Seimo pirmininkė perdavė Konstituciniam Teismui Seimo prašymus pateikti išvadas, ar Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Šiais teisės aktais Seimas nutarė pradėti apkaltos procesus.

Seimo viešbučio gyventojas Linas Karalius įsigudrino motorolerių akumuliatorius įkrauti už dyką, rašo “Lietuvos rytas”.

Atšilus orams Seimo nariui ir jo gyvenimo draugei Gintarei Gurevičiūtei priklausančius elektra varomus motorolerius galima išvysti Gedimino prospekte esančio Seimo viešbučio kieme, šalia apsaugos posto.

Dienraščio žurnalistai prieš porą dienų matė, kaip nuo elektros lizdo, pritvirtinto prie apsaugos posto, laidai driekėsi šiame viešbutyje gyvenančio L.Karaliaus dviračių transporto priemonių link.

Tačiau Seimo viešbučio gyventojų ramybę saugantiems policininkams buvo nė motais, kad jų panosėje galimai vagiama elektra.

“Niekas čia nieko nevagia”, – mestelėjo tądien Seimo viešbučio apsaugos poste budėjusi policininkė, nesutikusi atskleisti motorolerių šeimininko.

Motorolerių savininką įvardijo viešbučio administratorė Nijolė Šušliakova. Tačiau ji negalėjo pasakyti, ar L.Karalius susimoka už suvartojamą elektrą.

“Kas jam davė leidimą? Na, ir paklausėte”, – nesulaikė juoko administratorė. N.Šušliakova paaiškino, kad viešbutyje įrengtų elektros skaitiklių rodmenis paprastai užrašo Seime dirbantys elektrikai.

“Bet šiaip tai niekas už nieką čia nemoka”, – pridūrė valdiško viešbučio administratorė.

Vis dėlto N.Šušliakova pripažino, jog jai rūpėjo išsiaiškinti, kiek elektros suvartoja dviratės parlamentaro transporto priemonės. L.Karalius ją iškart patikino, jog Seimo nuostoliai nėra dideli.

“Seimo narys man sakė, kad įkrauti motorolerius atsieina ne brangiau nei mobiliojo telefono bateriją. Bet aš pati tokių daiktų neturiu, todėl nežinau, ar tai tiesa”, – traukė pečiais N.Šušliakova.

Seimo Bendrųjų reikalų departamento vadovas Antanas Dimaitis “Lietuvos rytui” patvirtino, kad L.Karalius nėra pateikęs jokio prašymo naudotis elektros energijos šaltiniu. Bet jis nesiėmė vertinti, ar parlamentaras nesavavaliauja.

“Reikėtų skaityti Seimo statutą. Jame parašyta, kad Seimo narius turime aprūpinti įvairiais dalykais. Ar motorolerių išlaikymas įeina į parlamentarų aprūpinimą, gal geriau galėtų atsakyti Seimo Etikos ir procedūrų komisija”, – svarstė A.Dimaitis.

Tačiau komisijos vadovas Algimantas Salamakinas piktinosi tokiais išvedžiojimais: “Tikrai niekur neparašyta, kad mokesčių mokėtojai turi padengti ir politikų išlaidas motoroleriams. Už parlamentinei veiklai skirtas lėšas Seimo nariai gali nuomotis bet kokią transporto priemonę, nors ir tanką. Gali ją remontuoti, pirkti degalus. Bet kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėti už visą parlamentaro šeimos transportą, ypač skirtą laisvalaikiui? Tai tikrai niekaip nesusiję su parlamentine veikla”.

Seimo viešbutyje taip pat gyvenantis A.Salamakinas priminė, kad jo gyventojai elektros skaitiklių neturi ir savo būstuose.

“Tai ir yra didžiausia blogybė. Jeigu būtų atskiri skaitikliai ir reikėtų nors simboliškai mokėti už elektrą, gal Seimo nariai imtų taupyti. Bet dabar yra tarsi kolūkis, kur nėra jokios apskaitos. Todėl mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi lengva ranka”, – piktinosi etikos sargas.

Pats L.Karalius mano turįs teisę naudotis elektra ir už ją nieko nemokėti: “Man labai rūpi aplinka ir ekologija. Tik dėl to ir pirkau elektra varomus motorolerius. Atsikraustęs į Seimo viešbutį aš pakeičiau visas senas elektros lemputes į naujas, taupančias elektros energiją. Galima sakyti, kad motoroleriams sunaudoju tikrai ne daugiau elektros nei sutaupau kambariuose”.

L.Karalius pripažino, kad elektros lizdą viešbučio kieme įsirengė pats. Tačiau politikas tikino tam gavęs viešbučio administratorės leidimą. Krikščionių frakcijos narys aiškino, kad kinų gamybos motoroleriai esą sunaudoja nedaug elektros energijos, bet pasakyti kiek – negalėjo: “Varikliai jų tikrai nėra galingi. Kartą įkrovus po Vilnių galima važinėti gana ilgai”.

