"Veido" archyvas

Koks skirtumas, kokia liga susirgote jūs ar kas nors iš jūsų namiškių – peršalimu ar gripu? Gripas – tai daug rimtesnė liga, kuri netinkamai gydoma gali sukelti rimtų komplikacijų, todėl svarbu atskirti šias dvi ligas ir laiku pradėti tinkamą gydymą.

Kaip užsikrečiama

Peršalimu vadinama virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią gali sukelti daugiau kaip 200 rūšių virusų. Įdomus faktas, kad vaikai iki trejų metų kvėpavimo takų ligomis serga vidutiniškai 6–8 kartus per metus, didmiesčių vaikai – iki 10 kartų. Mūsų mažieji peršalimo ligomis linkę sirgti dažniau ne tik dėl silpnesnės, ne iki galo susiformavusios imuninės sistemos ar didesnio jautrumo temperatūros pokyčiams, bet ir dėl to, kad lopšelyje ar darželyje yra geros sąlygos plisti virusui. Dažniau serga neužgrūdinti vaikai: veikiant šalčiui sumažėja jų kvėpavimo takų gleivinių apsauginė funkcija. Tokiomis sąlygomis virusai lengviau prasiskverbia į organizmą. Dažniau peršalimo ligomis serga ir suaugusieji, sergantys lėtinėmis ligomis, senyvo amžiaus žmonės, dirbantys dideliuose kolektyvuose, kuriuose gričiau plinta virusai.

Nesunkios peršalimo ligos nepalieka jokių žymių, gali būti net naudingos: į organizmą patekę virusai moko imuninę sistemą reaguoti į infekciją. Tad pernelyg nerimauti, jei vaikas kartais serga peršalimo liga, nereikėtų. Tačiau jei vaiko imunitetas silpnesnis, prie virusinės infekcijos gali “prikibti” bakterija. Tuomet peršalimas gali ligą pasunkinti, vaikas gali susirgti plaučių uždegimu, angina, vidurinės ausies uždegimu ar sinusitu.

Sezoninis gripas – tai ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri plinta oru lašeliniu būduu, t. y. sergantis žmogus čiaudėdamas, kosėdamas ir netgi ramiai kvėpuodamas į aplinką su oru lašeliais išskiria gripo virusus. Gripu užsikrečiama ligos sukėlėjams patekus į kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima bet kur – parduotuvėje, autobuse, lifte ar kitur ir, kaip žinoma, kolektyvuose. Imlumas gripui yra visuotinis.

Ligos požymiai

Pirmieji peršalimo požymiai pasireiškia nevienodai: vieni suserga staiga – atrodo, dar visai ramiai vakarieniavote, ir staiga pradeda krėsti šaltis, po kelių valandų jau degate. Kitiems liga pasireiškia pamažu – pradeda varvėti ar užsikemša nosis, šokteli temperatūra. Būdingiausi peršalimo ligų simptomai – gerklės skausmas, kosulys, čiaudulys ir sloga, pakilusi temperatūra – pasireiškia tik antrą ar trečią ligos dieną. Šie simptomai dažniausiai trunka ne ilgiau kaip savaitę.

Gripo simptomai paprastai pasireiškia stipriau ir greičiau. Praėjus 1–2 paroms nuo užkrato patekimo, liga prasideda staiga – pakyla temperatūra (iki 38,5–40 laipsnių), skauda galvą, ji svaigsta, laužo kaulus, maudžia raumenis, apima silpnumas. Antrą ar trečią ligos dieną prisideda sloga, kosulys, ima skaudėti gerklę ir raumenis. Ligonis dažnai visą laiką pusiau snaudžia, parausta jo veidas ir akių obuoliai, kamuoja sausas kosulys. Kūdikiai ir maži vaikai gali vemti, viduriuoti. Nekomplikuotas gripas paprastai trunka 6–8 dienas. Po 4–5 ligos parų savijauta gerėja: temperatūra sumažėja iki normalios arba lieka šiek tiek pakilusi.

Taikydami naujausias medicinos technologijas, vaistus ir naujausius gydymo būdus, Lietuvos medikai jau nebeatsilieka nuo Vakarų europiečių.

Pastarąjį dešimtmetį visose medicinos srityse pradėta taikyti nemažai naujų technologijų, vaistų ir naujoviškų metodų, užkertančių kelią ligoms arba pristabdančių jų progresavimą. Pasirodo, taikant naujausius gydymo metodus, šiandien galima išgydyti 50–60 proc. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių. Skiepai padėjo suvaldyti tuberkuliozės, tymų, difterijos, hepatito B, kokliušo protrūkius. Be to, kasmet nuo mirties ir neįgalumo Lietuvoje išgelbėjama apie tūkstantį ligonių, patyrusių infarktą.

Nors mūsų šalyje širdies ligos – dažniausia mirties priežastis, dabar jau ir Lietuvoje galima pakankamai efektyviai gydyti širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą, o jei liga nepagydoma, gydytojai gali persodinti donoro širdį.

Dangira Veličkienė iš Švenčionėlių pateko tarp penkiolikos laimingųjų, kuriems pernai pirmą kartą Lietuvoje buvo implantuotas aortos vožtuvas neatveriant krūtinės ląstos. 97 proc. šios moters kairiojo širdies vožtuvo buvo užkalkėję, todėl jai nuolat skaudėdavo galvą, kraujo spaudimas pakildavo net iki 180–200 mm Hg, sunku buvo ir kvėpuoti. Moterį reikėjo skubiai operuoti, nes tokie ligoniai po ūmios ligos diagnozės patvirtinimo išgyvena iki pusės metų. Tačiau įprastos aortos vožtuvo keitimo operacijos, kai atveriama visa krūtinės ląsta, sustabdoma širdis, prijungiama dirbtinė kraujo apytaka, išpjaunamas aortos vožtuvas ir prisiuvamas kitas, 67-erių metų moteris greičiausiai būtų neatlaikiusi.

Kritinės sveikatos būklės atvykusi į vieną privačią Vilniaus gydymo įstaigą, D.Veličkienė sužinojo, kad Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius prof. Audrius Aidietis nauju metodu planuoja atlikti penkiolika operacijų ypač sunkiems ligoniams, kai per nedidelį pjūvį tiesiai į širdį įvedamas kateteris ir vožtuvas implantuojamas per kelias sekundes. Tokia operacija jai ir buvo atlikta. “Būdama sanatorijoje susipažinau su ligoniais, kuriems keičiant vožtuvą prapjovė nuo kaklo iki bambos. Toks didelis pjūvis labai sunkiai gyja, jie šešias paras po operacijos gulėjo reanimacijoje. Aš tik vieną parą ten buvau, o po devynių jau išvažiavau į sanatoriją. Pati operacija truko porą valandų”, – pasakoja D.Veličkienė.

Praėjus penkiems mėnesiams po operacijos, kraujo spaudimas jai nei karto nepakilo daugiau kaip 140–80 mm Hg. Atlikti tyrimai taip pat patvirtino, kad dėl širdies moteris jokių bėdų neturi ir ateityje neturėtų jų kilti.

Viename aparate – visa kardiologijos brigada

Pasak A.Aidiečio, tokiems ligoniams kaip ponia Dangira aortos vožtuvo keitimo operacija neatveriant krūtinės ląstos – vienintelis šansas išgyventi, nes chirurgai jų neoperuoja. Priminsime, kad prieš 10–15 metų tokios galimybės nebuvo. Taip pat nebuvo įmanoma ir persodinti širdies. O dabar yra sukurtos net dirbtinės išorinės širdys – aparatai, pavaduojantys tikrąją. Kitos yra implantuojamos į žmogaus kūną. Su tokiais aparatais žmogus gali nugyventi visą jam skirtą laiką.

Svarbu paminėti, kad šiandien žmogus iš mirties glėbio išplėšiamas ir įvykus infarktui. Jeigu jis pas specialistus patenka per dvi–keturias valandas, gydytojai atveria užsikimšusią širdį maitinančią kraujagyslę. “Taip ne tik dovanojame dalį širdies, bet ir apsaugome nuo pasekmių. Anksčiau, jeigu infarktą patyręs žmogus likdavo gyvas, tai tapdavo invalidu”, – sako Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius.

Dar viena gera žinia – nuo staigios mirties, prasidėjus širdies skilvelių virpėjimui, žmogus gali būti apsaugotas implantuojant jam kardioverterį defibriliatorių. Šis aparatas pats nustato, kad gyvybei ėmė grėsti pavojus, ir suteikia pagalbą. “Tai tarsi visa kardiologijos brigada, sudėta į vieną aparatą, sauganti žmogų visą parą. Šiandien tokius aparatus galime implantuoti visiems, kurie priklauso rizikos grupei”, – pasidžiaugia gydytojas ir atskleidžia dar vieną naujieną: šiemet pradėti šalinti trombai iš plaučių arterijos. Vietoj šios operacijos anksčiau tekdavo persodinti plaučius arba širdį.

Nanotechnologijos medicinos srityje

A.Aidiečio teigimu, taikydama naujausias technologijas kardiologijos srityje Lietuva jau neatsilieka nuo kitų Vakarų Europos šalių. Tačiau žmonių gyvybių išgelbėjama daug mažiau, nes tik nedidelę dalį operacijų kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

VU Onkologijos instituto Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas Eduardas Aleknavičius taip pat tvirtina, kad lėšų, skiriamų sveikatos apsaugai, labai trūksta, todėl gyvybiškai būtina tinkamai jas panaudoti. “Štai blogos vadybos pavyzdys. Sveikatos apsaugos ministerija nutarė, kad pozitronų emisijos tomografas turi būti perkamas bendrojo profilio universitetinei ligoninei. Tačiau šis prietaisas 90 proc. atvejų naudojamas onkologinių ligonių tyrimams atlikti. Todėl iš anksto galima prognozuoti, kad įranga nebus panaudojama šimtu procentų”, – apgailestauja E.Aleknavičius.

