskienė.

Tyrimas buvo atliktas 2011 m. balandžio 14–17 d., apklausiant 504 Lietuvos gyventojus (nuo 18 metų). Apklausos rezultatų paklaida neviršija 4,5 proc.

Lietuvoje gyvybės draudimo bendrovių per pirmus tris šių metų mėnesius pasirašytų įmokų suma siekė 131,5 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad nors gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga, jos įmokų suma bendrame draudimo portfelyje tesudaro 31 proc., kai Europoje ši dalis siekia daugiau nei 59 proc.

Pirmą šių metų ketvirtį prie gyvybės draudimo rinkos augimo labiausiai prisidėjo investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokų suma, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 8,5 proc. ir sudarė net 72 proc. visų pasirašytų gyvybės draudimo įmokų. Tačiau pastebimas ir tradicinio gyvybės draudimo populiarėjimas: beveik 34 proc. padidėjo pasirašytų draudimo įmokų suma pagal pensijų anuitetų draudimo sutartis, taip pat išsiskyrė draudimo mirties atvejui grupė, per tris mėnesius ūgtelėjusi 17,1 proc.

„Pastebime, kad gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga. Bendrasis vidaus produktas pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo beveik 7 proc., vadinasi, mūsų šalies ekonominė padėtis gerėja, o kartu su ja auga ir gyventojų optimizmas. Stebėdami pasaulio akcijų rinkų atsigavimą, gyventojai daugiau lėšų skiria investiciniam gyvybės draudimui, tai ir turi didžiausią įtaką visos rinkos augimui.“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak jo, nors gyventojai vis aktyviau renkasi gyvybės draudimą kaip būdą kaupti lėšas senatvei, vaikų studijoms ar siekdami užtikrinti finansinę artimųjų apsaugą nelaimės atveju, visgi jis dar nepasiekė tokių mastų kaip užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Europoje vienam gyventojui per metus tenka apie 2935 Lt gyvybės draudimo įmokų, iš kurių Prancūzijoje – 7614 Lt, Lenkijoje – 556 Lt, o Lietuvoje ši suma tesiekia vos 131 Lt. Tuo tarpu ne gyvybės draudimui vienas gyventojas per metus Lietuvoje skiria dvigubai daugiau lėšų – apie 291 Lt.

„Didesnis ne gyvybės draudimo populiarumas gali būti paaiškinamas tuo, jog žmonės, įsigydami turtą, apmąsto, kas gali atsitikti jam vienaip ar kitaip nukentėjus, ir siekia jį apsaugoti. O apie tokius dalykus kaip artimojo netektis dažnai vengiama galvoti. Visgi nereikėtų pamiršti, jog šeimai praradus svarbiausią maitintoją, likusieji jos nariai neretai išgyvena ir nemenkus finansinius sunkumus, tad gyvybės draudimo apsauga tokiu atveju gali pagelbėti“, – teigia Artūras Bakšinskas.

Lietuvos gyventojai per tris šių metų mėnesius sudarė 14,1 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Investicinio ir tradicinio gyvybės draudimo sutartys pasiskirstė maždaug vienodai: sudaryta 50,4 proc. investicinio ir 49,6 proc. – tradicinio gyvybės draudimo sutarčių.

Gyvybės draudimo bendrovės per tris šių metų mėnesius gyventojams išmokėjo 78,1 mln. litų, t.y. beveik 47 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Didžioji šios sumos dalis, t.y. apie 70 mln. Lt buvo išmokėta sukauptoms pagal draudimo sutartis sumoms, kai praėjusiais metais ši suma siekė apie 47 mln. Lt. LGDĮA duomenimis, vidutinė išmoka kaupiamojo (tradicinio ir investicinio) gyvybės draudimo atveju sudaro daugiau nei 23 tūkst. litų.

LGDĮA prognozuoja, kad ateinančiais mėnesiais gyvybės draudimo rinka turėtų dar labiau augti – po truputį didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, gyventojams turėtų likti daugiau laisvų lėšų, kurias jie galės skirti savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui užtikrinti.

Kaliningrado srityje įsitvirtinusios mūsų šalies įmonės nesiskundžia darbų stoka – Lietuva yra viena didžiausių investuotojų srityje.

Vietos politikai linkę remti lietuvių statybininkus, tačiau konkursų nugalėtojus kartais vis dar lemia skambučiai iš Maskvos, penktadienį informuoja dienraštis “Lietuvos rytas”.

Pasak Kaliningrade komercinius objektus stato daugiau kaip 10 metų statančios bendrovės Panevėžio statybos tresto generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus, laimėti konkursus Kaliningrade labai sunku, nes jie vyksta prieš televizijos kameras. “Ten viskas užtrunka labai ilgai. Bet dirbame jau pelningai”, – sakė jis.

