Birutė ŽEMAITYTĖ
Naujasis dirbtinis žemės palydovas jau iškeliavo į starto vietą, o netrukus į kelionę leisis ir „LituanicaSat-2“ kūrėjai, vadovaujami vos per 30 metų perkopusio aviacijos inžinieriaus UAB „Nanoavionika“ vadovo Vytenio Buzo – to paties, kuris 2014-aisiais vadovavo vieno iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ kosminei misijai. Beje, Lietuva tapo tik antra valstybe po JAV, vienu metu išvedusia į orbitą du „Cubesat“ tipo palydovus ir sėkmingai įvykdžiusia numatytas užduotis.
Iškart du
Prisimindamas tuos laikus, kai į kosminių valstybių šeimą Lietuvą iš karto įrašė du lietuviški palydovai, ES programos „Horizontas 2020“ Lietuvos nacionalinis atstovas kosmoso tematikai Saulius Lapienis pasakoja, kad dar 2010 m. dalyvaudami konferencijoje Taline išgirdo, jog net Nigerija jau yra paleidusi į orbitą pirmąjį savo palydovą. „Mus tada pavydas užgraužė – reikia kažką daryti, – prisimena S.Lapienis. – Latviai, kurie jau buvo pradėję konstruoti savo palydovą, siūlė mums prisidėti, bet tebesitęsiant 2008 m. krizei to padaryti nepavyko.“
Gal ir gerai, kad nepavyko: nors nuo estų atsilikome, latvius mums pavyko aplenkti, nes jie iki šiol savo nedidelio, bet, anot S.Lapienio, solidaus dirbtinio Žemės palydovo nepaleido, o lietuviškieji nanopalydovai – „LituanicaSAT-1“, sukurtas VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“, VU ir VGTU entuziastų, bei bendras KTU ir VšĮ Kosmoso mokslo ir technologijų instituto kūrinys „LitSat-1“ – pakilo 2014 m. Bendradarbiaujant su NASA ir privačia JAV kompanija „Nanoracks“ iš pradžių jie buvo nugabenti į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), o 2014 m. vasario 28-ąją iš TKS sekundės dalies skirtumu išsviesti į orbitą aplink Žemę.
„Norėjome parodyti, kad Lietuvoje aeronautika ir kosmoso tyrimai gyvuoja, kad turime kūrybingų studentų ir jaunųjų mokslininkų, galinčių spręsti tokius uždavinius. Šiame projekte dirbo ir studentai, ir doktorantai, ir dėstytojai, ir neseniai apsigynę disertacijas jauni mokslininkai. O visuomenės susidomėjimą jie sukėlė dėl to, kad tai buvo pirmieji Lietuvoje sukurti objektai, atsidūrę kosmose“, – prisimena vienas iš „LitSat-1“ kūrėjų komandos narių, dabar KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas dr. Andrius Vilkauskas.
O V.Buzas su bičiuliu Laurynu Mačiuliu svajoti apie kosmosą pradėjo dar studijuodami – po to, kai juodu, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto studentai, 2008-aisiais grįžo iš Štutgarto universiteto Vokietijoje ir susipažino su Europos Sąjungos 7-osios bendrosios programos (7BP) Lietuvos nacionaliniu atstovu kosmoso tematikai S.Lapieniu bei Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktoriumi Vidmantu Tomkumi. „Dalyvavome seminaruose ir pradėjome svajoti, kaip būtų smagu, jei mums, mechanikams, pavyktų bent kokį varžtą suprojektuoti ir ten išsiųsti“, – sako V.Buzas.
