BFL

Dėl asmenvardžių rašymo lietuviškai problemos gvildenamos jau senokai, tačiau dar opesnė ši problema tapo, kai lenkų kilmės Lietuvos pilietė, ištekėjusi už lenko, kreipėsi į teismą dėl atsisakymo jos vardą ir pavardę rašyti pagal lenkų kalbos taisykles. Tačiau vakar Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad asmenvardžių rašymas lietuvių kalba nepažeidžia jokių teisių ir yra valstybės vidaus reikalas.

„Lietuvos žinios“ praneša – „Mūsų krašte įtvirtinta tvarka, kai vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis, nepažeidžia jokių europinių teisės normų. Tokį sprendimą vakar skelbė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Liuksemburge įsikūręs ESTT drauge atkreipė dėmesį, kad nacionaliniam teismui užfiksavus rimtų nepatogumų draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas. Teismas taip pat konstatavo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama ir lieka užrašoma tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.“

Tačiau, kaip rašo „Lietuvos rytas“, lenkų kilmės Lietuvos pilietei tai sukelia nepatogumų – „Šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu moteris gyvena Belgijoje ir teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.”

Žinoma, dėl tokio sprendimo pasipiktino ir kiti lenkų atstovai. „Lietuvos žinios“ teigia, kad „emocingai Liuksemburgo teismo išaiškinimą komentavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas, Seimo narys Michalas Mackevičius. „Nenusiraminsime, kol neatgausime savo pavardžių. man atrodo, kad Lietuva ir lietuviai, seimo nariai supras, kad reikia tai padaryti“, – teigė politikas.

„Ir po ES teismo lenkai nepasiduoda“ – skelbia „Vilniaus diena“. Dienraštis praneša, kad lenkai nežada nurimti ir po vakarykščio ES Teisingumo Teismo sprendimo. „Esu nusivylęs, kiek tai susiję su mažumų ir mano žmonos vardo rašyba. Europos Teisingumo Teismas nesuprato argumentų ir iš esmės pripažino valstybės teisę elgtis taip, kaip ji nori, kiek tai susiję su pavardžių rašyba. Ir tai stebina“, – BNS sakė su Lietuva dėl pavardžių rašybos besibylinėjančios moters vyras Lukaszas Pawelas Vardynas.

Tokiai nuomonei iš dalies pritarė ir Lenkijos žiniasklaida.“

„Respublika“ rašo – „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, sužinojusi apie Europos Teisingumo Teismo sprendimą, sakė nelabai galinti komentuoti. „Mano nuomonė nieko neturi bendro su teismo sprendimu, nes neišspręsta sutuoktinių pavardžių problema, jei vienas iš sutuoktinių – užsienietis. Ir Lietuvos Konstitucinis Teismas sakė, kad gali būti papildoma informacija kitame asmens paso lape. Mes daugiau neturime ir ką pasakyti. Problemos Europos Teisingumo Teismas neišsprendžia. Neišsprendė problemos, kai santuoka sudaroma su užsieniečiais. Vieno sutuoktinio pavardė vienokia, kito – kitokia pavardė, jei jie yra skirtingų šalių piliečiai. Dabar Lietuvos vyriausybė turės spręsti, ar reikia naujo sutuoktinių pavardžių rašymo įstatymo, ar nereikia.“

„Vilniaus diena“ primena, kad „Lietuva šioje byloje laikėsi pozicijos, kad ES teisė nepažeidžiama, o šalis turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Dabar Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos naudojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.“

„Lietuvos rytas“ tvirtina, kad „Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, Vyriausybė per porą mėnesių ketina apsispręsti, ar reikia keisti teisės aktus dėl pavardžių rašybos, bet jau ir dabar Lietuvos teismai galės priimti sprendimą dėl nelietuviškų raidžių vartojimo.”

Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo sprendimas dėl asmenvardžių rašymo bus įvertintas ir reikiami pakeitimai padaryti.

Premjeras leido suprasti, kad keistinos būtų nuostatos, kurios reglamentuoja pavardžių, įgyjamų per santuoką su užsienio šalies piliečiu, rašybą.

