Laurynas Mituzas

“Verslo žiniose” neseniai buvo paskelbta apie Lietuvos pašto ketinimus išnuomoti centrinio pašto pastatą Gedimino prospekte. Manau tai ūkiškas sprendimas nusimesti balastą nuo valstybės valdomos organizacijos. Tačiau, ar jis ūkiškas sandėliui istoriniu fasadu geriausioje miesto vietoje ieškant “operatoriaus”, tikrai abejoju.

Laurynas Mituzas, laurmit

Spaudoje tuoj pat pasigirdo minčių apie ten galintį atsirasti viešbutį arba biurų pastatą, o prekybinė paskirtis sukėlė abejonių dėl greta stūksančio paminklo nesėkmei. Visus vertinimus jungia vienas bendrumas – nuomonė neįsigilinus į esmę. Siūlyti paštui biurus, kai gresia biurų pertekliumi ir nėra automobilių stovėjimo aikštelės? Siūlyti viešbučius, kai jie dabar atsiranda neturinčių ką statyti statybininkų iniciatyva? Nurašyti visą pagrindinę miesto gatvę dėl kito verslininko nepavykusio eksperimento?

Pasikeitė penki valdytojai ir trys savininkai, nurašyta dešimtys milijonų eurų nuostolių, tačiau laiku nepašventintas pastatas taip ir liko paminklu, kad Vilniaus miesto centras yra niekam tikęs.

Vilnius prekybos prasme mažai skiriasi nuo daugelio kitų greitai augančių centrinės Europos miestų. Tik jis auga negreitai ir pats savo sprendimu įgalino su Vilniaus interesais konkuruojančius projektus. Už 3 km nuo pagrindinės gatvės prieš dešimt metų pasistatė trys regioniniai prekybos centrai su daugiau nei 600 parduotuvių (1,2 km ilgio Gedimino prospekte beveik 200). Taip ten užprogramuotas ne tik prekybininkų kanibalizmas, bet ir sotus marketinginis biudžetas neribotam laikui masinti mažmeninės prekybos apyvartas toliau nuo miesto ir senamiesčio.

Ten, kur natūraliai nori atsidaryti parduotuvę beveik visi Europos prekių ženklai, išdygo prekybos centras, sugebėjęs juos atbaidyti. Pasikeitė penki valdytojai ir trys savininkai, nurašyta dešimtys milijonų eurų nuostolių, tačiau laiku nepašventintas pastatas taip ir liko paminklu, kad Vilniaus miesto centras yra niekam tikęs.

BFL / T.Urbelionio nuotr.

Tačiau nutiko tai, ko mažai kas galėjo tikėtis. Atsilaisvino pastatas naujam prekybos verslo židiniui. Vietoje, kurioje reguliariai apsilanko beveik visi vilniečiai ir kasdien praeina tūkstančiai turistų ikoniškam pašto pastatui nušvito galimybė atgimti. Tačiau savininkai siekia ne to. Jiems reikia greta merdėjančio Gedimino 9 išnuomoti pastatą komercijai. Bet koks aiškinimas kaip tokie projektai plėtojami susiduria su paštininkų (aš apie jų veiklą neišmanau nieko) kompetencija.

Girdime dažnai kalbant apie norą gyventi geriau ir miesto pastangas augti, tačiau kai atsiranda galimybė, užsidiskutuojame ties klausimu kaip. Mane stebino, kai referendumo keliu manes atsiklausė, ar Lietuvai reikalinga atominė elektrinė, o politikai svarsto apie metro naudą. Tačiau dar labiau stebina, kai miestas nebemato savo esminių interesų.

Prekybos centrus kūrėme daug kartų. Tereikia pastatą suplanuoti koks jis bus, išnuomoti ir įrengti. Geras nuomos sutartis mielai finansuoja bankai. Lietuvos paštas, kaip nekilnojamo turto savininkas, neribotą laiką gautų rinkos nuomos pajamas. Viskas ganėtinai paprasta, stebėsime kaip su užduotimi nepadaryti gėdos Lietuvos sostinei susidoros valstybinė bendrovė.

Tekstas pirmą kartą publikuotas tinklaraštyje laurmit.wordpress.com 2016 m. balandžio 5 d.

LP

Ar paštas vis dar reikalingas visuomenei, kurios bendravimo įpročius kardinaliai pakeitė informacinės technologijos? Tarptautinė praktika rodo, kad pašto sektorius nepraranda savo svarbos, tik turi nuolat taikytis prie besikeičiančių vartotojų poreikių. Apie planus, leisiančius žengti koja kojon su laiku, kalbamės su akcinės bendrovės Lietuvos paštas generaline direktore Lina Minderiene.

