Gabija SABALIAUSKAITĖ

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientė Laura Kondratavičiūtė, ketverius gimnazijos metus skynusi pergales Lietuvos olimpiadose, šiuo metu renka egzaminų šimtukus, vis daugiau mąsto apie studijas ir laužo stereotipus apie moksliukus – jai pačiai patinka motociklai, o ir jos bendraminčiai papildomo ugdymo mokyklose turi įvairiausių pomėgių, ne vien krimsti vadovėlius.

Nors dar žinomi ne visų brandos egzaminų rezultatai, Laura jau gali didžiuotis fizikos ir matematikos egzaminų šimtukais. Prie puikių akademinių pasiekimų jau pripratusi abiturientė sako, kad šiųmečiai abitūros rezultatai svarbūs ir jos karjerai, mat užsienio universitetų keliamų reikalavimų kartelė yra gana aukšta. Kol kas naujus mokslo metus Laura planuoja pasitikti Didžiojoje Britanijoje – Mančesterio arba Bato universitete.

Turbūt kiekvieną abiturientą „nužudo“ klau­­simas, ką studijuosi.

Greičiausiai Laura studijuos chemijos inžineriją. Šią studijų kryptį ji pasirinko ieškodama srities, kurioje derėtų jai labiausiai patinkantys ir besisekantys chemijos ir fizikos mokslai. Kol kas ji planuoja dirbti atsinaujinančios energijos išteklių srityje, kuria susidomėjo dalyvaudama programoje „Pasimatuok profesiją“ ir atlikdama praktiką Šiaulių įmonėje „Kalvis“.

„Kadangi neturiu patirties, diplomo, buvau labiau stebėtoja, bet mane nustebino automatizuoti procesai: viskas kompiuterizuota, vienoje laboratorijoje nė nebuvo žmonių – viską daro kompiuteriai“, – apie patirtį modernioje įmonėje pasakoja Laura.

Kad ateitį norėtų sieti su fizika ir chemija, ji sako supratusi, kai tik ėmė dalyvauti olimpiadose, tačiau pasirinkti buvo sunku: juk chemija daug kur dera su biologija, o fizika – su informatika.

„Turbūt kiekvieną abiturientą „nužudo“ klau­­simas, ką studijuosi“, – juokiasi Laura. To­dėl ji pati atjaučia bendramokslius ir pasakoja gimnazijoje dalyvavusi pokalbiuose su jaunesniais mokiniais, kad patartų, kaip rinktis, ir pa­dėtų atsakyti į tą sudėtingą klausimą, ką studijuoti.

Stereotipai apie moksliukus nieko verti

Gimnaziją Laura baigė vien dešimtukais, o pernai jai pasisekė labai panašiai – dešimtukus ji gavo iš visų dalykų, išskyrus anglų kalbos de­vy­netą. Būsimoji pirmakursė dar nenori spėlioti, kokius gaus chemijos ir biologijos egzaminų įvertinimus, tačiau atrodo, kad jai puikiai pasiseks ir brandos egzaminų sesija. Tiesa, mergina pri­sipažįsta šiek tiek nusivylusi, kad gavo 89 balų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimą, o štai anglų kalbos – 90 balų.

„Bet pati žinau, kad esu tiksliukė“, – sako Lau­ra, kelerius metus iš eilės skynusi pergales Lie­­tuvos chemijos ar fizikos olimpiadose.

Tiksliukė ir, kaip pati prisipažįsta, moksliukė, tačiau ne tokia, kaip įprasta manyti. Laura turi ir stebėtinų pomėgių. Štai dar būdama Ra­gai­nės progimnazijos aštuntokė, kai pirmą ­kar­tą dalyvavo televizijos viktorinoje „Tūks­tant­me­čio vaikai“, rajono žiniasklaidoje pasakojo apie ža­vėjim­ąsi motociklais ir svajonę kada nors va­­ži­nėti „Harley Davidson“. Per kelerius me­tus šio pomėgio Laura neišsižadėjo. Dabar ji važinėja itališku raudonu motoroleriu „Ap­rilia“.

Lauros pasiekimai neapsiriboja vien puikiais akademiniais rezultatais.

