"Veido" archyvas

Vasaros sostine tituluojama Palanga iš keturių Lietuvos kurortų sutraukia daugiausiai poilsiautojų, nusprendusių ilgąsias atostogas praleisti gimtinėje. Tačiau užsienio pajūrio kurortams ji dar gerokai nusileidžia.

Daugiau negu pusė mūsų šalyje atostogaujančių lietuvių savaitės ar dviejų poilsį renkasi kurortuose. Tokį statusą turi keturi Lietuvos miestai: Birštonas, Druskininkai, Palanga ir Neringa. UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” (EKT) prieš porą mėnesių atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai vasarą dažniausiai ilsisi Palangoje. Net 64 proc. Palangos lankytojų šį miestą išskyrė kaip pagrindinį Lietuvos kurortą. Per praėjusius trejus metus čia poilsiavo 56 proc. apklaustų Vilniaus, Kauno, Marijampolės ir Alytaus miestų gyventojų. Druskininkuose atostogavo 25 proc., Neringoje – 22 proc., Birštone – 6 proc. respondentų.

Kurortinių teritorijų statusą turinčius Trakus, Anykščius, Ignaliną, Zarasus ilgesnėms atostogoms renkasi itin maža dalis apklaustųjų – vos 1–3 proc. Į šiuos miestelius ir jų apylinkes turistai dažniausiai užsuka vienai dienai.

Beje, nors Palanga žinomiausias ir populiariausias Lietuvos kurortas, tačiau Birštono savivaldybės užsakymu atlikto tyrimo, finansuoto iš ES struktūrinių fondų, duomenimis, labiausiai vertinami yra Neringa ir Druskininkai, o prasčiau – Palanga ir Birštonas. Apklausoje dalyvavę respondentai mano, kad Palangoje trūksta ramybės, nepakankamai švaru ir saugu, o Birštone per mažai pramogų, nepakankamas apgyvendinimo, maitinimo, sveikatinimo vietų pasirinkimas. Tuo tarpu Druskininkai siejami su didžiausiu sveikatinimo paslaugų pasirinkimu, švara ir tvarka, saugumu, ramybe, kokybiškomis paslaugomis. Neringa suvokiamas kaip brangus kurortas, skirtas užsieniečiams.

Palanga neišnaudoja visų galimybių

Lietuvos kurortai skiriasi vienas nuo kito ne tik mikroklimatu, gydomaisiais gamtos ištekliais, bet ir infrastruktūra, pramogų bei paslaugų pasiūla. Pagal tai, kuo poilsiautojus vilioja vienas ar kitas kurortas, galima spręsti apie Birštono, Druskininkų, Palangos ir Neringos įvaizdį. Turizmo plėtros instituto direktorė Rasuolė Andrulienė pastebi, kad Palangai lietuviai ištikimi dėl jūros, didesnio pramogų ir renginių pasirinkimo negu Šventojoje ar Neringoje ir mažesnių kainų.

EKT grupės rinkodaros direktorius Darius Dulskis sako, kad renkantis kurortą svarbus ir įprotis. “Tipinis lietuvaitis iš Vidurio Lietuvos įsivaizduoja, kad kartą per metus būtina nuvažiuoti į Palangą. Šis kurortas patrauklus ir įvairaus lygio apgyvendinimo paslaugomis, nes pigiai galima apsistoti pas vietos gyventojus arba rinktis keturių penkių žvaigždučių viešbutį. Tad Palangos segmentas – nuo jaunimo iki labai pasiturinčių žmonių”, – Palangos patrauklumo priežastis išskiria D.Dulskis.

Neringą dažniau renkasi didesnes pajamas gaunantys vilniečiai ir užsieniečiai. “Daugiau žmonių ilsisi Palangoje, o ne Neringoje, nes čia brangesnės apgyvendinimo paslaugos, be to, dar reikia papildomai pinigų skirti keltui. Nors Neringoje nėra daug pramogų, tačiau jų ir nereikia, nes šį kurortą poilsiautojai labiausiai vertina dėl unikalios gamtos ir ramybės”, – sako R.Andrulienė.

