LP

Ar paštas vis dar reikalingas visuomenei, kurios bendravimo įpročius kardinaliai pakeitė informacinės technologijos? Tarptautinė praktika rodo, kad pašto sektorius nepraranda savo svarbos, tik turi nuolat taikytis prie besikeičiančių vartotojų poreikių. Apie planus, leisiančius žengti koja kojon su laiku, kalbamės su akcinės bendrovės Lietuvos paštas generaline direktore Lina Minderiene.

Jūratė ŽUOLYTĖ

– Sparti informacinių technologijų plėtra iš esmės pakeitė žmonių tarpusavio bendravimo formas. Paštas, kuris nuo ankstyviausių savo ištakų siekė užtikrinti ir palaikyti žmonių tarpusavio ryšius, nebėra toks aktualus. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti paštui XXI amžiuje?

– Akivaizdu, kad paštas turėjo užleisti vietą spartesnėms bendravimo ir informacijos perdavimo priemonėms. Interneto eroje žmonių tarpusavio bendravimas ir dalijimasis informacija tapo nevaržomas nei atstumo, nei laiko. Informacijos apsikeitimui persikėlus į virtualią erdvę sumažėjo tradicinių pašto paslaugų paklausa. Tendencijos rodo, kad visame pasaulyje laiškų ir kitos rašytinės informacijos paštu siuntimas kasmet mažėja apie 10 proc.

Traukiantis tradicinių pašto paslaugų rinkai pašto operatoriai priversti ieškoti kitų veiklos nišų, kur galėtų plėsti savo teikiamų paslaugų spektrą. Tad šiandien ir Lietuvos paštas nebėra vien tik laiškus siunčianti bendrovė. Teikiame įvairias finansines paslaugas, užsiimame mažmenine prekyba. Re­gio­nuo­se, ypač kaimiškose vietovėse, kartais esame vienintelė vieta, kur gyventojai gali įsigyti jiems reikalingų buities prekių. Pastaraisiais metais itin didelį dėmesį skiriame tarptautiniam bendradarbiavimui ir daiktų persiuntimui, nes, nepaisant vidaus siunčiamųjų korespondencijos siuntų sumažėjimo, siuntų ir siuntinių iš užsienio kiekiai sparčiai didėja. Tai visame pasaulyje vis labiau populiarėjančios e. prekybos plėtros pasekmė.

– Kiek per pastaruosius metus Lietuvos pašte padidėjo tarptautinių siuntų srautas?

– Vien šiemet Lietuvos paštas iš užsienio gavo beveik dešimtadaliu daugiau siuntų nei praėjusiais metais. Iš viso pernai Lietuvos paštas gavo ir išsiuntė 53,6 mln. pašto siuntų, t.y. 2,3 proc. daugiau nei 2013-aisiais. Siuntų gausėjimui įtakos turėjo dėl e. prekybos daugiau kaip 14 proc. išaugęs gaunamų siuntų skaičius. Beveik pusė siuntų 2014 m. atkeliavo iš Kinijos.

Praėjusiais metais pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Kinijos rinkoje veikiančia tarptautinės logistikos bei transporto bendrove CLEVY, kuri pristato vienos didžiausių pasaulyje e. prekybos platformos „Alibaba“ siuntas. Tapome tranzitine šalimi, per kurią siuntos iš Kinijos pristatomos į Europos šalis – tiek ES nares, tiek Rusiją ir Baltarusiją bei kitas užsienio valstybes.

– Ar pašto paslaugų sektoriui e. prekybos rinka šalyje yra perspektyvi?

– Skaičiuojama, kad Lietuvoje e. prekybos rinka kasmet padidėja apie 17 proc.

Didėja ne tik apsiperkančiųjų internetu Lietuvos gyventojų skaičius, bet ir pirkinių krepšelis. Statistika rodo, kad pernai vidutinis e. parduotuvės klientas Lietuvoje per metus išleido 837 eurus (2013 m. – 766, 2012 m. – 682 eurus). Žinoma, palyginti su didžiosiomis Vakarų Europos šalimis, vis dar stipriai atsiliekame, tačiau Baltijos regione pagal e. prekybos apimtis net kelissyk lenkiame ir latvius, ir estus.