Pasak Lauros, kad pradėjo domėtis technika ir motociklais, yra ir tėčio indėlis. Jos tikinimu, nors kiti gal ir stebisi, moksliukai laisvalaikiu ne vien vadovėlius kremta ar sudėtingiausius olimpiadų uždavinius gliaudo. Daug puikių akademinių rezultatų pasiekusių gabių mokinių domisi įvairiomis sritimis ir gali turėti pačių įvairiausių užsiėmimų. „Tai matau bendraudama su papildomo ugdymo mokyklose sutiktais bendraminčiais – daug jų domisi re­tais, netikėtais dalykais“, – tikina Laura.

„Jei paklaustumėte 29 bendraklasių, visi pa­sakytų, kad Laura yra moksliukė – kitokia mo­kinė, kuri daug kuo domisi ir labai daug žino, – sako Lauros klasės auklėtoja Šiaulių J.Janonio gimnazijos etikos mokytoja Rita Margevičienė. – Lauros pasiekimai neapsiriboja vien puikiais akademiniais rezultatais. Kartą visi klasėje ma­loniai nustebome, kai ji pasakojo, kad do­mi­si technika, motociklais, pati važinėja motoroleriu.“

Auklėtoja priduria, kad puikūs akademiniai rezultatai Laurą lydėjo visus ketverius gimnazijos metus: „Vien pažiūrėjus į jos įvertinimus, metinius pažymius, skaičiukai pasako viską. Keis­čiausia tai, kad puikūs rezultatai tęsiasi nuo pat jos mokslų gimnazijoje pradžios.“

Iš tiesų, kaip pasakoja pati mergina, mokslais iš peties ji užsiėmė nuo pat progimnazijos, kai debiutavo pirmoje matematikos olimpiadoje ir susidomėjo tokiais konkursais.

Iki olimpiadų ji dukart dalyvavo „Tūks­tant­mečio vaikų“ viktorinoje, o antrą kartą pakliuvo į finalą ir pelnė trečią vietą. Laura pasakoja, kad aukštesnėse klasėse šiame konkurse nebedalyvavo, nes jo dalyviai gauna daug istorijos, geografijos klausimų, o ji juk labai aiškiai pasirinko tiksliuosius mokslus.

Laura atrodė tokia įdomi, atrodė, nėra to­kio dalyko, kurio ji nežinotų.

Nors televizijos konkurso prizininke Laura tapo prieš kelerius metus, sako dar prisimenanti klausimą, kurio atsakymą žinojo visai atsitiktinai: vasarą su tėvais lankėsi Kroatijoje, o laidoje sulaukė klausimo apie Kroatijos va­liutą.

„Važiavome palaikyti Lauros į televizijos studiją, piešėme plakatus. Visi norėjome su ja nusifotografuoti, tai buvo pirma gimnazijos klasė, tuo metu dar nebuvome gerai susipažinę, Laura atrodė tokia įdomi, atrodė, nėra to­kio dalyko, kurio ji nežinotų“, – apie bendraklasių palaikymo komandą pasakoja Lauros klasės auklėtoja.

Visą straipsnį ir savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Kad chemija yra tikrasis tikslas ir pašaukimas, alytiškė abiturientė Inga Gražulytė suprato 9 klasėje. Suprato ir susidomėjo taip, kad įkvėpta įdomios uždavinio sąlygos namie elektrochemijos eksperimentui atlikti panaudojo bulvę.

Paskutiniais metais mokykloje Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientė Inga gyvena nuo vieno įvykio iki kito. Tiksliau, nuo vienos chemijos olimpiados iki kitos ir visoms joms sąžiningai ruošiasi. Prasidėjus brandos egzaminų maratonui mergina dar sugrįžta prie temų, kurioms dėl rengimosi olimpiadoms skyrė mažiau dėmesio, vis dėlto pastangos kuo geriau pasirodyti konkursuose jau atsipirko.

Pagavau azartą – ruošiausi, mokiausi. Ta­čiau nesitikėjau jokio sidabro, tik bandžiau savo rezultatu būti aukščiau nei praėjusiais metais.

Liepos mėnesį Inga vyks į Gruziją, kur kartu su Lietuvos komanda dalyvaus pasaulinėje che­mijos olimpiadoje. O šį kelialapį ji gavo, kai šiemet Baltijos šalių chemijos olimpiadoje pateko tarp geriausiai pasirodžiusių dalyvių ketvertuko. Taip pat puikiai ji pasirodė ir kitose tarptautinėse varžybose – Mendelejevo chemijos mokinių olimpiadoje laimėjo bronzą. Dar iki šių tarptautinių pergalių 2016 m. Lie­tuvos mokinių chemijos olimpiadoje Inga iškovojo antrą vietą.