Jūratė ŽUOLYTĖ

– Sparti informacinių technologijų plėtra iš esmės pakeitė žmonių tarpusavio bendravimo formas. Paštas, kuris nuo ankstyviausių savo ištakų siekė užtikrinti ir palaikyti žmonių tarpusavio ryšius, nebėra toks aktualus. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti paštui XXI amžiuje?

– Akivaizdu, kad paštas turėjo užleisti vietą spartesnėms bendravimo ir informacijos perdavimo priemonėms. Interneto eroje žmonių tarpusavio bendravimas ir dalijimasis informacija tapo nevaržomas nei atstumo, nei laiko. Informacijos apsikeitimui persikėlus į virtualią erdvę sumažėjo tradicinių pašto paslaugų paklausa. Tendencijos rodo, kad visame pasaulyje laiškų ir kitos rašytinės informacijos paštu siuntimas kasmet mažėja apie 10 proc.

Traukiantis tradicinių pašto paslaugų rinkai pašto operatoriai priversti ieškoti kitų veiklos nišų, kur galėtų plėsti savo teikiamų paslaugų spektrą. Tad šiandien ir Lietuvos paštas nebėra vien tik laiškus siunčianti bendrovė. Teikiame įvairias finansines paslaugas, užsiimame mažmenine prekyba. Re­gio­nuo­se, ypač kaimiškose vietovėse, kartais esame vienintelė vieta, kur gyventojai gali įsigyti jiems reikalingų buities prekių. Pastaraisiais metais itin didelį dėmesį skiriame tarptautiniam bendradarbiavimui ir daiktų persiuntimui, nes, nepaisant vidaus siunčiamųjų korespondencijos siuntų sumažėjimo, siuntų ir siuntinių iš užsienio kiekiai sparčiai didėja. Tai visame pasaulyje vis labiau populiarėjančios e. prekybos plėtros pasekmė.

– Kiek per pastaruosius metus Lietuvos pašte padidėjo tarptautinių siuntų srautas?

– Vien šiemet Lietuvos paštas iš užsienio gavo beveik dešimtadaliu daugiau siuntų nei praėjusiais metais. Iš viso pernai Lietuvos paštas gavo ir išsiuntė 53,6 mln. pašto siuntų, t.y. 2,3 proc. daugiau nei 2013-aisiais. Siuntų gausėjimui įtakos turėjo dėl e. prekybos daugiau kaip 14 proc. išaugęs gaunamų siuntų skaičius. Beveik pusė siuntų 2014 m. atkeliavo iš Kinijos.

Praėjusiais metais pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Kinijos rinkoje veikiančia tarptautinės logistikos bei transporto bendrove CLEVY, kuri pristato vienos didžiausių pasaulyje e. prekybos platformos „Alibaba“ siuntas. Tapome tranzitine šalimi, per kurią siuntos iš Kinijos pristatomos į Europos šalis – tiek ES nares, tiek Rusiją ir Baltarusiją bei kitas užsienio valstybes.

– Ar pašto paslaugų sektoriui e. prekybos rinka šalyje yra perspektyvi?

– Skaičiuojama, kad Lietuvoje e. prekybos rinka kasmet padidėja apie 17 proc.

Didėja ne tik apsiperkančiųjų internetu Lietuvos gyventojų skaičius, bet ir pirkinių krepšelis. Statistika rodo, kad pernai vidutinis e. parduotuvės klientas Lietuvoje per metus išleido 837 eurus (2013 m. – 766, 2012 m. – 682 eurus). Žinoma, palyginti su didžiosiomis Vakarų Europos šalimis, vis dar stipriai atsiliekame, tačiau Baltijos regione pagal e. prekybos apimtis net kelissyk lenkiame ir latvius, ir estus.

Analitikai prognozuoja, jog e. prekyba ir toliau sparčiai augs, todėl jau dabar savo procesus perdėliojame taip, kad pajėgtume pristatyti vis didėjančius kiekius siuntų su pirkiniais, įsigytais tiek Lietuvos, tiek užsienio e. parduotuvėse.

Investuojame į modernius ir aukščiausius šiuolaikinius standartus atitinkančius logistikos centrus. Pernai atidarėme kelis mažesnius logistikos centrus Vilniuje ir Klaipėdoje, o šiemet duris atvėrė didžiausias Lietuvos pašto logistikos centras netoli Kauno. Jis leis net keliskart padidinti darbo apimtį ir greičiau apdoroti didėjančius siuntų srautus.

