BFL / A.Ufarto nuotr.

Savaitraštis „Veidas” ir jo sukviesta komisija išrinko 2015–ųjų metų vadovą, kuriuo tapo UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

Šiemet savaitraštis „Veidas“ jau šešioliktąjį kartą išrinko Metų vadovą 2015, kuriuo tapo UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas. Antrąją vietą rinkimuose užėmė bendrovės „Šviesos konversija“ vadovas Algirdas Juozapavičius.

Iš viso Metų vadovo konkurse šiemet varžėsi vienuolika vadovų, tarp jų – TEO generalinis direktorius Kęstutis Šliužas, „Apranga Group“ generalinis direktorius Rimantas Perveneckas, „Freda“ generalinis direktorius Antanas Ėmužis, „Aros Marine“ vadovas Giedrius Valainis, „NFQ Grupės“ vadovas Paulius Insoda, „Snaigės“ generalinis direktorius Gediminas Čeika, „Staticus“ generalinis direktorius Tomas Astrauskas, „Empower-Fidelitas“ vadovas Vaclovas Kirkilis ir „Kitron“ vadovas Mindaugas Šeštokas.

Komisija vertino įmonių finansinę veiklą, inovatyvumą, konkurencingumą, gaminamų produktų ir paslaugų unikalumą, visuomeninę veiklą ir socialinę atsakomybę. Komisijos nariai; įmonės „Penki kontinentai“ generalinis direktorius  Idrakas Dadašovas Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis,   bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas prof. Vladas Bumelis,  Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Ankstesni „Veido“ rengiamo konkurso Metų vadovas nugalėtojai:

2014 m. UAB „Ruptela“ vadovas Andrius Rupšys

2013 m. ,,Tele 2‘‘ gen. Direktorius Petras Masiulis

2012 m. ,,Thermo Fisher Scientific‘‘ Vilniaus padalinio gen. Direktorius Algimantas Markauskas

2011 m. „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas

2010 m. „Garlita“ gen. direktorius Juozas Martikaitis

2009 m. “Intersurgical” gen. direktorius Sigitas Žvirblis

2008 m. “Hnit-Baltic” direktorius Linas Gipiškis

2007 m. “Sanitas” įmonių grupės direktorius Saulius Jurgelėnas

2006 m. “Teltonikos” gen. direktorius Arvydas Paukštys

2005 m. “Eksma” grupės valdybos pirmininkas Rimantas Kraujalis

2004 m. “Nemuno bangos” grupės vadovas Arvydas Juozeliūnas

2003 m. holdingo “Libra” grupė prezidentas Tomas Juška

2002 m. koncerno “MG Baltic” prezidentas Darius Mockus

2001 m. “Pieno žvaigždžių” grupės prezidentas Julius Kvaraciejus

2000 m. “Sicor Biotech” gen. direktorius Vladas Algirdas Bumelis

Net namų ūkiuose verta susimąstyti apie energijos šaltinių diversifikavimą.

“Lietuvos energijos” generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno teiravomės apie didžiąsias šalies elektrines ir prognozuojamus elektros kainų pokyčius.

VEIDAS: “Eurostat” vertinimu, 2010-aisiais elektros kainos Lietuvoje kilo daugiausiai ES. Ar tai – kaina, kurią mokame už atominės elektrinės sustabdymą, ar reikšmingos įtakos turėjo ir kiti ekonominiai svertai (pavyzdžiui, gamtinių dujų brangimas)?

D.M.: Taip prastai atrodome tik kainų dinamikos požiūriu. Lyginant pačias kainas, už mus pigesnę elektrą teturi keturios ES valstybės: Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Latvija. Tai šalys, kurios paveldėjo dideles atomines elektrines arba gamina daug hidroenergijos. Akivaizdu, kad Lietuvoje, uždarius Ignalinos AE, kainos pradėjo kilti, nes pakeitėme ją mažiau konkurencingais gamybos šaltiniais. Didesnę pusę Lietuvoje gaminamos elektros dabar gauname degindami gamtines dujas. Dujų kainos vien 2011-aisiais jau kilo 25 proc., o iki metų pabaigos žada kilti 40 proc.