Tada būsimieji inžinieriai ir pradėjo ruoštis misijai, kuri netrukus prasidės, bet kai 2012 m. nuvažiavo stažuotis į NASA tyrimų centrą Kalifornijoje, atsirado galimybė įgyvendinti „LituanicaSAT-1“ projektą. „Tuomet apėmė pasididžiavimo jausmas: pirmosios nuotraukos, pirmosios žinutės iš kosmoso, – prisimena V.Buzas. – Bet labai greitai supratome, kad išėjome į globalią rinką ir konkuruosime ne su kolegomis Lietuvoje, bet dėl vietos pasaulinėje kosminių technologijų rinkoje.“
Lietuvių eksperimentas – unikalus
Naujojo lietuviško palydovo, kuris sveria 3 kg ir už „LituanicaSAT-1“ yra tris kartus didesnis, misija truks pusę metų. Per šį laiką lietuviams patikėta atlikti kelias užduotis. Skriedamas 600–400 km orbitoje bendras „Nanoavionikos“ specialistų, VU Matematikos ir informatikos bei Fizikos fakultetų mokslininkų ir studentų sukurtas prietaisas taps tarptautinio Europos Komisijos (EK) finansuojamo projekto „QB50“, kurio tikslas sukurti 50-ies „CubeSat“ tipo palydovų tinklą, dalimi.
Mažieji palydovai buvo pasirinkti dėl to, kad, palyginti su pramoninius standartus atitinkančių palydovų tinklu, kuris gyvuotų gana neilgai, misija gerokai atpinga. Kita vertus, tai bus ir šių mažųjų Žemės pasiuntinių išbandymas siekiant nustatyti jų potencialą tolesniuose kosmoso tyrimuose.
Palydovuose sumontuoti prietaisai stebės žemutinių termosferos, kuri iki šiol mažai tyrinėta, sluoksnių fizikines savybes bei perduos stebėjimų duomenis į Žemę, o tyrimų, kuriuos organizuoja Von Karmano institutas Briuselyje (Belgija), rezultatai, V.Buzo teigimu, turės didelės praktinės naudos ateityje nustatant ir valdant kosminių laivų kapsules, kuriomis astronautai grįžta į žemę. „LituanicaSAT-2“ užduotis – naudojant specialų jutiklį matuoti vienatomio deguonies koncentraciją termosferoje.
„Kartu su kitų šalių mokslininkais dalyvausime globaliame tyrime, todėl jie gaus informaciją, kurią surinks mūsų palydovas, o mes – informaciją iš kitų palydovų. Būsimiems mokslininkams, dabartiniams universiteto doktorantams ir magistrantams, tai bus puiki medžiaga tyrimams, o universitetui – galimybė išbandyti naujo tipo veiklas, kurios turėtų paskatinti eksperimentinės veiklos rezultatus taikyti ne tik ant žemės, bet ir netolimoje orbitoje, – sako VU Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanas Linas Bukauskas.
Antra „LituanicaSAT-2“ užduotis – išbandyti inovatyvią palydovo valdymo sistemą, „Nanoavionikos“ sukurtą variklį. Toks bandymas šio tipo palydove bus atliekamas pirmą kartą pasaulio kosmoso istorijoje ir yra reikšmingas ne tik mokslui, bet ir verslui, nes mažųjų palydovų rinkoje iki šiol nebuvo pasiūlyta valdymo sistemos, kuri padėtų pailginti palydovo gyvavimo trukmę.
„Šis variklis – mūsų idėja, kurią ilgai vystėme. Kadangi pradinė orbita apie 600 km aukštyje mums bus pakankamai palanki, joje palydovas natūraliai be variklio priklausomai nuo gamtinių sąlygų ir Saulės aktyvumo galėtų skrieti net kelerius metus, variklis tokioje orbitoje gali pailginti palydovo gyvavimą penkis šešis kartus. Pavyzdžiui, esant tam tikroms gamtinėms sąlygoms palydovas orbitoje sudegtų po trijų mėnesių, o unikalus raketinis variklis, su kuriuo jis dabar skris, leistų pakoreguoti orbitą ir pratęstų palydovo gyvavimą iki 15–18 mėn.“, – aiškina V.Buzas.
Pasak L.Bukausko, eksperimentas, kurį atliks maždaug trijų litrų tūrio palydovas, keisdamas orbitoje savo koordinates, itin svarbus, nes technologijos, leidžiančios palydovui koreguoti orbitą, yra labai brangios, todėl tokiuose mažuose palydovuose anksčiau praktiškai nebuvo montuojamos. „Manau, kad VU kartu su „Nanoavionika“ sukūrė įdomų ir vertingą produktą. Naujojo palydovo tūris didesnis už ankstesnį, todėl turėsime daugiau mokslinių instrumentų, o dėl to, kad jo paviršius padengtas saulės fotovoltiniais elementais, nenutrūkstamai galėsime atlikti daugiau mokslinių eksperimentų. Kadangi palydovo kaina priklauso nuo jo misijos trukmės ir tūrio, kuo išmaniau sugebame jį panaudoti ir kuo ilgiau išlaikome orbitoje, tuo naudingiau mokslui, nes galima atlikti daugiau eksperimentų ir surinkti duomenų, o pats palydovas atpinga“, – aiškina L.Bukauskas.