– Galima numanyti, kad gyventojai, kurie vietoj tradicinių parduotuvių renkasi apsipirkimą internetu, tikisi lankstesnių ir patogiai prieinamų pašto paslaugų. Koks yra šiandienos klientas, besinaudojantis pašto paslaugomis? Ir ar Lietuvos paštas pajėgus išpildyti besikeičiančius jo poreikius bei lūkesčius?

– Be abejonės, šiandienos klientas nebėra linkęs derintis prie pašto ar kurjerių darbo laiko, laukti eilėse, kol bus aptarnautas ir jam bus suteikta paslauga. Sąlygas rinkoje jau diktuoja ne paslaugų teikėjai, o vartotojai, kurie išties nori lanksčių, patogių ir modernių sprendimų.

Ir užsienio šalyse, ir Lietuvoje kasmet didėja savitarnos paslaugų paklausa. At­siž­velg­da­mas į šią tendenciją vis daugiau savo paslaugų Lietuvos paštas irgi bando perkelti į savitarną. Greitesniu tempu gyvenančiai visuomenei privalome sudaryti sąlygas naudotis pašto paslaugomis sau parankiausiu metu, todėl savitarna – vienas iš būdų, kaip patenkinti pasikeitusius šiandienos klientų poreikius ir lūkesčius.

– Užuot ėję į paštą, šiandien gyventojai siuntas gali siųsti ir gauti per siuntų savitarnos terminalus. Kokių dar tradicinių pašto paslaugų savitarnos sprendimų galite pasiūlyti gyventojams?

– Mus džiugina, kad siuntų savitarnos terminalai LP EXPRESS verslui ir gyventojams tapo patogiu būdu siųsti ir atsiimti siuntas. Klientų poreikis paskatino ne tik plėsti jų tinklą šalyje, bet ir didinti galimybes jais naudotis. Šįmet gyventojams pasiūlėme naujovę – galimybę per LP EXPRESS terminalus atsiimti ir Lietuvos paštu siunčiamas siuntas.

Kita mūsų naujovė – įdiegta e. savitarnos sistema, leidžianti verslo klientams savarankiškai, neišeinant iš biuro, siuntimui paruošti savo siuntas, kurias tereikia pristatyti į paštą.

Vietoj registruoto laiško dokumentus ar kitą svarbią informaciją tiek gyventojai, tiek verslo įmonės bei valstybinės institucijos šiandien gali saugiai siųsti elektroniniu būdu, naudodamiesi e. pristatymo sistema.

Šįmet pradėjome bandomąjį asmeninių siuntų dėžių, kurias gyventojai galės įsirengti prie savo namų, projektą. Tai gali būti puiki alternatyva tiems mūsų klientams, kurie dažnai gauna didesnes ar registruotąsias siuntas ir turi vykti į paštą jų atsiimti. Į modernias, elektroniniu užraktu rakinamas asmendėžes kurjeriai pristatys siuntas, o klientas galės atsiimti bet kuriuo paros metu.

– Pastaraisiais metais Lietuvos paštas nemažai dėmesio skyrė finansinių paslaugų stiprinimui. Kokias matote perspektyvas finansinio tarpininkavimo rinkoje ir kuo Lietuvos paštas gali konkuruoti su šalyje veikiančiais bankais ar kitomis kredito įstaigomis?

– Šiuo metu visoje Lietuvoje turime daugiau nei 800 vietų, kuriose teikiamos finansinės paslaugos. Gyventojai paštuose ar „PayPost“ skyriuose kasdien atsiskaito už komunalines ir kitas paslaugas, atlieka pinigų perlaidas, ima vartojimo paskolas, atsiima senatvės pensijas.

Nuo šių metų gyventojai Lietuvos pašte gali turėti ir savo mokėjimo sąskaitą, leidžiančią į ją gauti darbo užmokestį, įnešti grynuosius pinigus, patogiai iš jos vykdyti mokėjimus, atsiskaityti už pašte teikiamas paslaugas ir, svarbiausia, nemokamai išsigryninti pinigus bet kuriame „Paypost“ skyriuje ar didesniame pašte.