Elektros gamybos savikainoje dujų kaina sudaro 85 proc. Tuo tarpu elektros kainą galutiniam vartotojui, peržiūrimą ne dažniau kaip dukart per metus, sudaro trys dedamosios: gamybos, perdavimo-skirstymo ir tiekimo. Iš dabartinio 45 ct tarifo gamintojui atitenka tik 15,5 ct, taigi gamtinių dujų dalis galutinėje elektros kainoje sudaro mažiau nei trečdalį. Planuojama, kad 2011-aisiais Lietuvos suvartojamos elektros balanse vietoje gaminamos energijos dalis bus panaši į pernykštę ir sudarys apie 40 proc., o 60 proc. reikalingos elektros importuosime. Jei dujos pigtų, gamintume daugiau, bet joms brangstant mažinti gamybos mastą nelabai išeina, nes, viena vertus, yra sistemos garantinio aprūpinimo reikalai, o iš kita vertus, spaudžia gamtinių dujų vartojimo įsipareigojimai pirkimo kontraktuose.

VEIDAS: Ar Lietuvos elektrinėje dar vis deginamas ir mazutas?

D.M.: Taip, dviejuose dideliuose blokuose, kurių galia po 300 MW. Jie kaip tik veikia šiuo metu, nes turėjome sukaupę mazuto atsargų ir liepos mėnesį jas deginame šalia gamtinių dujų. Neseniai šiems blokams pastatyti nauji dūmų valymo įrenginiai, atitinkantys visus ekologinius standartus.

VEIDAS: Lietuvos elektrinė, kaip savarankiška akcinė bendrovė, baigia savo egzistenciją ir tampa “Lietuvos energijos” sudėtine dalimi. Kiek ši reforma sumažins elektrinės darbuotojų skaičių ir valdymo išlaidas?

D.M.: Taip, šis procesas – jau finišo tiesiojoje: jam pritarė įmonių akcininkai, teliko atlikti procedūrinius formalumus. Rugpjūčio pirmąją sujungimas bus laikomas įvykusiu, o dar po mėnesio “Lietuvos energija AB” akcijos pasirodys biržoje. Pagrindinis tikslas – didžiąsias valstybines elektros gamybos įmones sujungti į vieną bendrovę, užtikrinant geresnį turto valdymą ir plėtros perspektyvas. Tikslų atleidžiamų darbuotojų skaičių nurodyti sudėtinga, nes paraleliai vyksta ir daugiau transformacijų: atskiriamas remonto padalinys, jungiamos korporatyvinės įmonių funkcijos. Turbūt daugiausiai sutaupome atsisakydami atskirų finansų ir viešųjų pirkimų skyrių. Pagaliau ir vienu generaliniu direktoriumi liks mažiau.

VEIDAS: Kiek vidinės autonomijos, sprendžiant ūkinės veiklos klausimus, palikta “Lietuvos energijos” valdomoms įmonėms? Ar dėl kiekvieno varžtelio jos privalės kreiptis į “centrą”?

D.M.: Už turimų technologinių įrenginių eksploataciją atsakingos pačios elektrinės, bet pirkimai pagal jų užsakymus vykdomi centralizuotai. Varžtelius, beje, pagal ilgalaikę sutartį perkame iš įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą jiems tiekti. Nepamirškite, kad visos mūsų elektrinės technologiškai skirtingos: Elektrėnuose deginamas iškastinis kuras, Kruonyje veikia hidroakumuliacinė, o Kaune – hidroelektrinė. Jos skirtingo amžiaus ir techninės būklės, todėl ir remonto pobūdžiu įvairuoja. Beje, šiuo metu statomas Lietuvos elektrinės devintasis blokas technologiškai taip pat skirsis nuo ankstesniųjų, jam prižiūrėti prireiks atskiros kompetencijos. Tai pati moderniausia elektros gamybos iš gamtinių dujų technologija, kokia sukurta iki šių dienų.

VEIDAS: Kaip einasi statybos Elektrėnuose ir Kruonyje? Ar tikrai devintąjį Lietuvos elektrinės bloką pradėsime eksploatuoti kitų metų rudenį, o penktąjį Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės hidroagregatą – 2014-aisiais?