Jei eksperimentas bus sėkmingas ir „Nanoavionikos“ sukurta raketinės traukos sistema tinkamai manevruos orbitoje, tikimasi priartėti prie produkto komercializavimo etapo. Be to, „LituanicaSAT-2“ misijos metu bus siekiama išbandyti radijo ryšio galimybes su bepiločiais orlaiviais. Pastarojo eksperimento tikslas – nustatyti techninius iššūkius, susijusius su tokio tipo palydovų ir bepiločių orlaivių radijo komunikacija bei pademonstruoti šių prietaisų tinklų galimybes.
Kosmosas visiškai nepunktualus
„Nanoavionika“, kurios branduolį ir dabar sudaro „LituanicaSAT-1“ komandos nariai (tik pirmasis partneris L.Mačiulis šiek tiek atsitraukė, nes šiuo metu studijuoja doktorantūroje), – jauna įmonė, įkurta 2014 m. kaip VU startuolis, laimėjus Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rengtą komercializavimo konkursą. Jau 2015 m. ji sulaukė pirmo kliento komerciniam palydovui sukurti, ja susidomėjęs rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“ iki šiol investavo apie 200 tūkst. eurų, o pernai įmonė gavo finansavimą iš EK programos „Horizontas 2020“. Tačiau kiek iš viso investuota į šią kosmoso technologijų įmonę, V.Buzas kol kas neatskleidžia. Sako, skaičiuos po to, kai startuos naujasis palydovas.
Kita vertus, konsultacijos, tarptautinės bendruomenės pagalba daug svarbiau už pinigus, o kartu dirbančios komandos indėlio jokiais pinigais neišmatuosi. „Įmonėje dirba 19 žmonių, o kartu su dirbančiais pagal kontraktą – 24. Mes patys projektuojame, išbandome savo produktus, o elektronikai, mechaninėms dalims pagaminti samdome kitas įmones. Kartu mus laiko kažkokia kosminė gravitacija – mums įdomu, mes tuo gyvename. Tai aukščiausio lygio motyvacija“, – sako V.Buzas.
Sukūrę pirmąjį savo palydovą jie suprato, kad svarbiausia – gaminio unikalumas ir funkcionalumas, rezultatai ir nauda, kurią tarptautinei bendruomenei duoda sukurti produktai. Globalioje rinkoje, pasak V.Buzo, lietuviai įrodė galintys kurti kokybiškus produktus už konkurencingą kainą, bet Lietuva ir visas Rytų Europos regionas vis dar nėra siejamas su kosminėmis technologijomis, todėl kas kartą tenka įrodinėti, ko esame verti. „Jei tokia įmonė kaip mūsų būtų JAV ar Vakarų Europoje, kai kurios durys atsidarytų šiek tiek lengviau, bet ir dabar judame į priekį pakankamai neblogai, nors visada norisi, kad viskas judėtų kur kas greičiau. Be to, ir valstybinės struktūros padeda tobulinti technologijas ir skiria lėšų“, – sako „Nanoavionikos“ vadovas.