Tačiau džiugu, kad per dešimtį metų onkologinių ligų diagnostikos srityje įvyko ryškių poslinkių. Pasak E.Aleknavičiaus, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, mamografija tapo kasdieniais tyrimais. Pavyzdžiui, magnetinis rezonansas padeda tiksliau nustatyti ligos išplitimą ir parinkti optimalų gydymą konkrečiam ligoniui.

Prieš penkiolika–dešimt metų ultragarsu buvo galima atlikti tik tyrimus, šiandien ši technologija naudojama ir gydymui – naikinami prostatos navikai.

Ryškiausia pažanga stebima navikų medikamentinio gydymo srityje. “Krūties, žarnyno, plaučių vėžiui gydyti jau turime po kelis efektyvius taikinių terapijos preparatus”, – sako onkologas ir priduria, kad naujas perspektyvas žada nanotechnologijų įdiegimas į klinikinę praktiką. Šiuo metu onkologijos klinikose naudojami pavieniai preparatai, sukurti remiantis nanotechnologijomis, pavyzdžiui, skirti kiaušidžių vėžiui gydyti.

Taikant spindulinį gydymą šios technologijos pasitelkiamos radioaktyviesiems izotopams prijungti prie įvairių medžiagų, dalyvaujančių navikinės ląstelės gyvybiniuose procesuose, todėl apšvitinama tik pati navikinė ląstelė.

Vakcinos išstumia ligos sukėlėjus

Visi “Veido” kalbinti pašnekovai sutaria, kad mokslas sparčiai žengia į priekį ir kasmet atrandama vis naujų ligų gydymo metodų, technologijų bei vaistų. Štai dar šiemet Lietuvoje bus pradėtos operacijos, kurių metu į kairiojo prieširdžio ausytę įvedus specialų uždariklį nesusidarys krešulys ir žmogus bus apsaugotas nuo insulto. “Tai naujas žingsnis pasaulyje”, – tvirtina A.Aidietis.

Svarbu tai, kad ir užkrečiamųjų ligų srityje Lietuva žengia koja kojon su visu pasauliu. “Kai įstojome į Europos Sąjungą, farmacininkai įveža iškart visas naujas vakcinas, sukurtas Europoje ir pasaulyje”, – sako Daiva Razmuvienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro imunoprofilaktikos skyriaus vedėja.

Ji primena, kad pasitelkus skiepus galima suvaldyti daugelį užkrečiamųjų ligų ir net visai išstumti ligų sukėlėją. D.Razmuvienė prisimena, kad, tarkime, 1995–1996 m. Lietuvoje kilus difterijos protrūkiui būta net mirties atvejų. O paskiepijus 1,5 mln. žmonių ligos plitimą pavyko nutraukti. Nuo 1996 m. iki dabar kas ketverius metus pasitaiko vos po vieną susirgimą difterija.

D.Razmuvienė pabrėžia, jog norint, kad virusas būtų visai išstumtas, nuo jo turi būti paskiepijama 80 proc. žmonių. Todėl stengiantis užkirsti kelią sunkioms ligoms į privalomojo vaikų skiepijimo kalendorių planuojama įtraukti vakciną nuo pneumokoko bakterijos, kuri ypač pavojinga vaikams iki pusės metų. Ji sukelia ausies, plaučių, smegenų uždegimą, gali užkrėsti kraują.

O šiuo metu mokslininkai kuria vakcinas nuo maliarijos, AIDS, hepatito C. “Virusai vis dar protingesni už mokslą. Negalima tiksliai numatyti, kaip pasielgs vienas ar kitas ligos sukėlėjas, tačiau technologijos taip pat sparčiai tobulėja”, – apibendrina D.Razmuvienė.

"Veido" archyvas

Atšalus ir prasidėjus ligų sezonui tikriausiai kiekviena ieškome būdų, kaip apsisaugoti nuo peršalimo, išvengti niūrių minčių ir visą dieną mėgautis žvalia nuotaika. Išbandykite kvėpavimo procedūras!

Deguonies gauname nepakankamai

Atrodo, kad kvėpuoti – natūralus procesas. Per minutę įkvepiame nuo 6 iki 12 kartų oro tam, kad iš jo gautumėm deguonies. Tačiau daugelis tai daro netaisyklingai – neritmiškai, paviršutiniškai, tik krūtinės ląsta. Taip išnaudojama tik dalis plaučių pajėgumo, o pasekmes netrunkame pajusti. Kojos ir pėdos nepakankamai aprūpinamos deguonimi – dėl to virpa keliai, žemė tarsi slysta iš po kojų. Bėgant metams dažnėja nugaros ir galvos skausmai, sutrinka miegas, blogėja virškinimas. O labiausiai nuo deguonies trūkumo kenčia smegenys, kurioms jis ypač reikalingas. Kai trūksta deguonies, organizmas mažiau išskiria endorfinų – laimės hormonų, tad jaučiamės pavargę ir blogai nusiteikę.

Kodėl kvėpavimas toks svarbus?

Nes taisyklingas kvėpavimas ir tinkamos kvėpavimo procedūros padeda išvengti daugelio ligų, ramina, suteikia energijos.

• Plaučiai išvalo organizmą. Kvėpavimo procedūrų metu organizmas atsikrato net apie 80 proc. toksinų, alergenų, kai kurių virusų ir bakterijų. Pagerėja ir medžiagų apykaita. Kuo daugiau įkvepiame, tuo daugiau visokių negerų dalykų ir iškvepiame.

• Energijos galima pasisemti iš oro. Giliai įkvepiant, į plaučius patenka ne tik daugiau oro, – kartu su juo organizmas įgauna energijos, todėl iškart pakyla nuotaika, pagerėja savijauta, atsiranda daugiau jėgų.

Inhaliacijos – fizinei ir dvasinei sveikatai

Inhaliacija – tai kvėpavimas garais, aerozolių pavidalo vaistais arba biologiškai aktyviomis medžiagomis, pavyzdžiui, eterinių aliejų prisotintu oru. Šios procedūros puikiai tinka imunitetui stiprinti, padeda atsipalaiduoti ir gydo įvairias kvėpavimo takų ligas.

• Saugo nuo ligų. Kad ir nejaučiate jokių ligos požymių, pakvėpuoti garais labai naudinga. Mat jie neleidžia išdžiūti kvėpavimo takų gleivinei, todėl ši tampa atsparesnė ligų sukėlėjams. Ypač kvėpavimo procedūras atlikti rekomenduojama tiems, kas dirba dulkėtoje ar didesnės cheminių medžiagų koncentracijos aplinkoje. Taip pat dirbantiesiems prie kompiuterių, nenatūraliai vėdinamuose kabinetuose.

• Atpalaiduoja. Inhaliacijos puikiai padeda, kai kankina įtampos sukelti galvos skausmai, stresas ar nerimas. Pasirinkus tinkamą eterinį aliejų ar raminamai veikiančias žoleles ir pakvėpavus jų garais, įtampa iškart atslūgsta, pagerėja nuotaika. Mat smegenų sistemos dalyje, atsakingoje už atmintį ir emocijas, yra du uoslės nerviniai traktai, todėl aromaterapijos poveikis labai gerai veikia.

• Padeda susirgus. Inhaliacijomis dažniausiai gydoma sloga, sinusitas ir kitos kvėpavimo takų ligos, kurios sutrikdo kvėpavimą (bronchitas, astma, laringitas, sinusitas, plaučių uždegimas). Taigi tokios priemonės puikiai padeda atsikosėti, atpalaiduoja kvėpavimo takus, neleidžia daugintis virusams ir bakterijoms, todėl mažėja uždegimas. Inhaliacijomis galima gydyti ir faringitą, pažeistą burnos gleivinę. Kvėpuojant garais, kitaip nei gydantis tabletėmis, vaistinių medžiagų patenka ne į visą organizmą, bet tik į ligos pažeistus kvėpavimo takus, be to, gerokai greičiau.

Procedūros subtilybės

Kvėpuoti garais galima taip, kaip tai darydavo dar mūsų močiutės ir promočiutės, arba vaistinėje įsigyti specialų inhaliatorių.

• Garai – iš inhaliatoriaus. Nelygu kokio poveikio norite sulaukti, į inhaliatorių galima įpilti valgomosios druskos ar sodos tirpalo, žolelių nuoviro, eterinio aliejaus, mineralinio vandens. Prisidėjus prie veido specialią kaukę pakanka ją palaikyti 10 min., kad pajustumėte efektą. Garai, kuriuos pučia inhaliatorius, nekaršti, tad tokia procedūra nebaisi net mažyliams. Šis prietaisas kainuoja 150–200 Lt.

• Inhaliacijos virš dubens. Kvėpavimo garais procedūras galima atlikti ir be specialaus inhaliatoriaus. Į karšto vandens indą įlašinkite porą lašų eterinio aliejaus ar įberkite vaistažolių ir kvėpuokite kylančiais garais 10 min. Galvą reikėtų pridengti rankšluosčiu taip, kad nepraeitų oras.

Kam kokia tinka

Inhaliacijoms naudojama druska, soda, vaistažolės ir eteriniai aliejai. Vienos priemonės puikiai padeda peršalus, kitos ramina ar suteikia energijos.