Pirmoji olimpiada triumfu nesibaigė

Inga jau trečius metus iš eilės yra Lietuvos chemijos olimpiados prizininkė, tačiau pirmo jos dalyvavimo respublikinėje olimpiadoje ne­vai­nikavo nei auksas, nei sidabras. Būdama de­vin­tokė Lietuvos chemijos olimpiadoje Inga ne­laimėjo nieko – tikriausiai kaltas buvo jaudu­lys. Todėl kai kitąmet būdama dešimtokė laimė­jo antrą vietą, ta pergalė jai buvo labai reikš­minga.

„Pagavau azartą – ruošiausi, mokiausi. Ta­čiau nesitikėjau jokio sidabro, tik bandžiau savo rezultatu būti aukščiau nei praėjusiais metais. O kai sužinojau, kad užėmiau antrą vietą, labai nustebau ir didžiavausi tokiu pasiekimu“, – pirmąsias olimpiadas prisimena Inga ir priduria, kad kita, jau tarptautinė staigmena buvo šiemet, kai ji Mendelejevo olimpiadoje nurungė mokinius iš 21 šalies ir parsivežė bronzą.

Atrodo, bandei spėti nežinodama, o pasirodo – atspėjai, nes mąstei logiškai. Aišku, pasitaiko, kad išsprendi neteisingai, priveli aritmetinių klaidų, tada jausmas, žinoma, ne toks geras.

Žinoma, Ingą žavi ne pergalės, bet pats olimpiadų turinys, pavyzdžiui, uždavinių įdomumas, kai jų sąlyga būna istorija, pasakojimas, kai prašoma išspręsti ne sausus uždavinius, o susijusius su labai žemiškais dalykais – automobilių akumuliatoriais, narkotiko ar vaisto sinteze. Dar labiau abiturientės azartą pabudina netikėtai pasiektas, bet logika grįstas teisingas atsakymas: „Atrodo, bandei spėti nežinodama, o pasirodo – atspėjai, nes mąstei logiškai. Aišku, pasitaiko, kad išsprendi neteisingai, priveli aritmetinių klaidų, tada jausmas, žinoma, ne toks geras. Vis dėlto olimpiadose tarp nugalėtojų rezultatų būna ryškus skirtumas, vadinasi, vienas blogai išspręstas uždavinys retai būna lemtingas“, – paaiškina Inga.

Nors vien šiemet alytiškė dalyvavo keliose tarptautinėse olimpiadose, ir visose labai sėkmingai, respublikinėje chemijos olimpiadoje ji niekada nepelnė pirmos vietos. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad trečia vieta yra kur kas mažesnis pasiekimas nei iškovotas auksas.

„Pirma, antra, trečia vieta 11–12 klasės olim­piadose rodo unikalius vaiko gebėjimus. Visus šiuos prizininkus galima siųsti į pasaulio olimpiadą, kurioje jie dalyvautų taip pat sėkmingai“, – paaiškina Ingos mokytoja, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė Janė Liutkienė.

Kryžkelė tarp meno ir mokslo

Vardydama reikšmingiausius savo pasiekimus Inga mini ir pergales muzikiniuose konkursuose: 2012 m. tarptautiniame Noras No­vikas kamerinės muzikos konkurse Rygoje skambindama kanklėmis ji laimėjo pirmą vietą, o kitame tarptautiniame muzikiniame konkurse-festivalyje „Giovanni virtuosi“ pelnė antrą vietą.

Nacionalinėje moksleivių akademijoje, kuriai priklausau, ko gero, kiekvienas mokinys, kuris yra gabus tiksliųjų mokslų srityje, turi ir meninių talentų.

Nepaisant muzikinių gebėjimų ir pasiekimų, ge­riausiai Ingai juk sekasi gamtos mokslai, ypač chemija, todėl ir jos bendramoksliai, gimnazijos paskutinio skambučio šventėje išvydę Ingą su instrumentu, gerokai nustebo, kad ji, pasirodo, dar ir muzikuoja.

„Gal kitiems ir atrodo keista, tačiau, pavyzdžiui, Nacionalinėje moksleivių akademijoje (NMA), kuriai priklausau, ko gero, kiekvienas mokinys, kuris yra gabus tiksliųjų mokslų srityje, turi ir meninių talentų“, – patikina Inga.