Analitikai prognozuoja, jog e. prekyba ir toliau sparčiai augs, todėl jau dabar savo procesus perdėliojame taip, kad pajėgtume pristatyti vis didėjančius kiekius siuntų su pirkiniais, įsigytais tiek Lietuvos, tiek užsienio e. parduotuvėse.

Investuojame į modernius ir aukščiausius šiuolaikinius standartus atitinkančius logistikos centrus. Pernai atidarėme kelis mažesnius logistikos centrus Vilniuje ir Klaipėdoje, o šiemet duris atvėrė didžiausias Lietuvos pašto logistikos centras netoli Kauno. Jis leis net keliskart padidinti darbo apimtį ir greičiau apdoroti didėjančius siuntų srautus.

– Galima numanyti, kad gyventojai, kurie vietoj tradicinių parduotuvių renkasi apsipirkimą internetu, tikisi lankstesnių ir patogiai prieinamų pašto paslaugų. Koks yra šiandienos klientas, besinaudojantis pašto paslaugomis? Ir ar Lietuvos paštas pajėgus išpildyti besikeičiančius jo poreikius bei lūkesčius?

– Be abejonės, šiandienos klientas nebėra linkęs derintis prie pašto ar kurjerių darbo laiko, laukti eilėse, kol bus aptarnautas ir jam bus suteikta paslauga. Sąlygas rinkoje jau diktuoja ne paslaugų teikėjai, o vartotojai, kurie išties nori lanksčių, patogių ir modernių sprendimų.

Ir užsienio šalyse, ir Lietuvoje kasmet didėja savitarnos paslaugų paklausa. At­siž­velg­da­mas į šią tendenciją vis daugiau savo paslaugų Lietuvos paštas irgi bando perkelti į savitarną. Greitesniu tempu gyvenančiai visuomenei privalome sudaryti sąlygas naudotis pašto paslaugomis sau parankiausiu metu, todėl savitarna – vienas iš būdų, kaip patenkinti pasikeitusius šiandienos klientų poreikius ir lūkesčius.

– Užuot ėję į paštą, šiandien gyventojai siuntas gali siųsti ir gauti per siuntų savitarnos terminalus. Kokių dar tradicinių pašto paslaugų savitarnos sprendimų galite pasiūlyti gyventojams?

– Mus džiugina, kad siuntų savitarnos terminalai LP EXPRESS verslui ir gyventojams tapo patogiu būdu siųsti ir atsiimti siuntas. Klientų poreikis paskatino ne tik plėsti jų tinklą šalyje, bet ir didinti galimybes jais naudotis. Šįmet gyventojams pasiūlėme naujovę – galimybę per LP EXPRESS terminalus atsiimti ir Lietuvos paštu siunčiamas siuntas.

Kita mūsų naujovė – įdiegta e. savitarnos sistema, leidžianti verslo klientams savarankiškai, neišeinant iš biuro, siuntimui paruošti savo siuntas, kurias tereikia pristatyti į paštą.

Vietoj registruoto laiško dokumentus ar kitą svarbią informaciją tiek gyventojai, tiek verslo įmonės bei valstybinės institucijos šiandien gali saugiai siųsti elektroniniu būdu, naudodamiesi e. pristatymo sistema.

Šįmet pradėjome bandomąjį asmeninių siuntų dėžių, kurias gyventojai galės įsirengti prie savo namų, projektą. Tai gali būti puiki alternatyva tiems mūsų klientams, kurie dažnai gauna didesnes ar registruotąsias siuntas ir turi vykti į paštą jų atsiimti. Į modernias, elektroniniu užraktu rakinamas asmendėžes kurjeriai pristatys siuntas, o klientas galės atsiimti bet kuriuo paros metu.

– Pastaraisiais metais Lietuvos paštas nemažai dėmesio skyrė finansinių paslaugų stiprinimui. Kokias matote perspektyvas finansinio tarpininkavimo rinkoje ir kuo Lietuvos paštas gali konkuruoti su šalyje veikiančiais bankais ar kitomis kredito įstaigomis?

– Šiuo metu visoje Lietuvoje turime daugiau nei 800 vietų, kuriose teikiamos finansinės paslaugos. Gyventojai paštuose ar „PayPost“ skyriuose kasdien atsiskaito už komunalines ir kitas paslaugas, atlieka pinigų perlaidas, ima vartojimo paskolas, atsiima senatvės pensijas.

