Jau nuo spalio mėnesio gyventojai savo pašto siuntas galės išsiųsti daug greičiau, pigiau ir paprasčiau. Rudens pradžioje pasirodys pirmieji Lietuvoje siuntų siuntimo bei gavimo savitarnos terminalai, kuriais siuntas bus galima siųsti bet kuriuo paros metu.

Modernų siuntinių siuntimo ir gavimo savitarnos terminalų tinklą “Siuntos24″ pradeda diegti bendrovė “Kautra” kartu su Lietuvos paštu. Specialūs savitarnos įrenginiai bus pradėti diegti jau rugsėjo mėnesį.

“Šiuolaikinis žmogus aukštus reikalavimus kelia ne tik paslaugų kokybei. Jam taip pat svarbu, kad būtų taupomas jo laikas, kad pasinaudoti paslaugomis būtų patogu ir greita. Naujieji siuntų siuntimo ir gavimo terminalai leis visa tai įgyvendinti”, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Modernūs terminalai bus įrengti gyventojams patogiose vietose – prie didžiųjų prekybos centrų, autobusų stočių ir pan. Į šį projektą ketinama investuoti apie 18 mln. litų.

Iki metų pabaigos planuojama iš viso įrengti 71 siuntų siuntimo ir gavimo savitarnos terminalą 44 šalies miestuose. Pirmieji terminalai pradės veikti jau spalio mėnesį.

“Tai – vieni moderniausių ir inovatyviausių savitarnos įrenginių, kurie visai neseniai buvo pradėti diegti ir kitose Europos šalyse. Tikimės, kad šis projektas pateisins ir lietuvių lūkesčius.

Šie terminalai turėtų būti patrauklūs ir verslo įmonėms. Sparčiai augant internetinės prekybos paklausai internetinės parduotuvės siuntas pirkėjams galės pristatyti dar greičiau ir patogiau”, – sakė bendrovės “Kautra” generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasinaudoti savitarnos terminalais bus ne tik patogu, bet ir paprasta. Terminale bus įrengtos skirtingo dydžio dėžutės, kuriose reikės palikti siuntą. Vos tik žmogus padės siuntą į siuntos saugojimo dėžutę, sistema automatiškai informuos pasiuntinį, kuris paims siuntą. Siuntos gavėjus pasieks per 24 valandas.

Siunta bus pristatyta į kitą tokį pat savitarnos terminalą arba, siuntėjui pageidaujant, bus įteikta gavėjui tiesiai į rankas. Vos tik siunta bus pristatyta į gavėjo mieste esantį siuntų savitarnos terminalą, gavėjas apie tai bus informuotas SMS žinute arba el. paštu. Gyventojas tiksliai žinos, kada ir kur galės atsiimti jam adresuotą siuntą.

Savitarnos terminalų tinklas “Siuntos24″ – tai modernūs savitarnos įrenginiai, kuriais galima siųsti ir atsiimti įvairias siuntas. Terminalų tinklą įrengs UAB “Kautros” valdoma įmonė UAB “Baltic Post” kartu su Lietuvos paštu.

lietuv_dujos21

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia nepalankiai vertinantis dujų importo ir transportavimo bendrovės “Lietuvos dujos” didžiųjų akcininkų sprendimą iš pernai uždirbto 159,7 mln. litų audituoto grynojo pelno skirti 120 mln. litų dividendams mokėti.

“Aš tą vertinu nepalankiai, nes tie 120 mln. litų galėtų būti panaudoti tų strateginių projektų įgyvendinimui, kuriuos Lietuva privalo įgyvendinti tiek, kad užtikrintų alternatyvų tiekimą ir žemesnes dujų kainas”, – LTV laidai “Panorama” sakė A.Sekmokas.

Mažiau nei penktadalį “Lietuvos dujų” akcijų valdanti Energetikos ministerija įmonės akcininkams siūlė dividendų nemokėti, tačiau Rusijos koncerno “Gazprom” ir Vokietijos koncerno “E.ON Ruhrgas International”, valdančių apie 76 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, atstovai balsavo už dividendų mokėjimą.

“Lietuvos dujų” finansinė padėtis yra gera, bendrovė turi pakankamai išteklių, todėl dividendams skirtų pinigų nebūtina palikti įmonėje. Esame įsitikinę, kad išmokėjus dividendus, nekils problemų finansuoti stambius projektus”, – tvirtino “Lietuvos dujų” valdybos pirmininko pavaduotojas, “E.ON Ruhrgas International” viceprezidentas Peteris Frankenbergas.

