Vilnietė Ingrida Kavaliauskienė negali atsistebėti, kad lietuviško kapitalo prekybos tinklo “Norfa” sistemos parduotuvėse vidurvasarį dominuoja nelietuviškos daržovės.

“Štai jau liepa įpusėjo, o jie prekiauja tik lenkiškais ir ispaniškais agurkais bei pomidorais”, – gūžčiojo pečiais nusivylusi vilnietė. Moteris netgi atliko socialinį eksperimentą – specialiai išnagrinėjo, kokios kilmės sezoninėmis daržovėmis prekiauja visi didieji prekybos tinklai.
“Mums čia jokia naujiena, tai jau sena tendencija”, – paprašyta pakomentuoti pirkėjos pastebėjimus konstatuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė. Jos vertinimu, kadangi “Norfos” tinklas orientuojasi į mažiausių pajamų vartotojus, ten sunku tikėtis aukštesnės kokybės, bet brangesnių lietuviškų vaisių ir daržovių. “Kas nori, tas gali su manimi ginčytis, bet faktas lieka faktu – lietuviškos daržovės yra mažiau tręšiamos nei atvežtinės, tad jos yra kur kas kokybiškesnės, taigi ir brangesnės. Lenkiškos, ispaniškos daržovės yra gerokai pigesnės, ypač tos, kurių tų šalių augintojai neparduoda į Vakarų šalių rinkas ir eksportuoja į Rytų šalis”, – paaiškina Z.Cironkienė.
“Norfos” tinklo atstovas Darius Ryliškis sako, kad: “Jei Lietuvoje yra geras daržovių ir vaisių derlius (kitaip sakant, kainos yra priimtinos pirkėjui), tai „Norfa“ prekiauja lietuviškomis daržovėmis ir vaisiais. Įsivežti užsienietišką produkciją tuomet nėra jokios prasmės.” Bet, jo žodžiais, kol kas lietuviškų daržovių ir vaisių derliaus ir pardavimo pikas esą dar neprasidėjo.
Pasak D.Ryliškio, šiuo metu Lietuvos ūkininkai siūlo „Norfai“ pirkti pomidorus po 4,85 Lt, įskaitant PVM, už kilogramą, bet tai yra gerokai brangiau nei siūlo užsienio tiekėjai, tad tinklas renkasi pastarųjų produkciją.
Vis dėlto, anot Z.Cironkienės, kituose prekybos tinkluose jau dabar gerokai didesnis pasirinkimas lietuviškų sezoninių vaisių ir daržovių.

Lietuva, kaip suvereni valstybė turi teisę lenkų tautybės Lietuvos piliečiams taikyti lietuviškus pavardžių rašybos principus savo teritorijoje, pareiškė Europos Sąjungos Teisingumo teismo Liuksemburge atstovas.

Jį cituoja Lenkijos dienraštis “Gazeta Wyborcza” ir naujienų agentūra PAP.

Teismo atstovas, kurio pavardė neskelbiama, komentavo Liuksemburgo teismui pateiktą Vilniaus rajono teismo prašymą išaiškinti, kaip juridiškai interpretuoti pavardžių rašybos taisykles Lietuvoje.

Bylą dėl pavardės rašymo dokumentuose iškėlė Wardynų (Vardynų) šeima. Mat už Lenkijos piliečio ištekėjusios vilnietės pase buvo įrašyta “Malgožata Runevič”, o ne “Malgorzata Runiewicz”, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę “Wardyn”, Lietuvoje buvo įrašyta “Vardyn”.

Liuksemburgo teismo atstovas pripažino, kad Lietuvoje gimusi moteris negali reikalauti pakeisti pavardę į Malgorzata Runiewicz, tačiau pabrėžė, jog jos vyras Lenkijos pilietis Lukaszas Pawelas Wardynas(Lukašas Pavelas Vardynas) turi teisę reikalauti, kad lietuviškame vedybų akte jo pavardė būtų parašyta lenkiškai.

Ekspertas pabrėžė, kad Lietuvoje susituokusių Lenkijos piliečių pavardės turi būti rašomos lenkiškai ir pabrėžė, kad šiuo atveju, ištekėjusiai už Lenkijos piliečio moteriai turėtų būti sudaryta galimybė išsaugoti lenkiškos “W” raidės rašybą.

Anot “Gazeta Wyborcza”, Liuksemburgo teismo teisėjai nebūtinai turi atsižvelgti į savo atstovo nuomonę, tačiau praktikoje, ji išlieka ir po teismo nuosprendžio.