Nuo šių metų gyventojai Lietuvos pašte gali turėti ir savo mokėjimo sąskaitą, leidžiančią į ją gauti darbo užmokestį, įnešti grynuosius pinigus, patogiai iš jos vykdyti mokėjimus, atsiskaityti už pašte teikiamas paslaugas ir, svarbiausia, nemokamai išsigryninti pinigus bet kuriame „Paypost“ skyriuje ar didesniame pašte.

Daugelis klientų tvarkyti kasdienių fi­nan­sinių reikalų į Lietuvos paštą užsuka tiek dėl plačiai išplėtoto paštų ir „Pay­Post“ skyrių tinklo, tiek dėl mūsų paslaugų paprastumo bei prieinamumo. Sie­kia­me, kad finansinėmis paslaugomis ir didmiesčių, ir mažesnių miestų gyventojai ga­lė­tų naudotis kuo paprasčiau. Nuosekliai ple­čiame teikiamų finansinių paslaugų port­felį.

Šalyje vis mažėjant bankų skyrių esame al­ternatyva regionuose gyvenantiems žmo­nėms gauti finansines paslaugas. Be to, tendencijos rodo, kad mokėjimo įstaigos perima vis didesnę rinkos dalį, ypač grynųjų pinigų pervedimų segmente. Lietuvos pašto ar kitų mokėjimo įstaigų pranašumas prieš šalyje veikiančius bankus – pastebimai mažesni pervedimų įkainiai ir operacijų įvykdymo greitis.

Todėl ir toliau žadame stiprinti savo pozicijas finansinių paslaugų rinkoje, siekdami Lietuvos gyventojams būti patikimu partneriu, atliekant svarbias ir būtinas kasdienes finansines operacijas.

AB Lietuvos pašto valdyba tinkamiausia kandidate vadovauti šiai įmonei išrinko Liną Minderienę, kuri iki šiol laikinai ėjo Lietuvos pašto generalinės direktorės pareigas. Konkurse dalyvavo 8 paraiškas pateikę asmenys.

Į Lietuvos pašto vadovo pareigas konkurso laimėtoja bus paskirta gavusi leidimą dirbti su slapta informacija.

“Lina Minderienė iš konkurse dalyvavusių asmenų geriausiai atitiko pašto vadovui keliamus reikalavimus. Ekonominis išsilavinimas, patirtis tiek finansų sektoriuje, tiek vadovaujant kolektyvams bei stipri veiklos programa buvo pagrindiniai kriterijai. L. Minderienės patirtis, įgyta dirbant įvairiose Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėse, Lietuvos paštui būtina siekiant susidoroti su finansiniais sunkumais ir įgyvendinant akcininko suformuluotus tikslus”, – teigė AB Lietuvos pašto valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Pristatydama savo veiklos programą L. Minderienė teigė sieksianti, kad penktus metus nuostolingai dirbanti įmonė 2011 m. taptų pelninga. Įmonė toliau mažins veiklos išlaidas, plės paslaugas, kurios turi potencialą augti ir nešti pelną.

“Susisiekimo ministerija sieks, kad Lietuvos paštas ateityje taptų viena didžiausių pašto, logistikos ir finansinių paslaugų kompanijų”, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Praėjusiais metais Lietuvos paštas patyrė 63 mln. litų nuostolių. Preliminariais duomenimis, per šių metų 9 mėnesius patirti nuostoliai siekė 11 mln. litų. Bendrovės veiklos išlaidos, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiemet sumažėjo 33,5 mln. litų.

L. Minderienė laikinai vadovauja Lietuvos paštui nuo šių metų rugpjūčio. Nuo 2009 m. lapkričio ji dirbo šios įmonės Finansų tarnybos direktore. Prieš tai ji ėjo AB VST Finansų tarnybos direktorės, valdybos narės pareigas. L. Minderienė Vilniaus universitete yra įgijusi ekonomisto kvalifikaciją.

100 proc. Lietuvos pašto akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija. Didžiausioje ir seniausioje pašto paslaugų teikimo bendrovėje Lietuvos paštas šiuo metu dirba per 7000 darbuotojų, bendrovė turi 727 stacionariųjų ir 28 kilnojamųjų pašto paslaugų teikimo vietų tinklą visoje Lietuvoje.