D.M.: Kruonio projekto plėtra buvo pristabdyta, tad 2014-aisiais naujo agregato dar neturėsime. Dabar peržiūrinėjame projektinio pasiūlymo parametrus atsižvelgdami į tai, kaip plėtosis aplinkinės rinkos. Lietuvos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija bei nauja Estijos jungtis su Suomija akivaizdžiai keis regiono elektros srautų paveikslą, kartu – ir skirtingų paslaugų poreikį. Kad hidroakumuliacinė elektrinė veiktų pelningai, ji turi būti įkraunama mažiausiai 1,5 karto pigesne elektra nei jos parduodamoji, nes proceso energetinės sąnaudos 1,4 karto viršija atiduodamą energijos kiekį. Paprastai žaidžiama kainų skirtumu naktį ir dieną. Būtent paros kainų skirtumas lemia Kruonio elektrinės gaunamą pelną. Šiuo metu panaudojama nuo ketvirtadalio iki trečdalio esamų projektinių pajėgumų, o pusė elektrinės nuolatos laukia rezerve. Tai vadinamasis greitasis rezervas, kuris, neplanuotai sustojus bet kuriam kitam energetinės sistemos generatoriui, per dvi minutes įgauna visą savo pajėgumą. Naujasis hidroagregatas už savo pirmtakus težada būti efektyvesnis vos penkiais procentais. Tuo tarpu statomo devintojo 455 MW galios Lietuvos elektrinės bloko efektyvumas senuosius lenks net 30 proc. Taigi tiek pat mažesnė bus ir jame gaminamos elektros savikaina, bet šį pokytį, kaip minėjau, gali “suvalgyti” gamtinių dujų brangimas. Jau šių metų pabaigoje, pamažu didinant apkrovas, prasidės devintojo bloko bandymai ir truks apie septynis mėnesius. Per tą laiką bus sustabdyti trečiasis ir ketvirtasis bendros 300 MW galios blokai: ketvirtasis jau atjungtas nuo tinklo, netrukus atsisakysime ir trečiojo. Naująjį bloką tikimės paleisti kitų metų rugsėjį, nors kadaise planuota jo darbą pradėti iškart po atominės elektrinės uždarymo.

VEIDAS: Latviai vieną po kitos modernizuoja savo didžiąsias ant Dauguvos stovinčias hidroelektrines. Ar sulaukė investicijų pernai pusės šimtmečio jubiliejų minėjusi Kauno HE?

D.M.: Šių metų kovą baigėme ilgametę Kauno HE renovaciją, taigi ši elektrinė ką tik atnaujinta. Vis dėlto bet kurios hidroelektrinės darbą vandens debetas veikia smarkiau nei moderniausios technologijos, tad ypatingų gamybos šuolių tikėtis neverta. Tačiau sumažėjo technologinės sąnaudos, elektrinė tapo efektyvesnė ir patikimesnė.

VEIDAS: Prieš pusmetį tapęs “Lietuvos energijos” vadovu minėjote, jog įmonės užsienio prekybos užmojus būtina naujai sustyguoti. Stebint, kaip žvaliai kaimynai augina tiekimo mastą čia, norisi paklausti, ar taip lengvai ir be atsako duosimės užkariaujami. O gal brangios mūsų gaminamos elektros niekam nė neįmanoma įsiūlyti?

D.M.: “Lietuvos energija” turi savo antrinę įmonę “Energijos tiekimas”, kuri siūlo paslaugas mūsų vartotojams, savarankiškai besirenkantiems tiekėją. Šiuo metu svarstome plėtros į kitas Baltijos šalis galimybę. Tokia plėtra atrodo gana perspektyvi. Štai “Latvenergo prekyba” į mūsų laisvąją rinką veržėsi labai agresyviai ir sugebėjo atsiplėšti jos trečdalį. Mes irgi parduodam elektros latviams, kai šie remontuoja savo elektrines arba jų sistemoje įvyksta nenumatytas įvykis. Šiek tiek prekiaujame ir Estijos elektros biržoje.

VEIDAS: Kokią įtaką elektros kainai Lietuvoje turės 2013 m. pasikeisianti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema? Ar galima kokiomis nors priemonėmis sušvelninti vartotojų laukiantį smūgį?

D.M.: Pagal ES direktyvą papuolame į šalių grupę, kuri pereinamuoju laikotarpiu galės prašyti dalies nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Aplinkos ministerija šiuo klausimu teiravosi “Lietuvos energijos” nuomonės, ir mes pritarėme, kad vertėtų pasinaudoti direktyvoje numatyta galimybe. Tai leistų nemokamų leidimų vertės neįtraukti į perskaičiuojamus elektros tarifus. Tokių leidimų skirstymo principas būtų toks: 2013-aisiais galėtume pretenduoti į pusę šiuo metu gaunamos kvotos, vėliau ji nuosekliai mažėtų, kol 2020-aisiais prilygtų nuliui. Devintasis Lietuvos elektrinės blokas, kai bus paleistas, gaus atskirą jam skiriamą apyvartinių taršos leidimų kvotą. Mat kuras jame sudeginamas švariau ir teršalų išmetimai į aplinką gerokai mažesni, tad nereikės ypatingai brangių filtrų.