Tiesa, kai kada ir pats kosmosas gali „užknisti“, pripažįsta V.Buzas. Pasak jo, nors atrodo, kad tai precizinis mokslas, visko suplanuoti neįmanoma: nors savo palydovą jie jau prieš kurį laiką išlydėjo iš Olandijos į Indiją ir patys sėdi ant lagaminų, pasakyti, kada pakils „LituanicaSAT-2“, negali. „Tie, kurie skrieja į kosmosą, – patys nepunktualiausi. Nėra tikslių datų, startas gali būti atidėtas ir kelioms dienoms, ir kelioms savaitėms, ir mėnesiui. Planai sudaryti, yra vadinamieji paleidimo langai, pavyzdžiui, prognozuojama orbitos padėtis Saulės atžvilgiu, bet oras ir kiti gamtiniai reiškiniai juos koreguoja. Kartais tai net šiek tiek erzina, bet kosmosas visiškai nepunktualus. Į kosmosą kylam nuo Žemės, ir niekas nelaiko prispaudęs taip arti žemės, kaip kosmosas.“
KTU: reikia drąsių idėjų
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas pasakoja, kad po sėkmingo „LitSat-1“ starto šioje aukštojoje mokykloje duris atvėrė viena moderniausių Baltijos šalyse nanopalydovų ir avionikos laboratorijų, kurioje veikia bepiločių orlaivių valdymo simuliatorius. Juo studentai gali išmokti valdyti vis plačiau naudojamus įrenginius, nerizikuodami sudaužyti brangios technikos. „Šiandien bepiločiai naudojami gynybinėms reikmėms, stebėsenai, filmavimui bei fotografavimui, jais naudojasi transporto, kriminalinę, renginių, gaisrų prevencijos stebėseną atliekantys specialistai. Sparčiai tobulėjantys bepiločiai aparatai jau naudojami žemės ūkyje ir vis naujose srityse, todėl šie įgūdžiai labai svarbūs“, – sako A.Vilkauskas.
Pasak jo, pastaraisiais metais KTU dalyvauja Europos kosmoso agentūros (EKA) tyrimų programoje Lietuvai: kuriami molekulinės taršos kosmose nustatymo tyrimo metodai, studentai ir dėstytojai vyksta stažuotis EKA ir NASA tyrimų centruose, o neseniai pasibaigusi studentų atranka parodė, kad jaunimas domisi aeronautika ir kosmoso tyrimų technologijomis.
Pasak A.Vilkausko, „LitSat-1“ buvo skirtas ištirti, kaip mažas palydovas elgsis kosmose, kokios bus jo skrydžio charakteristikos ir aplinkos sąlygos. O šiuo metu naudodamiesi sukaupta informacija KTU mokslininkai ir studentai tobulina sistemą, kuri galėtų sudominti kitus mažųjų palydovų gamintojus, nes labai svarbu komercializuoti inovacijas ir sukurtas technologijas bei produktus.
„Kosmosas – puiki įvairių technologinių sprendimų bandomoji platforma, o komercines galimybes padidina tai, kad daug išradimų gali būti perkelta į mūsų kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, pilotuojamų skrydžių į kosmosą pradžioje buvo kuriami audiniai astronautų ir kosmonautų drabužiams, o komercinė sėkmė atėjo šias technologijas pritaikius gaminiams, apsaugantiems žmogaus kūną nuo drėgmės. Pavyzdžiui, vieno populiariausių prekių ženklų „Gore Tex“ membranos naudojamos gaminant avalynę ir aprangą“, – sako A.Vilkauskas ir pabrėžia, kad komercializuojant inovacijas itin svarbus mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei startuolių kultūros plėtra.
Tačiau svarbiausia esą tai, kad po to, kai į orbitą pakilo du pirmieji mūsų šalies palydovai, mes patys patikėjome, jog Lietuva nėra tik vartotojų ar prekybos centrų kraštas. „Užaugs karta, kurios atstovai tuo metu buvo mokyklinukai arba jauni studentai, ir jų jau neslėgs stereotipas, kad kosmosas – tik didžiųjų valstybių žaidimas. Tikrai nebus taip, kad jau rytoj Lietuvoje bus pradėtos gaminti superraketos nešėjos ar dideli kosminiai aparatai, bet nauji projektai jau randasi. O kad Lietuvoje aeronautikos ir kosmoso sritis atrastų savo vietą, reikia, kad rastųsi daugiau verslo, kuriančio ir parduodančio savo produktus bei paslaugas. Tada prireiks didelio kūrybinio potencialo, nes tas technologijas reikės sukurti“, – aiškina A.Vilkauskas.
Pasak jo, tai gali būti Žemei skirti inovatyvūs komunikacijų sprendimai, bet kad jos veiktų, bus reikalingi palydovai. O plėtojant šalutinius produktus ar paslaugas gali būti sukurtos technologijas, reikalingos ir kosmose.
