Už V.Vasiliausko kandidatūrą balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė – 8 parlamentarai, o 4 balsavimo biuleteniai sugadinti.

V.Vasiliauskas LB valdybos pirmininko pareigas jis pradės eiti nuo balandžio 16-osios.

37 metų V.Vasiliausko kandidatūrą į Lietuvos banko valdybos pirmininkus pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

V.Vasiliauskas 2009 metų pavasarį du mėnesius dirbo D.Grybauskaitės rinkimų kampanijos vadovu, o iš karto po rinkimų grįžo į advokatų kontorą “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN”.

Finansų viceministru V.Vasiliauskas dirbo 2001-2004 metais, o nuo 2004 metų lapkričio jis dirba advokatų kontoroje “Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN”. Be to, jis yra dirbęs Mokesčių inspekcijos skyriaus viršininku, Finansų ministerijos mokesčių departamento direktoriumi, dalyvavo Lietuvos derybose su Europos Sąjunga darbo grupės veikloje.

Teisės magistras ir socialinių mokslų (teisės) daktaras V.Vasiliauskas specializuojasi tarptautinio dvigubo apmokestinimo išvengimo, mokesčių statymų leidybos, mokesčių administravimo srityse.

Lietuvos tikslas – ne euras, o sveika ir gerai subalansuota finansų sistema bei tvariai auganti, žiniomis ir inovacijomis grįsta ekonomika, sako geriausiu mokesčių ekspertu šalyje vadinamas Vitas Vasiliauskas, kurio kandidatūra į Lietuvos banko (LB) vadovus ketvirtadienį pateikta Seimui.

“Lietuvos tikslas yra ne euras, o pirminis tikslas yra sveika ir gerai subalansuota finansų sistema, tvariai auganti, žiniomis ir inovacijomis grįsta ekonomika – ko, pasiekus kliūčių įsivesti eurą ir pasinaudoti jo privalumais, neliks”, – pareiškė V.Vasiliauskas.

Jis parlamentarams tvirtino, kad bankininkystė po krizės niekada nebus ir neturėtų būti tokia, kokia buvo.

“Pokyčiai šiame sektoriuje (bankininkystėje – BNS) neišvengiami”, – sakė V.Vasiliauskas.

Kandidatas į LB vadovus siūlo bankų paslaugas praturtinti moderniu alternatyvių banko paskoloms finansavimo instumentų paketu: “Visų pirma kalbu apie alternatyvaus finansavimo fondus”.

Pasak jo, centrinis bankas yra pajėgus kokybiškai atlikti naują uždavinį – visų be išimties finansų sektoriaus institucijų priežiūrą.

“Šiuo atveju kalbu ne tik apie institucinę priežiūrą kaip subjektų, bet ir finansinių paslaugų teikimo priežiūrą. Per bankų priežiūrą galima atitinkamai veikti ir pinigų srautus – tiek ateinančius, tiek išeinančius iš Lietuvos. Priežiūra yra priežiūra, bet ir čia reikalingas lankstumas. Jeigu būsime nelankstūs, galime prarasti dukterinius bankus ir turėsime tik filialus, kurie išeina iš mūsų priežiūros ribų”, – kalbėjo kandidatas.

“Darbiečio” Sauliaus Bucevičiaus paklaustas apie LB vadovo atlyginimo dydį, V.Vasiliauskas tvirtino, kad “profesionalai turi būti atitinkamai atlyginami”.

V.Vasiliauską LB valdybos pirmininku siūloma skirti nuo balandžio 16-osios.