J.Liutkienė taip pat neabejoja, kad chemija ir menas tarpusavyje susiję labiau, nei gali pasirodyti. Be to, gabūs chemijai mokiniai dažniausiai būna talentingi visapusiškai. „Žmogus, ku­riam svetimas menas, niekada iš esmės nesuvoks mikropasaulio, nevisapusiška asmenybė iki galo jo nesupras, – aiškina J.Liutkienė. – Yra muzikinis, aktorinis talentas, o kad perprastum chemiją, turi turėti visko po truputį. Pavyzdžiui, juk fizikai dažnai būna ir muzikantai, ir politikai.“

Žinoma, be talento, reikia ir sistemingo dar­bo, o Inga, pasak pedagogės, puikiai pati planuoja savo darbus ir laiką. „Nors klasėje yra santūri, Inga turi labai stiprių vidinių ambicijų ir išugdytą gebėjimą dirbti savarankiškai. Pagal planą su mano pagalba Inga tvarkingai dirba būrelyje, skaito mano rekomenduotą literatūrą, taip pat mokosi NMA, baigė neakivaizdinę jaunųjų chemikų mokyklą „Pažinimas“, ir niekur jai nebuvo per daug darbo ar per daug žinių. Visų rezultatų pasiekta sistemingu ir nuosekliu darbu“, – patikina J.Liutkienė.

Laisvalaikiu, nors 12 klasėje jo gerokai sumažėjo, Inga dar ir fotografuoja. O instrumentą į rankas muzikos mokyklos absolventė paima ir dabar – kaip priemonę atsipalaiduoti. Tačiau galėjo susiklostyti ir taip, kad būtent menas – muzika – taps pagrindiniu Ingos pasirinkimu.

Ji pa­­­sakoja nuo pat darželio buvusi gamtos mokslų vaikas, nes su didžiausiu susidomėjimu narsty­­davo užduotis.

Nieko nuostabaus, juk muzika alytiškę lydėjo nuo tada, kai tapo laisvalaikio užsiėmimu, ku­ris dar ir labai gerai sekėsi. O chemija ji la­biausiai susidomėjo pirmoje gimnazijos klasėje, tad galima sakyti, kad didžiausių pergalių šioje srityje jai ir pavyko pasiekti įdirbiu nuo 9 klasės.

Iki gimnazijos chemija, kaip ir kiti gamtos mokslai, Ingai buvo įdomūs ir sekėsi lengvai. Ji pa­­­sakoja nuo pat darželio buvusi gamtos mokslų vaikas, nes su didžiausiu susidomėjimu narsty­­davo užduotis, kuriose minimi gyvūnai ir reikia pasitelkti matematinius veiksmus, – tokias, ku­­riose galima rasti kažką apčiuopiamo ir logiško.

Vėliau potraukis prie chemijos tik stiprėjo. Inga pasakoja skaitydavusi straipsnius apie kintančias medžiagų savybes ir galvodavusi, kaip būtų galima logiškai paaiškinti aplink vykstančius dalykus: kodėl vos bent kiek pasikeitus komponentui akimirksniu kardinaliai pasikeičia ir jo savybės, pavyzdžiui, kvapas.

Nemažas indėlis, pasak merginos, priklauso ir jos tėvams, kurie nesuprantamas užduotis aiš­­kino plačiau ir išsamiau, nei reikalauja mo­kyklos kursas.

„Iki gimnazijos dar nežinojau, kad pasuksiu mokslo, o ne menų kryptimi. Pradėjusi mokytis gimnazijoje, kai stipri chemijos mokytoja sudomino rodydama eksperimentus ir leisdama juos išbandyti patiems mokiniams, supratau, kad tikrasis mano pašaukimas yra chemija. Taip ir įsisuko ratas: ėmiau lankyti papildomus užsiėmimus, domėtis, nors dar aštuntoje klasėje chemija buvo tiesiog įdomus ir lengvas mokytis dalykas“, – pasakoja Inga.

Jei vaikas domisi, jam reikia visko, o tada jau paaiškės, ką jis renkasi: vieni susidomi tiriamąja veik­la, kiti pasuka olimpiadų keliu.

Chemija ją sudominusi Alytaus Adolfo Ra­ma­nausko-Vanago gimnazijos chemijos mo­ky­toja ekspertė J.Liutkienė, paklausta apie sa­vo metodus, kaip ugdytinius sužavėti šiuo da­ly­ku, paaiškina, jog pirmas žingsnis yra organizuo­ti veiklą pamokose taip, kad mokiniai į jas ateitų, o tada jau apgalvoti, kokių dalykų jie ga­lėtų nuveikti. „Negali pasiūlyti vien spręsti už­da­vinių arba daryti vien eksperimentus. Jei vaikas domisi, jam reikia visko, o tada jau paaiškės, ką jis renkasi: vieni susidomi tiriamąja veik­la, kiti pasuka olimpiadų keliu“, – paaiškina chemikė.