A.Vilkauskas tikisi, kad naujojo laikotarpio ES struktūrinė parama suteiks papildomą impulsą tiek įmonėms, tiek universitetams, ir atsiras naujų bendrų veiklų. „Technologijos kinta labai greitai, todėl nereikia bijoti fantazuoti“, – ragina jis ir priduria, kad jei rezultatų nepasiseks komercializuoti Lietuvoje, jie gali sudominti pasaulio kompanijas, ir tai taip pat gerai, nes tai gali padėti pritraukti investicijų.
Ne vien erdvėlaiviai
„Kosmosas – tai visų pirma milžiniškas darbas, atliekamas Žemėje, ir darbo čia per akis daugybei mokslininkų, kurie gal net nesvajoja pakilti į orbitą“, – pritaria Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius.
Jis pasakoja, kad Lietuvos astronomai sėkmingai dalyvavo EKA galaktikos tyrinėjimo projekte GAIA ir kituose tarptautiniuose projektuose, su NASA, EKA bei kitomis su kosmosu susijusiomis organizacijomis dirba lazerių kūrėjai ir lazerinių prietaisų gamintojai bei lazerinės technikos testuotojai „Ekspla“, „Lidaris“, „Standa“, geoinformatikos įmonė „Geomatrix“, kuri pasitelkusi kosminius duomenis kuria žemėlapius, „Optolita“, pagaminusi itin preciziškus optikos komponentus EKA palydovui „Aeolus“, ir kitos.
„NASA ir EKA susidomėjo UAB „Brolis Semiconductors“ kuriamais puslaidininkiniais lazeriais, o „No Magic Europe“ kuriama modeliavimo programinė įranga padėjo NASA sėkmingai nuskraidinti į Marsą marsaeigį „Cusiosity“. Prof. Armino Ragausko vadovaujama KTU mokslininkų komanda išrado neinvazinį galvos smegenų skysčio slėgio matavimo būdą, kuris sudomino NASA specialistus, tiriančius nesvarumo poveikį astronautų sveikatai“, – paklaustas apie Lietuvos galimybes kurti nišinius kosmoso srities aukštųjų technologijų produktus ir paslaugas, vardija D.Kucevičius.
Jam pritaria ir S.Lapienis. „Vienas iš pastaruoju metu įgyvendintų projektų –VU Matematikos ir informatikos fakultete įkurta pirmoji kosmoso laboratorija, o dalyvaujant įvairiuose projektuose paaiškėjo, kad kai kurių įmonių darbai labai domina EKA ir NASA“, – sako jis ir priduria, kad atkūrus nepriklausomybę Lietuvai, sovietmečiu dalyvavusiai programose „Marsas“ ir „Buranas“, reikėjo iš naujo įrodyti, jog mūsų šalies mokslas gali dalyvauti Europos ir pasaulio kosmoso tyrinėjimuose.
Durys pradėjo vertis po pirmųjų Lietuvos palydovų starto, o vienas iš tuo metu gautų pasiūlymų ir buvo amerikiečių siūlymas kurti mini laboratoriją, kurioje Mėnulyje bus siekiama užauginti augalą. Besirengiant stoti į EKA, kurios nare Lietuva tikisi tapti 2020 m., galimybių randasi vis daugiau. Viena jų – siųsti stažuotis perspektyviausius studentus ir jaunuosius mokslininkus į NASA, EKA ir kitur.
„Dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl tarptautinės stažuočių programos su NASA pasirašėme 2014 m. ir jau 2015 m. į NASA vyko du VU studentai. Pernai per konkursą, kurio metu paraiškos pirmiausia vertinamos mūsų agentūroje, o po to NASA, buvo atrinkti trys studentai – po vieną iš VGTU, KTU ir VU. Šiemet vasaros stažuotėms jau atrinkti šeši studentai, o dar tiek pat planuojame atrinkti rudens stažuotėms“, – pasakoja MITA Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Anzelma Ūselienė.