• Kosint – druskų arba sodos inhaliacijos. Tinka druskos mikrokristalai, specialus druskos tirpalas, vandenyje ištirpintas šaukštelis valgomosios druskos arba sodos. Druska ir soda dezinfekuoja uždegimo apimtus kvėpavimo takus, ramina patį uždegimą, lengvina atsikosėjimą, nes skystina skreplius. Be to, druska turi uždegimą mažinančių ir mikrobus naikinančių savybių.

• Vaistažolės susirgus ir saugantis ligų. Inhaliacijoms galima naudoti smulkintus pušų, kadagių, kėnių, kedrų spyglius, džiovintus eukaliptų, ąžuolų, beržų, juodųjų serbentų lapus, liepų, ramunėlių, mėtų, levandų, pelynų, šalavijų žiedus. Šie augalai puikiai padeda pasirodžius pirmiems viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiams – slogai, tonzilių, gerklės uždegimui. Taip pat palengvina savijautą sergant laringitu, bronchitu, gripu, plaučių uždegimu, kai vargina bronchinės astmos priepuoliai. Be to, aromatizuoti garai mažina karščiavimą, turi antibakterinių ir uždegimą slopinančiųjų savybių.

• Eterinių aliejų aromatų nauda. Eukalipto eterinis aliejus malšina skausmą, ramina, naikina mikrobus, slopina uždegimus, palengvina atsikosėjimą. Jazminų, rožių aliejai sustiprina pasitikėjimą savimi ir suteikia optimizmo, saugo nuo peršalimo ligų. Verbenos kvapas padidina darbingumą, šalina dirglumą. Melisų, šalavijų, kadagių, levandų aliejai padeda atsiradus apatijai, pervargus, esant nervinei įtampai. Pušų aliejaus kvapas malšina skausmą, skatina atsikosėjimą, tinka patyrus stresą. Energijos antplūdį pajusite nuo citrusinių vaisių aliejų kvapo. Imbiero, rozmarino aliejai stiprina imunitetą, padeda peršalus.

Druskų lempos – į savijautos naudą

Mūsų nuotaika, sveikata ir darbingumas labai priklauso nuo oro, kuriuo kvėpuojame. Dulkės, kompiuteriai, televizoriai sugriauna teigiamų ir neigiamų jonų pusiausvyrą patalpoje, todėl dažnai jaučiamės pavargę, apatiški. Manoma, kad tai ir daugelio kvėpavimo takų ligų priežastis. Išvalyti orą namuose ir atkurti jonų pusiausvyrą puikiai padeda druskos lempos.

• Natūralus oro jonizatorius. Manoma, kad druskų lempos sukuria tokį oro šviežumo įspūdį, koks būna tik viršukalnėse ar pajūryje. Mat jos skleidžia neigiamus jonus, kurie valo orą nuo dulkių, žiedadulkių, pelėsių, dūmų.

• Stiprina imunitetą, ramina. Druskų lempa, kurios maloni šviesa itin jauki, padeda nusiraminti. Tad uždegta ant darbo stalo ji padės susikaupti, nuvys šalin įkyrias mintis. O deginama vaikų kambaryje ar miegamajame – nuramins per dieną įaudrintą protą ir emocijas, padės greičiau užmigti. Be to, kvėpuojant švariu oru padidėja plaučių tūris, taip pat ir atsparumas peršalimams bei virusams.

• Gali būti įjungta kiaurą dieną! Druskų lempą, kuri kainuoja 50–100 Lt, galima laikyti nuolat įjungtą, nes ji skleidžia švelnią jonizaciją. Ji bus tinkama naudoti dvidešimt ar ilgiau metų, nes druskų kristalai labai lėtai tirpsta. Ir svarbiausia – bėgant laikui gerųjų savybių druska nepraranda!

Tačiau druska tirpsta vandenyje, o prisigėrusi daug drėgmės – suminkštėja, gali subyrėti. Tad negalima druskos lempos statyti arti  viryklių, elektrinių virdulių, oro drėkintuvų. Vonioje jai taip pat ne vieta.

Kvėpavimo terapija

Tai vienas seniausių gydymo metodų, praktikuotų Kinijoje ir Egipte. Kvėpavimo pratimai užkerta kelią ligoms ir padeda pasveikti. Juos atlikite kasdien iš ryto arba vakare, išvėdintame kambaryje.

• Kvėpavimas visais plaučiais. Vienu įkvėpimu įkvėpkite pro nosį į pilvą, paskui į saulės rezginio sritį taip, kad plėstųsi šonkauliai. Pajuskite, kaip krūtinė prisipildo oro, išsiplečia visa viršutinė kūno dalis iki pat pečių. Tada lėtai iškvėpkite. Pratimą kartokite 10 kartų.

• Abipusis kvėpavimas. Atliekant šį pratimą, iškvėpimas trunka dukart ilgiau nei įkvėpimas, todėl naudotas oras ir atliekos iš viso kūno pasitraukia per plaučius. Abipusis kvėpavimas pro nosį ramina mintis, padeda, kai skauda galvą. Dešiniu nykščiu užspauskite dešinę šnervę. Iškvėpkite ir įkvėpkite pro kairiąją. Tada mažuoju piršteliu užspauskite kairiąją šnervę. Iškvėpkite ir įkvėpkite pro dešiniąją. Kiekviena šnerve kvėpuokite po 1–2 min.

• Atpalaiduojamasis kvėpavimas. Pasistenkite iškvėpti visą plaučiuose esantį orą, tada stipriai prispauskite smakrą prie krūtinės. Sekundę nekvėpuokite. Pakelkite galvą ir giliai įkvėpkite. Taip kvėpuokite 1–2 minutes.

Žmonės visas virusų sukeltas kvėpavimo takų ligas mėgsta vadinti gripu. Nors peršalimo ligų simptomai atrodo panašūs, iš tiesų ligos skiriasi, mat jas sukelia skirtingi mikroorganizmai, todėl ir gydymo priemonės bei galimos komplikacijos nesutampa.

Šiųmetis rugsėjis atnešė sergamumo gripu ir ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis bangą. Sergamumas šiomis ligomis pamažu ėmė didėti antrąją rugsėjo savaitę ir yra didesnis nei pernai rugsėjį. O kai lyginame šių bei praėjusių metų rugsėjo mėnesio rezultatus su dar ankstesniais metais, aiškėja, kad tokio didelio sergamumo gripu bei kvėpavimo takų infekcijomis iki tol nebuvo. Panašus kaip dabar sergamumo lygis Lietuvoje anksčiau būdavo pastebimas tik lapkritį, gruodį ar sausį.

Manoma, kad minėtos ligos greičiau nei įprasta plinta todėl, kad tarp mūsų “tebevaikšto” pandeminis gripas, vadinamas A(H1N1). Stebima ir kitų gripo atmainų. Tiesa, epideminio lygio sergamumas gripu nepasiekė, mat gripo epidemija skelbiama, kai dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka daugiau nei šimtas sergančiųjų. Šiuo metu vidutiniškai Lietuvoje minėtomis ligomis serga 40 žmonių iš 10 tūkst. gyventojų, Kauno apskrityje šis skaičius siekia 60.
Šiuo atžvilgiu Lietuva nėra išskirtinė: gripu ir ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis dažniau sergama ir kitose Europos šalyse.

Šiuo metu Lietuvoje gripas bei ūmios kvėpavimo takų infekcijos labiausiai plinta tarp jaunų žmonių: moksleivių, vaikų. Nepasakyčiau, kad šiųmetis gripas mažiau agresyvus ar kad žmonės prie jo labiau prisitaikę: gripas mėgsta išprovokuoti lėtines ligas ir, kiek teko kalbėtis su pediatrais, jų eiga esti sunkesnė.

Patartina saugotis

Gripo ypač turi saugotis sergantieji lėtinėmis ligomis, taip pat tie, kurių silpnas imunitetas arba kurie vartoja imunitetą slopinančius vaistus. Gripo komplikacijų gali kilti ir seniems, ir jauniems. Pirmiausia gali nukentėti tas organas, kurio lėtine liga sergama, todėl gripas gali baigtis ir mirtimi.

Gripas – rimta liga, todėl nereikia į jį numoti ranka: susirgus būtina laikytis lovos režimo ir tinkamai gydytis.

Sukelia epidemijas ir pandemijas

Gripą sukelia influenza virusas, kaip ir daugelis jo “giminaičių”, sugebantis greit mutuoti, todėl pasirengti gripo epidemijoms gana sunku. Iki šiol nesutariama dėl vakcinos nuo gripo veiksmingumo, mat žmogų paskiepijus nuo vienos gripo viruso atmainos, jis gali užsikrėsti kita. Persirgus gripu imunitetas susidaro tik tos struktūros virusui, kuriuo žmogus buvo užsikrėtęs.

"Veido" archyvas

Gripo epidemijos gali kartotis kas dvejus metus ar šiek tiek rečiau, tačiau pavienių susirgimų pasitaiko kasmet. O štai pandemijos, kokia buvo pernai, kyla kartą kas keliasdešimt metų ir per keletą metų, pandeminiu gripu persirgus didžiajai daliai gyventojų bei įgijus imunitetą, nurimsta.

Gripas yra užkrečiama liga, todėl žmonių susibūrimo vietose – viešajame transporte, darbo kolektyvuose, prekybos ir ugdymo įstaigose įsiviešpatauja labai greit. Pakanka susidurti su sergančiu gripu asmeniu, ir netrukus (dažniausiai po 2–5 dienų) galite pajusti pirmuosius šios klastingos ligos simptomus. Gripo, kaip ir kitais virusais, užsikrečiama oro lašeliniu būdu nuo sergančiojo, be to, nuo įvairių aplinkos daiktų (durų ir langų rankenų, laiptų turėklų, lifto mygtukų, indų ir kitų daiktų, prie kurių lietėsi gripu sergantis žmogus). Todėl būtina ne tik vengti kosinčių ir čiaudinčių asmenų draugijos, bet ir dažnai plautis rankas.