Ant apkaltos slenksčio dėl pravaikštų atsidūręs Seimo Krikščionių partijos frakcijos narys Linas Karalius ir toliau vis išsprunka iš posėdžių salės. Bet politikos naujokas tapo atsargesnis.

Antradienį vykusiame rytiniame Seimo plenariniame posėdyje L.Karalius užtruko maždaug pusvalandį. Bet to pakako, kad elektroninė balsavimo sistema parlamentarą fiksuotų kaip dalyvavusį visame posėdyje, praneša “Lietuvos rytas”.

L.Karalius tądien neužsibuvo ir iki vėlumos užtrukusiame vakariniame posėdyje – kartą užsiregistravo apie 15.30 val. ir tyliai užvėrė Seimo rūmų duris.

Politikui pavyko pergudrauti elektroninę sistemą, nefiksavusią pravaikštų, bet buvo sunkiau pasislėpti nuo budrių rinkėjų.

L.Karalius 13.30 val. pastebėtas už Kauno, pakeliui į Klaipėdą esančioje degalinėje. Tuo metu jo kolegos Seime posėdžiavo. Pagal posėdžio protokolą, salėje turėjo būti ir krikščionis. Kaip L.Karaliui pavyko vienu metu būti Seime ir už Kauno?

Politikas iš pradžių tikino uoliai lankantis Seimo posėdžius, tačiau vėliau vis dėlto prisipažino antradienį lankęsis Kaune – esą per posėdžio pertrauką.

L.Karaliaus teigimu, į vakarinį posėdį jis grįžo, bet po keliolikos minučių staiga pasijuto blogai: “Esu persišaldęs, todėl kreipiausi į medikus. Turiu jų pažymą.”

Kitą dieną politikas nesirodė Sveikatos reikalų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdžiuose, bet pasigyrė dalyvavęs frakcijos pasitarime.

Tiesa, netrukus paaiškėjo, kad L.Karalius supainiojo frakcijos posėdį su kolegos gimtadieniu, kuris buvo švenčiamas netoli Seimo esančioje kavinėje.

L.Karalius Seimo salėje neužtruko ir praėjusį penktadienį. Jis paspaudė mygtuką balsuojant dėl Vyriausybės veiklos ataskaitos, šiek tiek po 10 val. užsiregistravo per Žemės įstatymo pataisų svarstymą, bet priėmimo nesulaukė. Nors neeilinis posėdis truko iki 15 val., L.Karaliaus salėje tuomet nebuvo.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį jis Seimo salėje ištvėrė tik tol, kol buvo svarstomi su jo ir kolegos A.Sacharuko apkalta susiję nutarimai. 11 val. Seimui patvirtinus specialiosios komisijos išvadas, kuriomis siūlyta pradėti L.Karaliui apkaltą, jis išėjo ir iki 14 val. trukusiame rytiniame posėdyje daugiau nepasirodė.

L.Karaliui pradėtas apkaltos procesas dėl to, kad jis sausį praleido visus pratęsto sesijos plenarinius posėdžius.

Seimas antradienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl apkaltų opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui pagrįstumo.

KT prašoma išvados, ar konkretūs A.Sacharuko ir L.Karaliaus veiksmai, nurodyti Seimo specialiųjų tyrimų komisijų medžiagose, prieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Už kreipimąsi į KT dėl A.Sacharuko antradienį balsavo 77 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 14, dėl L.Karaliaus – už buvo 75 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 16.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis ragino Seimo narius palaukti generalinio prokuroro kreipimosi dėl leidimo patraukti A.Sacharuką baudžiamojon atsakomybėn. Laikinasis Generalinės prokuratūros vadovas Raimondas Petrauskas pirmadienį pranešė ketinąs parlamentui pateikti tokį prašymą.

Anot V.Žiemelio, jeigu bus pradėtas baudžiamasis A.Sacharuko persekiojimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo, tuomet nereikia kreiptis į KT, nes apkaltai būtų kitas pagrindas.

“Tokiu atveju siūlau kreiptis į KT tik dėl to, kad buvo pažeistas Seimo statutas”, – ragino V.Žiemelis.

Pats A.Sacharukas taip pat atkreipė dėmesį, kad į KT kreiptasi dėl to paties dalyko, dėl ko prokuroras ketina pradėti ikiteisminį tyrimą.

“Seimo statute aiškiai nurodyta, kad viena iš procedūrų turi vykti. Kaip dabar Seimas apsispręs, nežinau. Arba Konstitucinis Teismas turės laukti, kol išvada bus prokurorų ir teismų, arba prokuroras negaus leidimo. Bus labai įdomi procedūra”, – teigė politikas.

Pasak konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno, susidariusi situacija vertinama skirtingai, todėl reikia, kad ji būtų įvertinta iš šalies.

“Tą pačią situaciją visi supranta skirtingai, todėl tokiose situacijoje reikalingas arbitras. (..) Tie, kurie prieštarauja (kreipimuisi į KT – BNS), vėl nori palikti, kad ta košė ir liktų”, – tvirtino jis.