Naujuoju Lietuvos banko vadovu siūlomas advokatas, buvęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas vertinamas kaip sąžiningas žmogus ir puikus mokesčių specialistas. Vis dėlto praktinės patirties bankininkystės sektoriuje neturinčiam specialistui mokytis teks daug.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas Lietuvos banko valdybos pirmininku siūlyti 37 metų advokatą, vieną geriausių mokesčių ekspertų šalyje Vitą Vasiliauską buvo netikėtas. Bankininkystės specialistai neslepia nuostabos, kad prezidentė tinkamų kandidatų į šį postą nepamatė pačiame Lietuvos banke: anksčiau kaip kandidatai buvo minimi ir šio banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, ir ilgametis banko valdybos narys Audrius Misevičius, kurie puikiai išmano tiek bankų reikalus, tiek viešuosius finansus. “Bankų krizė tęsiasi – dabar ji tik prigesinta. O juk jei jūs vairuojate slidžiame kelyje, vairą perduodate patyrusiam žmogui. Kodėl netiko žmonės, turintys bankininkystės patirties?” – stebisi vienas prisistatyti nenorėjęs ekspertas.

Nepriklausomas analitikas Stasys Jakeliūnas svarsto, kad prezidentė žmogaus iš banko darbuotojų tikriausiai nesirinko abejodama, ar jie ryšis imtis vidinių reformų ir sujudinti ramia vaga tekantį Lietuvos banko gyvenimą. O reformų tikrai reikėtų. Juk Lietuvos bankas turi 25 proc. daugiau darbuotojų negu gyventojų skaičiumi dvigubai didesnės ir bankininystės srityje nepalyginti svarbesnės Šveicarijos nacionalinis bankas.

Karjerą padarė per penkerius metus

V.Vasiliauską prezidentė įsidėmėjo prieš daugiau nei dešimt metų, kai jie kartu dirbo Finansų ministerijoje. Tapusi finansų ministre, D.Grybauskaitė viceministro postą pasiūlė jaunam ir perspektyviam tuometiniam ministerijos Mokesčių departamento vadovui.

V.Vasiliauskas dirbti valstybės tarnyboje pradėjo dar studijuodamas, o baigęs teisės studijas Vilniaus universitete ėmė sparčiai kopti karjeros laiptais: buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inspektorius, skyriaus viršininkas, Finansų ministerijos departamento direktorius, o galiausiai – finansų viceministras. Visi šie karjeros laipteliai įveikti vos per penkerius metus.

Praėjusią savaitę kalbėdamasis su “Veidu”, kaip įdomiausią patirtį viešajame sektoriuje V.Vasiliauskas nurodė 2002–2004 m. vykdytą mokesčių reformą, kuri aukštyn kojom vertė visą sistemą. Dirbdamas Finansų ministerijoje V.Vasiliauskas buvo atsakingas už teisės aktų suderinimą su ES standartais prieš stojant į ES. Po staigaus karjeros šuolio valstybės tarnyboje jis nusprendė pasukti į privatų verslą ir tapo advokatų kontoros “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai” teisininku bei partneriu, o per keletą metų užsitarnavo vieno geriausių mokesčių ekspertų šalyje vardą.

“Valstybės tarnyboje dirbau devynerius metus, iš jų penkerius Finansų ministerijoje, tad atėjo laikas, kai pagalvojau, jog reikėtų kažką keisti. Nusprendžiau pažiūrėti, kaip praktikoje realizuojama tai, prie ko esu prikišęs nagus. Be to, norėjau profesiškai tobulėti. Galėjau toliau dirbti Finansų ministerijoje, tačiau pamaniau, kad patirtys kartotųsi, nebūtų nieko naujo”, – savo sprendimą pasukti į privatų verslą “Veidui” aiškino V.Vasiliauskas.

Antrą kartą D.Grybauskaitės pasitikėjimo V.Vasiliauskas nusipelnė per prezidento rinkimų kampaniją 2009 m., kai kandidatė į prezidentus advokatą pakvietė tapti jos rinkimų štabo vadovu. Po D.Grybauskaitės pergalės daug kas tikėjosi, kad V.Vasiliauskas taps prezidentės patarėju, tačiau jis grįžo advokatauti. Iš dabartinės perspektyvos matyti, kad toks sprendimas buvo teisingas ir labai toliaregiškas. Galbūt V.Vasiliauskas tikėjosi ateityje aukštesnio posto?

