BFL / V.Skaraičio nuotr.

Pagal ekonominės laisvės indeksą, kurį kasmet sudaro vienas įtakingiausių JAV ekonominių tyrimų centrų „Heritage Foundation“ kartu su „The Wall Street Journal“,  Lietuva pakilo iš 15-osios į 13-ąją vietą pasaulyje.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos ekspertų tokį įvertinimą nulėmė:

1. Lietuvai kilti reitinge padėjo Europos Sąjungos veiksnys: tarptautiniai ekspertai vertina stabilumą, įstatymo viršenybę ir atvirą užsienio prekybą.

2. Taip pat ekspertai įvertino, kad Lietuvoje tapo lengviau įregistruoti verslą.

3. Pozicijas sustiprino ir euro įvedimas.

4. Tyrimo metodologijos spragos.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas atkreipė dėmesį, kad yra sričių, kur Lietuva puikiai atrodo tik dėl pačios tyrimo metodologijos. Pavyzdžiui, labai aukštą balą gavome už mokesčių sritį, nors realiai Lietuvoje darbo santykių apmokestinimas yra aukštesnis už daugelį Europos šalių.

Mokesčių našta darbo santykiams Lietuvoje yra didesnė už Europos šalių vidurkį, tačiau ji paslėpta.

„Tarptautiniai ekspertai vertino tik gyventojų pajamų mokestį. Jis siekia 15 proc., tačiau tai neatspindi viso darbo jėgos apmokestinimo, pavyzdžiui, įmokų Sodrai. Mokesčių našta darbo santykiams Lietuvoje yra didesnė už Europos šalių vidurkį, tačiau ji paslėpta. Mūsų apklausos rodo, kad net patys lietuviai dažniausiai nenutuokia, kiek sumoka mokesčių“, – teigia V.Žukauskas.

Kur reiktų pasitempti?

1. Valdžios išlaidavimas.

Dėl valdžios išlaidavimo esame vos 106 vietoje: subalansuotas biudžetas žadamas kiekvienais metais, tačiau kiekvieną kartą tik didinamas deficitas. Dėl to Lietuvą jau perspėjo Europos Komisija ir Valstybės kontrolė.

Nors šiemet biudžeto deficitas didžiausias per penkerius metus – 640 mln. eurų, valdžia leidžia ir toliau sau išlaidauti.

„Tai – problema akivaizdi visiems, išskyrus Lietuvos politikus. Nors šiemet biudžeto deficitas didžiausias per penkerius metus – 640 mln. eurų, valdžia leidžia ir toliau sau išlaidauti. Išlaidos didinamos viskam, be prioritetų. Tai neatsakinga politika, Graikijos pavyzdys rodo, kokių didelių problemų galime sulaukti“, – pabrėžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

2. Kova su korupcija.

Mažai balų Lietuva gavo laisvės nuo korupcijos srityje, čia mes – 40-ti, vis dėlto, tarptautiniai ekspertai įvertino šalies pažangą.

3. Darbo santykiai.

Prastai įvertintoje darbo santykių srityje niekaip nepavyksta pajudėti į priekį, Lietuvai skirta vos 96-ta vieta.

Itin griežtas Darbo kodeksas ilgainiui reiškia mažiau darbo vietų, mažesnius atlyginimus ir išėjimą iš darbo „savo noru”.

„Pasenęs Darbo kodeksas Lietuvą tempia atgal visuose tarptautiniuose reitinguose, tai atbaido investuotojus, gadina Lietuvos prestižą. Visi tai supranta, tačiau nieko nedaro arba daro per lėtai. Socialinis modelis stringa, ir net nepanašu, kad šiais metais būtų priimtas. Blogiausia, kad taip kenkiama tiems, kuriuos neva norima apsaugoti – darbuotojams. Itin griežtas Darbo kodeksas ilgainiui reiškia mažiau darbo vietų, mažesnius atlyginimus ir išėjimą iš darbo „savo noru”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas.