Iš tiesų šioje Alytaus gimnazijoje yra visos sąlygos sudominti mokinius bent jau eksperimentine veikla – nuo 2013 m. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje veikia mo­der­ni gamtos mokslų laboratorija, todėl gimnazistai įvairiuose konkursuose ir olimpiadose pelno aukštus įvertinimus būtent eksperimentinėje dalyje.

„Mokiniai „atidirbę“ eksperimentus, nes tu­rime laboratoriją, visas priemones. O juk būtent praktinėje veikloje įsijungia visi pojūčiai – lietimo, klausos, regos“, – apie susiformavusius gimnazistų įgūdžius kalba mokytoja J.Liut­kienė.

Svajonė jau laukia Škotijoje

Šiemet, be puikių rezultatų, pasiektų net keliose chemijos olimpiadose, išsipildė ir Ingos svajonė: nuo 10 klasės ji norėjo studijuoti chemiją ir būdama abiturientė gavo patvirtinimą, kad jau įstojo į medicininę ir biologinę chemiją. Tiesa, šį kvietimą ji gavo iš Edinburgo universiteto, todėl dar svarsto, ar likti studijuoti Lietuvoje, ar vykti į Škotiją ir nusiteikti viskuo rūpintis pačiai.

Svarsčiusi ir apie medicinos studijas Lie­tuvos sveikatos mokslų universitete abiturientė pripažįsta, kad net persikelti gyventi iš Alytaus į Kauną jai jau būtų gana didelis įvykis ir savarankiškumo išbandymas, o ką jau kalbėti apie užsienį.

„Iki 12 klasės pradžios, kol užpildžiau prašymą Edinburgo universitetui, galvojau likti Lietuvoje, nes mokslo kokybė čia gera, daug pasaulyje žinomų savo srities specialistų mokslus baigė Lietuvoje, – sako Inga. – Tačiau kai sužinojau, jog, galima sakyti, jau esu priimta į šį universitetą, jaučiausi įvertinta, kad manimi domisi užsienio universitetas, kuriame konkurencija didelė. Vadinasi, kažkas man pavyko geriau negu kitiems.“

Būtent tie, kurie nenuleido rankų, nužengė tokį pat kelią, kokį pradėjo ji pati, – nuo respublikinių iki tarptautinių olimpiadų, geriausių universitetų ir pasiekimų moksle ar praktinėje veikloje, ir yra Ingos motyvacijos šaltinis. „Man daro įspūdį tie, kurie niekada nesustoja“, – apibendrina Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientė.

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Ar atsimenate penktoką, kuris laimėjo pirmąjį televizijos viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ finalą 2009-aisiais? Šiemet jau Ignalinos gimnazijos abiturientas Giedrius Pakalka per tuos septynerius sėkmės metus toliau skynė pergales – ir šalies, ir pasaulio olimpiadose.

Prasidėjus egzaminų sesijai Giedrius ruošiasi ir pasaulinei geografijos olimpiadai – rugpjūtį Kinijoje su lietuvių geografų komanda jaunuolis sieks antro medalio Lietuvai. Praėjusią vasarą iš tos pačios olimpiados, vykusios Rusijoje, Tvėrėje, jis jau parsivežė sidabrą.

Tačiau prizinės vietos ir medaliai už geriausius pasiekimus abiturientui iš Ignalinos nėra naujiena, be to, aukščiausius įvertinimus Giedrius gauna ne tik už geografijos žinias.

Šį mokinį pelnytai galima vadinti daugkartiniu įvairių olimpiadų ir konkursų nugalėtoju: trejus metus iš eilės (2014–2016 m.) Giedrius laimėjo 9–12 kl. lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadą, keliskart buvo vienas iš geriausiai parašiusiųjų nacionalinį diktantą, antrus metus iš eilės jis gauna bilietą į pasaulinę geografijos olimpiadą, šiemet, kaip ir pernai, I laipsnio diplomą pelnė ir respublikinėje geografijos olimpiadoje, trejus metus iš eilės gavo „Lietuvos Maximalisto“ stipendiją, o „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ konkurse, kuriame būdamas penktokas debiutavo ir iškart triumfavo, jis bendraamžius nugalėjo dar du kartus – 9 ir 11 klasėje.