Pasak jos, NASA, kuri pagal dvišales sutartis stažuotis studentus priima tik iš 11 pasaulio šalių, labai patenkinta mūsų studentų profesionalumu, todėl ir suteikė galimybę siųsti daugiau. „Grįžę jie patys buria jaunimą, tobulina kosmoso technologijas, toliau bendradarbiauja su NASA, kosmoso technologijas diegiančiomis įmonėmis. O mes brandiname idėją suburti visus studentus, kurie stažavosi NASA, į Alumnų klubą ir paskatinti juos plėtoti bendras idėjas bei inovatyvias technologijas“, – pasakoja A.Ūselienė.
Galimybę užmegzti naujų ryšių, apsilankyti moderniose laboratorijose bei susipažinti su pažangiausiais sprendimais ir technologijomis turi ir įmonės. Užpernai Europos kosmoso mokslinių tyrimų ir technologijų centre Olandijoje lankėsi trijų Lietuvos įmonių darbuotojai, o vien pernai tarpininkaujant MITA į EKA vyko 11 Lietuvos įmonių, tarp kurių „Nanoavionika“, UAB „Arcus Novus“, UAB Agrogeodezijos institutas, VĮ „GIS-Centras“ ir kt., atstovai. „Šių vizitų metu užmezgami ryšiai su potencialiais partneriais ir didžiosiomis Europos kosmoso pramonės įmonėmis, o neretai ir susitariama dėl dalyvavimo naujuose projektuose“, – tęsia A.Ūselienė ir priduria, kad įmonių atstovai gali vykti į bet kuriuos kosmoso mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų centrus.
Veikti yra ką – reikia tik VEIKTI
„Mūsų kelias – plėsti bendradarbiavimą su EKA, NASA ir kuo aktyviau dalyvauti tarptautiniuose projektuose, – teigia 2009 m. įsteigtos Lietuvos aerokosmoso asociacijos ir įmonės „Arcus Novus“ vadovas Vidmantas Tomkus. – Dabar vyksta kosmoso komercializacija. Pasaulyje, visų pirma JAV, atsirado daug komercinių iniciatyvų, nemažai su kosmosu susijusių projektų turi didžiosios informacinės bendrovės – „Google“, „Amazon“, „Facebook“, kurios savo kapitalą nusprendė investuoti į kosmoso technologijas. Visa tai, įskaitant skrydžius į Mėnulį ir Marsą, asteroidų kasybą, turi tapti verslu. Europa taip pat skatina smulkųjį ir vidutinį verslą ieškoti būdų perkelti žemiškas technologijas į kosmosą.“
V.Tomkus tikisi, kad nors Lietuvoje šis sektorius kol kas „startuoliškos stadijos“, per kelerius ateinančius metus atsiras daugiau tokio profilio įmonių, o esamos sėkmingai plėtos verslą. „Mes stengiamės atkreipti startuolių dėmesį, skatinti naujų projektų finansavimą, kad galėtume atsiliepti į ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius šioje srityje, nes per ateinantį dešimtmetį turėtų įvykti kosmoso revoliucija“, – sako jis.
Aerokosmoso asociacijos vadovo teigimu, šiais laikais būtina specializacija, o Lietuva garsi kaip lazerių elektronikos, informacinių technologijų, tiksliosios mechanikos šalis ir turi išnaudoti savo kompetencijas. „Manau, kad ir gyvybės mokslų atstovai turėtų ką pasiūlyti, be to, galėtume dalyvauti plėtojant biomedicinos, biotechnologijų projektus“, – neabejoja V.Tomkus.
„Pavyzdžiui, dabar rengiamasi kasinėti ir tirti asteroidus, todėl EKA pageidauja, kad būtų pateiktas sprendimas, kaip užtikrinti informacijos perdavimą panaudojant lazerio spindulį į prietaisą, kuris skries ir dirbs prie asteroidų. Tokio ryšio technologinį sprendimą iš europiečių šiuo metu agentūrai gali pasiūlyti tik „Ekspla“. O patys mažiausi lazeriai, kuriuos gamina „Brolis Semiconductors“, dabar, kai vyksta kosminių aparatų miniatiūrizacija, – potenciali naujos kartos įranga“, – konkrečių pavyzdžių pateikia S.Lapienis.