Daugelis klientų tvarkyti kasdienių fi­nan­sinių reikalų į Lietuvos paštą užsuka tiek dėl plačiai išplėtoto paštų ir „Pay­Post“ skyrių tinklo, tiek dėl mūsų paslaugų paprastumo bei prieinamumo. Sie­kia­me, kad finansinėmis paslaugomis ir didmiesčių, ir mažesnių miestų gyventojai ga­lė­tų naudotis kuo paprasčiau. Nuosekliai ple­čiame teikiamų finansinių paslaugų port­felį.

Šalyje vis mažėjant bankų skyrių esame al­ternatyva regionuose gyvenantiems žmo­nėms gauti finansines paslaugas. Be to, tendencijos rodo, kad mokėjimo įstaigos perima vis didesnę rinkos dalį, ypač grynųjų pinigų pervedimų segmente. Lietuvos pašto ar kitų mokėjimo įstaigų pranašumas prieš šalyje veikiančius bankus – pastebimai mažesni pervedimų įkainiai ir operacijų įvykdymo greitis.

Todėl ir toliau žadame stiprinti savo pozicijas finansinių paslaugų rinkoje, siekdami Lietuvos gyventojams būti patikimu partneriu, atliekant svarbias ir būtinas kasdienes finansines operacijas.

Jau nuo spalio mėnesio gyventojai savo pašto siuntas galės išsiųsti daug greičiau, pigiau ir paprasčiau. Rudens pradžioje pasirodys pirmieji Lietuvoje siuntų siuntimo bei gavimo savitarnos terminalai, kuriais siuntas bus galima siųsti bet kuriuo paros metu.

Modernų siuntinių siuntimo ir gavimo savitarnos terminalų tinklą “Siuntos24″ pradeda diegti bendrovė “Kautra” kartu su Lietuvos paštu. Specialūs savitarnos įrenginiai bus pradėti diegti jau rugsėjo mėnesį.

“Šiuolaikinis žmogus aukštus reikalavimus kelia ne tik paslaugų kokybei. Jam taip pat svarbu, kad būtų taupomas jo laikas, kad pasinaudoti paslaugomis būtų patogu ir greita. Naujieji siuntų siuntimo ir gavimo terminalai leis visa tai įgyvendinti”, – teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė.

Modernūs terminalai bus įrengti gyventojams patogiose vietose – prie didžiųjų prekybos centrų, autobusų stočių ir pan. Į šį projektą ketinama investuoti apie 18 mln. litų.

Iki metų pabaigos planuojama iš viso įrengti 71 siuntų siuntimo ir gavimo savitarnos terminalą 44 šalies miestuose. Pirmieji terminalai pradės veikti jau spalio mėnesį.

“Tai – vieni moderniausių ir inovatyviausių savitarnos įrenginių, kurie visai neseniai buvo pradėti diegti ir kitose Europos šalyse. Tikimės, kad šis projektas pateisins ir lietuvių lūkesčius.

Šie terminalai turėtų būti patrauklūs ir verslo įmonėms. Sparčiai augant internetinės prekybos paklausai internetinės parduotuvės siuntas pirkėjams galės pristatyti dar greičiau ir patogiau”, – sakė bendrovės “Kautra” generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasinaudoti savitarnos terminalais bus ne tik patogu, bet ir paprasta. Terminale bus įrengtos skirtingo dydžio dėžutės, kuriose reikės palikti siuntą. Vos tik žmogus padės siuntą į siuntos saugojimo dėžutę, sistema automatiškai informuos pasiuntinį, kuris paims siuntą. Siuntos gavėjus pasieks per 24 valandas.

Siunta bus pristatyta į kitą tokį pat savitarnos terminalą arba, siuntėjui pageidaujant, bus įteikta gavėjui tiesiai į rankas. Vos tik siunta bus pristatyta į gavėjo mieste esantį siuntų savitarnos terminalą, gavėjas apie tai bus informuotas SMS žinute arba el. paštu. Gyventojas tiksliai žinos, kada ir kur galės atsiimti jam adresuotą siuntą.

Savitarnos terminalų tinklas “Siuntos24″ – tai modernūs savitarnos įrenginiai, kuriais galima siųsti ir atsiimti įvairias siuntas. Terminalų tinklą įrengs UAB “Kautros” valdoma įmonė UAB “Baltic Post” kartu su Lietuvos paštu.

Iš pažiūros Lietuvos pašto veikla auga ir plečiasi – siūloma vis daugiau kokybiškų paslaugų, leidžiami nauji paslaugų ir prekių katalogai, pagrindiniai pašto skyriai kompiuterizuojami ir panašiai. Tačiau apie tikrąją pašto situaciją rodos yra nutylima.