Be nuostabos, Giedrius patyrė ir suvokimą, kad galbūt jam iš tiesų sekasi geriau ir žino jis daugiau už bendraamžius.

Jei reikėtų rinktis įsimintiniausią pasiekimą, Giedrius neabejoja, kad netikėčiausias ir rimčiausias buvo tas pats tūkstantmečio penktoko titulas. Būtent nuo šio įvertinimo prasidėjo ignaliniečio kelionės po skirtingų konkursų olimpus. Be to, tą kartą, be nuostabos, Giedrius patyrė ir suvokimą, kad galbūt jam iš tiesų sekasi geriau ir žino jis daugiau už bendraamžius.

„2009-aisiais, kai buvo pirmasis konkurso „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ sezonas,  laida sulaukė daug dėmesio. O penktokui laimėti tokį populiarų televizijos konkursą, būti pakviestam pas prezidentą buvo gana didelis įvykis, – prisimena dabar jau abiturientas Giedrius. – Be to, kai kas nors iš aplinkinių sakydavo, kad esu protingas, pats to žinoti negalėjau, nes negalėjau palyginti savęs su visos Lietuvos penktokais. Todėl, kai laimėjau šį konkursą, ir didžiavausi, ir gavau paskatą mokytis bei domėtis toliau.“

Prie didelių laimėjimų „prisipratinęs“ jau penktoje klasėje, dabar Giedrius, kaip pasakoja jo mokytojai, prieš olimpiadas atrodo visiškai ramus. Nors įvairiuose konkursuose laimėtais medaliais gali pasipuošti keliomis eilėmis, vaikinas patikina, kad prie pergalių nepriprato – kiekvienas laimėjimas jam vis dar yra įvykis, juk niekada negali būti tikras, ką pavyks pasiekti, ypač tada, kai į konkursus vyksti neturėdamas konkrečių užmojų.

Jis tiesiog nuoširdžiai domisi daugeliu skirtingų dalykų, o pergalės – tarsi jo smalsumo įvertinimas.

Iš kukliai ramaus skirtingų prizinių vietų, medalių, stipendijų ir kitų įvertinimų vardijimo atrodo, kad Giedrius savo laimėjimų pernelyg nesureikšmina. Jis tiesiog nuoširdžiai domisi daugeliu skirtingų dalykų, o pergalės – tarsi jo smalsumo įvertinimas.

Nepaisant to, kad Ignalinoje šiam abiturientui nėra su kuo galynėtis, Giedrius paaiškina, kad tai joks argumentas stengtis mažiau: juk varžovai laukia ne vien klasėje ar rajone, todėl esą nereikia pasitikėti vien išskirtiniais savo gebėjimais ir amžina sėkme, kurios olimpiadų maratonuose taip pat reikia.

„Visoje Lietuvoje, šalies, o dabar net ir pasaulio olimpiadose yra mokinių, su kuriais norisi varžytis, todėl užmigti ant laurų ir nepavyktų. Ir Ignalinoje atsiranda protingų žmonių, su kuriais galiu rungtyniauti, tačiau jei respublikinėje olimpiadoje laimiu pirmą vietą, tikėtina, rajono etapą įveikti nėra labai sunku“, – paaiškina olimpiadininkas, įsitikinęs, kad be pastangų ir darbo gabumai mažai ką reikštų.

Filologas, fizikas, muzikas

Geriausius įvertinimus Giedrius pelnė gimtosios kalbos ir geografijos konkursuose, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad jis humanitaras ar linkęs tik į socialinius mokslus, nes mokykloje jam puikiai sekasi visi dalykai. Giedriaus pažymių vidurkis – tiesiog 10 be jokių kablelių ir apvalinimų, o studijuoti jis planuoja ne filologiją ir ne geografiją: bus fizikas. Be to, anksčiau Nacionalinėje moksleivių akademijoje Giedrius priklausė būtent fizikos sekcijai, vėliau perėjo į filologijos, bet net kai trejus metus iš eilės už aukštus pasie­kimus jis gaudavo „Lietuvos Maximalisto“ stipendiją, dalį pinigų paskyrė mokslams papildomo ugdymo mokykloje „Fizikos olimpas“.

Universitete norisi mokytis ir įgyti konkrečių žinių, todėl renkuosi fiziką, kuri yra ir įdomi, ir, manau, perspektyvi.

