Ligoniai turi susimokėti už suteiktas medicinines paslaugas, o jų sumokėti sveikatos draudimo mokesčiai laikomi banke
Ligoninėms ir poliklinikoms dėl sunkmečio ir lėšų stygiaus kompensuojančios tik dalį patirtų išlaidų ir taip verčiančios pacientus pačius susimokėti už vis daugiau paslaugų, Valstybinės ligonių kasos banke laiko pasidėjusios milžinišką indėlį, apie kurį neinformuoja net Sveikatos apsaugos ministerijos.
700 mln. Lt. Tokia iki šiol nuslėpta pinigų suma netikėtai atsirado Valstybinėse ligonių kasose (VLK), kai jų finansus patikrino Valstybės kontrolė (VK). Iš pirmo žvilgsnio, anoks čia nusikaltimas – juk pinigų niekas nepavogė, jie tvarkingai guli banke, iš kurio už šį indėlį gaunamos palūkanos. Tačiau reikia įvertini bendrą kontekstą, o jis yra toks: pinigai nenaudojami gulėjo banke visus 2010 m., kai ligoninėms ir poliklinikoms dėl neva lėšų stygiaus buvo kompensuojama tik 81–89 proc. išlaidų už pacientams suteiktas paslaugas. Žvelgiant dar plačiau – 2010-ieji buvo tie metai, kai Vyriausybė kas mėnesį skolinosi pinigų užsienyje biudžeto skylėms kaišyti, metų pradžioje už paskolas dėl sudėtingos finansinės padėties visame pasaulyje mokėdama net 7 proc. viršijančias palūkanas. Tuo tarpu VLK už indėlį banke gaudavo 2,05–2,7 proc. palūkanų. Aritmetika tokia: nepridavusios savo biudžeto perviršio valstybei VLK “pradirbo” maždaug 30 mln. Lt (skirtumas tarp Vyriausybės už paskolas mokėtų 7 proc. ir už indėlį banke gaunamų 2,5 proc. palūkanų).
Taip nutiko dėl to, kad VLK vadovas Algis Sasnaukas kiekvieno dirbančio žmogaus sumokamas sveikatos draudimo įmokas tvarko lyg savo asmenines lėšas – taip, kaip jam pačiam atrodo protingiausia. Ir už tai jam, atrodo, niekas negresia: nors ir pritardama VK išvadoms bei pati bardama VLK dėl netinkamai tvarkomų finansų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad tai, ką padarė A.Sasnauskas, nėra nusikaltimas, o tik klaida (nesvarbu, kad šimtamilijoninė), dėl to jo atleidimo iš einamų pareigų klausimo net neketinama svarstyti. Tačiau galutinai dėl to bus sprendžiama šią savaitę, mat praėjusiąją sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje.
Primoka pacientai
Praėjusių metų pradžioje, realiai prasidėjus Lietuvos gydymo įstaigų tinklo optimizavimo reformai, iš kai kurių rajonų pradėjo sklisti pavojaus signalai: galo su galu nebesudūrė daugiausiai lėšų iki tol pritraukdavusius akušerijos ir chirurgijos skyrius priverstos uždaryti kai kurių rajonų (Kupiškio, Molėtų, Ignalinos, Naujosios Akmenės, Šilalės) ligoninės. Iš paskos reformai jas, kaip ir visas kitas Lietuvos ligonines bei poliklinikas, pasiekė ir dar viena bloga žinia: vadinamoji balo vertė (VLK mokama kompensacija už pacientams suteiktas paslaugas) nuo vieno lito buvo sumažinta iki 81 ct ir tik vėliau šiek tiek padidinta – pradžioje iki 84 ct, vėliau – iki 89 ct. “Situacija buvo tragiška, nebežinojome, ko griebtis. Uždarėme, kaip liepta, sudėtingas, taigi ir brangiau apmokamas paslaugas teikiančius savo skyrius, netekome per juos gaunamų pajamų. O dar kompensacijų sumažėjimas – nebeturėjome iš ko mokėti atlyginimų, atsiskaityti už komunalines paslaugas”, – pasakoja Kupiškio ligoninės direktoriaus pavaduotoja gydymui Roma Ramanauskienė. Ji pripažįsta, kad dėl staiga pablogėjusio finansavimo nukentėjo ir ligoniai – teko dar kruopščiau peržiūrėti jiems teikiamų paslaugų krepšelį, dalį iki tol nemokamai atliekamų procedūrų perkelti į mokamą skiltį.
Kauno Šilainių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Janina Didžiulienė sako, kad gydytojai visiškai nekalti dėl to, kad pacientams vis daugiau tenka patiems primokėti už kai kurias paslaugas ir procedūras. “VLK, remdamasi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galimybėmis, apmoka tiek, kiek numatyta pagal sutartį su gydymo įstaiga. Viskas, kas virš – jau pačių pacientų sąskaita. Mes juk turime tvarkytis taip, kad metus baigtumėm be skolų – jų mums niekas nepadengs”, – paaiškina gydytoja.
