BFL

Trys klausimai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui

– Kokius tikslus keliate ir kaip žadate jų siekti per antrąją kadenciją?

– Pirmiausia – visos šalies finansų sistemos stabilumas ir tvari plėtra. Prisimenant 2008-ųjų krizės pamokas, taip pat įvertinant geopolitinius ir globaliuosius ekonominius neapibrėžtumus, būtina neprarasti budrumo. LB prisiėmė atsakomybę už visos finansų sistemos stabilumo stiprinimą. Šiai užduočiai įvykdyti jau taikomos priemonės, kurių paskirtis – apsaugoti kredito rinką nuo perkaitimo ir burbulų susidarymo, įtvirtinti atsakingo skolinimo ir skolinimosi doktriną, neaplenkiant nei smulkiausių vartojimo kredito teikėjų ar gavėjų, nei unijų, nei didžiųjų rinkos žaidėjų.

Taip pat būtina įgyvendinti esmines reformas kredito unijų ir vartojimo kreditų rinkose.

Toliau – finansinių paslaugų prieinamumas ir inovatyvių sprendimų diegimas. Ėmėmės dvejopos iniciatyvos: siekiame užtikrinti finansinių paslaugų prieinamumą pasitelkdami reguliacinius svertus, taip pat siekiame tobulinti mokėjimų rinkos in­frastruktūrą, skatinti inovatyvias mokėjimo priemones.

Turėtume sukurti nacionalinę mokėjimų strategiją, kurios kertiniais akmenimis turėtų tapti bekontakčių elektroninių mokėjimo priemonių plėtros skatinimas bei elektroninių mokėjimo paslaugų prieinamumo didinimas ir pasitikėjimo jomis stiprinimas. Taip pat būtina įgyvendinti esmines reformas kredito unijų ir vartojimo kreditų rinkose. Pradėjome jų sisteminę pertvarką, ėmėmės šalinti rizikų šaknis.

– Ar turite poziciją ir veiklos planą dėl greitųjų kreditų segmento?

– Turime ir planą, ir nemenką įdirbį. LB pasiūlius, neseniai įsigaliojo reikšmingi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai, kurie suteikė daugiau galių priežiūros institucijai ir turėtų užtikrinti geresnę vartotojų apsaugą. Dabar svarbu suteiktus įgaliojimus maksimaliai veiksmingai panaudoti tam, kad naujų nuostatų įgyvendinimas duotų efektą, kurio tikimės mes ir vartotojai. Jei reikės, įvertinę rinkos raidą imsimės naujų reikalingų priemonių.

– Bankai apmokestina vis daugiau paslaugų, įvedamas vienos sąskaitos mokestis ir pan. Ką planuojate daryti?

– Mokėjimų paslaugomis naudojamės visi ir jautriai reaguojame į pokyčius, susijusius su paslaugų įkainiais. Deja, rinkos ranka čia ne visada suveikia. Todėl tenka jungti administracinio poveikio svertus, tokius kaip būtiniausių paslaugų įkainių ribojimas, ir kartu toliau kurti paskatas bei sąlygas, palankias aktyviai konkurencijai.

„Mokėjimo paslaugų krepšelis“ turėtų būti orientuotas į elektronines paslaugas ir užtikrinti ne mažiau kaip 10 elektroninių pervedimų, 550 eurų išgryninimą bankomatuose per mėnesį.

Esame pasiūlę mokėjimų įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad gyventojai galės gauti būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelį už reguliuojamą, vartotojams patrauklią kainą. Projekte numatyta, kad paslaugų krepšelis apims sąskaitos tvarkymą, mokėjimo kortelę, pervedimus, gautų lėšų įskaitymo administravimą, pinigų išgryninimą, taip pat jų įnešimą. LB nuomone, pagrindinės sąskaitos paslauga, kitaip tariant, „mokėjimo paslaugų krepšelis“, turėtų būti orientuotas į elektronines paslaugas ir užtikrinti ne mažiau kaip 10 elektroninių pervedimų, 550 eurų išgryninimą bankomatuose per mėnesį, o kitos operacijos turėtų būti neribojamos.

Pasiūlymui jau pritarė Vyriausybė, įstatymo pakeitimo projektas pateiktas Seimui.