Didžiausiam Sovetsko darbdaviui – “Vičiūnų grupės” fabrikui plėstis vietos valdžia netrukdo.

Panevėžio statybos trestas stato ir “Vičiūnų grupės” žuvų perdirbimo fabriką.

Kitą mėnesį Sovetske duris atvers panevėžiečių pastatytas vienas didžiausių srities sporto kompleksų, statomas iš Rusijos federalinės programos lėšų.

Panevėžio statybos tresto Kaliningrade taip pat stato nuotekų valymo įrenginius. Projekto vertė – daugiau nei 1 mlrd. rublių.

Lietuvos verslininkai, dirbantys Kaliningrade, dažnai skundžiasi vietos korupcija, tačiau “Vičiūnų grupės” valdybos narys Liudas Skierus tvirtino, kad jo įmonė per daugiau nei dešimt metų nesusidūrė su šiuo reiškiniu, tačiau jis neslėpė, kad reikia daug bendrauti su vietos politikais, juos pažinoti.

Žuvų perdirbimo įmonė šiame pasienio mieste jau daug metų yra didžiausias darbdavys.

Lietuviai naudojasi mokesčių lengvatomis Kaliningrado srityje. Pagal naują tvarką, investuotojai šešerius metus atleidžiami nuo pelno mokesčio, dar šešerius taikoma 50 proc. mokesčio lengvata.

D.Gesevičius abejoja, ar Lietuvos statybų kompanijos galės dalyvauti Baltijos atominės elektrinės statybose. “Kol kas ten mūsų niekas neįsileidžia. Matyt, tai strateginis objektas, tad užsienio kompanijoms bent jau dabar nėra jokių galimybių dalyvauti konkursuose”, – sakė Panevėžio statybos tresto vadovas.

Austrija, kuri kartu su Vokietija nuo šių metų gegužės mėnesio atšaukia apribojimus darbo jėgos judėjimui iš 2004 metais į Europos Sąjungą (ES) įstojusių valstybių, nesitiki Lietuvių darbuotojų antplūdžio, teigia Austrijos ambasadorius Lietuvoje Helmutas Kolleris (Helmutas Koleris).

“Ne, mes nesitikime, nes kol kas į Austriją neatvykdavo daug lietuvių, taigi mes tikrai nežinome, kodėl tai staiga turėtų pasikeisti (…) Mes nesitikime didelio antplūdžio”, – BNS sakė Austrijos diplomatas.

Pasak ambasadoriaus, didesnio darbo jėgos antplūdžio tikimasi iš kaimyninių valstybių – Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos.

“Mes buvome tarp tų valstybių narių, kurios norėjo, kad periodas nebūtų trumpesnis nei septyneri metai po ES plėtros. Valstybės narės individualiai galėjo sutrumpinti tą periodą, jeigu jos pageidavo, ir Austrija buvo tarp tų valstybių, kurios to nepadarė”, – kalbėjo H.Kolleris.

Anot jo, septynerių metų periodas buvo reikalingas, kad aplinkinėse valstybėse “pakiltų atlyginimai, pagerėtų ekonominės sąlygos”.

“Ekonomika kyla (…) Geras ir meistriškas darbuotojas visada ras galimybę Austrijos darbo rinkoje. Be abejo, daug labiau reikalingi yra kvalifikuoti darbuotojai”, – kalbėdamas apie lietuvių galimybes dirbti Austrijoje sakė ambasadorius.

Ekspertai sako, kad daugiau lietuvių turėtų pasirinkti Vokietiją darbo paieškoms, tačiau tokių emigracijos mastų kaip į Didžiąją Britaniją ar Airiją nesitikima.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis kursto nesantaiką tarp lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių lenkų, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“V.Tomaševskis pats kurso šitą nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų, kurios niekada nebuvo ir šiandieną nėra, ir turbūt eilinis Lietuvos pilietis lietuvis puikiai bendrauja su Lietuvos piliečiu lenku”, – interviu Žinių radijui trečiadienį sakė ji.

“Tie patys lenkai, kurie nepriklauso ar nėra lojalūs ir priklausomi nuo V.Tomaševskio kaip politiko, jie turi visiškai kitokią nuomonę ir jie tikrai nepritaria tokiam V.Tomaševskio elgesiui. Pati asmeniškai turiu ir draugų lenkų, su kuriais bendrauju, ir šeimomis bendraujame, ir jie tikrai nesupranta, kam to reikia. Čia turėtų turbūt pats V.Tomaševskis turi atsakyti į šį klausimą, kodėl jis taip elgiasi ir kieno jis nuostatas vykdo”, – pridūrė parlamento vadovė.