“Kalbėjau ne su vieno Lietuvos pašto padalinio provincijose darbuotojais. Situacija pakankamai dramatiška. Darbuotojų etatai sparčiai mažinami, argumentuojant tuo, jog darbo krūvis mažėja. Tačiau patys darbuotojai teigia visai ką kita. Pašto paslaugos, ypač kaimiškose vietovėse, kuriose retas gyventojas naudojasi kompiuteriu, yra labai reikalingos. Mažinant paštininkų darbo krūvius vis daugiau paslaugų pirkėjų lieka laiku neaptarnauti, tad ir nepatenkinti,” – pastebi Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Reikalingiausios paslaugos provincijose – mokesčių perlaidos ir pensijų pristatymas. Parlamentaras pastebi, jog šias paslaugas galėtų teikti ir kitos įstaigos, o tiksliau – šių paslaugų administravimą sėkmingai galėtų perimti bankai. Šis faktas leidžia daryti prielaidą, jog Lietuvos pašto valdantieji yra suinteresuoti bendrovės bankrotu ir jos funkcijos perdavimu verslo atstovams.

“Įsivaizduokite, jei pasitvirtins gandas ir daugumos pašto darbuotojų etatai būtų sumažinti iki 0,35 etato. Po kelias valandas per dieną tuomet dirbtų paštininkai? Natūralu, jog jie nespėtų laiku aptarnauti visų gyventojų, todėl kiltų pastarųjų nepasitenkinimas, dalis klientų pradėtų ieškoti kitų galimybių ir kitų paslaugų teikėjų, o tai privestų Lietuvos paštą prie bankroto,” – dalijosi įžvalgomis R. Žemaitaitis.

Tai ne vienintelis Lietuvos pašto veiklos trūkumas. Per pastaruosius pusę metų paštininkai išsakė daug kritikos darbdavio atžvilgiu – mažinami etatai, tačiau didinama darbo apimtis, mažinami atlygiai, darbuotojų skaičius, provincijų pašto skyriuose darbas vis dar nekompiuterizuotas, o pinigai neracionaliai skiriami naujiems pašto leidiniams ir katalogams. Nėra aišku, kas yra suinteresuotas tokiu Lietuvos pašto veiklos nestabilumu, o galbūt net ir bankrotu, tačiau ši regresuojanti situacija grasina daugybę pašto darbuotojų paversi bedarbiais, o visu

BFL

Per šešis šių metų mėnesius Lietuvos paštas pardavė prekių daugiau kaip už 2 mln. 500 tūkstančių litų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos pašto mažmeninė prekyba augo 38 procentais.

Pasak Lietuvos pašto Pardavimų tarnybos direktoriaus Arūno Venckavičiaus, didžiausią įtaką mažmeninės prekybos augimui turėjo nuo metų pradžios prasidėjusi pardavimų skatinimo programa bei praplėstas paštuose siūlomų prekių asortimentas.

“Nuo metų pradžios kiekvieną mėnesį klientams siūlome vadinamąsias “top” prekes. Augantys mažmeninės prekybos skaičiai rodo, kad mūsų klientai paštuose randa sau reikalingų prekių”, – teigė A. Venckavičius.

Mažmeninės prekybos augimui įtakos turėjo ir naujų paštų atidarymas klientams patogesnėse vietose – prekybos centruose. Iš viso šiemet jau atidaryti aštuoni nauji paštai prekybos centruose.

Taip pat per pirmąjį šių metų pusmetį pirmą kartą buvo įdiegtas klientų aptarnavimo standartas. Beveik dviem tūkstančiam Lietuvos pašto klientų aptarnavimo specialistams bei paštų viršininkams buvo pravesti mokymai kaip profesionaliai aptarnauti klientus.

Mokymų metu pašto darbuotojai ne tik sėmėsi žinių apie aukštą klientų aptarnavimo kokybę. Teorines žinias kiekvienas stengėsi pritaikyti praktiškai, atlikdamas įvairias užduotis, o dirbdami grupėse pašto darbuotojai patys ieškojo geriausių situacijos sprendimų būdų.

BFL

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas nuo birželio 15 dienos per mokomatus nebepriims įmokų. Pašto nuomone, mokomatai ne visiškai patenkino gyventojų lūkesčius. Dabar už suteiktas komunalines, telekomunikacijų, draudimo ar kitas paslaugas gyventojai kaip visada galės atsiskaityti bet kuriame pašte.