“Mes įvertinsime teismo sprendimą ir, be abejo, tai, ką reikia taisyti, mes taisysime”, – žurnalistams Seime komentuodamas teismo sprendimą sakė premjeras.

ES Teisingumo teismas ketvirtadienį nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus “rimtus nepatogumus” draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.

“Aš suprantu, kad kyla problemų, jei Lietuvos piliečiai, na, dažniausiai pilietės, išteka už užsieniečių, ir tuo atveju ištekėjus už užsieniečio ir įgyjant kitą pavardę, kaip ją rašyti lietuviškuose dokumentuose, į tai atkreipė dėmesį minėtas teismas”, – apie galimus pakeitimus kalbėjo premjeras.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė po ES Teisingumo teismo paskelbimo pabrėžė, kad Lietuva jokio pažeidimo nėra padariusi.

“Iš esmės toks išaiškinimas, koks yra, dar kartą pasako, kad šiandien Lietuva dėl savo konkrečiai piliečių nėra pažeidusi jokių teisės aktų, – ketvirtadienį žurnalistams sakė parlamento vadovė. – Atsakymas yra toks: jeigu aš esu Lietuvos pilietė lenkų tautybės ar kitos tautybės, tai mano pavardė pase turėtų būti rašoma pagal Lietuvoje galiojančią Konstituciją ir Lietuvių kalbos įstatymą lietuviškais rašmenimis.”

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad dabar Lietuvos teismai arba parlamentas turės įvertinti ES teismo argumentus dėl raidžių w, q ir x rašymo.

“Teismas nepasisakė, kad vienareikšmiškai šitas tris raides reikia įtraukti į dokumentus, tik pateikė tam tikrus samprotavimus”, – per spaudos konferenciją sakė teisingumo ministras.

“Galutinį sprendimą šiuo konkrečiu atveju turi priimti Lietuvos teismai arba tai gali būti išspręsta per įstatymų leidybą”, – kalbėjo ministras.

R. Šimašius taip pat atkreipė dėmesį, kad Liuksemburgo teismas pasiūlė argumentus vertinti galimą pažeidimą neleidžiant rašyti raidžių w,q ir x, bet, kalbėdamas apie diakritinius ženklus, nurodė, jog tai yra valstybių vidaus reikalas.

Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.

BFL

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus “rimtus nepatogumus” draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.

Ketvirtadienį išvadoje Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama ir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.

“Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu”, – rašoma BNS atsiųstame teismo pranešime spaudai.

Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w – Wardyn vietoje Vardyn, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti “rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų”. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.

“Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas”, – nurodė teismas.

Anot  Liuksemburgo teismo, nacionalinis teismas taip pat turi įvertinti, ar tokiu atsisakymu yra užtikrinama interesų – viena vertus, sutuoktinių teisės į jų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą ir, kita vertus, teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos – pusiausvyra.

ES Teismo nuomone, atsisakymo patenkinti sutuoktinių prašymus neproporcingumą galėtų įrodyti, pavyzdžiui, tai, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pavardę vyrui Wardyn užrašė pagal lenkų kalbos taisykles.

Liuksemburgo teismas taip pat aiškiai pasisakė, kad atsisakymas naudoti diakritinius ženklus, kurie egzistuoja tik Lenkijoje, o ne Lietuvoje, nepažeidžia ES garantuojamų teisių.

ES teismui klausimą pateikė Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, kuris nagrinėjo lenkų kilmės Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn skundą dėl civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymo jos vardą ir pavardę gimimo ir santuokos liudijimuose pakeisti perrašant pagal lenkų kalbos taisykles – Magorzata Runiewicz-Wardyn. Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu ji gyvena Belgijoje ir teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame ir profesiniame gyvenime.

Lietuva šioje byloje laikosi pozicijos, kad ES teisė nėra pažeidžiama, o šalis turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus. Dabar Lietuvoje visos pavardės turi būti rašomos naudojant tik lietuvių kalbos abėcėlę, kurioje nėra tokių raidžių kaip w ar q.