Todėl Lietuvos gydytojai praėjusią savaitę itin susidomėjo VK pasklebta informacija, kad su jais atsiskaitančios VLK, pasirodo, sunkiausiais 2010-aisiais turėjo kalną rezervinių pinigų, tačiau jais su ligoninėmis ir poliklinikomis, kartu ir su pacientais, tvarkingai mokančiais sveikatos draudimo mokesčius, nesidalijo.
Sveiko proto trūkumas
“VLK turėjo finansinių galimybių balo vertę padidinti iki vieno lito, tačiau to nepadarė. Aiškinama tuo, kad negalėjo nutraukti terminuotos indėlio sutarties su komerciniu banku, nes būtų prarastos palūkanos”, – pabrėžė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.
Kontrolierius nustebino tai, kad 2010 m., turėdamos viršplaninių pajamų ir patyrusios mažiau nei planuota išlaidų, VLK vis tiek paprašė papildomų valstybės asignavimų PSDF biudžetui subalansuoti. Kitaip tariant, valstybė buvo apgauta”, – konstatuoja auditoriai.
VLK kontroliuojanti Sveikatos apsaugos ministerija šį kartą neketina ginti sveikatos mokesčius renkančio ir papildomus asignavimus iš biudžeto gaunančio fondo. “Mes nežinojome, kokio dydžio suma guli padėta banke. Rezervą jie privalo kaupti, bet jo dydis neturi viršyti 10 proc. metinio fondo biudžeto”, – pabrėžia sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė. 2010 m. į PSDF biudžetą buvo surinkta 4,7 mlrd. Lt pajamų – taigi rezervas negalėjo būti didesnis nei 470 mln. Lt.
“Tikrai neracionalu ir neprotinga banke laikyti daugiau lėšų, kai gydymo įstaigos šitaip vargsta, kenčia ir ligoniai”, – mano viceministrė. Tačiau ji pripažįsta, kad nubausti neracionaliai lėšas naudojusius VLK vadovus šį kartą bus sudėtinga: formaliai jokie teisės aktai nėra pažeisti.
J.Kumpienė sutinka su VK išvadoms, kad iki šiol įstatymais nepakankamai aiškiaiapibrėžta, ką PSDF turėtų daryti su metų eigoje susikaupiančiomis perviršinėmis lėšomis. “Vis dėlto reikia turėti bent kiek sveiko proto – pernai SAM net 11 kartų prašė padidinti balo vertę, o mums atsakydavo, kad nėra finansinių galimybių, nors, pasirodo, pinigų suplaukdavo daugiau nei planuota”, – piktinasi viena ministerijos vadovių.
Pirko limuziną
Valstybės kontrolė finansinį Valstybinių ligonių kasų auditą atliko pirmą kartą – iki tol tai darydavo privačios audito kontoros, kurių nustatymais ir kritika su visuomene, kaip žinoma, nebuvo dalijamasi.
Užtat dabar sužinojome ir daugiau VLK neūkiškumo detalių. Pavyzdžiui, ligoninėms ir poliklinikoms taip skūpai pinigus dalijančios ligonių kasos sau buvo ganėtinai dosnios: leido nusipirkti reprezentacinės klasės automobilį “Volkswagen Phaeton”, kurio eksploatacijos sąnaudos yra didesnės negu ekonominės klasės automobilio. Įdomu, kokias ligonių kasų funkcijas padeda vykdyti automobilis, kurio visi 4 ratai varomieji, sėdynės muštos natūralia oda, yra įmontuotas televizorius ir stereo garso aparatūra – būtent tokie privalomi minimalūs techniniai reikalavimai buvo suformuluoti, kai VLK paskelbė konkursą automobiliui pirkti.
Be to, tiek VLK, tiek Vilniaus teritorinės ligonių kasos pasirašė tokias neracionalias automobilių nuomos ir vėlesnio jų išpirkimo sutartis, kad finale už automobilius sumokėjo daugiau nei siekė jų pradinė vertė. Pavyzdžiui, per 4 nuomos metus už minėtąjį “Volkswagen Phaeton” buvo sumokėta 108,8 tūkst. Lt ir jis buvo įsigytas už 20,6 tūkst. Lt likutinę vertę. Taigi iš viso už automobilį sumokėta per 129 tūkst. Lt, kai jo pradinė vertė siekė 109 tūkst. Lt.
Valstybės auditoriams įtarimą kelia ir pats automobilių pirkimas – pasibaigus nuomos laikotarpiui jis nupirktas neskelbiamų derybų būdu, o konkurso sąlygos surašytos taip, kad įsigyti buvo įmanoma tik tuos konkrečius nuomotus automobilius.
Beje, kontrolieriai turi pastabų ir dėl paties “Swedbanko” pasirinkimo laikyti jame VLK rezervines lėšas. Sutartis su šiuo banku buvo pasirašyta dar 1996 m., nuo to laiko nebuvo atliekama jokia komercinių bankų teikiamų paslaugų įkainių analizė, nebuvo mėginama ir išsiaiškinti, ar kitų bankų siūlomos sąlygos nebūtų palankesnės. Taigi Valstybės kontrolės auditoriai mano, kad keliolika metų nekeisdamos banko VLK galėjo neefektyviai ir neracionaliai valdyti valstybės turtą.
Loading ...