Tag Archive | "Lietuvos ir Britanijos santykiai"

„Brexit“: šuolis į nežinomybę

Tags: , , ,


Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Sunkusis Damoklo kardas penktadienio rytą, paskelbus Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo dėl šalies likimo ES rezultatą, krito ant britų galvų. Panašu, kad nemažai už pasitraukimą balsavusių britų, pamatę reakciją pasaulio finansų rinkose ir kilusią politinę sumaištį, galinčią suskaldyti pačią Jungtinę Karalystę, pradėjo suprasti ne tik teorinius, bet jau ir pajuto pirmuosius „Brexit“ balsavimo atneštus nuostolius.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas

Žinoma, kartais finansų rinkose pirmoji reakcija būna pernelyg didelė, nes iškart įvertinami blogiausi galimi scenarijai. Visgi nežinomybė, kaip, kada ir kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks ES (o gal ir nepaliks), darys neigiamą įtaką abiejų pusių ekonomikos plėtrai. Nuo galimų padarinių nepasislėps ir Lietuva.

Jungtinės Karalystės vienybei iškilo rimtų problemų, todėl spekuliacijų, ar tikrai britai oficialiai kreipsis į ES dėl išstojimo, dar daugės.

Būtina darkart priminti, kad penktadienį įvykusio referendumo balsavimo rezultatų neprivaloma įgyvendinti, todėl Jungtinės Karalystės Parlamentas teoriškai turi teisę neatsižvelgti į 52 proc. balsavusių pasirinkimą. Apie savo būsimą atsistatydinimą spalio mėnesį paskelbęs premjeras Davidas Cameronas patvirtino, kad oficialųjį pranešimą apie Jungtinės Karalystės ketinimą pasitraukti iš ES turės paskelbti jau naujasis premjeras. Priešiškai sureagavus Škotijos ir Šiaurės Airijos politikams į referendumo rezultatus, Jungtinės Karalystės vienybei iškilo rimtų problemų, todėl spekuliacijų, ar tikrai britai oficialiai kreipsis į ES dėl išstojimo, dar daugės.

Tokia chaotiška padėtis ir nežinomybė turi neigiamą įtaką ne tik finansų rinkoms, kurios reaguoja greičiausiai, bet  neramina ir įmones bei gyventojus. Didžiausią įtaką ekonominiams referendumo padariniams turės Jungtinės Karalystės ir ES politikų sprendimai, nes tik konstruktyvus ir abipuse nauda paremtas bendradarbiams gali sušvelninti neigiamas pasekmes abiem pusėms.

Artimiausiu metu prasidės diskusijos ir dėl to, kaip pati ES turi keistis, kad jos narių gyventojai palankiau vertintų šią sąjungą ir neįsibėgėtų pasitraukimo domino efektas.

Šį antradienį ir trečiadienį vyks ES viršūnių susitikimas, kuris suteiks aiškesnės informacijos, kaip „Brexit“ vertina ne tik įvairios šalys, bet ir kokius bendrus sprendimus priims šalių vadovai dėl tolesnių ES veiksmų Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Bendra vadovų pozicija labai svarbi, nes radikalios partijos kai kuriose ES šalyse jau naudojasi „Brexit“ sprendimu ir ragina rengti panašius referendumus. Tikėtina, kad artimiausiu metu prasidės diskusijos ir dėl to, kaip pati ES turi keistis, kad jos narių gyventojai palankiau vertintų šią sąjungą ir neįsibėgėtų pasitraukimo domino efektas.

"Scanpix"nuotr.

Nepaisant to, kad bent jau dvejus su trupučiu metų Jungtinė Karalystė liks ES ir prekybos bei žmonių judėjimo sąlygos nesikeis, tikėtis, kad abiejų pusių ekonomikai neigiamos įtakos neturės balsavimo padariniai, jei oficialiai bus įformintas Jungtinės Karalystės siekis trauktis iš ES, būtų naivu. Ypač nežinomybės nemėgsta verslas – bendrovių investicijos Jungtinėje Karalystėje neabejotinai sulėtės, tad šios šalies ekonomika veikiausiai per ateinančius ketvirčius ne tik nustos augusi, bet ir smuks.