Anot jo, bendrovė turi labai profesionaliai išnagrinėti Energetikos ministerijos siūlomus suskystintųjų dujų terminalo, požeminės dujų saugyklos ir jungties su Lenkija statybų projektus ir įsitikinti, kad jie reikalingi ne tik dėl technologijos, bet ir ekonomiškai pagrįsti.

“Prieš dalyvaujant Vyriausybės planuojamuose projektuose, turiu galvoje suskystintųjų dujų terminalo, požeminės dujų saugyklos statybas, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas juos statys, kokią vietą jie užims visoje dujų ūkio struktūroje”, – sakė “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas ir “Lietuvos dujų” valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas.

Jau kurį laiką “Gazprom” su Energetikos ministerija derasi dėl dujų ūkio pertvarkos ir teisingos dujų kainos Lietuvai. Anot V.Golubevo, Lietuva nuolaidų gali tikėtis tik jei pati jų darys.

“Jei abi pusės žengs teisingus žingsnius, galbūt rasime ir teisingą sprendimą. Bet tai turi būti abipusis procesas, ir nereiškia, kad vieni gali stovėti vietoje, o kiti eiti pirmyn. Turi veikti abi pusės. Ta linkme ir judame”, – sakė “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotojas.

“Iš tikrųjų derybos vyksta. Bet šito geranoriškumo, kurio jie prašo iš Lietuvos pusės, manau, ir jie patys turėtų demonstruoti. Šiandien aš negalėčiau pasakyti, kad tas būtų matoma”, – teigė A.Sekmokas.

Rusijos “Gazprom” valdo 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc., Energetikos ministerija – 17,7 proc. “Lietuvos dujų” įstatinio kapitalo.

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Lietuvos Vyriausybė nekeičia pozicijos, kad Rusijos dujų bendrovė “Gazprom” pažeidė “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, ir laukia oficialių derybų, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

“Lietuvos pozicija dėl “Gazprom” padarytų “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimų nesikeičia. Laukiame “Gazprom” atsakymo į pasiūlymą susitikti”, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Vieno “Gazprom” vadovų Valerijaus Golubevo ketvirtadienį išsakytus kaltinimus Lietuvai A.Kubilius sakė vertinantis “kaip įžangą į oficialų atsakymą”. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, o tarp derybų grupių.

Tačiau A.Kubilius nesiėmė prognozuoti, ar Lietuva svarstytų galimybę derėtis su “Gazprom” dėl fiksuoto dujų kiekio pirkimo.

“Galima traktuoti, kad derybos tokiais pareiškimais prasideda, bet visiškai natūralu ir aišku, kad derybos turi vykti tarp derybų grupių. Nevieši pareiškimai yra derybų turinys”, – kalbėjo A.Kubilius, komentuodamas V.Golubevo pareiškimą, kad dujų kaina Lietuvai galėtų būti mažinama, jei būtų sutarta dėl fiksuoto, nuo sezoniškumo nepriklausomo perkamų dujų kiekio.

“Mes matome visas galimybes arba teisiškai ginti Lietuvos poziciją ir reikalauti, kad sutartis būtų vykdoma, arba pasiekti derybų keliu, kad “Gazprom” vykdytų sutartį”, – sakė premjeras.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas sudarė specialią grupę deryboms su “Gazprom” dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai ir trečiojo Europos Sąjungos (ES) energetikos paketo įgyvendinimo.

Tačiau nei su derybų grupės vadovu energetikos viceministru Arvydu Daruliu, nei su “Lietuvos dujų” valdybos nariu energetikos viceministru Romu Švedu, nei su Energetikos ministerijos atstovu spaudai Kęstučiu Jauniškiu ketvirtadienį BNS nepavyko susisiekti.

A.Sekmokas ir K.Jauniškis balandžio 6-9 dienomis dalyvauja tarptautinėje atominės energijos parodoje Honkonge. Balandžio 4-5 dienomis jie ir A.Darulis dalyvavo Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) vykusioje Tarptautinės atsinaujinančios energijos agentūros (IRENA) asamblėjos sesijoje.

“Lietuvos dujos” taip pat atsisakė komentuoti V.Golubevo, kuris yra įmonės valdybos pirmininkas, pareiškimus.

