Daugiau nei pusė Lietuvos vairuotojų, kelyje susidūrę su piktu vairuotoju, patys įsiaudrina ir imasi „auklėti“ agresorius. Erzinti ar tyčia neužleisti agresyviai vairuojančiųjų ypač linkę jauniausi 18-25 metų vairuotojai. Tokius duomenis atskleidė tyrimas, kurį atliko šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis  „Lietuvos draudimas“, prieš kelias savaites paskelbusi apie pykčio Lietuvos keliuose mažinimo iniciatyvą „Nulis pykčio“.

„Vairuotojų tyrimas patvirtino, kad pyktis kelyje labai greitai plinta – vieno vairuotojo agresyvus elgesys kas antrą eismo dalyvį išveda iš kantrybės. Laimei, dažniausiai supykę vairuotojai tiesiog apkalba kitą vairuotoją ar išvadina jį nepadoriais žodžiais, tačiau maždaug kas dešimtas „užsikrečia pykčiu“ ir patys pradeda erzinti bei „mokyti“ agresorius. Toks elgesys labai greitai gali peraugti į rimtus konfliktus ar pavojingas avarines situacijas“, – tvirtina Raimondas Geleževičius, kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius, „Lietuvos draudimo“ Privačių klientų departamento direktorius.

Pasak jo, tyrimas parodė, kad kuo vairuotojas vyresnis, tuo dažniau jis važiuoja ramiai ir nekreipia dėmesio į aplink esančius piktus vairuotojus. Į pyktį labiausiai reaguoja 18-25 metų vairuotojai. Maždaug 15 proc. jų įsitraukia į eismui pavojingus „žaidimus“ – pradeda tyčia neužleisti agresyviai vairuojančio asmens, erzina jį, o kartais netgi imasi rizikingo „auklėtojo“ vaidmens – pasiveja ir „pamoko“ gestais ar agresyviu vairavimu.

Psichologės, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantės Eglės Masalskienės teigimu, tai, kad jaunesni vairuotojai labiau reaguoja į pykčio protrūkius, yra natūralu – jaunimas impulsyvesnis, drąsiau rizikuoja, dažniau renkasi pavojingiausią reagavimo į piktus vairuotojus formą. Vis tik, anot psichologės, impulsyviai reaguoti į pyktį nėra pats geriausias sprendimas, ypač kelyje, kur kiekviena klaida ar neapgalvotas sprendimas gali kainuoti labai brangiai.

„Pyktis yra kaip ugnis, ir jei norite ją užgesinti, verčiau pilti vandenį, ne žibalą. Jeigu susidūrėte su agresoriumi, kuris jus kaltina, nors pats jaučiatės teisus, nepatartina daryti trijų dalykų: kaltinti, teisintis ir demonstratyviai ignoruoti, nes šie veiksmai gali jį provokuoti. Protingiausia būtų tiesiog priimti faktą, kad taip nutiko, nes tokių agresyviai reaguojančių žmonių yra, ir štai dabar jūs vieną sutikote. Natūralu, kad norisi atsikirsti, jei jaučiatės teisus – bet taip rizikuojate įsivelti į ilgesnį ginčą ir susigadinti nuotaiką. Tad verčiau išklausyti, parodyti pastangas suprasti ir ramiu balsu pateikti savo faktus. Svarbiausia išlikti mandagiu ir ramiu, – patarė E. Masalskienė. – O jeigu jums pačiam kyla pyktis, prisiminkite STOP signalą ir akimirką pagalvokite, kokias pasekmes gali turėti impulsyvūs veiksmai. Kelių sekundžių pakanka, kad žmogui įsijungtų racionalus mąstymas.“

Siekdamas mažinti pykčio lygį Lietuvos keliuose, „Nulis pykčio“ kampanijos iniciatorius „Lietuvos draudimas“, kartu su projekto partneriais Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija bei Lietuvos automobilių kelių direkcija, ruošiasi įrengti kelių informacinius stendus kelių vietose, kur dažniau pasitaiko pykčio protrūkių. Profesionalūs dizaineriai parengė, o eismo saugumo ekspertai atrinko 6 kelio stendus, iš kurių visuomenė iki spalio 8 d. gali išrinkti vieną laimėtoją. Kelio stendo dizaino rinkimai vyksta „Facebook“ socialiniame tinkle specialioje „Nulis pykčio“ skiltyje.