Tuo tarpu Palanga, jos nuomone, neišnaudoja visų galimybių, todėl konkurencinę kovą pralaimi ne tik Vakarų Europos kurortams, bet ir Latvijos pajūrio miestams dėl neišplėtotos rinkodaros ir sezoniškumo. “Ką Palangoje veikti, jeigu oro temperatūra siekia 16 laipsnių šilumos? Čia trūksta sporto kompleksų, SPA centrų, aktyvių pramogų. O tai padėtų pritraukti didesnius turistų srautus ne tik vasarą, bet ir kitu metų laiku”, – vardija Turizmo plėtros instituto direktorė.

Be to, ir pasipliuškenti baseine siūlo nedaugelis viešbučių, nors tai įprasta visuose Europos pajūrio kurortuose. O juk mūsų jūra šalta ir orai dažnai pasitaiko permainingi.

Neišplėtota infrastruktūra ir pramogų trūkumas

R.Andrulienė mano, kad ne visas galimybes yra išnaudojęs ir Birštonas, kurį atostogoms dažniausiai renkasi vyresnio amžiaus žmonės, gaunantys vidutines pajamas, taip pat pasiilgę ramybės miestiečiai, norintys suderinti sveikatinimo procedūras ir poilsį gamtoje. “Šiame kurorte nepakankamai išplėtota infrastruktūra, neišnaudoti gamtiniai ištekliai, trūksta kokybiškų paslaugų”, – sako Turizmo plėtros instituto direktorė.

Nors į Birštoną poilsiautojus traukia ramybė, galimybė atitrūkti nuo miesto triukšmo, graži gamta bei geras kainos ir kokybės santykis gydyklose, tačiau kurorto svečiai ypač pasigenda aktyvių pramogų, ekskursijų, kultūrinių renginių, didesnio maitinimo ir apgyvendinimo vietų pasirinkimo.

Dėl prastai išplėtotos infrastruktūros sunku poilsiautojus prisivilioti ir Anykščiams, Ignalinai, Zarasams. Štai Anykščiuose per metus apsilanko daugiau kaip 200 tūkst. turistų, tačiau nakvoti bent vienai dienai lieka tik apie 8 tūkst. Anykščių turizmo informacijos centro direktorius Rimantas Sereičikas sako, kad didžiausias tikslas šiuo metu yra paskatinti žmones rinktis ilgesnį poilsį šiame mieste, nes aktyvių pramogų jau siūloma nemažai, todėl jas galima derinti su kultūrinėmis ekskursijomis. “Tuo turėtų būti suinteresuotas privatus verslas, nes visus lankytojų srautus sutraukia savivaldybės sukurti objektai, pavyzdžiui, vasaros rogučių trasa, kartodamas, jodinėjimo klubai. Šiuo metu vyksta dviračių takų įrengimo darbai šalia Šventosios upės krantų, čia numatyta trylika sklypų kavinėms, viešbučiams”, – atskleidžia R.Sereičikas.

Jis tikisi, kad daugiau turistų Anykščiai sulauks šios vasaros pabaigoje baigus rekonstruoti “Anykščių šilelio” sanatoriją, kurioje bus įrengtas 100 vietų viešbutis, teikiamos sveikatinimo paslaugos, SPA procedūros. Taip pat jau netrukus aktyvių pramogų mėgėjų laukia Anykščių karstynių parkas, planuojama atnaujinti ir baseiną.

Birštone apgyvendinimo vietų ir pramogų taip pat turėtų padaugėti. Jau šiemet planuojama pradėti dar vieno “Tulpės” sanatorijos komplekso renovavimo darbus, duris turėtų atverti ir nauja privati sanatorija. “Birštono savivaldybės tikslas – gerinti viešąją infrastruktūrą, kad privatūs investuotojai kurtų naujas maitinimo ir apgyvendinimo vietas. Šiuo metu tvarkomas centrinis parkas, kuris taps aktyvaus laisvalaikio ir kultūrine erdve po atviru dangumi, plečiamas dviračių takų tinklas palei Nemuną, kitais metais bus įrengtas Menų industrijų centras, kuriame turistai galės patys pasigaminti suvenyrų”, – sako Birštono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Antanas Šabanas.