“Tikrai jokio tikėjimosi ir jokių kalbų apie tai nebuvo. Prieš prasidedant rinkimams tartasi paprastai: aš ateinu, dalyvauju rinkimų kampanijoje ir grįžtu prie savo advokato praktikos. Jokių pamąstymų nebuvo ir norėčiau užkirsti kelią bet kokioms spekuliacijoms. Aš dirbu gerą darbą gerame kolektyve, esu, matyt, ne prasčiausias mokesčių specialistas Lietuvoje, todėl man jokio poreikio galvoti, kas būtų, jei būtų, nebuvo ir nėra”, – “Veidui” komentavo V.Vasiliauskas.

Tiesa, prieš dvejus metus, po rinkimų kampanijos grįždamas prie advokato praktikos, V.Vasiliauskas BNS tvirtino, kad politika jo nedomina, o valstybei jis jau atidirbęs pakankamai. Kas mokesčių specialistą privertė apsigalvoti ir grįžti į valstybės tarnybą?

V.Vasiliauskas tvirtina, kad niekuomet nebuvo nutolęs nuo viešojo sektoriaus, nes dalyvavo įvairiuose iniciatyviniuose projektuose – Investuotojų forumo mokesčių darbo grupėje, Saulėteko komisijos darbo grupėje ir kituose. “O politikos Lietuvos banke nėra. Lietuvos bankas, kaip viena Europos centrinio banko dalių, yra autonomiška institucija ir politika pasireiškia tik per skyrimo procedūrą. Svarbiausi kriterijai priimant pasiūlymą būtų kompetencija, savarankiškumas ir pakankamai aktyvus dalyvavimas fiskalinėje politikoje per iniciatyvumą. Priėmiau šį pasiūlymą, nes man jis pasirodė įdomus tobulėjimui”, – savo sprendimą motyvuoja V.Vasiliauskas.

Santūrus, tačiau turintis stuburą

Dabartinis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas jį pažįstantiems kelia labai prieštaringų jausmų: vieni jį vadina stagnatoriumi ir kaltina neveiklumu, kiti piktinasi, kad Lietuvos bankas neužkirto kelio pigių paskolų bumui, treti jam priskiria nuopelnus, kad Lietuvoje per šį sunkmetį nežlugo nė vienas bankas. Tuo tarpu susidūrusieji ar dirbusieji su nepriekaištingos reputacijos V.Vasiliausku vieningai tvirtina, kad tai labai sąžiningas, doras, kompetentingas, protingas ir darbštus žmogus. Šis puikus specialistas dar yra ir trijų vaikų tėvas. Itin gerai apie jo profesines savybes atsiliepia tie, kuriems teko pažinoti V.Vasiliauską, kai jis dar dirbo Finansų ministerijoje.

Pabendravus susidaro įspūdis, kad V.Vasiliauskas – kuklus žmogus, nelinkęs girtis savo laimėjimais. O iš to, kad iki prisistatymo Seime šį ketvirtadienį nusprendė beveik nekalbėti nei apie savo planus bei vizijas strateguojant Lietuvos banko politiką, galima numanyti, kad jis tęs savo pirmtako R.Šarkino santūrumo tradiciją.

S.Jakeliūnas mano, kad tokia nuostata nėra pagirtina. “Turėdamas omenyje dabartinio kandidato santūrumą, nemanau, kad bus daug kalbama apie tai, kas bus daroma ir kas įvyks. Tai minusas, nes, cituojant švedų bankų priežiūros inspekcijos žodžius, prieš krizę buvo per mažai kalbama apie bankų sistemą. Jei būtų kalbėta daugiau, tai būtų padidinę bankų atsakomybę”, – įsitikinęs S.Jakeliūnas.