Ekonominės laisvės indeksas, skelbiamas jau 16-ą kartą. Lietuva lenkia kaimynes Latviją (36 vieta) ir Lenkiją (39 vieta), Estija užima 9 vietą iš 186 vertintų šalių. Daugiausiai ekonominės laisvės yra Honkonge, Singapūre, Naujojoje Zelandijoje, Šveicarijoje ir Australijoje. Indekso sudarytojai pažymi, kad ekonominė laisvė pasaulyje didėja ketvirtus metus iš eilės, o vidutinis vertinimas yra aukščiausias per visą indekso istoriją. Indekso sudarytojai pabrėžia, kad tarp ekonominės laisvės ir gerovės yra tiesioginis ryšys – ekonomiškai laisvesnėse šalyse žmonės gyvena geriau.

BFL / A.Ufarto nuotr.

Klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė atskleidžia, kad optimizavus mokyklų infrastruktūrą, būtų galima sutaupyti apie 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt, net pakelti mokytojų atlyginimus.

4-ios LLRI tyrimo išvados:

1. Vienos mokyklos – perpildytos, kitose – švilpauja vėjas.

Daugelyje šalies mokyklų vienam moksleiviui tenka mažiau kaip 15 kv. m, tačiau yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka 80, 100 ir daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto. Net ir klasių plotas ne visur išnaudojamos efektyviai. Kai kuriose tos pačios savivaldybės mokyklose klasės plotas, tenkantis  mokiniui, skiriasi daugiau kaip 20 kartų.

Jei Vilkaviškio rajonas mokyklų aplinkos išlaikymui skirtų tiek lėšų, kaip panašų skaičių moksleivių turintis Telšių rajonas, būtų sutaupoma 2,8 mln. eurų kasmet.

„Neužpildytose mokyklose švietimui skiriamos lėšos iškeliauja per kaminą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad atsisakius nereikalingos infrastruktūros, daug daugiau lėšų būtų galima skirti ugdymo reikmėms, kad ir vadovėliams, kvalifikacijos kėlimui, o galbūt net algoms. Pavyzdžiui, jei Vilkaviškio rajonas mokyklų aplinkos išlaikymui skirtų tiek lėšų, kaip panašų skaičių moksleivių turintis Telšių rajonas, būtų sutaupoma 2,8 mln. eurų kasmet. Jei Joniškio rajonas mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų panašiai kaip Švenčionių rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Vilniaus rajonas galėtų sutaupyti 2,1 mln., jei mokyklų aplinkai prižiūrėti skirtų tiek pinigų, kiek Kauno rajonas ir panašiai”, – teigia LLRI analitikė Aistė Čepukaitė.

2. Vienam mokiniui 2014 m. teko pastebimai netolygios sumos, kurios tarp savivaldybių skyrėsi daugiau kaip 3 kartus.

Neringos savivaldybė, kur 2014 m. vieno mokinio ugdymui buvo skiriama 5099 eurai.

Vieno moksleivio ugdymas pigiausiai atsieina didžiuosiuose miestuose. Tačiau didžiuliai skirtumai egzistuoja net ir tarp panašų moksleivių skaičių turinčių savivaldybių. Išskirtinė yra Neringos savivaldybė, kur 2014 m. vieno mokinio ugdymui, skaičiuojant su mokyklos išlaikymui skiriamomis lėšomis, buvo skiriama 5099 eurai. Apie 3000 eurų vienam moksleiviui buvo skirta Joniškio r., Elektrėnuose ir Zarasų r.. Tačiau panašų moksleivių skaičių turinčiose Kretingos r., Visagine, Raseinių r. savivaldybėse vieno moksleivio ugdymas kainuoja beveik perpus mažiau – iki 1800 eurų per metus.

Vilniaus mieste moksleivio ugdymas kainuoja mažiausiai – 1523 eurai.

3. 2014 m. ugdymui buvo išleista 476 mln. eurų, o mokyklų aplinkos priežiūrai – 193 mln. eurų.

4. Yra savivaldybių, kuriose efektyviau naudojama ir prižiūrima infrastruktūra leistų sutaupyti iki 2,8 mln. eurų per metus. Šalies mastu sutaupyta suma siektų 20 mln. eurų.

Optimizavus mokyklų infrastruktūrą, sutaupytas lėšas galima panaudoti ugdymo reikmėms, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimams, kvalifikacijos kėlimo kursams ar pan.

Tyrimą „Švietimo finansavimo spragos: pinigų būtų sutaupoma pertvarkius mokyklas” galite peržiūrėti čia