Peršalo ar gripuoja?

Žmonės dažnai visas panašiais požymiais pasireiškiančias kvėpavimo takų ligas vadina vienodai. Vieni visada sako susirgę “peršalimu”, kiti teigia pasigavę gripą. Verta prisiminti: jei jūsų liga prasidėjo kosuliu ir čiauduliu, tai greičiausiai ne gripas. Varvanti nosis nėra gripo požymis, nors vėliau, ligai įsismarkavus, gali prisidėti  ir sloga.

Gripo sukėlėjai, priešingai nei peršalimo ligas sukeliantys virusai, gali išplisti į plaučius, smegenis, inkstus, širdį ir sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Žmonės dažnai neįvertina gripo pavojingumo ir mėgina ligą pravaikščioti. Jie ne tik pasitarnauja infekcijos plitimui, bet ir rizikuoja sulaukti rimtų komplikacijų. Ypač gripas pavojingas vaikams, senyviems žmonėms ir tiems, kurių imuninė sistema silpna.

Gripo simptomai

Liga prasideda netikėtai: staiga pakyla aukšta temperatūra (gali būti aukštesnė nei 39 laipsnių), pasireiškia viso kūno silpnumas, krečia šaltis, skauda galvą, sąnarius ir raumenis. Žmonės jaučiasi taip, tarsi jiems kažkas laužytų kaulus.

Parausta akys, žmogus ima kosėti (čiaudėti pradedama vėliau arba iš viso nesloguojama). Kartais gripas pasireiškia neįprastais simptomais: žmogų gali pykinti, jis gali vemti, viduriuoti ar, pakilus ypač aukštai temperatūrai, net pradėti kliedėti. Sloguoti ir “šlapiai” kosėti pradėdama tik maždaug trečią ligos dieną. Maždaug tiek dienų laikosi aukšta temperatūra. (Jei sergant gripu po pirmosios temperatūros bangos ji vėl staiga pakyla, tai gali reikšti, kad prisidėjo antrinė bakterinė infekcija, prasidėjo komplikacijos).

Sergant gripu organizmas stipriai apnuodijamas, virusas pažeidžia kvėpavimo takus.

Kaip gydytis

Šis klastingas virusas pakenkia kvėpavimo takų epitelį, pažeidžia smulkiųjų kraujagyslių sieneles, gali pažeisti nervų sistemą, o patekęs į kraują apnuodija visą organizmą. Dėl to gali pradėti trikti širdies ir kitų organų bei sistemų darbas.

Jei po savaitės gydymo ir tariamo pasveikimo pajuntate staigų atkrytį, galima įtarti prasidėjus komplikacijas. Pavyzdžiui, ligonis gali susirgti virusinės ar bakterinės kilmės plaučių uždegimu, sinusitu, ausų uždegimu, net širdies raumens, smegenų uždegimu. Todėl labai svarbu susirgus laikytis režimo ir tinkamai bei laiku gydytis.

Susirgus virusinėmis kvėpavimo takų ligomis, tarp jų ir gripu, nereikia skubėti vartoti antibiotikų. Jie virusų neveikia, šių medikamentų gali prireikti tik gydant antrines bakterines infekcijas. Kas kita, jei silpnas imunitetas: tokiems žmonėms gydytojai gali skirti profilaktinį gydymą antibakteriniais vaistais, kad išvengtų bakterinių gripo komplikacijų. Tik jūsų gydytojas gali nuspręsti, ar reikia antivirusinių vaistų. Beje, jie efektyviausi ligos pradžioje.

Kaip padėti savo organizmui

Nepaisydami to, sergate gripu ar kitomis vadinamosiomis peršalimo ligomis, gerkite daug skysčių – atsiskiedus kraujui, sumažėja virusų išskiriamų toksinų koncentracija. Nesistenkite mažinti žemesnės nei 38,5 laipsnio temperatūros, nes ligų sukėlėjai “sudega” tik esant aukštai temperatūrai. Taip pat reikėtų gerti vitamino C.

Labai naudingi papildai su rausvažiedėmis ežiuolėmis (jos stiprina imunitetą); baltojo gluosnio žieve (mažina skausmą bei karščiavimą); apskritalapėmis saulašarėmis (lengvina atsikosėjimą); siauralapių gysločių lapais (pasižymi antimikrobiniu ir raminamuoju poveikiu); eukaliptų lapais (stiprina imuninę sistemą).

Naudingi ir papildai, į kurių sudėtį, be ežiuolių ir kitų gydomosiomis savybėmis pasižyminčių augalų, įeina vitaminas C, cinkas, selenas. Taip pat naudingos čiobrelių arbatos (lengvina atsikosėjimą, pasižymi antimikrobiniu veikimu).

Lietuvoje po truputį auga sergamumas gripu. Kaip praneša Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, 40-ąją šių metų savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis yra 41,9 užregistruoto atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. Palyginti su ankstesne savaite, jis šiek tiek padidėjo – nuo 38,7 / 10 tūkst. gyv.

Gripo epidamija skelbiama, kai 10 tūkst. gyventojų tenka 100 susirgimų.

Didžiausias sergamumo rodiklis yra Kauno apskrityje – 58,8 / 10 tūkst. gyv. Šiek tiek mažesnis Marijampolės – 44,2 / 10 tūkst. gyv., Klaipėdos – 42,9 / 10 tūkst. gyv., Vilniaus – 41,86 / 10 tūkst. gyv. apskrityse. Mažiausias – Tauragės – 31,93 / 10 tūkst. gyv., Panevėžio – 33,15 / 10 tūkst. gyv. ir Alytaus 33,5 / 10 tūkst. gyv. apskrityse.

"Veido" archyvas

Sukarščiavus mažyliui reikia pagalvoti ir apie enterovirusinę injekciją

Nors žiema yra pelniusi virusinių ligų lyderės titulą, tačiau ir kiti metų laikai turi savo “arkliukus”. Pavyzdžiui, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje plinta enterovirusinės infekcijos, kurios smarkiausiai įsisuka į ikimokyklinukų gretas.

Dažnas karštos vasaros palydovas yra enterovirusas, kuris, kaip ir mažieji, mėgsta “maudytis” atviruose telkiniuose ir sukelia enterovirusinę infekciją. Enterovirusų yra daugybė rūšių, ir jie visi sukelia įvairiausių simptomų. Šįsyk nerašysime apie viduriavimą ir vėmimą, su kuo stereotipiškai mes siejame enterovirusus. Atkreipsime jūsų dėmesį į kitokius jo kelius mūsų organizme – ne vien nuo burnytės iki užpakaliuko.

Viruso kelias ne vienas

Nors enterovirusu galima užsikrėsti oro lašeliniu keliu, vis dėlto  pagrindinis plitimo kelias – fekalinis oralinis, kai virusas į mažylio organizmą patenka per užkrėstą vandenį ar maisto produktus. Išvengti enterovirusų sunku, nes jie atsparūs išorinei aplinkai, ilgam išlieka stovinčiame vandenyje, vandens baseinuose, kanalizacijų vandenyje, atviruose vandens telkiniuose, ant namų apyvokos daiktų, maisto produktuose (piene, ant duonos, vaisių), taip pat  fekalijose. Be to, virusas dauginasi žarnyne, todėl ilgą laiką gali būti išskiriamas į aplinką. Išmatose virusas randamas iki po aštuonių savaičių. Kokį organą šis virusas pirmiausia pažeis, priklauso nuo to, kaip jis pateks į organizmą.

Pavyzdžiui, jei pro kvėpavimo takus ar virškinimo sistemą – čia ir dauginsis. Tačiau vien šiuose organuose neužsibus – krauju jis gali nukeliauti į kitus organus ir sukelti netgi tokias rimtas ligas, kaip meningitą ar meningoencefalitą, širdies raumens ar kepenų uždegimą!

Kaitinant ir virinant produktus virusai greitai žūsta. Enterovirusai jautrūs dezinfekcinėms medžiagoms, turinčioms chloro, netgi buitinėms plovimo priemonėms, todėl vaikų kolektyvuose patariama reguliariai vėdinti patalpas, jas valyti, laikytis asmeninės higienos. Ir pasikartokime maldelę – tai kas padeda išvengti virusų? Taip, taip – stipri imuninė sistema. Todėl stiprinti imunitetą nepamirškite visus metus!

Karščiavimas be priežasties?

Na, kaip jau čia visai be priežasties… Priežastis yra – enterovirusai. Karščiuojant veidas parausta, raudoniu nusidažo ir viršutinės liemens dalies oda, ypač veido ir kaklo srityje. Ant odos gali atsirasti papulinis bėrimas. Karščiavimas praeina per 2–10 dienų, dažniausiai be liekamųjų reiškinių. Bet jeigu kūdikiams prisideda dar ir bakterinė infekcija, tuomet liga gali būti sunkesnė.

Kaip gydyti? Skiriamas simptominis gydymas, būtina gerti daug skysčių, kad organizmas greičiau apsivalytų nuo viruso ir jo išskiriamų toksinų. Jei reikia, temperatūra mažinama vaistais, galima duoti virusus naikinančių homeopatinių preparatų.

Vasaros gripas

Jis panašus į kitas virusines infekcijas. Ligos pradžioje pakyla temperatūra, pradeda skaudėti gerklę, prasideda akių uždegimui būdingi reiškiniai. Liga nėra itin sunki ir per penkias dienas paprastai praeina.

Kaip gydyti? Skiriamas tas pats simptominis gydymas, kaip ir gelbstintis nuo kitų virusinių infekcijų.