VEIDAS: Kokį namą šiandien patartumėte rinktis norintiems taupyti gyventojams: šildomą elektra, dujomis ar malkų krosnimi? Kurios rūšies kuro kainų perspektyvą laikytumėte optimistiškiausia?

D.M.: Visų pirma tai būtų vadinamasis pasyvus, minimaliai energijos sunaudojantis namas. Patarčiau atkreipti dėmesį į geotermiką, kuri labai paplitus Skandinavijoje: tai žemės teikiama energija plius elektra varomas siurlys. Aš pats studijavau Švedijos Lundo mieste, kuris vienas pirmųjų pradėjo naudoti giluminę geoterminę energiją. Šiuo metu plačiai išvystytos paviršinės, žiemos įšalo gylio geoterminės technologijos, pritaikytos individualių namų savininkų poreikiams, tik būtina palikti vietos vamzdžiams išvedžioti.

Biokuras – pigiausias ir daugiausia nepriklausomybės teikiantis šilumos šaltinis, tačiau reikalaujantis nuolatinės priežiūros. Dujos – atvirkščiai: švariausias ir paprasčiausias naudoti šilumos gamybos šaltinis, tačiau brangus ir prie tiekėjo pririšantis. Elektra veikiausiai brangs mažiau nei dujos. O apskritai net ir namų ūkio sąlygomis vertėtų pagalvoti apie energijos diversifikavimą: tarkim, vandenį šildyti vienu būdu, patalpas – kitu. Mišrios energijos sistemos sparčiai tobulėja.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje (ct/kWh)
2010 m. pirmas pusmetis 14,26
2011 m. pirmas pusmetis 15,98

Šaltinis: Lietuvos elektros birža “Baltpool”

BFL

Vakar Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre buvo įregistruota nauja bendrovė Lietuvos energija, AB, kuriai po akcinės bendrovės “Lietuvos energija” ir akcinės bendrovės Lietuvos elektrinės reorganizavimo pabaigos bus perduotas šių bendrovių turtas, teisės ir pareigos.

Reorganizuojant minėtas bendroves, šių metų liepos 4 d. bendrovių akcininkų susirinkimai patvirtino bendrovių AB “Lietuvos energija” ir AB Lietuvos elektrinės reorganizavimo sąlygas ir pritarė pasirinktam bendrovių reorganizavimo būdui – sujungimui. Reorganizuojamų bendrovių turto, teisių ir pareigų perdavimą reorganizavimo sąlygose nustatyta tvarka planuojama pabaigti iki rugpjūčio 1 d.

Naujosios bendrovės Lietuvos energija, AB valdybos pirmininku išrinktas Arvydas Darulis, o generaliniu direktoriumi – Dalius Misiūnas.

“Pagrindinis bendrovių AB “Lietuvos energija” ir AB Lietuvos elektrinės sujungimo tikslas – apjungti valstybės valdomus energijos gamybos pajėgumus ir centralizuojant administracines funkcijas pasiekti skaidresnio ir efektyvesnio bendrovės valdymo”, – sakė Lietuvos energija, AB generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Reorganizavimo tikslais, pereinamuoju laikotarpiu iki Lietuvos energija, AB perims visą sujungiamų bendrovių AB “Lietuvos energija” ir AB Lietuvos elektrinės turtą, teises ir pareigas AB “Lietuvos energija” pavadinimas pakeistas į AB “Lietuvos energijos gamyba”.

Prekyba AB “Lietuvos energijos” ir AB Lietuvos elektrinės akcijomis AB NASDAQ OMX Vilnius biržoje buvo sustabdyta pasibaigus 2011 m. liepos 13 dienos prekybos sesijai. Planuojama, kad po reorganizavimo veiklą tęsiančios Lietuvos energija, AB akcijomis biržoje bus pradėta prekiauti nuo šių metų rugsėjo mėnesio.

Šiuo metu AB “Lietuvos energijos gamyba” valdo 95,54 proc. Lietuvos elektrinės įstatinio kapitalo. AB “Lietuvos energijos gamyba” pagrindinė akcininkė yra valstybės kontroliuojama Visagino atominė elektrinė – jai priklauso 97,5 proc. įmonės akcijų.

Scanpix

Elektros gamybos įmones jungiančios bendrovės “Lietuvos energija” paskelbtą elektrinių remonto ir aptarnavimo darbų konkursą, kaip ir buvo prognozuojama, laimėjo jos antrinė įmonė “Kauno energetikos remontas”.