Anot jos, toks nesantaikos kurstymas reikalingas palaikyti tautiniu pagrindu sukurtai partijai – LLRA.

“Tai, kokia kurstoma – būtent kurstoma – nesantaika tarp dviejų tautų, kurios iš esmės nėra, bet tai kažkam labai reikalinga, tai yra politikavimas, netgi, sakyčiau, primityvus politikavimas, ir tie žmonės, kurie giliau mąsto, jie tą puikiai atskiria – pelus nuo grūdų”, – kalbėjo I.Degutienė.

“Europos valstybėse tokių partijų, kurios sukurtos tautiniu pagrindu, nėra, todėl, kad ir lenkai vieni daugiau dešinių pažiūrų ar daugiau kairių pažiūrų, rusai – lygiai taip pat, ir jie įsijungia arba integruojasi į tas nacionalines partijas, kurios labiau kairiosios ar dešiniosios. Sukūrus tautiniu pagrindu partiją, tam, kad ją išlaikytum, tu turi nuolat kurstyti vienintelį argumentą – tautinę nesantaiką, maždaug “lenkai vienykitės, nes lietuviai mus muša”. Absoliučiai nesuprantama, ir tai visiškai ne europietiškos valstybės pavyzdys”, – tvirtino ji.

Anot I.Degutienės, kurstant nesantaiką, bloginami ir dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

“Kviesčiau visus Lietuvoje gyvenančius lenkus gerai susimąstyti ir pagalvoti, kam to reikia, ar yra iš tiesų tokia įtampa tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Manau, kad jos tikrai nėra”, – teigė Seimo pirmininkė.

Praėjusią savaitę V.Tomaševskis sukėlė pasipiktinimą, kai dienraščiui “Respublika” komentuodamas prezidentės pasirašytą Švietimo įstatymą, pareiškė, kad Vilniaus krašte lietuviai turi prisitaikyti prie lenkų.

“Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines – vien lenkiškos pavardės”, – sakė jis.

Pagal Lietuvos Seimo priimtą Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba turės vykti, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. Be to, nutarta nuo 2013 metų suvienodinti valstybinės kalbos brandos egzamino užduotis lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.

Lietuvos pareigūnai sako, kad lenkams sudaromos švietimo sąlygos nebus blogesnės nei lietuviams Lenkijoje, o padės geriau išmokti valstybinę kalbą.

Lietuvos piliečiai turi visas galimybes išvykti iš Japonijos, o ambasada pasirengusi ir toliau teikti jiems reikalingą pagalbą, pirmadienį pranešė Lietuvos ambasadorius Japonijoje Dainius Kamaitis.

Pasak diplomato, ambasada stebi informaciją apie komercinius skrydžius iš Japonijos į Lietuvą ar artimiausius Lietuvai oro uostus, pavyzdžiui, į Varšuvą ar Rygą, informuoja piliečius apie pigiausius būdus išvykti iš Japonijos į Lietuvą.

“Gavusi piliečių prašymus, ambasada padeda rezervuoti skrydžius. Norintieji išvykti iš Japonijos tokią galimybę turėjo ir tebeturi, skrydžių trūkumo ar problemų su vietų rezervacija nebuvo”, – BNS pranešė ambasadorius.

D.Kamaičio teigimu, piliečiams, norintiems išvykti, bet neturintiems pakankamai lėšų, siūloma materialinė pagalba, perkant lėktuvo bilietus.

Anot premjero Andriaus Kubiliaus, Japonijoje šiuo metu yra beveik pusantro šimto Lietuvos piliečių.

“140 Lietuvos piliečių, šiuo metu esančių Japonijoje, gyvenančių Japonijoje, jais bet kuriuo atveju Lietuva yra pasiruošusi pasirūpinti, rūpinasi ir šiuo metu”, – žurnalistams pirmadienį sakė premjeras.

Pasak jo, ypatingų priemonių Lietuvoje dėl atominės krizės Japonijoje imtis nereikia.

“Ekspertai mums konstatavo, kad radioaktyvios taršos iš Fukušimos atominės elektrinės Lietuva tikrai nepajus, todėl kokios nors panikos ar kokių nors ypatingų dalykų Lietuvoje nereikėtų planuoti, jeigu situacija toliau liks tokia, kokia dabar matosi pačioje Fukušimoje”, – dėstė A.Kubilius.

Anot ambasadoriaus D.Kamaičio, ambasada gauna informacijos apie Europos Sąjungos valstybių narių organizuojamus specialius užsakomuosius reisus, skirtus norintiesiems išskristi iš Japonijos. Ši informacija buvo operatyviai siunčiama Lietuvos piliečiams, taip pat skelbiama ambasados interneto puslapyje.