Vis dėlto turbūt didžiausias naujojo kandidato trūkumas, kad jis neturi praktinės patirties bankininkystės sektoriuje. V.Vasiliauskas prieštarauja turintis teorinių žinių. “Akademiniu požiūriu esu prisilietęs prie finansų įstaigų. Daug metų VU šalia mokesčių dėstau finansų įstaigų teisinį reguliavimą. Turiu profesinės patirties Finansų ministerijoje, 2004 m. teko dalyvauti Lietuvai stojant į antrąjį valiutų kursų mechanizmą (tuomet nustatytas lito ir euro kursas). Be to, laikausi principo, kad šiuolaikinėje visuomenėje asmuo turi visą laiką mokytis. Jei to nedarysi, nejudėsi į priekį”, – su abejonėmis dėl jo kompetencijos nesutinka V.Vasiliauskas.

Tikėdamasis tokių klausimų, kandidatas į Lietuvos banko vadovus išsiaiškino, kad ne visi centrinių bankų vadovai yra ekonomistai: štai Europos centrinio banko pirmininkas Jeanas Claude’as Trichet pagal išsilavinimą inžinierius, o Prancūzijos centrinio banko vadovas – teisininkas. Tačiau specialistai svarsto, kad bankininkystės sektorius daug sudėtingesnė sritis negu viešieji finansai, tad nors V.Vasiliauskas gabus ir imlus specialistas, sunku prognozuoti, kada jis perpras šią specifinę sritį tiek, kad galėtų vadovauti savarankiškai, be departamentų ir valdybos narių pagalbos.

“Nuo to, kaip kalbės centrinio banko pirmininkas, priklausys, ar žmonės bėgs į bankus pasiimti pinigus, ar ne. Turi labai gerai suprasti, ką šneki, ir labai gerai perprasti, kaip veikia pati sistema”, – tvirtino vienas nepriklausomas bankų srities žinovas.
V.Vasiliausko laukia ir dar vienas iššūkis. Iki šiol dirbęs palyginti mažuose kolektyvuose, jis ateina vadovauti institucijai, kurioje dirba 800 žmonių. Kandidatas į Lietuvos banko valdybos pirmininkus tokio pokyčio nesibaimina ir primena vadovavimo patirties įgijęs Finansų ministerijoje, dirbdamas viceministru, kai buvo atsakingas ne tik už mokesčių politiką, bet ir jų administravimą, tad kuravo muitinę ir mokesčių inspekciją.

Neabejojama, jog naujajam vadovui reikės didelės valios, kad atsispirtų tiek Seimo, tiek Vyriausybės daromam spaudimui ir įvairiems siūlymams. “R.Šarkinas labai kietai kalbėdavosi su Vyriausybės vadovais. Aš necituosiu, nes tie žodžiai tikrai ne spaudai, bet galiu pasakyti, jog jis nenusileisdavo, kad nenugramzdintų valstybės”, – tvirtina bankininkystės reikalus gerai išmanantis ekspertas.

Kita vertus, pažįstami V.Vasiliauską apibūdina, kaip žmogų, turintį stuburą, kuris politikų spaudimą jau yra patyręs dirbdamas Finansų ministerijoje, – jam ne kartą teko atsilaikyti prieš Seimo narių pageidavimus dėl biudžeto išlaidų.
“Kita vertus, abejonių kelia tai, kad V.Vasiliauskas – buvęs prezidentės kolega ministerijoje ir rikimų kampanijos vadovas. Pernelyg glaudūs ryšiai, tad kyla abejonių ir dėl objektyvumo, ir dėl nepriklausomumo ateityje”, – viešojoje erdvėje pasklidusios abejonėmis dalijasi ir S.Jakeliūnas.