“Lietuvos energijos” atstovė Jūratė Kavaliauskaitė patvirtino, kad su konkursą laimėjusiu “Kauno energetikos remontu” birželio 23 dieną jau pasirašyta remonto darbų sutartis, ketvirtadienį rašo dienraštis “Vilniaus diena”.

Anot dienraščio, kai kurie specialistai, peržvelgę šio konkurso sąlygas, atkreipė dėmesį, kad jis buvo aiškiai pritaikytas “Kauno energetikos remontui”, kuriam ir atiteko kelių dešimčių milijonų litų vertės užsakymai vykdyti elektrinių remonto ir techninės priežiūros darbus.

Konkurso sąlygose nurodyta, kad jame dalyvaujančios įmonės apyvarta turi būti ne mažesnė kaip 20 mln. litų, o paskutinė skelbta “Kauno energetikos remonto” metinė apyvarta buvo 21,1 mln. litų. Taip pat reikalaujama, kad dalyviai turėtų techninę bazę, iš kurios suremontuotus ar pagamintus elementus būtų galima vos per dvi valandas pristatyti į elektros energiją gaminančius ar akumuliuojančius objektus Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, Kauno hidroelektrinę ar Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

Anot “Vilniaus dienos”, yra ir daugiau konkurso sąlygų, kurios gali būti pritaikytos tik “Kauno energetikos remontui”.

J. Kavaliauskaitė neigė, kad konkurso sąlygos buvo specialiai pritaikytos “Kauno energetikos remontui”. Anot jos, skelbdama konkursą bendrovė kruopščiai laikėsi viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

“Pirkimo sąlygų kvalifikaciniai reikalavimai nėra pritaikyti kuriai nors vienai įmonei. Pirkimo dokumentuose prašoma pateikti tik tą informaciją, kuri įprasta tokio pobūdžio darbus vykdančiai įmonei, ir turėti kvalifikaciją, būtiną perkamiems darbams atlikti pagal teisės aktų reikalavimus”, – teigė J. Kavaliauskaitė.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) specialistai žadėjo “pasižymėti” šį konkursą ir jį akylai sekti, tačiau didesnių pretenzijų dėl jo sąlygų neturėjo. Bet dabar, kai konkursas pasibaigė, VPT specialistai žadėjo pažiūrėti, ar jis vyko skaidriai.

Konkurse taip pat dalyvavo įmonė “Elektrėnų energetikos remontas”.

“Lietuvos energijos” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Papildomajame prekybos sąraše.

"Veido" archyvas

Š.m. birželio mėn. 3 d.  buvo įsteigta Nacionalinė  Lietuvos elektros asociacija, kurios steigėjos yra Lietuvos elektros energetikos sektoriaus įmonės „Lietuvos energija“, LESTO, LITGRID ir „Technologijų ir inovacijų centras“. Asociacijos tikslas – formuoti bendrą energetikos sektoriaus poziciją ir atstovauti jos narių interesus ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Viena iš svarbiausių Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos funkcijų – užtikrinti tinkamą Lietuvos energetikos sektoriaus atstovavimą Europos elektros energetikos asociacijoje „Eurelectric“.

Asociacija vienys Lietuvoje veikiančias elektros gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo įmones bei jų dukterines bendroves. Ji bus atvira ir kitoms minėtą veiklą vystančioms bendrovėms. Pastarąsias į asociaciją priims Visuotinis narių susirinkimas. Asociacijos veikla bus paremta lygiateisiškumo principu ir bus organizuojama vidiniais narių resursais.

„Atstovausime ir tarpininkausime savo narėms valstybinėse institucijose, visuomeninėse bei tarptautinėse organizacijose. Ypatingą dėmesį skirsime bendradarbiavimui su „Eurelectric“, nes šiandien integracija į Europos energetikos sistemas – vienas svarbiausių šalies energetinio stabilumo užtikrinimo uždavinių“,– kalba naujosios asociacijos prezidentas, „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Aktualiems nacionalinės reikšmės energetikos sektoriaus klausimams spręsti bus sudaromos sektoriaus įmonių specialistų darbo grupės, įmonių specialistai dalyvaus tarptautinėse ekspertų darbo grupėse. Anot asociacijos prezidento, asociacijos įkūrimas padės elektros sektoriaus įmonėms dalyvauti tarptautinėje veikloje ir daryti įtaką bendriems šio sektoriaus sprendimams Europos mastu.

Iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose vadovų pašalintas Laimonas Lukočius vadovauja šią bendrovę kontroliuojančiam “Lietuvos energijos” padaliniui. Pastarosios įmonės vadovybė pažadėjo jį pašalinti iš šių pareigų.