“Prieš kiek daugiau nei metus gyventojams pasiūlėme apmokėti įvairias sąskaitas per Lietuvos pašto mokomatus. Visą šį laiką analizavome rinką, aiškinomės, ar gyventojai aktyviai naudojasi mokomatais.

Pastebėjome, kad mokomatai sudomino gyventojus, tačiau visapusiškai neatitinka jų lūkesčių. Dėl šios priežasties laikinai nebeteiksime savitarnos paslaugų”, – sakė Lietuvos pašto Verslo vystymo departamento vadovas Vidas Danielius.

Pasak V. Danieliaus, ateityje Lietuvos paštas savo klientams ketina pasiūlyti modernesnių ir patrauklesnių savitarnos paslaugų.

Iki šiol Lietuvos pašto mokomatai veikė Vilniaus prekybos centruose “Europa” ir “Akropolis”, dviejuose sostinės “Rimi Hypermarket” bei prekybos centre “Savas” Kaune.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – plačiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė Lietuvoje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos bei finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Lapkričio 22 d. Seime įvyko pasitarimas dėl AB “Lietuvos paštas” didinamų periodinių leidinių prenumeratos įkainių 2011 metams ir kompensavimo mechanizmo. Pasitarimą organizavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos šiam klausimui spręsti sudaryta darbo grupė.

Pasitarime, kuriame dalyvavo Susisiekimo ministerijos, Kultūros ministerijos, Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos atstovai ir AB “Lietuvos paštas” direktorė Lina Minderienė, buvo pristatytas Kultūros ministerijos specialistų paruoštos kompensavimo tvarkos projektas.

“Manau, kad pasitarimas buvo labai produktyvus. Galima pasidžiaugti, kad naujas kompensavimo tvarkos projektas jau yra paruoštas. Papildomai pasiūlėme, kad kompensacija būtų apskaičiuojama ir išmokama ne kas metai, o kas pusmetį, tai taip pat būtų palengvinimas regioninės spaudos leidėjams”, – teigė TS-LKD frakcijos Seimo narių darbo grupės vadovė Agnė Bilotaitė.

Yra užregistruota biudžeto įstatymo pataisa papildomam 3 mln. litų minėto kompensavimo finansavimui ir tikimasi, kad jai bus pritarta Vyriausybėje. Tačiau Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkės Ramunės Navickienės teigimu, kompensavimo poreikis yra dar daugiau negu 1 mln. litų didesnis. Dėl šių priežasčių Seimo narys Valentinas Stundys jau užregistravo dar vieną pataisą, pagal kurią prašoma ne 3, o 4 mln. litų papildomo finansavimo.

Kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė, pristatydama paruoštą naują kompensavimo tvarkos projektą, pabrėžė, kad siūloma tvarka bus sąžiningesnė, nes projekte numatytas naujas apribojimo kriterijus, pagal kurį vienas leidėjas negalės gauti didesnės nei 7 procentai visos kompensavimui skiriamos sumos. Anot kultūros viceministrės, parengta tvarka turėtų užtikrinti, kad kompensavimas pasieks ne tik didžiuosius regioninių leidinių ir laikraščių leidėjus, kaip kad atsitiko praeitais metais.

Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas teigė, kad bendrovei “Lietuvos paštas” laikraščių platinimas jau kelis metus atneša po 10–15 mln. litų nuostolių, todėl leidinių pristatymo įkainių didinimas tapo neišvengiamas.

Pasitarime taip pat buvo svarstomas pasiūlymas įtraukti į lėšų skirstymą stebėtojų teisėmis ir asociacijos atstovus, kurie žiūrėtų, kad būtų laikomasi nustatytų kriterijų, taip pat pasiūlyta Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui aktyviau vykdyti parlamentinę kontrolę.

Leidėjų iškeltoms problemoms spręsti sudarytoje TS-LKD frakcijos darbo grupei vadovauja Seimo narė Agnė Bilotaitė, darbo grupėje dirba Seimo nariai Valentinas Stundys ir Gintaras Songaila.

Seimo TS-LKD frakcijos Viešųjų ryšių tarnyba

Nuo kitų metų vienintelis spaudos leidinius mažuose miesteliuose ir kaimuose platinantis Lietuvos paštas šią paslaugą brangina maždaug 40 proc. Bendrovė tvirtina kitaip negalinti išbristi iš nuostolių. Lietuvos pašto pardavimo tarnybos direktorius Arūnas Venckavičius aiškina, kad periodinės spaudos platinimas kaimo vietovėse buvo brangi ir nuostolinga veikla, nes šios vietos retai gyvenamos, prenumeratoriai išsibarstę dideliuose plotuose. Pasak A.Venckavičiaus, vien dėl galiojančių per mažų platinimo tarifų bendrovė pernai patyrė 15,4 mln. Lt nuostolių.