Tokiu būdu visi Lietuvos piliečiai, kurie išreiškė ambasadai pageidavimą išvykti, sekmadienį išskrido su Ispanijos lėktuvu į Madridą per Bankoką, pranešė ambasadorius.

Anot D.Kamaičio, Lietuvos piliečiams, gyvenantiems Japonijoje, nuolat siunčiamos informacinės Lietuvos ambasados Japonijoje ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) žinutės. Ambasados interneto puslapyje pradėta skelbti naudinga informacija apie situaciją šalyje.

“Piliečiai raginami atkreipti dėmesį į URM rekomendacijas, atsiųsti savo duomenis, pranešti apie buvimo vietą Japonijoje, informuoti apie buvimo vietos pakeitimą. Be to, ambasada kartu su Lietuvos URM nuolatos atnaujina Japonijoje esančių Lietuvos piliečių sąrašą”, – pranešė ambasadorius.

Japonijos pareigūnai jau patvirtino, kad kovo 11 dieną Japoniją nusiaubęs žemės drebėjimas ir cunamis nusinešė per 8 tūkst. žmonių gyvybių, dar daugiau kaip 12 tūkst. laikomi dingusiais be žinios. Kad būtų nukentėję lietuviai, duomenų nėra.

Kol Vyriausybė iškilmingai vedė Lietuvą į žinių visuomenę, tauta ėmė ir sugrįžo prie žemės – valgyti tai reikia

2010 m. pradžioje lietuviai rinkos tyrimų bendrovės “Nielsen” sudaromame vartotojų pasitikėjimo reitinge užėmė paskutinę vietą tarp 52 pasaulio šalių. Praėjusių metų pabaigoje mūsų nuotaikos šiek tiek pasitaisė ir jau jaučiamės laimingesni už krizės kamuojamus, bet taupyti nenorinčius graikus ar portugalus. Kita vertus, prasidėjus šildymo sezonui didžiausias lietuvių rūpestis pakito – didelės komunalinių paslaugų išlaidos nustelbė net jaudinimąsi dėl šalies ekonomikos, o pagal šį rūpestį mes pirmi pasaulyje.

Apie lietuvių vartotojų nuotaikas, pirkėjų elgsenos pokyčius ir skirtumus, palyginti su kitais europiečiais, “Veidas” kalbasi su rinkos tyrimų bendrovės “ACNielsel Baltics” direktoriumi Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūru Urbonavičiumi.

VEIDAS: Jūsų duomenimis, kaip dalies ekonominių rodiklių gerėjimas mūsų šalyje atsiliepia pirkėjų elgesiui?

A.U.: Rinkoje iš tiesų daugėja teigiamų žinių – didėja eksportas, įmonių pelningumas, bet Lietuva turi didelę problemą: gyventojų perkamoji galia labai maža. Ne kaip atrodo ir makroekonominiai skaičiai – BVP, nedarbas, o vartojimas tiesiogiai priklauso nuo šių veiksnių. Tad vartojimas, drastiškai kritęs 2009-aisiais, mažėjo ir 2010-aisiais. Šiuo metu pastebime, kad vartojimo kritimas stabilizuojasi. Mano manymu, pasibaigus šildymo sezonui, 2011 m. pavasarį greito vartojimo prekių pirkimas jau turėtų pagyvėti.

VEIDAS: Pagal “Nielsen” matuojamą vartotojų nuotaikų indeksą Lietuva praėjusių metų pirmoje pusėje buvo paskutinė pasaulyje. Kaip lietuvių nuotaikos pasikeitė metų gale?

A.U.: 2010 m. pirmąjį pusmetį Lietuva buvo kritusi į rekordines žemumas ir užėmė paskutinę vietą pasaulyje pagal vartotojų pasitikėjimo indeksą, kurį “Nielsen” skaičiuoja daugiau nei 50-yje šalių. “Nielsen” indeksas susideda iš trijų punktų: kaip žmonės vertina darbo perspektyvas savo šalyje per artimiausius 12 mėnesių, asmeninių finansų perspektyvas ir kaip mano, ar dabar geras laikas pirkti.

Įdomu, kad trečiojo ketvirčio apklausose, kurios vyko rugsėjį, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo 11 procentinių punktų. Mes analizavome, kas galėjo paskatinti tokį staigų optimizmą, ir neradome kito paaiškinimo, kaip po karštos vasaros dar neprasidėjęs šildymo sezonas ir vykęs pasaulio krepšinio čempionatas.