„Brexit“ padariniai neaplenks ir Lietuvos ekonomikos. Jau anksčiau  teigėme, kad pirmuosius nuostolius dėl svaro sterlingų susilpnėjimo euro atžvilgiu pajus (o penktadienį jau iš tiesų pajuto) į Didžiąją Britaniją prekes ir paslaugas eksportuojančios mūsų šalies bendrovės ir daugiau negu 150 tūkst. emigrantų, gaunančių pajamas ir turinčių santaupų svarais sterlingų.

Jeigu lėtės ir ES ekonomikos augimas, neabejotinai grėsmė iškiltų ir daugumai Lietuvos eksportuojančių įmonių, tad pasekmes pajustų jau dauguma šalies gyventojų. Nereikėtų pamiršti, kad Lietuva kasmet gauna penkis kartus daugiau lėšų, negu jų sumoka į ES biudžetą, todėl Jungtinės Karalystės pasitraukimas pakoreguotų ES biudžetą ir gali sukurti nežinią dėl antros 2014-2020 m. struktūrinės paramos finansavimo dalies.

Taikant šį modelį nepakistų laisvo žmonių judėjimo sąlyga ir tik nedaug sumažėtų mokama suma į ES biudžetą, o politinės įtakos ES nebeliktų.

Artimiausiu metu atviras klausimas – Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo su ES modelis. Didžiajai Britanijai naudingiausias būtų Norvegijos modelis, bet britų politikams surasti bendrą nuomonę bei įtikinti gyventojus, kad tai geriausia alternatyva, gali būti nelengva, nes taikant šį modelį nepakistų laisvo žmonių judėjimo sąlyga ir tik nedaug sumažėtų mokama suma į ES biudžetą, o politinės įtakos ES nebeliktų.

 

Galimos”Brexit” pasekmės Lietuvos ekonomikai

Tags: , , ,


Tadas Povilauskas / delfi.lt nuotr.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos. Preliminarios gyventojų apklausos ir lažybų bendrovių koeficientai rodo, kad įtampa nedings iki pat birželio 23 dienos vidurnakčio Lietuvos laiku. Jeigu britai referendume pasisakytų už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES („Brexit“), neigiamų padarinių Lietuvos gyventojai ir įmonės, matyt, neišvengtų.

Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausias analitikas

Vertinant galimus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES scenarijaus tiesioginius padarinius Lietuvos ekonomikai, verta išskirti keturis valstybių ekonominius santykius rodančius veiksnius: užsienio prekybą, tiesiogines užsienio investicijas, finansų sektoriaus tarpusavio ryšius ir gyventojų migraciją. Juos sieja kintamasis, turintis įtakos ekonominiam bendradarbiavimui, šiuo atveju – Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu. Jeigu referendume būtų daugiau balsuota už „Brexit“, svaro sterlingų kursas silpnėtų ne tik JAV dolerio, bet veikiausiai ir euro atžvilgiu. Dėl to tiesiogiai mažėtų Lietuvos eksportuotojų pajamų ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių perlaidų vertė eurais.

Susilpnėjus svarui sterlingų kristų eksporto pajamos

Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę per keturis 2016 metų mėnesius buvo 319,2 mln. eurų, arba 4,6 proc. viso eksporto. Didžiausią jo dalį sudarė lietuviškos kilmės prekių pardavimas. Pagal jį Jungtinė Karalystė kol kas yra šešta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. Beje, nėra vienos dominuojančios eksporto prekių grupės – baldų, plastiko, medienos, elektros gaminių, trąšų, drabužių, maisto produktų pardavimo vertė gana panaši.

Didžiausia į Didžiąją Britaniją eksportuojamų prekių dalis yra skirta vartojimo reikmėms, bet, britams pasisakius už „Brexit“, jų importo kiekis smarkiai nesikeistų, tačiau gaunamos Lietuvos eksportuotojų pajamos susilpnėjus svarui sterlingų mažėtų.

Pasitvirtinus „Brexit“ variantui, veikiausiai neatsirastų esminių nepalankių prekybos tarifų, bet tarpusavio prekyba per ilgesnį laiką visgi silpnėtų.