Dideles Lietuvos galimybes kurti nišinius kosmoso sričiai reikalingus aukštųjų technologijų produktus pabrėžia ir D.Kucevičius. Pasak jo, pastaruoju metu kosmoso veikla intensyviai plečiasi, pamažu apimdama kasdienio naudojimo produktų gamybą ir paslaugų teikimą. Čia mes taip pat turime ką pasiūlyti, nes Lietuvos mikroelektronikos įmonės kuria ir gamina nemažai įrangos, naudojamos teikiant palydovinio ryšio, palydovinės navigacijos ir Žemės stebėjimo paslaugas, sparčiai auga inovatyvus Žemės stebėjimų duomenimis pagrįstas paslaugas kuriantis ir teikiantis sektorius, įmonės, kuriančios pasaulio kosmoso agentūroms reikalingą įrangą.
D.Kucevičius primena, jog EKA ekspertai, 2013 m. atlikę Lietuvos mokslo ir verslo galimybių dalyvauti agentūros programose auditą, taip pat konstatavo, kad mūsų šalis turi potencialo plėtoti kosmines veiklas gamtos mokslų, informacinių technologijų, mikroelektronikos ir optoelektronikos, mechatronikos, lazerių, biotechnologijų ir kitose srityse, todėl nereikėtų stebėtis, kad nuo 2014 m. vykdant programą „Horizontas 2020“ kosmoso tematikoje mūsų sėkmės procentas, palyginti su kitomis sritimis, pats didžiausias.
Naujų perspektyvų inovacijoms ir verslams atveria nacionalinė mokslo programa „Link ateities technologijų“ (2015–2020 m.), skirta narystei EKA pasirengti bei Lietuvos moksliniam ir technologiniam potencialui padidinti, neseniai EK patvirtinta nauja programa, kurios viena sudėtinių dalių – pasirengimas įrengti kaimelį Mėnulyje, taip pat neseniai pradėjusi veikti Europos geografinio pozicionavimo sistema „Galileo“ ir kitos, tad mūsų lazerių, biotechnologijų ir įvairių programų kūrėjams darbo užteks ir žemėje, ir danguje. Tereikia, kaip sako V.Tomkus ir S.Lapienis, kad lietuviai nepražiopsotų ir prisidėtų prie vykstančių pokyčių savo darbais.
NASA tradicija – žemės riešutai
V.Buzo vadovaujama komanda, savo rankomis Olandijoje patikrinusi ir įdėjusi „LituanicaSAT-2“ į specialų konteinerį, iš kurio reikiamu momentu spyruoklė mažuosius palydovus išstumia į orbitą, į Indiją, kurios kosmoso agentūra atsakinga už palydovų paleidimą, taip pat važiuos ne šiaip sau – patys degalų į variklį įpils. Tokia tvarka. O tada konteineris keliaus į raketą, kuri jį nugabens į orbitą, o kūrėjams beliks stebėti ir laukti misijos pabaigos.
Bet vieną dalyką likę Žemėje jie tikrai darys – kramsnos žemės riešutus. „Iš NASA atėjo tradicija, kad raketai kylant, palydovui nusileidžiant į kosminį kūną ar pradedant atsakingą operaciją visi valgo žemės riešutus – nesvarbu, ar sūdytus, ar kepintus. Ne kartą tai mačiau ir pats valgiau, tad neabejoju, kad paleisdami savo palydovą valgysim žemės riešutus“, – sako V.Buzas.
Na, riešutai riešutais, tačiau kuo dar mus pradžiugins išskirtinai kosminis startuolis, kurio projektams įgyvendinti šiemet finansavimas skirtas ir iš programos „Intelektas LT“, kurią finansuoja mūsų šalies biudžetas ir ES struktūriniai fondai? Tai V.Buzas kol kas linkęs nutylėti, bet sako, kad viskas, apie ką su bičiuliu svajojo prieš penkerius metus, dabar virsta realybe: „Kai kurios techninės idėjos mums patiems tada atrodė beveik neįgyvendinamos, bet kuo toliau, tuo labiau viskas įmanoma. Yra tik laiko ir biudžeto klausimas, o įgyvendinti galima pačias fantastiškiausias idėjas.“