Liepos viduryje vyks istorinis renginys – pirmasis pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas nepriklausomoje Lietuvoje.

Tokio renginio iniciatyva anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti. Kad sąvokos „Lietuva“ ir „lietuviai“ neapsiriboja tik Lietuvoje gyvenančiais piliečiais, diskutuoti jau nebereikia. Tačiau tik dabar, po kelerių didelio masto emigracijos metų, kai vis garsiau nuskamba lietuvių sėkmės istorijos svetur, tapo akivaizdu, kad „globali Lietuva“ nėra mistinis subjektas. Pasaulio lietuviai tampa mums vis artimesni ir aktualesni: tai žmonės, kurie yra jauni, talentingi ir neabejingi Lietuvai, kaip valstybei. Lieka tik maža smulkmena – surinkti juos visus į vieną vietą.

Renginį palaiko visuomenė ir politikos lyderiai

Šios misijos ėmėsi Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga – prieš 40 metų JAV išeivių įkurta už Lietuvos ribų gyvenantį lietuvių ir lietuvių kilmės jaunimą vienijanti organizacija. Liepos 12–15 dienomis Prienų rajone esančiame Visuomenės harmonizavimo parke ji surengs Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą.
Renginio koncepcija – paprasta, bet reikalaujanti daug pasirengimo. Bus sukurtas didelio masto idėjų forumas: dienomis vyks diskusijos ir bus skaitomi pranešimai verslo, mokslo, kultūros bei politikos temomis, o vakarais lauks pramogos – žinomų šalies atlikėjų koncertai, kino filmų peržiūros. Į programą įtrauktos ir Lietuvoje vis populiarėjančios kontaktų mugės, taip pat nuo ryto iki vakaro veiks įvairios kūrybinės dirbtuvės.
Tikimasi, kad renginyje dalyvaus per 3 tūkst. žmonių, kurių pusė bus Lietuvoje gyvenantis jaunimas, o kita pusė – lietuvių kilmės žmonės iš viso pasaulio. Renginio tikslas – įtvirtinti Lietuvos partnerystę su jos diaspora ir pradėti kalbėtis išvien, neskirstant vieniems kitų į „lietuvius“ ir „emigrantus“.
Toks renginys – beprecedentis tiek Lietuvoje, tiek apskritai Baltijos šalyse. Patikėti, kad tai nėra vien „ant popieriaus“ graži, bet realybėje neįgyvendinama idėja, skatina didelė visuomenės parama. Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvauti sutiko ar bent jam paramą išreiškė šalies politikos ir visuomenės lyderiai: prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Andrius Kubilius, muzikantai Andrius Mamontovas ir Algirdas Kaušpėdas, dizaineris Juozas Statkevičius, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, istorikas Algirdas Bumblauskas, krepšininkas Jonas Valančiūnas, ekonomistas Gitanas Nausėda ir kiti. Iš viso į susitikimą atvyks beveik pusantro šimto įvairių sričių ekspertų.
Ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių ar lietuvių kilmės visuomenės lyderių sąrašas nėra toks ilgas, tačiau ir čia netrūksta ryškių asmenybių. Paminėtini pasaulyje pirmaujančią mobiliųjų programų platinimo bendrovę „GetJar“ įkūręs Ilja Laursas, „The New York Times“, „Wall Street Journal“ ir kitiems JAV leidiniams viršelius kuriantis dailininkas Ray Bartkus, Vakaruose bene žinomiausias lietuvių kompozitorius ir dirigentas, Belgijoje gyvenantis Vykintas Baltakas, taip pat Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas, viename didžiausių pasaulio bankų „Royal Bank of Canada“ dirbantis Daumantas Mockus ir kiti.

