"Flick"/Jamie Keenan nuotr.

Kaip išlaikyti ar prisivilioti gerus darbuotojus? Šeši darbuotojų reikalavimai darbdaviui – pagal didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktą visuomenės nuomonės tyrimą:

1-asis: darbas turi būti įdomus

Beveik du trečdaliai (64 proc.) apklausos respondentų kaip svarbiausią reikalavimą, keliamą potencialiam darbdaviui, įvardijo įdomų ir jiems artimą darbo pobūdį.

2-asis: atlyginimas

Kiek mažesnė dalis – 59 proc., – minėjo didesnio atlyginimo už dabartinį svarbą.

3-iasis: gera atmosfera

Trečias pagal svarbą reikalavimas būsimam darbdaviui – gera atmosfera organizacijoje, kurią kaip svarbų veiksnį minėjo 54 proc. apklaustųjų.

4-asis: lankstus grafikas

Tarp kitų reikšmingesnių reikalavimų potencialiam darbdaviui beveik pusė (44 proc.) apklaustųjų minėjo galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku,

5-asis: stabilumas

Daugiau nei trečdaliui atrodo svarbus darbo vietos stabilumas ir saugumas (37 proc.),

6-asis: atsižvelgimas į darbo rezultatus

Galimybė gauti premiją už pasiektus ar viršytus darbo rezultatus (34 proc.).

Tik 1,6 proc. „Lietuvos draudimo“ apklausos respondentų sakė, kad jie nekelia jokių reikalavimų darbdaviui – svarbu, kad priimtų į darbą.

Be to, tyrime vyrai ir moterys skirtingai pasisakė apie darbdavio suteikiamas papildomas naudas: vyrams, palyginti su moterimis, kur kas svarbiau renkantis darbdavį yra papildomų naudų paketas, vyrai jas, kaip svarbų reikalavimą, įvardijo beveik dvigubai dažniau – kas penktas vyras ir kas aštunta moteris rinkdamiesi darbdavį vertina ir papildomas jo suteikiamas naudas.

Svarbių skirtumų užfiksuota tarp skirtingo amžiaus respondentų. Labiausiai pagal savo atsakymus išsiskyrė 46-55 metų amžiaus dirbantys šalies gyventojai, kurie kur kas dažniau už kitų amžiaus grupių respondentus įvardijo geros darbo atmosferos organizacijoje svarbą (62,8 proc.), taip pat minėjo mažesnės organizacinės biurokratijos poreikį (23,3 procentų).

Tuo metu jauniausios 18-25 metų amžiaus dirbantieji kur kas dažniau negu kitų amžius grupių respondentai kaip patrauklią darbdavio ypatybę įvardijo sudarytas galimybes tobulėti (44,3 proc.) ir vertikalias karjeros perspektyvas (22,4 procento).

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikto tyrimų bendrovė „Rait“, kuri visoje šalyje apklausė tūkstantį 18–55 metų amžiaus įvairiose srityse ir įvairias pareigas užimančių arba šiuo metu aktyviai darbo ieškančių respondentų.

„Nors pastaruosius kelerius metus darbo rinkoje stebimas atlyginimų augimas, vis dėlto tai tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia potencialų darbdavį vertinantys žmonės. Todėl tiek verslas, tiek darbuotojai neturėtų daryti klaidos, t. y. manyti, kad didelis atlyginimas užtikrina ilgalaikį darbo vietos patrauklumą. Mūsų tyrimas atskleidžia, kad reikalavimų geram darbdaviui ir patraukliai darbo vietai yra kur kas daugiau“, – komentavo „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė.

BFL / A.Ufarto nuotr.

Lietuvos gyventojai savo darbdavius dažniausia vertina stipriu septynetu, rodo ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ užsakymu atliktas tyrimas. Aukščiausią 9 ir 10 balų įvertinimą savo organizacijoms suteikė trečdalis (34 proc.) apklaustų respondentų, beveik pusė (47 proc.) savo darbdavius vertino vidutiniškai – 6-8 balais, o penktadalis (19 proc.) skyrė 5 balus ar žemesnį įvertinimą.

1. Geriausiai įvertintos sritys

Kaip atskleidė tyrimas, daugiausia patenkintųjų, t.y. skyrusių aukščiausius balus savo darbdaviui, dirba personalo vadybos (66,7 proc.), draudimo (61,5 proc.) ir pirkimų bei tiekimo (60 proc.) srityse.

2. Labiausiai nepatenkinti darbdaviais

Didžiausia dalis nepatenkintųjų dirba energetikos (33,3 proc.), sveikatos apsaugos (26,2 proc.) ir švietimo bei mokslo (24,5 proc.) srityse.

3. Kas motyvuoja darbuotojus?

Tyrimas taip pat parodė, kad patenkinti darbuotojai labiausiai savo įmonę vertina dėl to, kad čia dirba patinkantį darbą (68 proc.), gali džiaugtis gera atmosfera darbe (48 proc.), turi galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku (44 proc.), turi galimybę tobulėti (38 proc.) ir jaučiasi vertinami vadovų (35 proc.).