„Sunku ką nors pasakyti apie dar tolesnę ateitį, bet po studijų savo karjerą planuoju sieti su fizika, galbūt imsiuosi akademinės veiklos, – svarsto būsimasis pirmakursis. – Kodėl nesirenku, pavyzdžiui, geografijos? Man geografija įdomi, bet ji labiau susijusi su bendru išprusimu, o universitete norisi mokytis ir įgyti konkrečių žinių, todėl renkuosi fiziką, kuri yra ir įdomi, ir, manau, perspektyvi.“

Tai dar ne visi Giedriaus gebėjimai, kuriais galime stebėtis. Pasirodo, muzikos mokyklą baigęs jaunuolis kuria muziką pianinui. Tai stebina net ir visai neseniai apie mokinio, kaip kompozitoriaus, gebėjimus sužinojusią jo lietuvių kalbos mokytoją Žydrę Juodagalvienę: „Per ketverius metus, kol mokau Giedrių gimnazijoje, nė nežinojau, kad jis moka skambinti pianinu, ir dar kuria muziką.“

Tiesiog Giedrius yra nepakartojamas mokinys, pasižymintis išskirtiniu smalsumu, intelektu ir požiūriu į gyvenimą.

O pats Giedrius, lituanistas, fizikas, muzikas, savo gebėjimų deriniu nesistebi ir svarsto kaip tikras tūkstantmečio mokinys. „Yra žmonių, kurie domisi įvairiais, ne vien siauros srities dalykais“, – sako Giedrius ir, kad būtų dar įtikinamiau, priduria, jog ir vienas jo mėgstamiausių autorių Ričardas Gavelis pagal išsilavinimą – irgi fizikas.

Giedriaus talentas apima skirtingas sritis, tačiau dar sudėtingiau būtų sukonkretinti, kokiomis temomis jis domisi: skaito vadovėlius rengdamasis olimpiadoms, domisi fizika ir naujausiais mokslo pasiekimais, kultūros naujienomis ir taip toliau.

Ignalinos gimnazijos lituanistės Ž.Juo­dagalvienės vertinimu, Giedrius labiausiai ir išsiskiria savo žinių alkiu: be programinių kūrinių, skaito ir savo malonumui, ne tik kūrinius, bet ir kritikų atsiliepimus, tačiau per literatūros pamokas savo žinių pernelyg nedemonstruoja – žino gerokai daugiau, nei pasako.

„Jau daug kartų sakiau, kad dėl to, jog jis laimi lietuvių kalbos olimpiadą, medalis priklauso tikrai ne man. Sutapimas, kad jį mokau aš, bet vietoj manęs galėjo būti kiti mokytojai. Tiesiog Giedrius yra nepakartojamas mokinys, pasižymintis išskirtiniu smalsumu, intelektu ir požiūriu į gyvenimą. O didžiausias indėlis yra tėvų, ne mokytojų, – įsitikinusi Ž.Juo­dagalvienė. – Pats Giedrius sako, kad geografija susižavėjo tada, kai dar vaikystėje jam tėvai pradėjo skaityti apie kalnus ir ežerus, o domėtis ir mokėti savo gimtąją kalbą, jo įsitikinimu, piliečiui būtina.“

Niekas nežino, kiek Giedrius žino

Kad dar penktokas G.Pakalka suprastų daug žinąs, jam reikėjo nugalėti kitus bendraamžius televizijos konkurse, tačiau jo mokytojai, ugdytinio gabumus ir išskirtinumą kaipmat pastebėjo. Maža to, pedagogai sako, kad nors „genijaus“ epiteto vartoti ir nesinori, panašius į Giedrių mokinius per daugelį darbo mokykloje metų jie galintys suskaičiuoti rankos pirštais, o tokių kaip Giedrius – nebuvo.

„Pirmoje gimnazijos klasėje visiems būna sudėtinga su šalutiniais sakiniais, kūriniais, o Giedriui paaiškini lentoje, ir jis iškart supranta. Taip pat – ir kūrinių skaitymas: kai trečiokai antrąjį pusmetį turėjo skaityti Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“, Giedrius šį kūrinį buvo perskaitęs gerokai anksčiau. Jis kuo puikiausiai skaito Albert’o Camus, Franzo Kafkos kūrinius, kurie kitiems neįveikiami, nes jam įdomu“, – pasakoja Ignalinos gimnazijos lietuvių kalbos vyr. mokytoja Ž.Juodagalvienė.