V.Vasiliauskas atkerta, kad baimintis tikrai nėra dėl ko. “Manau, kad prezidentei pirmiausia imponuoja savo nuomonės turėjimas, o ne nuolankumas. Mano darbo patirtis kartu tą tik patvirtina. Antra, pats Lietuvos banko įstatymas ir pati centrinio banko, kaip Europos centrinių bankų sistemos dalies, koncepcija lemia, kad bankas autonominis ir niekas negali daryti įtakos nei valdybos pirmininkui, nei valdybos nariams, nei banko darbuotojams. Aš tikrai manau, kad dėl to nereikėtų abejoti. Šitoje vietoje neinu, nėjau ir niekada neisiu į jokius kompromisus”, – tikina V.Vasiliauskas.

Euro įvedimas – ne tikslas, o priemonė

“Finansų sistemos diversifikavimas, alternatyvios kapitalo rinkos stiprinimas – sveikintini dalykai. Tos alternatyvos galėtų būti skolos vertybiniai popieriai, rizikos kapitalo fondai ir kitos galimybės, kad įmonės galėtų skolintis iš įvairių subjektų, o ne išimtinai finansuoti verslus per bankų sektorių”, – kraštelį savo vizijos praskleidžia V.Vasiliauskas.

Beje, jeigu V.Vasiliauskas bus patvirtintas Lietuvos banko vadovu, per jo kadenciją Lietuva turėtų įsivesti eurą. “Eurą įsivaizduoju ne kaip tikslą, o kaip priemonę. Daug svarbiau vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir įgyvendinti euro įvedimui keliamus reikalavimus, nes tai sudrausmina ir atspindi ekonomikos kokybę. O kada euras bus įvestas, išlieka atviras klausimas – kada mes būsime pasirengę, tada ir bus. Techniniu požiūriu Lietuvos bankas tam tikrai yra pasirengęs”, – tvirtina V.Vasiliauskas.

Prezidentei į Lietuvos banko vadovo postą pasiūlius buvusį finansų viceministrą ir savo rinkimų štabo vadovą advokatą 37 metų Vitą Vasiliauską, Lietuvos bankų asociacijos vadovas pažymi, kad ne iš bankinio sektoriaus ateinančiam asmeniui tektų įgyti naujų žinių.

“Manau, kad tai patyręs asmuo, gerai išmano ekonomiką, teisinę aplinką, pakankamai kvalifikuotas, patyręs, santūrus, o tai yra reikalinga centrinio banko atstovui”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

V.Vasiliauskas į Lietuvos banko vadovo postą žengtų ne iš bankų sektoriaus, todėl S.Kropas mano, kad kandidatui iš šalies tektų įgyti nemažai žinių, nes centrinė bankininkystė – specifinė sritis.

“Reikia ne tik daug finansų sektoriaus žinių, bet ir makroekonomikos, sisteminės rizikos žinių diskutuojant, aptariant tai europinėse institucijose, Europos centriniame banke ir panašiai”, – sakė S.Kropas.

Kita vertus, jis pažymi, svarbu ir tai, kad būtų kvalifikuota komanda, kad ji pateiktų vadovui ekspertizę, išvadas.

Premjeras Andrius Kubilius sakė, jog V.Vasiliausko kandidatūros nevertinantis neigiamai.

“Aš poną Vasiliauską pažįstu kaip finansų viceministrą. Patirties valstybės finansuose jis tikrai turi. Nevertinu jo neigiamai”, – “Verslo žinioms” sakė Andrius Kubilius.

Tuo tarpu Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas svarsto, kad V.Vasiliauskas – “tikrai tai ne pats blogiausias variantas.” Anot jo, gerai yra vien tai, kad siūlomas kandidatas nėra dabartinės Lietuvos banko valdybos narys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė dekretą dėl V.Vasiliausko kandidatūros teikimo Seimui.

Dabartinio Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino kadencija baigėsi vasario 15-ąją, tačiau jis dar dviem mėnesiams paskirtas laikinuoju Lietuvos banko vadovu.

Lietuvos banko valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Seimas prezidento teikimu.