Praėjusią savaitę gauti ketvirtojo ketvirčio duomenys rodo, kad Lietuva pagal šį indeksą jau pakilo iš paskutinės vietos ir užima 47 vietą tarp 52 valstybių. Metų pabaigoje nuotaikos šiek tiek prastesnės nei trečiąjį ketvirtį, bet jei lyginsime su praėjusių metų pradžia, padėtis daug geresnė. 2010 m. pirmąjį ketvirtį gerai savo finansines perspektyvas vertino tik 19 proc., o dabar – 30 proc. lietuvių. Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos bankų depozituose dar niekuomet nebuvo tiek gyventojų santaupų, kiek dabar. Tačiau žmonės vis dar mano, kad šiuo metu nėra toks geras laikas pirkti.

Beje, vartotojų pasitikėjimo indeksas rodo, kad dabar už mus nelaimingesni ar ekonomika labiau nepasitikintys jaučiasi japonai, rumunai, graikai, portugalai ir kroatai. Akivaizdu, kad vartotojų pasitikėjimas priklauso ne tik nuo turimų pinigų kiekio. Ekonomika labiausiai pasitiki budistinės šalys – Indija, Filipinai. Pagal pasitikėjimą į pirmūnes išsiveržia ir ypač turtingos valstybės bei tos, kuriose išlaikomas darbo ir socialinio gyvenimo balansas.

VEIDAS: Kaip manote, kodėl lietuviai pasauliniuose tyrimuose visuomet patenka į pesimistų gretas?

A.U.: Siečiau tai su šiaurietišku mūsų mentalitetu. Pažiūrėkite, kaip lietuviai vaizduoja Dievą – kaip liūdintį rūpintojėlį. Tik lietuvių vaizduojamajame mene Dievas toks liūdnas. Prisideda ir posovietinė sąmonė. Turėjome labai nekantrų lūkestį, kad gyvenimas nepriklausomybės metais drastiškai pagerės. Mes iš tiesų reikalavome kur kas daugiau iš savęs, kur kas daugiau iš kitų. Šiek tiek su pavydu žiūrime į Vakarų Europą ir norime būti tokie kaip jie, bet mums nepavyksta. Ir todėl mes tokie pikti.

VEIDAS: Kokios problemos lietuvius labiausiai kamuoja šiuo metu?

A.U.: Naujausias “Nielsen” indeksas rodo, kad ketvirtąjį ketvirtį pats didžiausias rūpestis lietuviams – kylančios komunalinių paslaugų (elektros, dujų, šildymo) kainos. Pagal žmonių, kuriuos jaudina ši problema, skaičių pasaulyje esame lyderiai: pasaulyje komunalinių paslaugų kainų didėjimas jaudina tik 7 proc. apklaustųjų, Lietuvoje – 20 proc. Kiti didžiausi rūpesčiai, kamuojantys lietuvius, – ekonomika, darbo garantija, darbo ir asmeninio gyvenimo balansas ir kylančios maisto kainos. O pasaulyje didžiausias rūpestis – ekonomika. Jos padėtis jaudina 18 proc. visų apklaustųjų.

VEIDAS: Kaip pasikeitė Lietuvos pirkėjas per sunkmetį?

A.U.: Iš daugybės daromų tyrimų pastebime, kad namų ūkiai šiek tiek mažėja. Tai susiję su emigracija. Kai atlikome apklausą 2010 m. pradžioje, 19 proc. lietuvių sakė, kad ruošiasi emigruoti. Dėl emigracijos lieka mažiau mokesčių mokėtojų, mažiau vartotojų, išleidžiančių pinigus Lietuvoje. Aš labai bijau to, kas bus, kai atsidarys Vokietijos darbo rinka. Iki šios šalies iš Lietuvos netoli…

Kitas dalykas, kurį matome, – šiek tiek mažėja pirkėjų pajamos. Namų ūkių mažėjimas ir pirkėjų pajamų mažėjimas lemia tai, kad per apklausas gerokai daugiau gyventojų pradėjo save priskirti prie žemiausios ar žemesnės ekonominės grupės, kuriai pajamų užtenka tik būtiniausioms reikmėms patenkinti. 2008 m. priskiriančiųjų save prie neturtingų buvo tik 20 proc., o 2010 m. – 31 proc.

Mūsų tyrimai taip pat rodo, kad krizė lietuviams šiek tiek įkrėtė proto – jie, kaip pirkėjai, tapo racionalesni.

2009–2010 m. stebėjome, kad lietuviams pagaliau kaina tampa vis svarbesniu veiksniu perkant, renkantis prekes. Bet įdomus dalykas, kad dėl prekių kokybės ir asortimento lietuviai kompromisų vis dar nedaro. Palyginę Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistinį pirkėją matysime, kad  istoriškai lietuviams svarbiausias dalykas apsiperkant būdavo pirkimo patogumas ir asortimentas. Tik latviai į mus panašūs, o estai visada buvo racionalesni ir jiems, kaip ir Vakarų europiečiams, kainos ir kokybės santykis perkant visada buvo pirmoje vietoje.