Tuo tarpu politikai susirūpinę, kad spauda taps per brangi atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems žmonėms, o regioninės žiniasklaidos gali laukti bankrotų banga.

“Nieko čia nesugalvosi – be dotacijų platinimas kaimuose nebeišsivers”, – įsitikinęs Saulius Kavaliauskas, UAB “Lietuvos rytas” logistikos vadovas. Ši kelių leidinių grupę valdanti ir kitiems platinimo paslaugas siūlanti bendrovė tuo užsiima tik didžiausiuose miestuose ir keliuose daugiau gyventojų turinčiuose miesteliuose. “Žiūrint į tai kaip į verslą, kaime spados platinimo veikla neįmanoma”, – aiškina S.Kavaliauskas.

AB Lietuvos paštą valdančios Susisiekimo ministerijos vadovas Eligijus Masiulis taip pat tvirtina suprantantis, kad galimybę skaityti periodinius leidinius visos Lietuvos gyventojams įmanoma užtikrinti tik pasitelkus valstybės dotacijas. O jų ketinama ieškoti Spaudos rėmimo fonde.

Reaguodamas į iš Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos gautą informaciją, kad AB “Lietuvos paštas” 2011 m. ketina didinti laikraščių pristatymo kaimo teritorijose kainas (kai kuriais atvejais net 65 procentais), Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį.

Atvirame laiške parlamentaras kategoriškai reikalauja, kad ministras per savo deleguotus valdybos narius nedelsiant įsikištų į šį procesą ir imtųsi priemonių.

Anot Seimo nario, paštininkas kaimuose yra vienintelis šios paslaugos teikėjas bei vienintelė žmonių sąsaja su aplinka už jų kiemo ribų. Todėl pakėlus regioninės spaudos pristatymo kainas regionų gyventojai netektų dažnu atveju vienintelio informacijos šaltinio, kuris supažindina juos su rajono naujienomis, problemomis, vietos valdžios darbu, teikiamomis paslaugomis.

Parlamentaras tikisi, kad ministras atsižvelgs į jo pastebėjimus ir kuo skubiau imsis ryžtingų veiksmų, kad galutinai nebūtų sužlugdyta regioninė spauda ir žmonių galimybės kaimuose gauti informaciją.

AB Lietuvos pašto valdyba tinkamiausia kandidate vadovauti šiai įmonei išrinko Liną Minderienę, kuri iki šiol laikinai ėjo Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas. Konkurse dalyvavo 8 paraiškas pateikę asmenys.

Į Lietuvos pašto vadovo pareigas konkurso laimėtoja bus paskirta gavusi leidimą dirbti su slapta informacija.

“Lina Minderienė iš konkurse dalyvavusių asmenų geriausiai atitiko pašto vadovui keliamus reikalavimus. Ekonominis išsilavinimas, patirtis tiek finansų sektoriuje, tiek vadovaujant kolektyvams bei stipri veiklos programa buvo pagrindiniai kriterijai. L. Minderienės patirtis, įgyta dirbant įvairiose Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse, Lietuvos paštui būtina siekiant susidoroti su finansiniais sunkumais ir įgyvendinant akcininko suformuluotus tikslus”, – teigė AB Lietuvos pašto valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Pristatydama savo veiklos programą L. Minderienė teigė sieksianti, kad penktus metus nuostolingai dirbanti įmonė 2011 m. taptų pelninga. Įmonė toliau mažins veiklos išlaidas, plės paslaugas, kurios turi potencialą augti ir nešti pelną.

“Susisiekimo ministerija sieks, kad Lietuvos paštas ateityje taptų viena didžiausių pašto, logistikos ir finansinių paslaugų kompanijų”, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Praėjusiais metais Lietuvos paštas patyrė 63 mln. litų nuostolių. Preliminariais duomenimis, per šių metų 9 mėnesius patirti nuostoliai siekė 11 mln. litų. Bendrovės veiklos išlaidos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet sumažėjo 33,5 mln. litų.

L. Minderienė laikinai vadovauja Lietuvos paštui nuo šių metų rugpjūčio. Nuo 2009 m. lapkričio ji dirbo šios įmonės Finansų tarnybos direktore. Prieš tai ji ėjo AB VST Finansų tarnybos direktorės, valdybos narės pareigas. L. Minderienė Vilniaus universitete yra įgijusi ekonomisto kvalifikaciją.