“Lietuvos rytas” rašo, kad, be kita ko, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) prieš dvi savaites pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad elektrinėje vyko nusikaltimai valstybės tarnybai.

“Lietuvos energijos” vadovas Aloyzas Koryzna teigė, kad L.Lukočiaus atleidimas iš darbo sprendžiamas pirmadienį L.Lukočiui po ligos grįžus į darbą.

“Su juo darbo santykiai “Lietuvos energijoje” nebus tęsiami. Jie bus nutraukti Darbo kodekse numatyta tvarka”, – sakė A.Koryzna.

Anot dienraščio, kol L.Lukočius neva dėl ligos nebuvo atleistas iš “Lietuvos energijos”, jis buvo sparčiai šluojamas iš postų Lietuvos elektrinėje. Liepos 19 dieną jis buvo atleistas iš generalinio direktoriaus posto, o praėjusį penktadienį jo neliko ir elektrinės valdyboje.

Vadovauti naujai įkurtam “Lietuvos energijos” Energijos gamybos departamentui L.Lukočius buvo paskirtas rugpjūčio pabaigoje.

Šis departamentas valdo Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, taip pat Kruonio hidroakumuliacinę ir Kauno hidroelektrinę.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Tiktai „Lietuvos rytui” pradėjus domėtis, kodėl iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose vadovų ištrenktas Laimonas Lukočius vadovauja šią bendrovę kontroliuojančiam „Lietuvos energijos” padaliniui, pastarosios įmonės vadovybė pažadėjo jį pašalinti iš šių pareigų.

Įtakingo konservatoriaus parlamentaro Arvydo Vidžiūno pusbroliui darbuotis netrukdė netgi ir tai, kad prieš keturias savaites jo vadovavimą Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei (HAE) „Lietuvos energija” įvertino itin neigiamai.

Negana to, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) prieš dvi savaites pradėjo ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad elektrinėje vyko nusikaltimai valstybės tarnybai.

Tai patvirtino STT atstovė Julija Antanaitienė.

Pirmadienį vakare, atidėliojęs visą dieną, „Lietuvos energijos” vadovas Aloyzas Koryzna „Lietuvos rytui” atsiuntė tokį komentarą apie savo pavaldinį: „Šis klausimas sprendžiamas pirmadienį L.Lukočiui po ligos grįžus į darbą.

Su juo darbo santykiai „Lietuvos energijoje” nebus tęsiami.

Jie bus nutraukti Darbo kodekse numatyta tvarka.”

Tuo metu, kol L.Lukočius neva dėl ligos nebuvo atleistas iš „Lietuvos energijos”, jis buvo sparčiai šluojamas iš postų Lietuvos elektrinėje.

Liepos 19 dieną jis buvo išmestas iš generalinio direktoriaus posto, o praėjusį penktadienį jo neliko ir elektrinės valdyboje.

Vadovauti naujai įkurtam „Lietuvos energijos” Energijos gamybos departamentui L.Lukočius buvo paskirtas rugpjūčio pabaigoje.

Šis departamentas valdo Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, taip pat Kruonio HAE ir Kauno hidroelektrinę.

Departamentas yra tiesiogiai pavaldus A.Koryznai – įtakingų Kauno konservatorių giminės atstovui.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas dėl užsitęsusios L.Lukočiaus karjeros kaltę vertė „Lietuvos energijos” vadovybei.

„Bendrovės darbuotojų pasirinkimas ir jų kompetencija yra įmonės vadovo atsakomybė.

Jei A.Koryzna mano, jog L.Lukočius tinkamas eiti šias pareigas, tai yra jo pasirinkimas ir jo atsakomybė”, – ministro nuomonę perdavė atstovas Kęstutis Jauniškis.

Sparčiai kilo, greitai krito

Karjerą valstybinėse energetikos įmonėse L.Lukočius pradėjo 2009-ųjų balandį, kai buvo paskirtas Kruonio HAE vadovu.

Šių metų liepą jis buvo perkeltas į Lietuvos elektrinę, kur vadovo poste pakeitė ilgametį jos vadovą Praną Noreiką.

Bet karjera nutrūko taip pat staigiai, kaip ir prasidėjo. „Lietuvos energija”, baigusi nagrinėti STT perduotą skundą, buvo priversta pripažinti: L.Lukočiaus vadovaujamoje Kruonio HAE buvo piktnaudžiaujama viešaisiais pirkimais, neūkiškai tvarkomasi.

