Tikslą ilgai gyventi ir nesirgti sveikatos politikos strategai patiki patiems žmonėms, o esminių permainų sveikatos apsaugos sistemoje nežada.

Naujoje Lietuvos sveikatos 2012–2020 m. programoje, kurią Seimas turėtų priimti šių metų pirmoje pusėje, užsibrėžta vidutinę gyvenimo trukmę pailginti dvejais su puse metų – iki 76-erių. Tačiau dar neįgyvendinti daugelis tikslų, kurie buvo iškelti 1999–2011 m. sveikatos programoje. Nesumažėjo sergamumas ir miršįamumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų, nemažėja sergančiųjų psichikos ligomis, vėžiu, o virškinimo sistemos ligų diagnozuojama maždaug dvigubai daugiau. Ir toliau išliekame savižudžių šalimi.

Tiesa, galime pasidžiaugti, kad mūsų medikai kasmet atlieka po kelias dešimtis itin sudėtingų operacijų, kai kurios jų daromos pirmą kartą Baltijos šalyse. Per metus nuo mirties ir neįgalumo Lietuvoje išgelbėjama apie tūkstantį ligonių, patyrusių infarktą, pastarąjį dešimtmetį mažėjo sergamumas tuberkulioze, mažiau gyvybių nusineša onkologinės ligos ir nelaimės keliuose, beveik perpus pavyko sumažinti kūdikių mirtingumą. Be to, vidutinė gyventojų trukmė pailgėjo nuo 72,5 iki 73,4 metų.

Vis dėlto net tose srityse, kuriose pavyko pasiekti geresnių rezultatų, stipriai atsiliekame nuo ES senbuvių, išskyrus kūdikių mirtingumo rodiklius, – jais lenkiame daugelį šalių.

Ar 2012 m. pradėjus taikyti naujoje Lietuvos sveikatos programoje numatytas priemones pavyks suvaldyti daugiausiai gyvybių nusinešančias širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas? Ar ilgiau gyvensime sveikesni?

Medicina lemia tik 20 proc. mirtingumo rodiklio

Naujoje sveikatos programoje, kuriai dar turės pritarti Seimas, pabrėžiamas tikslas sumažinti sergamumą ir mirtingumą, o pagrindinė priemonė tam pasiekti – skatinti motyvaciją sveikai gyventi. Pabrėžiama ligų prevencija, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimas.

Į sveikatos gerinimą rekomenduojama žiūrėti kompleksiškai. „Jau šiais metais bus tariamasi su ūkininkais, kad į mokyklas ir darželius maisto produktai atkeliautų tiesiai iš ūkių. Ugdymo įstaigose bus daugiau aiškinama apie sveiką mitybą, skatinamas fizinis aktyvumas. Tačiau norint pasiekti rezultatų tuo pačiu metu būtina stiprinti ir kitas sritis, pavyzdžiui, potrauminio gydymo, pirminės sveikatos apsaugos“, – dėsto sveikatos apsaugos viceministras, naujos sveikatos programos projekto rengimo grupės vadovas Audrius Klišonis.

Jis pabrėžia, kad nuo medicinos priklauso vos 20 proc. rezultato. Štai vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimui bene didžiausią įtaką turėjo žuvusiųjų keliuose skaičiaus mažėjimas. 1997 m. keliuose žuvo daugiau kaip 800 žmonių – pagal šį parametrą buvome ES lyderiai. Pastaruosius kelerius metus avarijos keliuose nusineša maždaug po 400 gyvybių – pavyko pasiekti bent jau naujųjų ES šalių vidurkį. Tačiau Lietuvoje dar maždaug tiek pat žmonių kasmet sušąla, o, pavyzdžiui, Suomijoje 2009 m. sušalo 68, Švedijoje – 38, Norvegijoje – 25. Lietuvoje mirtingumo rodiklius tempia aukštyn ir nuskendusiųjų skaičius (apie 400 žmonių per metus) bei savižudžiai.

„Tai ne sveikatos sistemos problemos, nes tokias mirtis lemia ne medicininės priežastys. Analizuojant kiekvienos savivaldybės padėtį galima matyti problemų sprendimo būdus. Pavyzdžiui, 2010 m. daugiausiai nusižudė Šalčininkų ir Ukmergės rajono gyventojų, daugiausia darbingo amžiaus vyrų. Psichologinė pagalba vargu ar pagrindinė priemonė – reikėtų pagalvoti apie darbo vietų kūrimą, socialines garantijas bedarbiams ir gal kiek mažiau psichologiškai sunkias darbo sąlygas“, – mano Sveikatos ekonomikos centro direktorius Romualdas Buivydas.

Rezultatų teks laukti dešimtmetį

Sveikatos apsaugos viceministras A.Klišonis tvirtina, kad išsprendus nemedicinines priežastis būtų galima išgelbėti nemažai darbingo amžiaus žmonių gyvybių, o sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų pradės mažėti tik tuomet, kai pakankamai dėmesio bus skiriama visuomenės švietimui.

„Laiku diagnozavus onkologinę ligą, jai galima nesunkiai užkirsti kelią, tačiau lietuviai vangiai naudojasi ankstyvosios diagnostikos programomis. Pavyzdžiui, trečdalis moterų, kurioms priklauso nemokama patikra dėl gimdos kaklelio vėžio, ja nėra pasinaudojusios. Vienos mano, kad jas liga aplenks, kitoms trūksta informacijos, nes šeimos gydytojai nekviečia tikrintis ir ne visada primena apie tai“, – apgailestauja sveikatos apsaugos viceministras.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.