“Gazprom” atstovai prieš kelias savaites Vilniuje susitiko su Energetikos ministerijos vadovais ir sutarė toliau tęsti dialogą. Iki tol “Gazprom” kaltino Lietuvą nesėdant prie derybų stalo ir nesikalbant, o Energetikos ministerijos vadovai apkaltino Rusijos dujų tiekėją, kad šis taiko neteisingą dujų kainą, o “Lietuvos dujų” vadovus – kad šie nesiderėjo dėl mažesnės kainos Lietuvai.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų). “Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Rusijos dujų koncernas “Gazprom” pažeidė 2004 metų sutartį dėl bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų paketo privatizavimo ir investicijų į ją, ketvirtadienį pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak jo, Lietuva siūlo “Gazprom” Briuselyje derėtis dėl mažesnės dujų kainos Lietuvai. Derėtis siūloma Lietuvos atstovybėje Briuselyje, o sutarties pažeidimas, anot energetikos ministro, pagal sutartį turėtų būti ištaisytas per 60 dienų. Jei to nepavyktų padaryti, Lietuva žada kreiptis į Stokholmo arbitražą.

“Mes šiandien išsiuntėme “Gazprom” pranešimą dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties pažeidimo. Lietuva surinko įrodymų dėl šio pažeidimo, kad “Gazprom” Lietuvai tiekia dujas neteisinga kaina. Tai yra sutarties pažeidimo esmė, siūlome “Gazprom” pradėti derybas dėl pažeidimo ištaisymo, tai yra dėl teisingos dujų kainos tiekimo Lietuvos vartotojams” ,- trumpoje spaudos konferencijoje sakė A.Sekmokas.

Jis sakė tikintis, kad “Gazprom” ištaisys šį pažeidimą – nustatys teisingą kainą Lietuvos vartotojams ir tuo būdu šis nesutarimas bus išspręstas.

A.Sekmokas teigė, kad remiamasi “Gazprom” atstovo Sergejaus Kuprijanovo pareiškimais, kad Lietuvai dujų kaina yra didinama dėl politinių priežasčių, taip pat koncerno valdybos pirmininko pavaduotojo Valerijaus Golubevo teiginiais, esą Lietuvai tiekiamos dujos yra 15 proc. brangesnės nei kaimyninėms šalims.

“Kokia turėtų būti teisinga dujų kaina, bus nustatyta pagal numatytas procedūras. Tai bus nustatyta ekspertiniu būdu”, – tikino A.Sekmokas.

Ministras taip pat siūlo paviešinti “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, kad visuomenei būtų visiškai aišku ir būtų galima objektyviai vertinti visus veiksmus ir susidariusią situaciją.

A.Sekmokas tvirtino, kad nepavykus susitarti, Lietuva kreipsis į Stokholmo arbitražą dėl “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Paklaustas, kodėl derėtis siūloma Briuselyje, A.Sekmokas sakė manantis, kad trečioji šalis yra labai gera vieta, juo labiau, kad Lietuva yra pateikusi skundą EK Konkurencijos direktoratui: “Tai yra diskusijų klausimas, kas dalyvautų diskusijose”.

Jis išsamiau nekomentavo, koks sutarties punktas pažeistas, motyvuodamas sutarties konfidencialumu.

Pasak Energetikos ministerijos pranešimo, Energetikos ministerija negali viešai paskelbti “Lietuvos dujų” privatizavimo sutarties teksto ir pasiūlė “Gazprom” atskleisti visuomenei visas jos nuostatas.

“Privatizavimo sutartimi “Gazprom” įsipareigojo, kad į Lietuvą tiekiamų gamtinių dujų kaina bus teisinga – tai yra ji nebus įtakojama politinių faktorių. Šis įsipareigojimas reiškia, kad “Gazprom” nediskriminuos Lietuvos vartotojų. Energetikos ministerija surinko įrodymų, kad “Gazprom” diskriminuoja vartotojus ir daro politinį ir ekonominį spaudimą Lietuvos Vyriausybei”, – rašoma pranešime.

“Gazprom” ketvirtadienį išsiųstas pranešimas dėl 2004 metų sausio 23 dienos “Lietuvos dujų” akcijų privatizavimo sutarties pažeidimo.

“Gazprom” Spaudos tarnybos atsrovė BNS sakė nieko nežinanti apie tokį laišką.

Bandydama spausti Rusijos koncerną “į kampą”, sausio pabaigoje Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo prašoma ištirti galimą “Gazprom” piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.

Ji taip pat pareikalavo, kad atsistatydintų įmonės vadovai, įskaitant ir du valdybos narius -”Gazprom” atstovus.