Jaunimas gali ne tik imti, bet ir duoti

„Manau, kad tiek laikas, tiek susiklosčiusios aplinkybės savaime lėmė tokio renginio gimimą. Jaunimas, gyvenantis tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, nebeturi kompleksų ar posovietinio mentaliteto ir yra subrendęs ne tik imti, bet ir duoti. Svarbiausia – sudaryti tam aplinkybes“, – įsitikinęs vienas renginio idėjos autorių ir svarbiausių organizatorių, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas.
Jis pats yra sektinas pasaulio lietuvio pavyzdys: 12 metų gyvenęs Jungtinėje Karalystėje, JAV, Lotynų Ameriką ir Europą apkeliavęs 31 metų vyras grįžo į gimtinę ir šiuo metu visas jėgas skiria susitikimui organizuoti.
Iki renginio – jau mažiau nei dvi savaitės. Bilietų, kurių kaina svyruoja nuo 132 (visoms keturioms renginio dienoms) iki 81 Lt (šeštadieniui ir sekmadieniui), vis dar likę, nors žadama, kad jie brangs.
Kol kas visas su Pasaulio lietuvių susitikimu siejamas entuziazmas – avansu. Kiek renginio dalyviai gebės pasinaudoti galimybe užmegzti globalios Lietuvos kontaktus ir kokia dalis renginyje iškeltų idėjų bus realizuota, priklausys tiek nuo pačių susitikimo dalyvių, tiek nuo Lietuvos valstybės institucijų gebėjimo šias idėjas priimti. Viena aišku – valstybės sienomis neapsiribojančios lietuvių bendruomenės kūrimas yra ilgas procesas, kuriam keturių dienų nepakaks. Tačiau neabejotina, kad kibirkštis bus įžiebta. Ar ji neužges jau kitą dieną? „Vasaros renginiu mūsų darbas nesibaigia. Anaiptol, tik prasideda“, – viltingai pažada Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas.

Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako susitikimą organizuojančios Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Kęstas Pikūnas.
VEIDAS: 12 metų gyvenote Jungtinėje Karalystėje. Kodėl nusprendėte grįžti į Lietuvą ir imtis organizuoti susitikimą? Kas jus motyvuoja?
K.P.: Kiekvienam žmogui įtaką daro supančios galimybės ir aplinkybės. Niekada negali žinoti, kada išvažiuosi ar kada grįši, kur dirbsi ar nedirbsi. Tuo pat metu kiekvienas pasirenka savo kelią ir ieško save įprasminančios veiklos, kuri kuria ir finansinį bei emocinį pasitenkinimą.
Idėja rengti Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimą galvoje pradėjo kirbėti dar 2010 m. dalyvaujant Pasaulio lietuvių jaunimo kongrese Lotynų Amerikoje. Nors daug metų negyvenau Lietuvoje, visada žinojau, kad grįšiu, tiesiog gal laikas tam dar nebuvo pribrendęs.
Didžiausia motyvacija man yra žmonės, su kuriais dirbu, kurie tiki idėja, kartu siekia teigiamo rezultato, negaili savo laiko ir pastangų bendriems tikslams įgyvendinti. Tikiu, kad visi tie žmonės tapo draugais visam gyvenimui. Vienas pagrindinių tikslų ir yra kurti kiek įmanoma daugiau ryšių, projektų, skatinti iniciatyvas tarp lietuvių, gyvenančių čia ir ten, kad tas atstumas sumažėtų iki minimumo ir taptume Lietuva be sienų – Pasaulio Lietuva. Turbūt skamba utopiškai, bet aš tikiu, kad tai įmanoma, nes didžiausias Lietuvos turtas yra jos žmonės.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kokiais bruožais pasižymi jauno pasaulio lietuvio portretas?
K.P.: Beveik kiekvienas jaunas žmogus turi ambicijų bei ateities planų, kuriuos nori kuo greičiau įgyvendinti. Nenorėčiau sakyti, kad jaunojo pasaulio lietuvio portretas kuo nors skiriasi nuo lietuvio, gyvenančio Lietuvoje. Visi mes esame vienodai skirtingi, daugiau ar mažiau keliavę, paveikti mus supančios kultūros ir požiūrio į gyvenimą. Viskam yra savas laikas, svarbiausia, kad nepamestume savo lietuviško identiteto ir būtume atviri bendravimui.
VEIDAS: Gal žinoma, kiek jaunų lietuvių yra išsibarstę po visą pasaulį? Norėtųsi apčiuopti nors kiek konkretesnį skaičių.
K.P.: Manipuliuoti skaičiais būtų tiesiog nekorektiška, nes tikslaus skaičiaus, manau, niekas nežino. Galų gale nemanau, kad visi vienodai suprantame pasaulio lietuvio portretą. Ar lietuviškai nekalbantį, bet lietuviškų šaknų, meilės ir sentimentų turintį brazilą taip pat vadiname pasaulio lietuviu? Jeigu taip, tai skaičius yra gerokai didesnis už milijoną.