Kurortai pristatomi nepatraukliai

Kol kiti Lietuvos kurortai dar tik ieško savo veido, kuria vizijas, Druskininkai jau šiandien puikiai vertinami ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių. EKT atlikto tyrimo išvados atskleidžia, kad šis kurortas yra gerai lankomas, jame mažas sezoniškumas, itin dažnai siejamas su sveikatinimo paslaugomis, gera jų kokybe, saugumu, švara ir tvarka, maloniais ir paslaugiais gyventojais. Be to, toliau plečia infrastruktūrą ir pristato naujus pramogų kompleksus. Jau šios vasaros pabaigoje poilsiautojai galės išbandyti “Snoras snow” arenos slidinėjimo trasas, o Druskininkų meras Ričardas Malinauskas tikisi, kad po kelerių metų miestas vienu metu galės priimti dešimt tūkstančių svečių. Šiuo metu apsistoti vienu metu gali daugiau kaip septyni tūkstančiai.

Neringa šiais metais akcentuoja smėlio, jūros, saulės grūdinimosi oru terapijas. Turistai viliojami atvykti į Kuršių neriją ir pasijusti lyg sanatorijoje po atviru dangumi. O aktyvių pramogų mėgėjams kaip naujiena siūloma išbandyti praėjusiai metais Nidoje ir šiemet Pervalkjoje įrengtas stacionarias orientavimosi trasas, sudarytas iš 40 kontrolinių punktų pėstiesiems ir 20 – dviratininkams.

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė sako, kad Palanga šiemet poilsiautojus pasitinka sutvarkyta Birutės alėja, 70 metrų praplatintu paplūdimiu, atstatytu tiltu ir pagrindinėse kurorto vietose įvestu bevieliu internetiniu ryšiu. Taip pat tradiciniais renginiais ir koncertais.

Vis dėlto, D.Dulskio nuomone, Lietuvos kurortams, išskyrus Druskininkus, trūksta didesnių traukos objektų, kurie papildytų šiuo metu teikiamas paslaugas ir galėtų sumažinti sezoniškumą, o lankytinos vietos, unikalūs gamtos kampeliai, kurių yra daug, pristatomi nepatraukliai, maršrutai sudėlioti nepatogiai. “Kurortų rinkodara dažniausiai užsiima turizmo informacijos centrai, tačiau jų specialistams trūksta kompetencijos. Be to, daugelis savivaldybių neskiria tam pakankamai dėmesio ir lėšų. Tiesa, gražių bandymų pristatyti lankytinas vietas yra. Pavyzdžiui, per LTV nuosekliai rengiamos laidos apie tai, ką įdomaus galima pamatyti Lietuvoje”, – apibendrina D.Dulskis.

BFL

Trečiadienį Neringoje prasidėjo neeilinis Lietuvos kurortų asociacijos suvažiavimas. Jo metu nauju asociacijos prezidentu dvejų metų kadencijai vienbalsiai išrinktas Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus, viceprezidente – Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Suvažiavimo metu taip pat išrinktas asociacijos prezidiumas bei revizijos komisija, vykdanti asociacijos finansinę kontrolę.

„Įvertinant gyvenimo patirtį, rotaciją – tai, kad prezidentu buvo Palangos bei Birštono savivaldybių merai, įvertinus administracines galimybes bei tai, kad Lietuvos kurortai eina medicininio turizmo,  sveikatinimo kryptimi buvo pats laikas prezidentu išrinkti gydytoją“, – teigė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Anot Ignalinos rajono mero Bronio Ropės, naujojo prezidento laukia daug darbų. „Nemažai klausimų, į kuriuos būtina atsakyti užduoda kurortų gyventojai, paslaugų teikėjai ir gavėjai. Atskiri klausimai būtini svarstyti Vyriausybėje“, – teigė kurortinės vietovės statusą turinčios teritorijos meras B. Ropė.

Neringos savivaldybės meras A. Vinkus, pelnęs asociacijos narių pasitikėjimą, teigė panaudosiąs visą įgytą patirtį Neringos ir visos Lietuvos kurortų vystymui ir klestėjimui.