VEIDAS: Kuo dar Lietuvos pirkėjas skiriasi nuo Vakarų Europos pirkėjo?

A.U.: Didžiausias skirtumas nuo Vakarų europiečio, kad labai didelę lietuvio išlaidų dalį užima maisto produktai ir būtiniausios prekės – 51 proc. Lietuvio išlaidos būtiniausiems produktams siekia 285 eurus per mėnesį, o Europos vidurkis – 327 eurai. Lietuviai, gaudami palyginti mažas pajamas, išleidžia beveik tiek, kiek vidutinis europietis. Mažiau nei lietuviai būtiniausioms prekėms išleidžia portugalai, latviai, britai, slovėnai, olandai, estai, vokiečiai, čekai. Per didelė mūsų pinigų dalis išleidžiama būtiniausioms prekėms, todėl žmonės taip jautriai reaguoja į bet kokį kainų kilimą – net į natūralų.

Kai kalbama apie Lietuvos ir Vakarų Europos skirtumus, dar reikėtų paminėti, jog 2010-aisiais pastebėta tendencija, kad europiečiai šiek tiek mažiau vaikščiojo į parduotuves, o Lietuvoje, nors vartojimas krinta, vizitų į parduotuves daugėja. Taip yra todėl, kad Lietuvoje padaugėjo nuolaidų medžiotojų, o 2010 m. pradžia pasižymėjo didžiulių nuolaidų gausa.

VEIDAS: Kokia šiemet buvo kalėdinė prekyba?

A.U: Išankstiniai duomenys rodo, kad stebuklo neįvyko. Nors lūkesčių būta nemažų, kalėdinės prekybos apyvarta didėjo ne daugiau kaip 2–3 proc., palyginti su praėjusių metų labai susitraukusia kalėdine prekyba. Produktų pirkėjų krepšeliuose gausėjo irgi labai nestipriai – tik 1–2 proc., tačiau pastebime, kad kalėdiniu laikotarpiu lietuviai pradėjo pirkti šiek tiek brangesnius produktus. Gal šiek tiek atsigavo pramoninių, ilgesnio vartojimo prekių – elektros prietaisų, avalynės, drabužių rinka.

VEIDAS: Sunkmečiu lietuviai smarkiai susiveržė diržus. Kokių produktų ir paslaugų sąskaita taupoma labiausiai?

A.U.: Kaip mes ir prognozavome, taip ir įvyko – per apklausas daugiausiai lietuvių sakė, kad leidžia mažiau pinigų naujiems drabužiams. Pažiūrėkite, kaip krito drabužių pardavimo apyvarta. Antra, mažinama išlaidų pramogoms mieste – pasilinksminimams, restoranams. Matome, kad šis verslas irgi stipriai susitraukė. Trečioje vietoje – taupymas komunaliniams mokesčiams už dujas, elektrą ir t.t. Praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad padaugėjo ir tokių, kurie sakė, jog taupys telefono pokalbio sąskaita ir dels keisti pagrindinius daiktus namų ūkyje, tokius kaip baldai, šaldytuvas ir kiti buities prietaisai.

VEIDAS: Kaip skiriasi lietuvių taupymo įpročiai nuo latvių ir estų?

A.U.: Latviai ir estai kur kas dažniau nei lietuviai taupo pirkdami pigesnius produktus. Kitas ryškus skirtumas – lietuviams labai svarbios atostogos. Per apklausas 48 proc. latvių ir 45 proc. estų sakė, kad taupo ilgųjų savaitgalių išvykų sąskaita, o metinių atostogų išlaidas nukarpo 24 proc. latvių ir 29 proc. estų. Tuo tarpu tik 12 proc. lietuvių sako taupantys ilgųjų savaitgalių, o 5 proc. – atostogų sąskaita.

VEIDAS: Lietuviai pirkti labiausiai mėgsta prekybos centruose. O kiek jie pirkdami naudojasi internetu?

A.U.: Internetinė prekyba Lietuvoje prigijo lėtokai. Tai susiję su interneto paplitimu šalyje. Tik pernai pasiekta, kad internetu naudojasi daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų. Iš interneto vartotojų net 59 proc. ketina pirkti internetu. Interneto vartotojai internetu dažniausiai perka bilietus į koncertus ir kitus renginius (25 proc.), lėktuvo bilietus (24 proc.), kompiuterinę įrangą (16 proc.), knygas (15 proc.), elektroniką (15 proc.). Tačiau tarp visų Lietuvos gyventojų tik 14 proc. apklaustųjų sako, kad perka internetu. Šitoje srityje tikrai esame atsilikę, ir čia matau apylaisvę nišą.

Į Vilniaus nakvynės namus per pusmetį grąžinti penki benamiai Lietuvos piliečiai, pranešė LNK Žinios.