100 proc. Lietuvos pašto akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija. Didžiausioje ir seniausioje pašto paslaugų teikimo bendrovėje Lietuvos paštas šiuo metu dirba per 7000 darbuotojų, bendrovė turi 727 stacionariųjų ir 28 kilnojamųjų pašto paslaugų teikimo vietų tinklą visoje Lietuvoje.

Septynis valstybės įmonės Lietuvos paštas darbuotojus prokurorai kaltina piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu, o tris privataus kapitalo įmones – papirkimu.

Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo parduodant Lietuvos paštui priklausantį nekilnojamąjį turtą įtarimai pareikšti buvusiam šios bendrovės generaliniam direktoriui Ernestui Vaideliui, jo pavaduotojui Algirdui Balčiūnui ir visiems jo vadovaujamos Nekilnojamojo turto pardavimo komisijos nariams, pranešė Generalinė prokuratūra.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad dalį Lietuvos pašto konkursų laimėdavo verslininkai, kurie duodavo kyšius A.Balčiūnui, kuris iki pernai rugsėjo buvo Ūkio valdymo direktorius ir Nekilnojamojo turto pardavimo bei Viešųjų pirkimų komisijų pirmininkas.

A.Balčiūną pernai sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnyba. Prokurorų teigimu, siekdami įsigyti Lietuvos paštui priklausančius pastatus Kazlų Rūdoje bei Visagine, verslininkai A.Balčiūnui davė kyšius.

Raseinių ir Vievio pašto pastatų rekonstrukcijos konkursus laimėjo įmonių vadovai, iš anksto A.Balčiūnui įteikę dideles pinigų sumas: atitinkamai 25 tūkst. litų ir 20 tūkst. litų. Prokurorų teigimu, A.Balčiūnui talkino Raseinių pašto direktorius ir Lietuvos pašto Turto eksploatacijos skyriaus specialistas.

Didžiausią – 35 tūkst. litų – kyšį A.Balčiūnas gavo iš buvusio Vilniaus transporto bendrovės “Transmitto” valdybos pirmininko valdybos pirmininko Dangio Savicko. Anot prokurorų, keturiolikos automobilių pirkimo konkurso sąlygos buvo pritaikytos “Iveco”, kuriais prekiauja ši įmonė, techninėms charakteristikoms. Įsigytus automobilius “Iveco Daily” vėliau Lietuvos paštas pritaikė kilnojamiesiems paštams įrengti.

Prokurorų teigimu, dalis kaltinamųjų savo kaltę pripažįsta. Nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2006 metų iki 2009-ųjų rugsėjo. STT pernai rugsėjį A.Balčiūnui pateikė įtarimus, o vėliau jį kuriam laikui sulaikė. Netrukus įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo buvo pareikšti ir E.Vaideliui.

Iš viso Lietuvos pašto viešojo pirkimo byloje įtarimai buvo pateikti 12 žmonių. Įstatymai valstybės tarnautojui, kuris paėmė didesnį nei 250 MGL (32,5 tūkst. litų) vertės kyšį numato laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmę.

100 proc. Lietuvos pašto akcijų priklauso valstybei, jas valdo Susisiekimo ministerija.

Turto prievartavimu ir ketinimu sukčiauti įtariamam buvusiam Lietuvos pašto direktoriui Andriui Urbonui skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir iš jo paimti dokumentai.

Pasibaigus suėmimo terminui, šias kardomąsias priemones paskyrė prokuroras.

“Priėmiau sprendimą skirti dvi kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, kad jis nebendrautų su tam tikrais asmenimis, ir dokumentų paėmimą”, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Remigijus Matevičius.

Teismui antradienį nepratęsus A.Urbono suėmimo, jis į laisvę turėtų būti išleistas iki trečiadienio darbo dienos pabaigos.

A.Urbonas įtariamas turto prievartavimu ir ketinimu sukčiauti.

Pirminiais duomenimis, A.Urbonas, dar prieš tapdamas Lietuvos pašto vadovu, sukčiavimo būdu galėjo užvaldyti apie 100 tūkst. litų bei iš vieno kauniečio verslininko, kuriam “Swedbank” pagerino paskolos sąlygas, per tarpininkus reikalavęs perpus mažesnės sumos.

Pareigūnams sulaikius A.Urboną, jis atleistas iš Lietuvos pašto direktoriaus pareigų.