Panašu į raudonukę

Bet greičiausiai tai ne raudonukė, o enterovirusinė egzantema. Ji nustatoma tuomet, kai po trijų dienų karščiavimo išberia mažylio veidą ir galūnes. Bėrimas laikosi nuo kelių valandų iki paros. Nuo raudonukės skiriasi tuo, kad susirgus raudonuke prieš bėrimą nebūna karščiavimo ir raumenų skausmo.

Kaip gydyti? Gydoma kaip ir kitos virusinės infekcijos. Jei bėrimas labai intensyvus, tuomet dar skiriami alergiją mažinančių vaistų.

Netgi meningitas!

Virusinis arba serozinis meningitas – tai infekcinė nervų sistemos liga, sukelianti minkštųjų smegenų dangalų uždegimą. Rimta virusinio meningito komplikacija – galvos smegenų uždegimas. Virusinis meningitas nėra toks pavojingas kaip bakterijų sukeltas, ir sunkių jo formų pasitaiko retai. Persirgus įgyjamas gana patvarus imunitetas.

Pagrindiniai virusinio meningito požymiai – iki 40 laipsnių pakyla temperatūra, skauda sprandą, kuris atrodo tarsi sustingęs, jaučiamas ūmus galvos skausmas, atsiranda šviesos baimė, pykina, vemiama, skauda pilvą, liežuvis būna sausas, prasideda gerklės uždegimas. Tokie ligoniukai guli ne išblyškę, o įraudę, nes jų akių junginės ir skruostai yra raudoni. Vaikas tampa vangus, kartais guli vadinamąja meningine poza – šiek tiek atlošęs galvytę, išsilenkęs ir užsimerkęs. Mažesniems nei dvejų metų mažyliams liga pasireiškia ir momenėlio išsipūtimu. Laiku skyrus reikiamą gydymą nesunkiai pasveikstama, o uždelsus galimos įvairios komplikacijos – atminties ir dėmesio koncentracijos, elgesio, mokymosi, klausos sutrikimai ir net galvos smegenų pažeidimai. Meningito diagnozė patikslinama atlikus juosmeninę punkciją, t.y. į nugarą tarp juosmens slankstelių įduriama adata ir paimama šiek tiek smegenų skysčio tyrimams atlikti. Ši procedūra neskausminga.

Kaip gydyti? Kažkaip specifiškai virusinis meningitas negydomas, nes tai tėra simptomų gydymas – nuo šio viruso vaistai dar neatrasti, antibiotikai nereikalingi, todėl jų ir neskiriama. Ligoninėje mažyliui lašinami skysčiai, skiriama šlapinimąsi skatinančių preparatų, temperatūrą ir skausmą mažinančių vaistų. Elektrolitų balansui atkurti tinka negazuotas, lengvai sūraus skonio mineralinis vanduo. O štai šviežių vaisių sulčių ar gėrimų reikėtų vengti. Siekiant išvengti dehidratacijos, dar duodama druskos tirpalo, o žarnyno florai gerinti ir atkurti rekomenduojama vartoti probiotikus. Paprastai per 3–5 dienas mažyliai visiškai pasveiksta. Išėjus iš ligoninės rekomenduojamas 7–10 dienų namų režimas.

Kai užpuola gerklę

Herpinė angina prasideda karščiavimu iki 38–40 laipsnių, galvos, ryklės skausmu, rijimo sutrikimais, rečiau anoreksija ir pilvo skausmais. Burnos gleivinėje, dažniausiai ant tonzilių, liežuvėlio, minkštojo gomurio, atsiranda 1–2 mm skersmens balkšvai pilkų spuogelių ar pūslelių, aplink jas būna paraudę. Bėrimų nebūna daug, bet jie greitai išopėja, atsiranda negilių pilkšvų opelių, kurios savaime užgyja po 5–10 dienų.

Kaip gydyti? Gydoma mažinant temperatūrą, būtina duoti gausiai gerti skysčių, tinka ir burnytės bei ryklės skausmą palengvinantys ir uždegimą mažinantys purškiamieji preparatai (pvz., “Tantum Verde”). Galima vartoti ir homeopatinius preparatus.

Raumenų skausmai

Jais pasireiškia enterovirusų sukelta epideminė mialgija. Ji prasideda karščiavimu, galvos skausmais, maisto atsisakymu, jau pirmą ligos parą pajuntami galūnių ar kvėpuojamųjų raumenų skausmai, kurie sustiprėja giliau kvėpuojant ar kosint. Todėl ligoniukai stengiasi kvėpuoti negiliai. Be to, mažųjų kūnus tarsi sukausto, pajuntami sąnarių ir pilvo skausmai, kurie kartais panašūs į apendicito.

Kaip gydyti? Skiriamas simptominis gydymas – mažinamas karščiavimas ir skausmas, būtina gausiai vartoti skysčių su mikroelementais ir gliukoze. Skaudančias galūnes galima patepti heparino turinčiu tepalu (pvz., “Lioton 1000″), nes jis pagerina kraujotaką, todėl sumažėja skausmas. Kojytes galima patepti uždegimą mažinančiu tepalu (pvz., “Emox” geliu ar kt.). Tėveliai neturėtų užmiršti galūnių ir viso kūno masažo, vėsių įvyniojimų, nekarštų kojų vonelių su druskos tirpalu (kojas reikia merkti iki kelių). Pilvo skausmui mažinti tiks vidurių lašai ir kiti žoliniai preparatai (pvz., “Iberogast”), pilvo masažas pagal laikrodžio rodyklę.

Raudonos akytės

Akių pažeidimais pasireiškiantis hemoraginis konjunktyvitas – labai užkrečiama enterovirusinė infekcijos forma, kuriai būdingas ūmiai atsiradęs akių skausmas, paburkę vokai, akių junginių kraujosrūvos.

Kaip gydyti? Ligoniukui reikėtų praplauti akis, dėti vėsių kompresų su arbata, medetkomis, rekomenduojama lašinti homeopatinių akių lašų, dirbtinių ašarų. Jeigu liga komplikuojasi, tuomet skiriama antibakterinių ir hormoninių lašų ar akių tepalų.

Širdutės irgi gali tykoti pavojus!

Širdies pažeidimus (miokarditas) enterovirusai dažniausiai sukelia fiziškai aktyviems berniukams. Liga prasideda karščiavimu, po kiek laiko atsiranda skausmai už krūtinkaulio, dusulys, kuris išryškėja net nuo mažiausio fizinio krūvio. Kūdikių enterovirusinio širdies raumens uždegimo eiga gali būti sunki, o vyresni vaikai serga lengviau.

Kaip gydyti? Iš pradžių skiriamas simptominis gydymas, o jei liga komplikuojasi ir įtariamas širdies raumens pažeidimas, mažylį būtina gydyti ir stebėti ligoninėje, jam skiriamas uždegimą mažinantis gydymas, o reikalui esant  –duodama širdį veikiančių preparatų.

Saugokime naujagimius

Naujagimių enterovirusinė infekcija yra viena sunkiausių perinatalinių infekcijų. Naujagimiai užsikrečia nuo sergančių motinų ir ligos eiga tuomet priklauso nuo to, ar motinos organizme jau yra pasigaminę pakankamai antikūnų būtent nuo to viruso. Enterovirusinė infekcija naujagimiams pasireiškia karščiavimu, meningitu, bet gali būti ir miokarditas, smegenų, kepenų ar plaučių uždegimas.

Kaip gydyti? Kadangi vaiko būklė dažniausiai būna sunki, jį būtina gydyti stacionare, kur skiriamas simptominis gydymas, o kitas gydymas priklauso nuo pažeistos organizmo sistemos ir pažeidimo sunkumo.

"Veido" archyvas

Su kosuliu dažnai būna menki juokai – uždelsei, o jis ėmė ir peraugo į bronchitą ar plaučių uždegimą. Jei šių ligų ir pavyko išvengti, o kosulys vis tiek nesiliauja – tai gali būti kur kas klastingesnės ligos, vardu astma, pranašai.

1. Kas yra astma? Kaip atpažinti jos priepuolius?

Astma – lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų būklė. Jai būdingi besikartojantys bronchų obstrukcijos (susiaurėjimo) epizodai. Astmos epizodai (arba priepuoliai) gali pasireikšti dusuliu, švokštimu, švilpimu, krūtinės veržimo jausmu ir kosuliu. Vaikams neproduktyvus (kai visai neatkosima), priepuolinio pobūdžio kosulys būna netgi dažniau nei dusulys. Ar minėtus simptomus tikrai galime priskirti astmai, gali pasakyti tik gydytojas, o tėvai astmą gali tik įtarti.

Nors ir gydytojui tiksliai nustatyti, kada vaikui yra astma, o kada tik nesiliaujantis kosulys, nėra lengva – mažam ligoniukui negalime atlikti spirometrijos, tiksliai išklausti, kaip jis jaučiasi. Paprastai vadovaujamasi skaičiavimu – astma pripažįstama, kai mažylį kamuoja ne mažiau nei keturi obstrukciniai (su bronchų spazmu) bronchitai per metus arba retesnė, bet stipri obstrukcija, gydoma stacionare (ypač jei šeimoje yra ir daugiau sergančiųjų panašiomis ligomis).

2. Kodėl vieni žmonės suserga astma, o kiti ne?

Astma – įgimta liga. Ja sergantieji turi tam tikrų blogų, šią ligą lemiančių genų. Tačiau, be tam tikro genų rinkinio, dar reikia ir išorinio astmos simptomus provokuojančio veiksnio. Vaikų astma dažniausiai savo veidą parodo dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į aplinkos alergenus, pavyzdžiui, esant alergijai namų erkėms ar naminiams gyvūnėliams.