4. Kas demotyvuoja darbuotojus?

Bent trečdalis dirbančių lietuvių džiaugiasi savo darbo vieta ir savo įmone ar organizacija.

Tarp nepatenkintųjų savo darbdaviu visi anksčiau minėti rodikliai yra žymiai žemesniame lygyje, o didžiausi skirtumai – nepatenkinti darbuotojai daug prasčiau vertina atmosferą savo organizacijoje, nesijaučia vertinami vadovų, o ir patys juos mažiau vertina bei mano neturį galimybių tobulėti. Nepatenkintiems darbuotojams tyrimo metu buvo žymiai sunkiau surasti savo darbdavio privalumų.

5. Išvados

„Šio tyrimo rezultatai parodė, kad bent trečdalis dirbančių lietuvių džiaugiasi savo darbo vieta ir savo įmone ar organizacija. Šie darbuotojai yra labiausiai motyvuoti ir, jeigu jiems sudarytos sąlygos, jie pasirengę demonstruoti gerus rezultatus. Beveik pusę dirbančiųjų, savo darbovietėms skyrusius vidutinį balą, galima įvardyti kaip pasyviai patenkintus. Tokie darbuotojai nėra itin motyvuoti, jiems gali trūkti iniciatyvos, pasitaikius progai, jie per daug nedvejodami gali keisti darbovietę“, – sako „Lietuvos draudimo“ Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė.

Labai svarbu užtikrinti aukštą darbuotojų įsitraukimą – kad jie jaustų savo darbo prasmę.

V.Mikutaitės teigimu, finansinis atlygis yra toli gražu ne pirmasis veiksnys lemiantis darbuotojo pasitenkinimą esamu darbdaviu – kur kas aktualiau yra, kad darbas būtų įdomus ir artimas darbuotojui. Šį sąlyga galioja neatsižvelgiant į amžiaus grupę ar turimą patirtį. “Iš savo patirties taip pat matome, kad labai svarbu užtikrinti aukštą darbuotojų įsitraukimą – kad jie jaustų savo darbo prasmę, jaustųsi, kad yra vertinami, matytų indėlį į bendrą rezultatą, būtų už tai skatinami“, – teigė V.Mikutaitė.

Po ilgojo savaitgalio dėl žalų atlyginimo į didžiausią šalies draudimo bendrovę “Lietuvos draudimą” kreipėsi beveik 2 kartus daugiau nukentėjusiųjų nei įprastai – per 2,5 valandos nuo pat ryto skambučių centras, registruojantis žalas, jau sulaukė daugiau nei pusės tūkstančio – 540 gyventojų pranešimų apie savaitgalį patirtas žalas.

Šiuo metu bendra gyventojams padaryta žala siekia beveik 0,5 mln. litų.

Daugiausia nuostolių patyrė vairuotojai. Transporto žalos sudaro apie du trečdalius visų pranešimų, per kelias valandas į draudimo bendrovę jau kreipėsi 370 automobilių savininkų.

“Beveik dvigubai išaugusį autoįvykių skaičių lėmė šį ilgąjį savaitgalį itin suaktyvėjęs eismas, kai visi stengėsi išnaudoti paskutiniąsias vasaros dienas ir važiavo prie ežerų, į pajūrį ar sodybas. Kol kas didesnių autoįvykio neužregistruota, vidutinė žala automobiliui siekia 2000 litų”, – komentuoja “Lietuvos draudimo” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Be eismo įvykių, savaitgalis pasižymėjo ir turto žalomis. Daugiausiai pranešimų sulaukta dėl šeštadienį ir sekmadienio naktį praūžusių liūčių ir jas lydėjusių žaibų.

“Bendrovės žalų ekspertai šiuo metu aktyviai fiksuoja ir vertina gamtos stichijų gyventojams padarytus nuostolius. Didžioji dauguma pranešimų yra susiję su žaibų sukeltais viršįtampiais, kurie gadina brangią gyventojų buitinę techniką. Taip pat plaukia pranešimai apie liūčių apsemtus rūsius ir sugadintą ten esantį turtą”, – pasakoja G. Matiukas.

Turto žalos dėl žaibų ir liūčių registruojamos Kauno, Marijampolės, Jonavos, Biržų, Rokiškio, Mažeikių ir ežerų krašto – Utenos, Molėtų, Ignalinos rajonuose.

Bendrovė užregistruotus didesnius nuostolius nukentėjusiesiems klientams planuoja atlyginti artimiausiu metu, o nedidelės žalos yra sutvarkomos iškart – telefonu.

“Lietuvos draudimas” gyventojams už gamtos stichijų šią vasarą jų turtui padarytą žalą jau išmokėjo beveik 1 mln. litų.