Kad fenomenalius jaunuolio gebėjimus perprasti ir įsiminti naujus dalykus vos tik išgirdus pedagogai pastebėjo dar pradinėse klasėse, patvirtina Ignalinos gimnazijos geografijos mokytoja metodininkė Violeta Kreivėnienė. Ji pasakoja, kad Giedrius ne tik akimirksniu išsiaiškina naujus dalykus, bet dar ir pats juos sužino – olimpiadoms ruošiasi pagal savo sudėliotą veiksmų ir laiko planą.

„Giedrius yra labai gabus, galbūt tiek daug ruoštis jam ir nereikėtų, bet jis dirba labai nuosekliai, yra pats sau vadybininkas, – sako V.Kreivėnienė. – Jis individualistas, todėl būdavo sunku atspėti, kokių dalykų olimpiadoms jam reikia išmokti, ir baisu perkrauti darbais. Tačiau mūsų bendro darbo rezultatai iškalbingi – šiemet Giedrius vėl dalyvaus pasaulio geografijos olimpiadoje ir, tikėkimės, kaip ir pernai, parveš medalį.“

Be ruošimosi rugpjūtį Kinijoje vyksiančiai pasaulinei geografijos olimpiadai Giedrius dabar šį tą kartojasi ir egzaminams. Tačiau penki valstybiniai brandos egzaminai, kuriuos jis laiko, vaikino negąsdina – juk sako ruošęsis ne savaitę, bet visus 12 metų: „Nejaučiu labai didelio jaudulio, žinau tai, ką žinau.“

O žino Giedrius daug. Pernai, „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ vienuoliktokų finale, kai Giedrius nežinojo atsakymo į jo varžovui užduotą klausimą, kas yra posakio „Te maistas būna tavo vaistas ir vaistas būna tavo maistas“ autorius, salė nuščiuvo, nes Giedrius tiesiog negali nežinoti teisingo atsakymo.

Saulės elementai – Lietuvos ateitis

Lietuva bandys užpildyti kol kas pustuštę saulės elementų gamybos nišą Europoje. Visorių informacinių technologijų parke pradedamas statyti saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras.

Ūkio ministro nuomone, Lietuvoje kuriama nauja pramonės šaka ateityje sudarys didžiąją šalies eksporto dalį, pranešė LTV “Šiandien”.

“Lietuvai tai pirmiausia reiškia didėjantį eksportą, kurio vertė yra 7 kartus didesnė negu tradicinės pramonės. Mūsų žmonėms tai reiškia dideles algas. Gal jų dirbs ne tiek daug, bet algos bus didelės, mokesčiai, mokami į biudžetą, bus dideli”, – tvirtino ūkio ministras Dainius Kreivys.

Anot jo, į Visorių informacinių technologijų parką valstybė iš ES paramos investuoja apie 0,5 mlrd. litų. Žadama, kad be šo centro, iki 2012-ųjų Visoriuose įsikurs dar trys aukštųjų technologijų įmonės.

Visorių informacinių technologijų parke kuriasi didžiausios pasaulyje bendrovės, gaminančios įrangą saulės elementams, “Centrotherm Photovoltaics” tyrimų centras ir eksperimentinė tokių elementų gamykla.

“Mes tikimės, kad su šitomis naujausiomis technologijomis ir su jų atėjimu per greitą laiką pasivysim tuos pasaulinius laimėjimus ir galbūt už kelių metų jau būsime tie, kas galėtų tiekti ne tik įrangą ir pačią produkciją, bet galbūt ir tam tikrus sprendimus, išradimus”, – mano “BOD Group” vadovas Vidmantas Janulevičius.

Į pradedamą statyti centrą planuojama investuoti 150 milijonų litų, kurių trečdalis – Europos parama. Didžioji dalis investicijų – apie 90 milijonų – bus skiriama mokslo tyrimų laboratorijoms. Skaičiuojama, kad per penkerius metus čia kuriamų saulės elementų apyvarta pasieks 415 mln. litų, o 95 proc. produkcijos bus eksportuojama.

Perspektyvią saulės elementų gamybos pramonę plėtoti Lietuvoje ketina net kelios įmonės. Pirmoji iššokti į Europos rinką norėjo šių metų sausį pradėjusi veikti industrinė saulės elementų laboratorija. Tačiau ją, atrodo, aplenks kitos trys į vieną grupę susibūrusios ir Vokietijoje partnerius suradusios bendrovės. Tačiau ir esami, ir būsimi gamintojai pripažįsta, kad šiai pramonei pirmiausia reikia sukurti stiprią mokslo tyrimų bazę.