“Gazprom” ir E.ON priešinasi ketvirtadienį įsigaliojusio ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimui, kuris numato dujų tiekimo ir skirstymo veiklų atskyrimą – tai reiškia, kad valstybė savo žinion ketina perimti magistralinius šalies dujotiekius, ir dujų tiekėjas negalės turėti daugumos akcijų perdavimo sistemos operatoriaus įmonėje.

Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad Lietuva už tūkstantį kubinių metrų dujų “Gazprom” moka maždaug 100 JAV dolerių daugiau nei, pavyzdžiui, Vokietija.

Algirdo Brazausko vadovaujama Vyriausybė 2004 metais, privatizuojant “Lietuvos dujas”, tvirtino, kad tuo met pasirašyta ilgalaikė dujų tiekimo sutartis numato, jog Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, “Gazprom” tiekiamų dujų kaina Lietuvai iki 2015 metų išliks stabili bei prognozuojama.

Tačiau, kaip tuomet teigė “Gazprom”, kainos formulė, kuri priklauso nuo mazuto kainos, ateityje gali keistis.

“Gazprom” 2004 metų kovą už 100 mln. litų įsigijo 34 proc. bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų. Kartu su akcijų pirkimo sutartimi buvo pasirašyta akcininkų sutartis ir ilgalaikė gamtinių dujų tiekimo sutartis.

Dar 34 mln. litų buvo padėti į specialią depozitinę sąskaitą ir turėjo būti sumokėti dviem dalimis iki 2008 metų vidurio, jei Lietuva laikysis tam tikrų sutartų sąlygų. Tačiau iki šiol derybos buvo nesėkmingos ir pinigų Vyriausybė negavo. Neoficialiomis BNS žiniomis, šiuo metu dėl jų aktyviai deramasi.

Lietuvai dabar priklauso 17,7 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” – 38,9 proc.

Rusijos ir Vokietijos koncernų “Gazprom” ir “E.ON Ruhrgas International” valdoma bendrovė “Lietuvos dujos” turėtų dirbti, o ne politikuoti, teigia energetikos ministras. Jis komentavo įmonės pareiškimus, jog iš Rusijos importuojamos dujos Lietuvai galėtų kainuoti pigiau.

“Lietuvos dujos”, kaip įmonė, turėtų būti vienodai lojali visiems akcininkams – tiek “Gazprom”, tiek Lietuvos Vyriausybei, kadangi Lietuvos Vyriausybei irgi priklauso “Lietuvos dujų” akcijų. “Lietuvos dujos” čia, aš manau, užima klaidingą poziciją, vertindama politikų elgesį ar aiškindama politiką”, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Arvydas Sekmokas.

“Lietuvos dujos” neturėtų komentuoti politikos, o užsiimti ūkine veikla”, – kalbėjo energetikos ministras.

Premjeras Andrius Kubilius tokiuose įmonės atstovų veiksmuose teigė įžvelgiantis spaudimą politikams.

“Galbūt “Lietuvos dujos”, dalyvaudamos viešose diskusijose, tokiais pareiškimais dar norėtų papildomo spaudimo, nutaikant jį į politikus, bet realybėje aš matau šiek tiek kitokią situaciją”, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Lietuvos dujų” Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys pirmadienį po Kainų komisijos posėdžio žurnalistams sakė, kad Lietuvos vartotojai už dujas būtų mokėję mažiau nuo šių metų gegužės, jei Lietuva, įgyvendinama Europos Sąjungos (ES) trečiojo energetikos paketo reikalavimus, gamtinių dujų sektoriuje nebūtų pasirinkusi pagrindinį ES teisės reikalaujamą pertvarkos būdą – visiškai atskirti tiekimo, arba pardavimo veiklą nuo dujų perdavimo veiklos.

Europos Sąjungos (ES) reikalavimų dėl dujų tiekimo infrastruktūros įgyvendinimas ir “Lietuvos dujų” veiklų atskyrimas esą neturėtų padaryti didesnės įtakos dujų kainai, tačiau gali padidinti konkurenciją ir dujų tiekėjų – tarpininkų skaičių Lietuvoje, tvirtina Lietuvos energetikos konsultantų asociacija.

Manoma, kad dujų kainoms didesnės įtakos galima tikėtis pradėjus įgyvendinti alternatyvaus dujų tiekimo projektus, penktadienį rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

“Atskyrus veiklas būtų sukurta tariama konkurencija dujų tiekimo veikloje”, – sako Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos komunikacijos direktorius Donatas Jasius.