Beje, nors liga gali būti paveldima, visai nebūtinai tėvai perduos ją vaikams. Ir atvirkščiai – net ketvirtadalio sergančių vaikų giminėje nėra astmininkų.

3. Ar vaikystėje nesusirgus astma galima tikėtis, kad ja jau ir nebesusirgsime?

Astma galima susirgti bet kuriame amžiuje. Net jei vaikystėje šia liga nesirgote, dar nereiškia, kad ji neužklups vėliau.

4. Ar tiesa, kad mažesni vaikai astma serga sunkiau?

Astma amžiaus nepaiso – mažieji gali sirgti tiek sunkesne, tiek ir lengvesne šios ligos forma nei suaugusieji. Tačiau mažųjų liga dar nėra įsisenėjusi, todėl lengviau pasiduoda gydymui. Tik nesupainiokite astmos su tik vaikų amžiui būdingu povirusiniu švokštimu. Ši liga gydoma panašiai kaip ir astma, tačiau iš jos išaugama dar iki mokyklos.

5. Ar diagnozė “astma” reiškia nuosprendį visam gyvenimui?

Astmai būdinga “banguojanti” eiga,  t.y. būna sirgimo ir nesirgimo (arba ir visiškos remisijos) periodai. Tiek viena, tiek kita gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių dešimtmečių. Sunkiausiai prognozuoti pačių mažiausių ligoniukų (iki trejų metų amžiaus) tolesnę astmos eigą – sunku atskirti povirusinį švokštimą nuo nuolatinės astmos. Neaišku, ar toks vaikas ateityje bus alergiškas, ar ne, nes alergologinis tyrimas tokio amžiaus vaikams dažniausiai įsijautrinimo dar neparodo.

6. Kas provokuoja astmos priepuolius?

Kiekvienam sergančiajam yra tik jam būdingi (individualūs) provokuojantys veiksniai. Pačių mažiausių ligoniukų dažniausi provokatoriai – virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Jei vaikas alergiškas, tos medžiagos, kurioms mažylis jautrus, – namų dulkių erkutės, pagalvių plunksnos, žydinčių medžių arba žolių žiedadulkės, gyvūnų (kačių, šunų, naminių triušių, jūrų kiaulyčių) plaukai, seilės, pleiskanos.

7. Kaip gydomi mažieji ligoniukai?

Astma sergančiam mažyliui itin svarbi teigiama emocinė atmosfera jį supančioje aplinkoje – namuose, darželyje, kieme, mokykloje, pas senelius. Ne mažiau būtina vengti astmos paūmėjimus sukeliančių veiksnių. Nesunku pašalinti kilimus, plunksninius patalus, kiek sunkiau – mylimus naminius gyvūnus, dar sunkiau – pelėsį, o susirgimo virusinėmis kvėpavimo takų ligomis ar žydinčių patvoriais piktžolių žiedadulkių išvengti praktiškai neįmanoma.

Todėl neretai skiriamas medikamentinis gydymas (vaistai mažiesiems ligoniukams yra kompensuojami), kuris vėlgi yra labai individualus. Paprastai skiriamas visas vaistų, papildančių vienas kitą, kompleksas – ir nuo alergijos, ir bronchus plečiantys, ir hormoniniai, ir leukotrienų antagonistai. Tiesa, hormoniniai preparatai skiriami tik kraštutiniu atveju, kai yra labai stiprus astmos priepuolis. Šiuolaikiniai medikamentai labai efektyvūs, nesukeliantys didesnių šalutinių reiškinių, tačiau juos reikia vartoti sistemingai ir, deja, ilgai, o kartais net nuolat.

Taisyklingo medikamentinio gydymo puikus pagalbininkas – fizioterapinės (reabilitacinės) procedūros, kurios neretai leidžia sumažinti reikiamų medikamentų dozes ar sutrumpinti jų vartojimo laiką. Mažiesiems ligoniukams paprastai skiriama haloterapija (druskų kambarys), masažai, inhaliacijos, kvėpavimo mankšta salėje ir baseine, decimetrinės bangos, magnetoterapija (gydymas magnetiniu lauku), elektroforezė (galvaninės srovės panaudojimas įvairiems vaistų jonams į organizmą įvesti), poliarizuota šviesa, klimatoterapija (gydymas ir grūdinimas klimatiniais veiksniais).

9. Kokiais atvejais ligoniams skiriamas neįgalumas?

Neįgalumas skiriamas visiems sunkia nuolatine astmos forma sergantiems vaikams, tuomet jiems skiriama pašalpa. Tačiau, priešingai nei daugelio kitų ligų atveju, sergančių astma mažųjų ligoniukų būklė yra labai kintanti – kelerius metus labai sunkiai sirgęs vaikas, taikant tinkamą gydymą, pradeda sirgti daug lengvesne astmos forma arba net prasideda ilgalaikė remisija, t.y. išnyksta astmos simptomai ir vaikas gali gyventi net nevertodamas medikamentų. Reabilitacinis gydymas, nelaukiant naujo stipraus astmos paūmėjimo, padeda pailginti šį periodą. Pagerėjus neįgalumas nutraukiamas.

"Veido" archyvas

Imunitetas dažnai nusilpsta dėl permainingų orų, geriant šaltus gėrimus, valgant ledus

Jei manote, kad gerklę skauda tik žiemą, labai klystate. Kaip tyčia gerklės skausmas ir angina užpuola vasarą. Kaip šių ligų išvengti?

Kodėl susergama vasarą

Mus dažnai puola įvairūs mikroorganizmai, kurie tik ir laukia palankaus momento, kada galės mus susargdinti. O tokių progų vasarą pasitaiko nemažai – imunitetas dažnai nusilpsta dėl permainingų orų, geriant šaltus gėrimus, valgant ledus. Be to, atminkite, kad saulė silpnina imuninę sistemą, todėl pasimėgavus jos spinduliais ir dar išsimaudžius šaltame vandenyje tuojau galite pajusti rezultatą – gerklės skausmą. Tačiau šis skausmas gali byloti apie skirtingus negalavimus – gerklės uždegimą, kuriam atsirasti net 80 proc. “padeda” virusai, ir bakterijų sukeltą anginą. Šios ligos skiriasi tiek sunkumu, tiek gydymu.

Dažniausiai gerklės uždegimą sukelia virusai

Virusinė infekcija dažnai sukelia peršalimą, o gerklės skausmas būna kaip peršalimo dalis. Paprastai toks negalavimas praeina per savaitę, nes per tą laiką organizme pasigamina antikūnai, kurie sunaikina sukėlėją.

Virusinio gerklės uždegimo požymiai:

• Perši ir skauda gerklę.
• Skausmas ryjant seiles ar maistą nesustiprėja.
• Juntamas burnos sausumas.
• Užkimstama.
• Kosima ar čiaudima.
• Ima bėgti nosis.
• Kamuoja nedidelis karščiavimas (nebūtinai).

Bakterijų sukeltas gerklės uždegimas – sunkesnis

Bakterinė infekcija nėra tokia dažna kaip virusinė, bet paprastai ji būna daug rimtesnių negalavimų priežastis. Dažniausiai užpuola vadinamoji angina (tonzilitas), kuri negydoma gali sukelti pavojingų komplikacijų – pakenkti širdžiai, inkstams. Pagrindinis tonzilito sukėlėjas yra streptokokas. Šis mikrobas randa puikias sąlygas daugintis gomuriniuose migdoluose (tonzilėse), nes juose yra “kišenės”, kuriose mikrobai puikiai jaučiasi. Kai bakterijų išskiriami toksinai patenka į kraują, prasideda organizmo intoksikacija, pakyla temperatūra. Bakterijos bei jų toksinai paprastai patenka į artimiausius limfmazgius ir ten būna sulaikomi. Tuomet limfmazgiai padidėja. Tai pirmas barjeras, kuris neleidžia mikrobams patekti į kraują ir prasidėti kraujo užkrėtimui – sepsiui.

Streptokokine angina žmonės suserga praėjus 2–7 dienoms po kontakto su sergančiuoju. Gydytojas, įtaręs, kad sergate streptokokine angina, skiria tyrimą sukėlėjui nustatyti. Sulaukęs teigiamo atsakymo skiria tinkamiausią antibiotiką. Jeigu gydytojas jums išrašė vaistų visam gydymo kursui pereiti, t.y. ne mažiau nei septynioms dienoms, būtinai visą laiką juos ir gerkite. Anksčiau nutraukus vaistų vartojimą bakterijos gerklėje nežus ir liga gali pasikartoti arba net atsirasti rimtų komplikacijų, pvz., reumatas ar sepsis. Po 10 gydymo dienų vėl reikia atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus.

Bakterinio gerklės uždegimo požymiai:

• Jaučiamas stiprus gerklės skausmas.
• Skausmas sustiprėja ryjant seiles ir maistą.
• Padidėja tonzilės ir kaklo limfmazgiai.
• Gerklė būna ryškiai paraudusi, matyti baltų taškelių ar apnašų.
• Ligonis karščiuoja (daugiau nei 38 °C), krečia drebulys.

Kaip greičiau pasveikti

• Padvigubinkite išgeriamų skysčių kiekį. Jie padeda išsivalyti gleivėms.

• Į šilto vandens stiklinę įberkite valgomąjį šaukštą druskos ir šiuo tirpalu skalaukite gerklę. Tai sušvelnins gerklės skausmą ir palengvins gleivių pasišalinimą.

• Vartokite čiulpiamąsias tabletes – vienos jų slopina uždegimą, kitos mažina skausmą.