Lietuvos bankas 2010 metais atliko būsto paskolą paėmusių žmonių apklausą, kuri atskleidė milžinišką grėsmę, bet į tai jau beveik metus Lietuvoje nekreipiama jokio dėmesio, pirmadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Pasak ekonomisto ir statistiko Vlado Trukšino, tai turėtų būti didžiausias bankų ir šalies valdžios galvos skausmas, nes skolininkų armija nuolat ir agresyviai didėja.

“Jei, Lietuvos banko apklausos duomenimis, būsto paskolas yra paėmę daugiau nei 11,3 proc. iš 1,380 mln. Lietuvos namų ūkių, galima teigti, kad būsto paskolas turi ne mažiau kaip 156 tūkst. namų ūkių, o tai yra beveik 22 proc. iš visų 716 tūkst. fizinių asmenų – bankų skolininkų. Ir tie 22 proc. bankų skolininkų skolingi bankams beveik 78 proc. visos namų ūkių skolos”, -skaičiuoja ekonomistas.

Pasak jo, trečdalis skolininkų keitė būsto kreditų sutartis, vadinasi, 53 tūkst. namų ūkių šalyje turi finansinių problemų grąžindami paskolas.

“Situacija šalyje grėsmingai blogėja, o ekonominis pagerėjimas yra tik iliuzinis, nes vis daugiau žmonių susiduria su grėsme prarasti savo namus varžytinėse”, – konstatavo V.Trukšinas.

Apklausa atskleidė, kad trečdalis paėmusių būsto paskolas žmonių jau prieš metus buvo susidūrę su rimtais finansiniais sunkumais,

Taip pat nustatyta, kad 2010 metais, palyginti su 2009 -aisiais, 6 proc. padaugėjo namų ūkių, teigiančių, jog paskola būstui įsigyti yra labai didelė našta.

Tada Lietuvos banko tyrėjai konstatavo, kad, atsižvelgiant į namų ūkių išsakytus paskolų būstui įsigyti naštos vertinimus per ateinančius 12 mėnesių, reikšmingų teigiamų pokyčių neturėjo įvykti.

Integruotų telekomunikacijų bendrovei “Teo LT” vadovaujantis Arūnas Šikšta, dienraščio “Kauno diena” neoficialiomis žiniomis, buvo gavęs prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymą tapti naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku, tačiau jo atsisakė.

Apie tai, kad “Teo LT” generalinis direktorius neketina tapti Lietuvos banko valdytoju, pareiškė bendrovės atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

“Galime paneigti informaciją apie sutikimą pereiti į Lietuvos banką”, – “Kauno dienai” tvirtino A.Bubnelis.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas nenorėjo dalytis žiniomis, kas galėtų pakeisti dabartinį Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną.

“Nenorėčiau atskleisti tos informacijos, nes ji konfidenciali. Tai turėtų paaiškėti iki Seimo pavasario sesijos”, – sakė N.Udrėnas.

Prieš ateidamas dirbti į “Teo LT”, vienu geriausių vadybininkų Lietuvoje laikomas 42 metų A.Šiksta buvo “Hansabanko” (dabar “Swedbankas”) valdybos pirmininku, dar anksčiau jis dirbo Žemės ūkio banko Rinkodaros departamento direktoriumi, Lietuvos ir Olandijos bendrovės “Seceurtronics Technicom” vykdomuoju direktoriumi, Atviros Lietuvos fondo programų koordinatoriumi. “Teo LT” generaliniu direktoriumi A.Šikšta tapo 2004 metų sausį.

Viešojoje erdvėje kaip galimi kandidatai tapti naujuoju Lietuvos banko valdybos pirmininku minėti ir dabartiniai jo valdybos nariai, pavyzdžiui, Ramunė Zabulienė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis, finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Lietuvos banko valdyba ketvirtadienį nutarė užsakyti pagaminti tam tikrą kiekį 2007 metų laidos 10 bei 20 litų ir 1997 metų laidos 200 litų nominalų banknotų.

Toks sprendimas priimtas siekiant papildyti turimas šių nominalų banknotų atsargas, įvertinus logistinius poreikius bei atsižvelgiant į Europos centrinio banko rekomendacijas dėl apyvartoje esančių banknotų atsargų, pranešė Lietuvos bankas.

