Balandžio 20 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo įžvalgas, kokius sprendimus reikia priimti artimiausiu metu, siekiant užtikrinti Lietuvos ūkio ir visos valstybės konkurencingumą. Bendrame šalių posėdyje atkreiptas dėmesys į regioninės politikos, verslo aplinkos, aplinkosaugos, energetikos, švietimo, eksporto, valstybės modernizavimo, transporto ir kituose sektoriuose kylančius svarbiausius klausimus. Buvo pateikta konkrečių siūlymų dėl Lietuvos valstybės tvarios ateities.

LPK prezidentas Robertas Dargis komentavo: „Lietuvos pramonininkų konfederacija yra vienas didžiausių socialinių partnerių, kuris jau ne vienus metus kartu su Vyriausybe siekia spręsti ne tik verslui, bet ir valstybės tvariai ateičiai svarbius klausimus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovaujami sektoriai sukuria 64 proc. Lietuvos ekonomikos, o 79 proc. Lietuvos prekių eksporto sudaro LPK atstovaujami sektoriai, todėl LPK keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Valstybė yra užsibrėžusi ambicingus tikslus, bet šių tikslų įgyvendinimas ir valstybės tvari ateitis priklauso nuo trijų pagrindinių faktorių – finansų, žmonių ir konkurencinės aplinkos.“

Pasak pramonininkų, aktualiausia sritis, kurioje būtini pokyčiai, yra švietimas. LPK požiūriu, „Pramonės 4.0“, kaip vadinama ketvirtoji industrinė revoliucija, keliami iššūkiai neatsiejami nuo skait-meninių įgūdžių ugdymo, todėl būtina inicijuoti pokyčius mokykloje ir mokytojų rengimo srityje. 

LPK prezidentas pabrėžė, kad regionų ateitis yra pačių regiono lyderių rankose, tačiau norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų būtina užtikrinti, jog savivalda būtų stipri, savarankiška ir atsakinga. LPK siūlo parengti motyvacinę savivaldybių biudžeto sudarymo metodiką, suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme ir įgyvendinti kitas būtinas priemones.

LPK viceprezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė mokestinės aplinkos gerinimo svarbą: būtina mažinti darbo jėgos apmokestinimą, didinti motyvaciją dirbti, subalansuojant paramos sistemą ir mokestinę aplinką, užtikrinti mokesčių stabilumą, tobulinti pelno mokesčio sistemą, supaprastinti mokesčių administravimą.

Pramonininkai pasiūlė įkurti Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) koordinacinę tarybą, reformuoti viešąjį administravimą, taikant skaitmenines technologijas, naudoti didelių duomenų (ang. „big data“) analitines programas valstybės valdymo srityje.

Po bendro posėdžio premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad beveik visi pramonininkų siūlymai atitinka Vyriausybės planus. Jo vertinimu, pateikti siūlymai jau yra Vyriausybės darbotvarkėje ir atitinkamuose mūsų planavimo dokumentuose.„Praktiškai sutampa tie siūlymai ir problemos, kurias mato Lietuvos pramonininkų konfederacija“, – sakė S.Skvernelis. 

Premjeras svarstė, kad kai kuriems siūlymams įgyvendinti reikės tam tikro laiko: „Pavyzdžiui, švietimo sistemos pertvarka, natūralu, kad rezultatų duos ne per vienus metus. Tai ilgalaikis procesas.“