• Gerkite uždegimą ir skausmą mažinančių vaistų – acetaminofeno, aspirino, nesteroidinių uždegimą slopinančių vaistų 4 kartus per parą.

• Apsiriškite šiltai kaklą.
• Sumaišykite citriną su medumi ir užpilkite karštu vandeniu. Medus nuramina gerklės skausmą, o citrina padeda pasišalinti gleivėms.

• Jeigu užkimote, geriausias gydymas – leisti gerkloms pailsėti, tad stenkitės mažiau kalbėti.

• Užkimimą mažina įvairios garų (eukaliptų aliejaus, bulvių ir kt.) inhaliacijos.

• Drėkinkite aplinkos orą, nes drėgmė apsaugo gleivinę nuo išdžiūvimo. Sausa gleivinė sukelia dirginimą, žmogus negali miegoti.

• Nerūkykite ir nebūkite užterštoje aplinkoje.

Rūpinkitės savimi ir nesusirgsite

• Įkaitę saulėje negerkite šaltų gėrimų.
• Nevalgykite ledų užgerdami karšta arbata ar kava.
• Pasirūpinkite higiena – plaukite rankas prieš valgį.
• Atminkite, kad esant įjungtam kondicionieriui mašinoje ar parduotuvėje galite peršalti.
• Susitaisykite dantis, nes sugedusiuose dantyse gali kauptis bakterijos.
• Pasirūpinkite organizmo atsparumu, todėl valgykite daug daržovių ir vaisių, žuvies.

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, žmonijos tyko apie 40 tūkst. ligų. Jos nepaiso nei užmojų, nei pinigų, nei socialinės padėties. Neretai ligos sustabdo mus pačiame darbų įkarštyje. Ką suvokiame, atsidūrę ties pavojinga riba?

Į mūsų elektroninį paštą atkeliavo įdomi istorija apie restorano virėją, daugelį stebinusį pozityviu požiūriu į gyvenimą. Pasak jo, visada galime pasirinkti, kaip pradėti dieną – gerai ar blogai nusiteikus. Jis rinkdavosi pirmąjį variantą. Tokiu požiūriu jis vadovavosi ir kitose gyvenimo situacijose, ir net tada, kai po restorano apiplėšimo pateko į ligoninę išvarpytas kulkų: “Buvo dvi išeitys – gyventi ar mirti. Gydytojų akys sakė, kad esu lavonas. Kai seselė garsiai paklausė, kam esu alergiškas, sukaupęs visas jėgas ištariau: kulkoms. Gydytojai nusišypsojo. Paprašiau jų, kad mane operuotų kaip gyvą… Mano nusiteikimas ir jiems suteikė viltį”. Susirgę irgi turime pasirinkimą: kalbėti apie ligą ar slėpti ją, pasiduoti jai ar kovoti, keisti įpročius ir gyvenimo būdą ar gyventi taip, kaip anksčiau.

Išmoko kitaip gyventi

Apie tai, kad serga kraujo vėžiu, vilnietis verslininkas Vytautas Ratkevičius sužinojo prieš aštuonis mėnesius. Jis – veiklos žmogus. Informacinių technologijų specialistas, pačių įvairiausių projektų autorius, drauge su žmona Egle įgyvendinęs ir ekologiškų produktų turgaus idėją Užupyje. Šypteli sakydamas, kad kai to ėmėsi, pasąmonėje gal jau buvusi žinia apie ligą…

"Veido" archyvas

Verslininkas V.Ratkevičius: “Kai nežinai, kiek tau liko gyventi, imi daryti tai, kas patinka”

V.Ratkevičiaus sveikata pašlijo prieš porą metų. Tiesa, ligos diagnozė paaiškėjo ne iškart. Blogą savijautą medikai nurašydavo kepenų sutrikimui, apsinuodijimui. Išrašyti vaistai suteikdavo tik laikiną pagerėjimą. “Kai esi sveikas, apie daug ką nesusimąstai. Mėtai save į dešinę ir į kairę. Apie save negalvojau: reikia, privalau, turiu padaryti. Baigęs vieną darbą, imdavausi kito. Įdomu ar neįdomu, patinka ar nepatinka. Nuolat kovojau, jaučiau įtampą. Vis atrodė, kad turiu įrodyti tą ir aną… Tik kai susergi, požiūris į daug ką smarkiai pasikeičia. Tada suvoki, jog gyvenimas labai greitai gali pasibaigti. Kai nežinai, kiek tau liko, imi daryti tai, kas patinka”, – dėsto V.Ratkevičius.

Liga pakeitė jo požiūrį net į sunkumus. Pasak jo, viskas priklauso nuo to, su kuo juos lyginsi. “Kai po ilgai trukusių ligos paieškų nusprendžiau Santariškėse išsitirti, kuo sergu, po patikrinimo buvo pasakyta, kad tas skausmas, galimas dalykas, mane kankina dėl tulžies pūslės veiklos sutrikimo. Važiuodamas namo buvau nepatenkintas, kad tai sukėlė tiek rūpesčių, – pasakoja jis. – O kai kitą dieną gydytojas pranešė, jog sergu onkologine liga, suvokiau, kad tai buvo tik maža bėda”.

Nuo mirties dietos iki džiaugsmo terapijos

Prieš keturis mėnesius mūsų pašnekovas perėjo chemoterapijos kursą. Du mėnesius jį atidėliojo – bandė ieškoti kitų gydymosi būdų. Buvo pasirengęs laikytis net vadinamosios mirties dietos, bet, pakalbėjus su jos propaguotoja, ši jam šios dietos nerekomendavo. Per tą laiką garuote išgaravo dešimtys kilogramų. “Viduje ilgai blaškiausi: eiti, neiti. Bet kai skausmas tapo nepakeliamas, kai vaistais nebegalėjau jo nuslopinti, kai visiškai negalėjau valgyti, ryžausi. Po chemoterapijos išties pasijutau geriau”, – pasidžiaugia jis.

Gulėdamas ligoninėje Vytautas įsitikino, kad sergant ta pačia liga, tų pačių vaistų poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. “Kad pasveiktum fiziškai, būtina medikų pagalba, bet kartu būtina ir dvasinė jėga. Jos žmogus turi ieškoti savyje”, – neabejoja Vytautas. Kas svarbu? Geros emocijos. Tuo įsitikino jis pats. Prisiminė, kaip smagu būdavo vaikystėje važiuoti prie upelio ir skanauti saldų jo vandenį. Sako, kad nuvažiavęs ten dar kartą išgyveno tą pačią vaikiškos palaimos būseną – ir tris dienas jautėsi sveikas.

V.Ratkevičiaus neabejoja, kad kiekvienas žmogus savyje turi galių, kurios padeda kovoti su liga. Svarbiausia, jo manymu, nepasiduoti: “Teko sutikti vyrą, kuriam per avariją buvo nutrauktos kojos. Visas jo kūnas buvo paralyžiuotas. Paralyžius aplenkė tik akis. Buvo pradėti leisti skausmą malšinantys ir raminamieji vaistai. Pajutęs, kad nuo jų deformuojasi siela ir asmenybė, šių vaistų jis atsisakė. Skausmą priėmė kaip įrodymą, kad dar yra gyvas. Tai privertė organizmą sutelkti visas jėgas. Ilgainiui paralyžius praėjo”.

Verslininkas įsitikinęs, kad niekas gyvenime nevyksta šiaip sau. Liga sustabdo, priverčia prisiminti save, pažiūrėti, ar eini teisinga kryptimi, galbūt netgi padeda išvengti klaidų, kurias būtum padaręs sveikas, ji padeda ir kitu žvilgsniu pažvelgti į savo gyvenimą. Kartu skatina branginti turimą laiką ir prasmingai gyventi.

Geriausias vaistas – meilė

Kitas mūsų pašnekovas, septyniasdešimties sulaukęs žinomas aktorius Antanas Šurna, kurį į ligos patalą beveik prieš porą metų buvo paguldęs infarktas, vėl įnikęs į darbą – šią vasarą jis filmuojasi net trijuose filmuose. Tausoti savęs nelinkęs. Pašmaikštauja, kad filme “Tadas Blinda” po daugelio metų vėl teko sėsti į balną: “Kojos gal kiek ir drebėjo, bet sėdėjau tvirtai”. Vėl filmuojasi ir seriale “Giminės”. Norėdamas padėti gabiems studentams, jis sutiko filmuotis ir viename serialų. Tad rūpintis sveikata nėra kada. “Tokiu krūviu dar niekada nesu dirbęs. Atrodo, kad iki rudens turiu labai daug padaryti. O paskui tegul bus, kaip būna…” – sako šmaikščiai pridurdamas, kad ilsėtis negalįs, nes dalį užtarnautos jo pensijos nacionalizavęs Andrius Kubilius. Tiesa, optimizmu aktorius nedega. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, jį erzina kaip gyvas nervas.

"Veido" archyvas

“Iki rudens turiu labai daug padaryti. O paskui bus, kaip būna…” – sako Antanas Šurma

Tik paklaustas, kas padėjo pasveikti po infarkto, pralinksmėja. Tiesiai šviesiai išguldo, jog ant kojų jį pastatė netikėtai aplankiusi meilė. Abromiškių reabilitacijos ligoninėje jis sutiko gydytoją, kuri širdžiai vėl sugrąžino gyvenimo džiaugsmą, – su devyniolika metų jaunesne Birute ryžosi ir trečiajai santuokai. Pasak jo, meilės jausmas – kaip geriausi vaistai.