55 erių klaipėdietis Antanas Bagdonas pustrečio mėnesio – Vilniaus nakvynės namų gyventojas. Prieš tai daugiau nei metus jis gyveno Londono gatvėse. Vyras pasakojo prieš dvejus metęs darbą Lietuvoje ir iškeliavęs į Angliją, tačiau ten darbą turėjo vos kelis mėnesius. Likusį laiką jis gyveno gatvėje.

“Jau badu (Londone – BNS) tikrai nenumirsi. Ten tokių užeigų yra, ateini tu ten “homelessas”, benamis be nieko – prašom, ten tau meniu pateikia, tu pasirenki, ką nori valgyti, atneša kaip restorane ir pateikia valgyti. Už dyka”, – tvirtino vyras.

Vyrui už bilietą į Lietuvą sumokėjo labdaros organizacija, kuri rūpinasi benamių grąžinimu iš Didžiosios Britanijos į jų gimtąsias šalis Rytų ir Centrinėje Europoje.

Į Vilniaus nakvynės namus pirmasis lietuvis parlydėtas prieš pusmetį.

Pasak nakvynės namų vadovų, britai ne tik sumoka už lėktuvo bilietą, jeigu reikia, skiriama pinigų dokumentams sutvarkyti ir gyvenimo gimtoje šaly pradžiai. Tokių grįžusių benamių jau penki.

“Pirmiausia sutvarkomi dokumentai Darbo biržoje, ieškome darbo, eilė socialiniam būstui, aišku, ta eilės negreitai eina. Žmonės net neranda dokumentų, žmonės pagalvoja, kad išvažiavę ten tai jau nieko nereikia, viską meta, galvoja, kad ten prasigyvens, o tenka jiems grįžti ir pradėti viską nuo nulio”, – sakė Vilniaus nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog lenkų tautinės mažumos švietimo situacija Lietuvoje turėtų nesiskirti nuo tos, kokia yra Lenkijoje gyvenančių lietuvių.

Tokią poziciją šalies vadovė išsakė pirmadienį viešėdama Trakų rajone. Tuo pat metu Vilniuje prie Prezidentūros buvo surengtas mitingas prieš siūlomas permainas švietimo srityje, kuriomis nepatenkintos lenkų organizacijos.

“Jeigu Lenkijoje Lietuvos mažumos gali laikyti (egzaminus) ar turėti vienokią situaciją, mes turėtume tai garantuoti ir lenkų mažumai Lietuvoje. Jokių diskriminacinių pasiūlymų mėginsiu nepraleisti, bet atitikmuo tarp Lietuvos mažumos Lenkijoje ir lenkų Lietuvoje turėtų būti”, – žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Ji teigė, jog “tokių diskusijų paaštrėjimai” vyksta Seime siūlant įvairias įstatymų pataisas švietimo srityje, tačiau pažymėjo, kad “tos pataisos dar tik diskusijų lygmenyje, jos nėra priimtos”.

Dalis lenkų kritikuoja siūlymus įstatymu įtvirtinti, kad Lietuvoje tautinių mažumų mokyklose daugiau pamokų vyktų lietuvių kalba. Dėl to pirmadienį prie Prezidentūros surengtas mitingas, kuriame, policijos teigimu, susirinko iki 500 žmonių.

Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad lietuviai moksleiviai Lenkijoje daugiau dalykų mokosi lenkų kalba nei lenkų moksleiviai Lietuvoje lietuvių kalba.

“Kalbant apie taip vadinamas etnines mokyklas, tai tose, kurios veikia Lenkijoje, vidutiniškai 60 proc. pamokų vyksta ne lenkiškai, o 40 proc. lenkų kalba. Tokiose pat mokyklose Lietuvoje proporcija yra 95 proc.(lenkų kalba) ir tik 5 proc. – lietuvių”, – neseniai interviu Lenkijos žiniasklaidai sakė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Tautinių mažumų padėtis dažnai tampa diskusijų klausimu ir per aukščiausio lygio valstybių pareigūnų susitikimus.

Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos gyventojų, lietuviai taip pat yra tarp mažiausiai besirūpinančių sveika gyvensena europiečių, rodo naujas tyrimas apie ES gyventojų sveikatą ir jos pokyčius.

Lietuvoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė, remiantis 2005 metų duomenimis, yra trumpiausia lyginant su kitomis Bendrijos šalimis ir siekia 65,1 metų. Latvijoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekia 65,5, Estija – 67,3 metų. ES vidurkis siekia 74,3 metų.