Po to energetikos ministras paskelbė nebepasitikintis L.Lukočiumi ir pareikalavo, kad jis trauktųsi iš Lietuvos elektrinės vadovo pareigų.

Kiek pasvarstęs, L.Lukočius parašė atsistatydinimo pareiškimą ir po savaitės buvo atleistas.

Ministras pasiūlė ir A.Koryznai prisiimti atsakomybę už sukčiavimus jam pavaldžioje bendrovėje. Tačiau jis iš posto nepasitraukė.

Įmonėje elgėsi kaip savo namuose

* Pirmojo nepasirašyto skundo apie L.Lukočiaus nuotykius vadovaujant Kruonio HAE prokurorai sulaukė spalį.

* Įmonės veiklą greičiausiai gerai žinantys asmenys teigė, kad L.Lukočius elgėsi su įmo-nės pinigais kaip su savais.

* Teigta, jog elektrinė nuomojosi L.Lukočiaus automobilį, jį remontavo, o vadovas taip pat savo nuožiūra naudojosi įmonės mašina.

* Elektrinė taip pat esą mokėjo už L.Lukočiaus studijas, remontavo ir prižiūrėjo jam priklausantį katerį.

* Be to, buvo tvirtinama, kad šimtų tūkstančių litų vertės viešieji pirkimai įmonėje vykdomi neskaidriai, pinigai buvo švaistomi netgi išgertuvėms.

* Ikiteisminį tyrimą kartu su STT vykdo Kauno apygardos prokuratūra.

AB “Lietuvos energija” žengė svarbų žingsnį įgyvendinant Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją bei Europos Sąjungos III energetikos teisės aktų paketo reikalavimus – rugsėjo 24 dieną bendrovės valdyba pritarė perdavimo sistemos infrastruktūros ir kito su perdavimo funkcijomis susijusio turto atskyrimo nuo įmonės sąlygų projektui. Akcininkų susirinkimui pritarus šioms sąlygoms, atskirtas turtas bus perduotas naujai kuriamai bendrovei “LITGRID turtas AB”, kuri taps ir perdavimo sistemos operatorės veiklą vykdančios “LITGRID AB” 100 proc. akcijų savininke. Visi “AB Lietuvos energija” akcininkai taps ir “LITGRID turtas AB” akcininkais, proporcingai jų turimai akcijų daliai. Planuojama, kad turtas, teisės ir pareigos, susijusios su atskiriama veiklos dalimi, bendrovei “LITGRID turtas AB” bus perduotos 2010 m. gruodžio 1 d. arba ne vėliau kaip iki 2011 m. vasario 1 d.

“Įgyvendinant elektros energijos sektoriaus pertvarkos projektą siekiama sukurti sąlygas elektros perdavimo veiklos teisiniam nepriklausomumui ir jos atskyrimui nuo kitų sektoriaus veiklų. Valdybos sprendimas leis optimaliai, netrikdant įmonių veiklos procesų ir paisant smulkiųjų akcininkų interesų atlikti nuosavybės atskyrimo procedūras ir sukurti nepriklausomus funkcinius gamybos bei perdavimo blokus”, – sakė Aloyzas Koryzna, AB “Lietuvos energija” generalinis direktorius.

Šiuo metu VAE valdo 97,5 proc. AB “Lietuvos energijos” akcijų, 2,5 proc. akcijų priklauso smulkiesiems akcininkams. Tokia pat struktūra išliks ir bendrovėje “LITGRID turtas AB”. AB “Lietuvos energija” įstatinis kapitalas sudaro 993 614 306 litus. Po atskyrimo AB “Lietuvos energijos” įstatinis kapitalas sudarys 489 282 926 litus, o “LITGRID turtas AB” įstatinis kapitalas sieks 504 331 380 litų. Numatoma, kad po atskyrimo įvykdžius reikiamus formalumus, “LITGRID turtas AB” akcijomis bus prekiaujama AB NASDAQ OMX Vilnius reguliuojamoje rinkoje

Europos Sąjungos III energetikos teisės aktų pakete numatyto nuosavybės atskyrimo (angl. ownership unbundling) alternatyva reikalauja užtikrinti efektyvų elektros energijos perdavimo veiklos atskyrimą ne tik nuo elektros energijos gamybos ir tiekimo, bet ir nuo skirstymo veiklų ir jų komercinių interesų. Bendrovės “LITGRID turtas AB” atskyrimas vykdomas LR Akcinių bendrovių įstatyme numatytu būdu, kai bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu, kuriama kita tos pačios teisinės formos nauja bendrovė, t. y. atskiriant Bendrovės veiklos dalį, kaip turto, teisių ir pareigų visumą, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti funkcijas savo nuožiūra.