Paslaugų eksportas (daugiausia transporto ir finansinių paslaugų) į Jungtinę Karalystę praėjusiais metais buvo 250 mln. eurų, arba mažiau negu 1 proc. viso Lietuvos paslaugų eksporto, todėl „Brexit“ įtaka šiuo atveju būtų nedidelė. Prekių ir paslaugų importas į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės yra mažesnis negu eksportas, ir vargu, ar akivaizdžiau pasijustų silpnesnio svaro sterlingų teigiama įtaka importuojamų prekių kiekiui ir kainai. Beje, dabar ES yra pagrindinė Jungtinės Karalystės eksporto partnerė, nuperkanti 45 proc. visos britų eksportuojamos produkcijos. Pasitvirtinus „Brexit“ variantui, veikiausiai neatsirastų esminių nepalankių prekybos tarifų, bet tarpusavio prekyba per ilgesnį laiką visgi silpnėtų.

Asmeninių perlaidų vertė mažėtų

Ne mažesnę negu eksportas į Jungtinę Karalystę įtaką Lietuvos ekonomikai daro asmeninės perlaidos iš ten gyvenančių mūsų šalies piliečių. Nuo 2004 metų į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos emigravo 200 tūkst., o sugrįžo apie 50 tūkst. asmenų, tad šiuo metu šioje šalyje gyvena bent 150 tūkst. lietuvių, arba ketvirtadalis visų užsienyje gyvenančių mūsų šalies piliečių.

Jei svaro sterlingų kursas išties susilpnėtų euro atžvilgiu, atitinkamai mažėtų ir perlaidų eurais vertė, o tai turėtų įtakos vartojimui ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje.

Perlaidos iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą per metus gali siekti apie 300 mln. eurų. Jei svaro sterlingų kursas išties susilpnėtų euro atžvilgiu, atitinkamai mažėtų ir perlaidų eurais vertė, o tai turėtų įtakos vartojimui ir nekilnojamojo turto rinkai Lietuvoje. Be to, sumažėtų ne tik naujų emigrantų į Didžiąją Britaniją skaičius, bet didesnį nerimą dėl tolesnio gyvenimo šalyje pajustų ir jau įsikūrę bei prakutę ten Lietuvos piliečiai.

Kuklios finansų sektoriaus sąsajos su Didžiąja Britanija

Reitingų agentūros „Standard&Poor’s“ duomenimis, Lietuvos finansų sektoriaus sąsajos su Didžiąja Britanija yra kukliausios, palyginti su kitomis ES šalimis. Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Jungtinėje Karalystėje 2015 metų pabaigoje siekė 49 mln. eurų, tad „Brexit“ scenarijaus įtaka lietuvių investicijoms ten būtų nedidelė. Nors britų tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje didesnės (2015 metų pabaigoje siekė 426 mln. eurų, arba 3,2 proc. visų investicijų), abejotina, ar „Brexit“ padarytų joms didelę neigiamą įtaką.

"Scanpix" nuotr.

Stabilumas – Didžiosios Britanijos ir ES politikų rankose

Žala Lietuvos ir visos ES ekonomikai būtų tuo mažesnė, kuo sklandžiau būtų suvaldyta neigiama reakcija, jeigu išties daugiau balsų gautų „Brexit“ alternatyva. Tikėtina, kad iš pradžių prireiktų ir centrinių bankų pagalbos norint nuraminti finansų ir valiutų rinką. Svarbus būtų Didžiosios Britanijos ir ES politikų, kurie turėtų iškart pateikti aiškius tolesnius abiejų pusių žingsnius, vaidmuo, nes didžiausia grėsmė visiems – neracionalios panikos persimetimas į ES ekonomiką, kurios padarinius jau pajustų visi.

“Brexit“ atveju ES vienybė dar labiau susilpnėtų ir tai būtų ypač nepalanku Lietuvai, kuri gauna daug naudos iš ES.

„Brexit“ atveju ES vienybė dar labiau susilpnėtų. Tuo bandytų pasinaudoti ES oponentai tokiose šalyse kaip Austrijoje ar Graikijoje, kuriose euroskeptikų yra daugiausia. Tai būtų ypač nepalanku Lietuvai, kuri gauna daug naudos iš ES, o tą rodo ir Eurobarometro apklausos rezultatai – Lietuvoje yra mažiausiai neigiamai ES vertinančių asmenų.

Jau dabar aišku, kad skirtumas tarp balsuojančių už ir prieš „Brexit“ bus labai nedidelis. Todėl pasiruošti galinčiai kilti rizikai turi ne tik politikai ar centrinių bankų atstovai, bet ir  įmonės bei gyventojai, turintys artimesnių ar  tolimesnių ryšių su Jungtine Karalyste.

 

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...