Lietuvos banko valdyba ketvirtadienį taip pat iš dalies pakeitė nutarimo “Dėl litų banknotų gamybos paslaugų pirkimo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo” punktą, kuriame nurodyta banknotų gamybos paslaugų pirkimo komisijos sudėtis.

Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į kai kurių komisijos narių pareigybių pasikeitimus.

Vyriausybė pritarė Lietuvos banko įstatymo pataisoms, kuriomis LB valdybos primininko atlyginimas mažės apie trečdalį. Siekiant įtvirtinti daugumoje ES valstybių narių galiojančią centrinių bankų valdymo organų paskyrimo laikotarpio praktiką, LB pavaduotojų ir valdybos narių kadencijos laikotarpis trumpės nuo 9 iki 6 metų.

Valdybos pirmininko kadencijos trukmė nesikeis ir išliks 5 metai – tokia nuostata įtvirtinta LR Konstitucijoje. Įstatymo pakeitimai galios naujai išrinktiems Lietuvos banko valdybos nariams.

Įstatymu keičiama šiuo metu galiojanti Lietuvos banko pirmininko atlyginimo nustatymo tvarka – dėl to LB valdybos primininko atlyginimas mažės apie trečdalį. Įstatymo pakeitimais taip pat nustatyta, kad LB valdybos pirmininko pavaduotojų ir valdybos narių atlyginimo dydis neviršytų 90 proc. valdybos pirmininko atlyginimo dydžio.

Vyriausybė pritarė parengtai koncepcijai sujungti finansų rinkos priežiūros institucijas – naikinti Vertybinių popierių ir Draudimo priežiūros komisijas, jų funkcijas perduoti Lietuvos bankui, taip pat sudaryti atskirą patariamąją politikos formavimo bei stebėjimo instituciją – Finansų rinkos reglamentavimo ir priežiūros patariamąją komisiją.

Sprendimas sujungti finansų priežiūros institucijas buvo priimtas atsižvelgus ir į Saulėlydžio komisijos siūlymus. Prielaidas šiam sprendimui sudarė besikeičiančios finansų rinkų sąlygos, stiprėjanti jų integracija ES ir pasaulio mastu, sparčiai didėjanti naujų rinkos priemonių įvairovė.

Būdamas atsakingas už visos finansų rinkos priežiūros procesą, Lietuvos bankas turėtų prieigą prie visos reikiamos informacijos, galėtų geriau įvertinti kylančias grėsmes, o tai turėtų teigiamos įtakos visos finansų sistemos stabilumui. Priežiūros funkcijas Lietuvos bankas finansuotų savo lėšomis, kurias papildytų prižiūrimų subjektų mokamos įmokos.

Savo ruožtu Finansų rinkos reglamentavimo ir priežiūros patariamoji komisija teiktų siūlymus finansų ministrui dėl politikos formavimo finansų rinkų srityje ir patartų Lietuvos bankui dėl priežiūros praktikos, teisinio reguliavimo derinimo atskiruose finansų rinkos sektoriuose, nagrinėtų kitus finansų rinkos aktualius klausimus.

Toks Lietuvos finansų rinkos priežiūrą atliekančių institucijų sujungimo modelis pasirinktas įvertinus užsienio valstybių praktiką bei tendencijas po 2008 m. globalios finansų krizės (akcentuota centrinių bankų svarba prižiūrint finansų rinkas), tarptautinių organizacijų rekomendacijas ir Lietuvos finansų sektoriaus specifiką.

Panašus finansų rinkos priežiūros modelis, kai viso finansų sektoriaus priežiūrą atlieka šalies centrinis bankas, yra Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Airijoje.

Numatoma, kad pagal šią koncepciją pertvarkyta finansų rinkų priežiūros sistema pradėtų veikti nuo 2012 m. sausio 1 dienos.