Anot tyrimo, kurį atliko Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lietuvos moterų tikėtina gyvenimo trukmė siekia 77,2 metų, ir tai yra ketvirtas nuo pabaigos rezultatas ES. Latvijoje tikėtina moterų gyvenimo trukmė siekia 76,4 metų, Estijoje – 78,5 metų, visoje ES – 80,8 metų.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad mirtingumas Lietuvoje siekia 1 tūkst. 34 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Latvija su 1 tūkst. 7 mirtimis yra vienu laipteliu aukščiau už Lietuvą, Estija su 894 mirtimis – šešta nuo galo. ES vidurkis siekia 696 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Skaičiuota remiantis 2008 metų arba artimiausių skirtingose šalyse esančios statistikos metų duomenimis.

Lietuva “pirmauja” Europoje pagal mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičių, nedaug atsilieka Latvija, Slovakija ir Estija.

Apibendrinant mirčių nuo širdies smūgio skaičių daugiausia jų 100 tūkst. gyventojų tenka Bulgarijoje, po to Rumunijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pagal mirtis nuo vėžio susirgimų ES “pirmauja” Vengrija, už jos – trys Baltijos šalys, Latvija, Lietuva, Estija.

Tuo tarpu, kaip rodo tyrime naudoti 2008-ųjų arba artimiausių metų duomenys, gera sveikata nepasižymintys lietuviai yra tarp daugiausiai žalingų įpročių turinčių Europos gyventojų.

Rūkančių ES gyventojų vidurkis siekia 24,2 proc., tuo metu Lietuvoje rūko 26,5 proc. gyventojų.

Alkoholio tarp Baltijos šalių daugiausia suvartoja estai – 14 litrų per metu, lietuviai – 12,5, latviai – 10,2 litrų per metus. ES vidurkis – 10,8 litrų vienam, vyresniam kaip 15 metų žmogui.

Pagal viršsvorį ir nutukimą Lietuvai tenka šeštoji vieta nuo pabaigos Europoje, šių problemų turi 19,7 proc. gyventojų. Estijoje, tyrimo duomenimis, yra 18 proc. nutukusių ar viršsvorio turinčių gyventojų, Latvija šis rodiklis siekia 16,9 procento. ES vidurkis siekia 15,5 procento.

Lietuvoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė, remiantis 2005 metų duomenimis, yra trumpiausia lyginant su kitomis Bendrijos šalimis ir siekia 65,1 metų. Latvijoje tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekia 65,5, Estija – 67,3 metų. ES vidurkis siekia 74,3 metų.

Anot tyrimo, kurį atliko Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Lietuvos moterų tikėtina gyvenimo trukmė siekia 77,2 metų, ir tai yra ketvirtas nuo pabaigos rezultatas ES. Latvijoje tikėtina moterų gyvenimo trukmė siekia 76,4 metų, Estijoje – 78,5 metų, visoje ES – 80,8 metų.

Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad mirtingumas Lietuvoje siekia 1 tūkst. 34 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Latvija su 1 tūkst. 7 mirtimis yra vienu laipteliu aukščiau už Lietuvą, Estija su 894 mirtimis – šešta nuo galo. ES vidurkis siekia 696 mirtis 100 tūkst. gyventojų. Skaičiuota remiantis 2008 metų arba artimiausių skirtingose šalyse esančios statistikos metų duomenimis.

Lietuva “pirmauja” Europoje pagal mirčių nuo išeminės širdies ligos skaičių, nedaug atsilieka Latvija, Slovakija ir Estija.

Apibendrinant mirčių nuo širdies smūgio skaičių daugiausia jų 100 tūkst. gyventojų tenka Bulgarijoje, po to Rumunijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pagal mirtis nuo vėžio susirgimų ES “pirmauja” Vengrija, už jos – trys Baltijos šalys, Latvija, Lietuva, Estija.

Tuo tarpu, kaip rodo tyrime naudoti 2008-ųjų arba artimiausių metų duomenys, gera sveikata nepasižymintys lietuviai yra tarp daugiausiai žalingų įpročių turinčių Europos gyventojų.

Rūkančių ES gyventojų vidurkis siekia 24,2 proc., tuo metu Lietuvoje rūko 26,5 proc. gyventojų.

Alkoholio tarp Baltijos šalių daugiausia suvartoja estai – 14 litrų per metu, lietuviai – 12,5, latviai – 10,2 litrų per metus. ES vidurkis – 10,8 litrų vienam, vyresniam kaip 15 metų žmogui.

Pagal viršsvorį ir nutukimą Lietuvai tenka šeštoji vieta nuo pabaigos Europoje, šių problemų turi 19,7 proc. gyventojų. Estijoje, tyrimo duomenimis, yra 18 proc. nutukusių ar viršsvorio turinčių gyventojų, Latvija šis rodiklis siekia 16,9 procento. ES vidurkis siekia 15,5 procento.