Aktorius tikina, kad sunkiai sergant svarbiausia neprasti vilties ir tikėjimo. “Kiekvienam reikia surasti savo Dievą. Vienam tai gali būti meilė, kitam darbas, dar kitam – pinigai. Reikia to, kas paskatintų kabintis į gyvenimą”, – tvirtina jis. Pasak aktoriaus, kaip iš septynių natų kompozitoriai sukuria vis kitokį kūrinį, taip žmonės kuria savo gyvenimą. Liga gali supykdyti su visu pasauliu, paskatinti užsisklęsti tarp keturių sienų, bet ji gali ir sutaikyti, suteikti kūrybinių galių bei suartinti su kitais. Viskas priklauso nuo to, ką pasirinksime.

Liga dovanojo laisvę

Prieš keletą metų odos vėžio diagnozė gerokai sudrumstė ir verslininkės Rasos Martens gyvenimą. “Mirties dvelksmas buvo kaip paukščio sparno prisilietimas. Tai buvo signalas sustoti ir pagalvoti, kas mano gyvenime ne taip, – prisipažįsta moteris. – Juk dažniausiai tik susirgę suvokiame, kaip viskas trapu ir kaip kvaila manyti, kad valdai savo gyvenimą. Liga mane išmokė šypsotis ir vertinti kiekvieną minutę. Paaiškėjo, kad svarbu ne tik darbas, kuriam skyriau daugiausiai laiko. Suvokiau, kad viską, apie ką svajoji, reikia daryti ne kada nors, o dabar”.

"Veido" archyvas

Verslininkė Rasa Martens: “Liga man padovanojo laisvę. Išmokau sakyti, ką jaučiu, ką galvoju”

Laiku pradėtas gydymas jaunai moteriai padėjo pasveikti. Ji vėl įniko į darbą. “Ar dirbu mažiau nei anksčiau? Dirbu tiek pat ir gal dar daugiau, – neslepia verslininkė. – Bet viduje esu nurimusi. Nors versle netrūksta sudėtingų situacijų, nemigos, galvosūkių, bet dabar žinau, kada turiu pasakyti sau: “Sustok, palauk”. Dabar vasara – viešbučiui pats aktyviausias sezonas, bet šiais metais būtinai važiuosiu atostogauti į Papę. Anksčiau to sau neleisdavau. Dabar jau neprisirišu nei prie terminų, nei prie planų. Netgi galiu teigti, kad liga man padovanojo laisvę. Išmokau sakyti, ką jaučiu, ką galvoju. Turiu daug idėjų. Planuoju kurti priklausomybę nuo alkoholio turinčių žmonių kliniką. Kas manyje pasikeitė? Randu daugiau laiko sau. Nes žinau, kad blogai jausdamasi negalėsiu padėti kitiems”.

Užklupus ligai ji įsitikino, kokia yra svarbi artimiausiems žmonėms. Moteris prisipažįsta dabar daug dažniau sakanti gerus žodžius kitiems. Tiesa, ją iki šiol stebina, kodėl žmonės, susirgę onkologine liga, vis dar vengia kalbėti, ką jiems tenka išgyventi. O kad jaustųsi rami, ji kas tris mėnesius tikrinasi sveikatą. “Gerai žinau, kad laiku nustatyta liga suteikia šansą gyventi. Todėl daug kam primenu, kad mūsų pareiga – laiku kreiptis į medikus”, – tikina pašnekovė.

Priminsime, kad Lietuvoje šiuo metu vėžiu sega 70 tūkst. žmonių. Dar tūkstančiai – kitomis sunkiomis ligomis. Ligos daugumos jų gyvenimą pakeičia, bet papasakotos istorijos rodo, kaip pasiekti, kad jos nesugriautų gyvenimo.

Neįdomus darbas – kelias į ligą

Darbas turi teikti žmogui ne tik naudą, bet ir pasitenkinimą. Jeigu darbe nuolat jaučiama įtampa, apatija, ilgainiui tai atsiliepia sveikatai. Kaip rodo Izraelio ir Didžiosios Britanijos medikų atlikti tyrimai, žmogus, dirbdamas neįdomų darbą, turi daugiau šansų susirgti cukriniu diabetu, nervų ligomis, jį dažniau ištinka širdies infarktas, susilpnėja imuninė sistema.

Padedi kitiems – padedi sau

Harvardo universiteto mokslininkai atliko net keletą tyrimų ir nustatė, kad žmonės, dalyvaujantys savanoriškose misijose, gyvena ilgiau ir serga rečiau nei jų bendraamžiai. Nustatyta, kad teikiant pagalbą nuslopsta nerimas, apima džiaugsmas ir sumažėja depresija.

Mažas kelmas didelį vežimą verčia. Taip sako liaudies patarlė. Vos matomas voragyvis erkė įsisiurbia beveik nepastebimai, tačiau žmogui gali perduoti sunkių ir net mirtinų ligų.

Mažytės ir alkanos

Dėl šylančio klimato sparčiai didėja erkių populiacija. Jų aktyvumo sezonas prasideda vidutinei žemės paviršiaus temperatūrai pakilus iki +5˚C. Siurbdamos kraują, jos gali pernešti erkinį encefalitą, Laimo ligą, erlichiazę, babeziazę sukeliančius mikroorganizmus. Lietuvoje dažniausiai sergama Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Nuo 2006 iki 2008 metų erkių platinamomis ligomis sirgo 5907 žmonės. Sergančiųjų šiomis ligomis nuolat daugėja – pernai erkių perduodamomis ligomis užsikrėtė 4205 žmonės, neišvengta ir mirčių. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti nedelsiant sukamuoju judesiu, o įsisiurbimo vietą dezinfekuoti.

Erkinis encefalitas

Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti įsisiurbus erkei ar vartojant užsikrėtusių gyvulių nevirintą pieną. Tai virusinė liga, sukelianti smegenų uždegimą. Pasireiškia dviejų bangų karščiavimu: pirma banga dažniausiai kyla praėjus 1–3 savaitėms po erkės įsisiurbimo. Dėl galvos skausmo, nedidelio karščiavimo, kūno, sąnarių maudimo primena gripą. Šie simptomai trunka apie savaitę. Antra banga ateina po 2–7 dienų ramaus periodo, išplitus virusui. Vėl pakyla temperatūra, atsiranda stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, mieguistumas, kliedėjimas, pasireikšti parezė, paralyžius.

Specifinio gydymo nėra, taikomas simptominis gydymas: malšinamas skausmas, slopinama centrinė nervų sistema, mažinamas karščiavimas. 30 proc. susirgusiųjų erkiniu encefalitu visiškai pasveiksta po gydymo, kiti 30 proc. pasveiksta per vienerius–trejus metus, taikant reabilitacines priemones. Maždaug trečdaliui žmonių išlieka liekamųjų reiškinių: galvos skausmas, elgesio pokyčiai, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, parezė. Net 9 proc. susirgusiųjų tampa nedarbingi.

Efektyviausia profilaktikos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai. Pasiskiepijus trimis skiepais 98 proc. žmonių susidaro apsauginiai antikūnai. Skiepijama pagal gamintojo rekomenduojamą schemą. Pirminei vakcinacijai reikia trijų dozių: pirmas skiepas – dabar, antras skiepas po 1–3 mėn., trečias skiepas – po metų. Vėliau po vieną skiepą kas trejus–penkerius metus.

Laimo liga

Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia (todėl liga dar vadinama borelioze). Erkei įsisiurbus sukėlėjas patenka į odą, po to į kraują ir išplinta po visą organizmą. Nuo erkės įsisiurbimo iki ligos pradžios gali praeiti keletas dienų ar mėnesių. Dažniausiai inkubacinis periodas trunka porą savaičių.

Būdingiausias simptomas – migruojanti eritema, t.y. dėmė odoje. Ji   pasireiškia apie 70 proc. sergančiųjų Laimo liga. Dėmė šviesesnė centre, nuo kelių iki keliasdešimties centimetrų diametro. Ji pamažu plečiasi, o po vieno dviejų mėnesių išnyksta. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Tai pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas, regioninių limfmazgių padidėjimas. Negydant sukėlėjai išplinta po visą kūną.

Ligai perėjus į antrąją stadiją (po 2–9 mėn.), atsiranda neurologinių  simptomų (neuritas, meningitas, būdinga veidinio nervo parezė), kardiologinių sutrikimų (aritmija, širdies raumens uždegimas), vystosi sąnarių uždegimas, akių pažeidimai. Nediagnozuota ir negydoma liga pereina į trečią stadiją – liga tampa lėtinė, stipriai pažeidžiamos smegenys – vystosi lėtinis progresuojantis encefalomielitas, polineuropatija, demencija.

Pirmos stadijos Laimo liga diagnozuojama pastebėjus migruojančią raudonę. Kadangi trečdaliui žmonių eritema neatsiranda, tikslinga atlikti kraujo tyrimus. Reikia dviejų kraujo tyrimų. Pirmasis tyrimas atliekamas iškart po įsisiurbimo (ne vėliau kaip po trijų dienų), šiuo tyrimu nustatomas bazinis antikūnų kiekis. Iš šio tyrimo negalima pasakyti, ar žmogus užsikrėtęs Laimo liga. Antras kraujo mėginys imamas po keturių savaičių. Tuomet, jei pastebimas antikūnų padidėjimas, palyginti su pirmojo tyrimo rezultatais, galima įtarti, kad įsisiurbusi erkė buvo užsikrėtusi Laimo borelijomis. Ligoniams skiriama antibiotikų. Laiku pradėjus gydymą, liga lengvai išgydoma. Antibiotikai ir jų skyrimo trukmė parenkami pagal ligos stadiją. Esant reikalui skiriamas simptominis gydymas. Pradėjus gydymą ligai pasiekus vėlesnę stadiją, dažnai lieka negrįžtamų neurologinių pakitimų.