Šiandien, birželio 23 d., suvažiavimo dalyviai dalyvaus Neringos savivaldybėje vyksiančioje konferencijoje, kurioje bus aptartos Lietuvos kurortų veiklos aktualijos. Valstybinio turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė pristatys rinkodarinius turizmo projektus 2012-2013 metams. Bus kalbama apie Lietuvos gyventojų sveikatinimą ir kurortinių paslaugų svarbą bei vystymo galimybes, apibūdinta Lietuvos kurortų būklė Europos kontekste ir kita.

Lietuvos kurortų asociacija įkurta 2007 metais. Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Neringa, Palanga, Druskininkai ir Birštonas bei  keturios kurortinės teritorijos: Anyksčiai, Ignalina, Trakai ir Zarasai.

Pastaraisiais metais Lietuvos kurortų asociacijos vadovavo Palangos meras Vytautas Stalmokas.

BFL

Trakai, Druskininkai ir Neringa išlieka patraukliausiomis turizmo vietovėmis Lietuvoje. Tai paaiškėjo iš patraukliausių turizmo vietovių Lietuvoje reitingų, kuriuos artėjant atostogų sezonui paskelbė VšĮ “Terra Publica”.

2011 m. sąrašo viršūnė, lyginant su ankstesniais dvejais metais, išlieka stabili, tačiau visame 30 vietovių sąraše nebelieka Smiltynės (dėl delfinariumo rekonstrukcijos), Ukmergės ir Kernavės. Naujai įtraukti objektai – Telšiai, Veliuona ir Vištyčio regioninis parkas.

Į pirmąjį reitingų dešimtuką patenka Trakai, Druskininkai, Neringa, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Kėdainiai, Kretinga, Kryžių kalnas, Vilniaus universitetas, Anykščiai ir Arklio muziejus Niūronyse.

Pirmieji patraukliausi turizmo vietovių reitingai buvo paskelbti 2009 metų pavasarį, įvertinus apie 300 vietovių. Per trejus metus vertinamų vietovių sąrašas išsiplėtė iki beveik 500.

Pasak vieno idėjos iniciatorių, VšĮ “Terra Publica” projektų vadovo Vytauto Kandroto, mintis rinkti tokius reitingus kilo jau gana seniai, su fotoaparatu rankose lankant kiekvieną šių vietovių, vienus atrandant paprasto turisto žvilgsniu, kitus – fotografo, ieškančio medžiagos gražiausių Lietuvos vietovių albumams. Nuo 2007-ųjų metų informaciją apie miestelius ir kaimus, parkus ir muziejus bei kitas patrauklias vietas fotografas ir leidėjas pradėjo fiksuoti tikslingai.

“Šiuo savo darbu mes norime pasiūlyti tautiečiams atrasti gražiausiais Lietuvos vietas ir turint bent vieną dieną laiko, susiplanuoti kelionę joms aplankyti. Todėl tyrimas lengvai subjektyvus ir sąlygotas ne tik oficialios statistikos, bet ir asmeninių įspūdžių,” – neslepia V. Kandrotas.

Tyrimui buvo parengta metodika, pagal kurią visi objektų vertinimų kriterijai suskirstyti į tris grupes: paties objekto svoris, jo infrastruktūra bei patrauklumas turizmui. Šie savo ruožtu buvo vertinami pasitelkiant daugiau klausimų: objekto tematika, ekspozicijos gausa, aktualumas įvairioms visuomenės grupėms, sezoniškumas, sąveika su aplink esančiais objektais, geografinė padėtis, privažiavimo keliai, sanitarinės sąlygos, papildomos paslaugos, savireklama, bendradarbiavimas su žiniasklaidos priemonėmis, informacijos teikimas telefonu ir vietoje.

Į reitingo sąrašą įtrauktos tik pačių sudarinėtojų aplankytos vietovės. Kadangi reitingai skirti lietuvaičiams, planuojantiems vienos dienos išvyką, todėl netirtas darbuotojų gebėjimas kalbėti užsienio kalbomis bei nakvynės galimybės. Taip pat iš tyrimo išimti didieji Lietuvos miestai, kadangi Vilniaus senamiesčiui ar visiems Kauno muziejams aplankyti pusdienio nepakaktų. Vis dėlto atskiri miesto teritorijoje esantys kompleksai, tokie kaip Vilniaus universitetas ar Pažaislis Kaune, įtraukti ir reitinguoti.