Kai kurie dujų vartotojai, stambios verslo įmonės nuogąstauja, kad Energetikos ministerijos siekis žūtbūt įgyvendinti ES direktyvos reikalavimus gali padidinti dujų kainas. Dėl to didėtų verslo sąnaudos ir jo gaminamos produkcijos kainos.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus “Lietuvos dujos” neturi galimybės neleisti naudotis dujotiekiu, jei potencialus tiekėjas kreipiasi dėl šios paslaugos.

Rusijos koncernas “Gazprom” šią savaitę vėl kreipėsi į Vyriausybę su prašymu atidėti dujų tiekimo infrastruktūros atskyrimo nuo “Lietuvos dujų” procesą. “Gazprom” siūlo iš naujo pradėti tai numatančių įstatymų rengimą ir svarstymą.

Vyriausybė yra priėmusi nutarimą dėl “Lietuvos dujų” veiklų atskyrimo.

Šiandien nei Vyriausybė, nei energetikos ministras, nei didieji “Lietuvos dujų” akcininkai negali pasakyti, kuo baigsis šis ginčas dėl veiklų atskyrimo. Neatmetama galimybė, jog didieji akcininkai Vokietijos “E.ON Ruhrgas” ir Rusijos “Gazprom” gali kreiptis į Arbitražo teismą.

Iš Lietuvos Vyriausybės atstovų lūpų byranti informacija tai apie sprendimą įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje, tai apie planuojamą suskystintų gamtinių dujų terminalą, tai apie dujų jungtį su Lenkija yra “argumentų ieškojimas galimai nacionalizacijai”, teigia bendrovės “Lietuvos dujos” atstovai.

“Lietuvos dujų” generalinio direktoriaus pavaduotojo, komercijos direktoriaus Joachimo Hockertzo teigimu, apie Vyriausybės planus, susijusius su dujų sektoriumi, sužino tik iš žiniasklaidos, o bendrovės valdyboje jau kuris laikas apskritai nebūta jokio Vyriausybės atstovo, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Pirmą kartą išgirdome apie trečiąjį ES energetikos paketą, vėliau girdėdavome apie vis naują projektą bene kasdien: dujų sistemų jungtį su Lenkija, dujotakį į Klaipėdą, suskystintų gamtinių dujų terminalą. Visa tai susiję su trečiuoju energetikos paketu. Jeigu yra sakoma, kad “Lietuvos dujos” nenori investuoti, tai reiškia, kad tiesiog ieškoma argumentų nacionalizuoti bendrovę”, – teigė J.Hockertzas.

Pasak jo, dujų bendrovės neįmanoma apkaltinti tuo, kad ji neleistų kitiems dujų pardavėjams naudotis sistema arba neinvestuotų į infrastruktūrą. Jo pateiktais duomenimis, per penkerius metus “Lietuvos dujos” į infrastruktūrą investavo apie 700 mln. litų.

Balandžio pabaigoje akcininkų susirinkime į bendrovės valdybą vis dėlto bus paskirtas Vyriausybės atstovas – energetikos viceministras Romas Švedas.

Energetikos ministro patarėjo ryšiams su visuomene Kęstučio Jauniškio teigimu, nepriimtina, kad ES teisės aktų paketo taikymas konkrečioje ES šalyje, šiuo atveju – Lietuvoje, vertinamas kaip galima nacionalizacija.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad “Lietuvos dujos” dėsto ekonominius motyvus, kodėl nenori investuoti į vamzdynų jungtį su Lenkija, o Vyriausybė ketina klausimą spręsti įpareigodama bendrovę sujungti sistemas įstatymų keliu, jau rengiama koncepcija.

J.Hockertzas atkerta, jog jau dabar galiojančiuose įstatymuose nustatyta, kad galima bendrovę įpareigoti “imtis reikalingų priemonių”, o “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartyje numatyta, kad bendrovės akcininkai – Rusijos “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON” – yra įpareigoti balsuoti už dujų jungtį su Lenkija, jeigu tam tinkamos ekonominės sąlygos.

Vyriausybė prieš kelias savaites nutarė pradėti įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje. Lietuva renkasi griežčiausią variantą – dujų perdavimo veiklos atskyrimą nuo gavybos bei pardavimo. Tai gali reikšti, kad nuo “Lietuvos dujų” bus atskirti aukšto spaudimo dujotakiai. Kol kas neatskleidžiama, kaip būtų skaidoma bendrovė, kaip tokiu atveju pasikeistų bendrovės akcininkų struktūra.