Atskyrimas bus vykdomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą dėl Bendrovės atskyrimo, atskyrimo sąlygų patvirtinimo ir kitų susijusių klausimų. Visuotinį akcininkų susirinkimą planuojama surengti spalio pabaigoje. Tikslią visuotinio akcininkų susirinkimo datą Bendrovė paskelbs teisės aktų nustatyta tvarka.

Po atskyrimo AB “Lietuvos energija” tęs darbą kaip elektros gamybos bloko pagrindinė įmonė. Funkcijų atskyrimo pagrindu formuojamas elektros energetikos sektoriaus įmonių gamybos blokas yra vienas iš keturių, kurie kuriami įgyvendinant elektros energetikos sektoriaus planą. Kiti blokai apima elektros energijos perdavimo, skirstymo ir jų aptarnavimo veiklas.

Viso elektros sektoriaus pertvarkymu siekiama užtikrinti, kad Lietuvos elektros energetikos sektorius veiktų efektyviau, kuriama struktūra užtikrintų Lietuvos energetinę nepriklausomybę, o sektoriaus veiklos modelis atitiktų Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo reikalavimus, kurie numato atskirti perdavimo veiklą nuo skirstymo ir gamybos veiklos, ir sudarytų sąlygas integruoti Lietuvos elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos rinką bei užtikrintų pradėtų strateginių energetikos projektų finansavimą. Skaičiuojama, kad pertvarkyta struktūra per metus leis sutaupyti apie 10 proc. sąnaudų, o efektyviau veikiančios sektoriaus įmonės kurs papildomą vertę akcininkams bei leis užtikrinti stabilias kainas vartotojams.

Atskyrimo sąlygos publikuojamos AB “Lietuvos energija” ir NASDAQ OMX Vilnius interneto svetainėse.

Pastaraisiais mėnesiais daugėja gyventojų nusiskundimų skirtingais paslaugų teikėjais. Esą sunkmetis išryškino tamsiąsias bendrovių puses. Ypač arogantiškai elgiasi didžiosios bendrovės ir korporacijos.
“Veidas” nusprendė pasidomėti, kurių bendrovių reputacija, Lietuvos gyventojų manymu, šiuo metu prasčiausia.

Taigi iš naujausios “Prime consulting” apklausos sužinome, kad, respondentų vertinimu, prasčiausią reputaciją tarp valstybinių ar pusiau valstybinių bendrovių šiuo metu turi “Lietuvos energija”, “Lietuvos dujos” ir RST, o tarp privačių įmonių prasta reputacija išsiskiria “Maxima”, SEB ir “Omnitel”. Beje, žmonės savo požiūrį į chamišką bendrovių elgesį demonstruoja ne tik tokiose apklausose, bet ir atsisakydami naudotis jų paslaugomis.

Išskirkite, jūsų nuomone, blogiausios reputacijos bendrovę Lietuvoje (iš didžiųjų įmonių)

“Lietuvos energija”    15 proc.
“Lietuvos dujos”    12,4 proc.
RST    11,4 proc.
VST    9,8 proc.
Nežinau    9,4 proc.
“Maxima”    7,2 proc.
SEB    5,8 proc.
“Omnitel”    5,4 proc.
“Swedbank”    4,4 proc.
“Senukai”    3,8
“Teo”    3,4 proc.
“DnB Nord” bankas    2,6 proc.
“Lietuvos geležinkeliai”    2,4 proc.
“Norfa”    1,2 proc.
“MG Baltic”    1 proc.
“Bitė”    0,8 proc.
Kita    0,8 proc.
“Rimi”    0,6 proc.
“Tele2″    0,6 proc.
“Achema”    0,4 proc.
“Agrowill Group”    0,4 proc.
“Iki”    0,4 proc.
“Statoil”    0,4 proc.

Ar esate lojalus pasirinktiems paslaugų teikėjams ir prekių pardavėjams?

Ne, turiu keletą mėgstamų paslaugų teikėjų ir prekių pardavėjų    53,4 proc.
Ne, perku ten, kur pigiausia    30,2 proc.
Lojalus esu tik tiems, kurie mane kokybiškai aptarnauja jau daug metų    12,4 proc.
Taip    2,6 proc.
Nežinau / nesakysiu    1,4 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. rugsėjo 6–8 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.