Praėjusią savaitę Seimas nusprendė, kad opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai A.Sacharukas ir L.Karalius verti apkaltos, nes galėjo šiurkščiau pažeisti Konstituciją ir sulaužyti parlamentaro priesaiką.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis galimai atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 11 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele, dangstė savo nusižengimą.

Seimo nutarimu priimti kreipimaisi į KT svarstomi be eilės, tačiau bylos parengimas iki nagrinėjimo viešame posėdyje gali užtrukti keletą savaičių ir net mėnesių.

Jei KT pripažįsta, jog asmuo savo konkrečiais nurodytais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas balsuoja dėl parlamentaro mandato panaikinimo.

Nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai, t.y. 85 iš 141, Seimo narių.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai Aleksandras Sacharukas ir Linas Karalius verti apkaltos, nusprendė Seimas. Už Seimo nutarimą dėl apkaltos A. Sacharukui balsavo 80 Seimo narių, prieš – 12, susilaikė 20, o už nutarimą dėl apkaltos L. Karaliui balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 20.

Specialiosios tyrimo komisijos konstatavo, kad Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui dalis pateiktų kaltinimų yra pagrįsti ir rimti, todėl yra pagrindas pradėti jų apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime.

Dabar Seimas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Toliau apkaltos procesas Seime galės būti tęsiamas tik po to, kai įsigalios Konstitucinio Teismo sprendimas, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Opozicinės Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui turėtų būti pradėti apkaltos procesai. Tokiam specialiosios tyrimo komisijos siūlymui antradienį po pateikimo pritarė dauguma parlamentų.

Už Seimo nutarimo projektą pritarti komisijos išvadoms dėl apkaltos A.Sacharukui po pateikimo balsavo 81 parlamentaras, prieš buvo 12, o 23 susilaikė. Komisijos išvadas dėl apkaltos L.Karaliui po pateikimo palaikė 73 Seimo nariai, prieš buvo 9, 18 susilaikė.

Vadinamoji apkaltos komisija nusprendė, kad A.Sacharukas, paėmęs kolegos Lino Karaliaus Seimo nario pažymėjimą, juo balsavo, ir taip galėjo nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, todėl yra pagrindas pradėti jo mandato atėmimo procedūrą.

L.Karalius nusižengti Konstitucijai ir sulaužyti priesaiką, anot komisijos, galėjo dėl to, kad sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą ir tuo sudarė prielaidas ja pasinaudoti kitam parlamentarui, sąmoningai išvyko atostogauti per pratęstą Seimo sesiją, nepagrįstai naudojo jam išduotą diplomatinį pasą, sakė netiesą.

“Per daug metų Seime tokio įžūlaus svetimo mandato naudojimo neteko matyti”, – teigė konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Specialioji Seimo komisija nustatė, kad A.Sacharukas 11 kartų sąmoningai balsavo už L.Karalių, kai šis buvo išvykęs atostogauti į Azijos šalis.

Tyrėjų duomenimis, nuo 2009 metų rugsėjo A.Sacharukas 55 kartus balsavo iš kitų parlamentarų vietų, todėl jo paaiškinimai, kad jis esą taip eksperimentavo, o už kolegą L.Karalių balsavo tik kartą, neatitinka tikrovės.

Tačiau komisijai nepavyko nustatyti, kad Krikščionių partijos frakcijos nariai buvo iš anksto sutarę, jog vienas balsuos už kitą.

Nepaisant to, komisija konstatavo, kad A.Sacharuko veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos subjektyvių požymių, todėl ir nutarta siūlyti Seimui kreiptis į prokurorus. Komisija įžvelgė, kad A.Sacharukas galėjo klastoti dokumentus ir naudoti suklastotus dokumentus.

Apkaltos komisijos pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad A.Sacharuko balsavimas už L.Karalių nė karto nebuvo lemiantis ar svarbus.

“Balsavimų, kur būtų nulėmęs šis balsas, nebuvo. Nebuvo esminių, lemiančių, persveriančių balsavimų, todėl sunku paaiškinti, kodėl jis balsavo svetima kortele. Nebent tai, ką nurodė teikėjai – kad bandyta pateisinti nebuvimą”, – teigė K.Masiulis.

Dalis parlamentarų domėjosi, kiek kitų parlamentarų yra balsavę už kolegas, tačiau K.Masiulis pabrėžė, jog to tirti jo vadovaujamoms komisijoms nebuvo pavesta. Jis siūlė tokių faktų žinantiems Seimo nariams inicijuoti apkaltas tokiems politikams.

“Paspausti mygtuką (už kitą – BNS) – tai tas pats, kas pakelti už jus ranką. Kaip dabar pakelsi už jus ranką? (…) Reikia turėti omeny, kad galimi tokie atvejai, kai būna perversmai, dar kas nors. Kai pradėsime vienas už kitą spaudinėti mygtukus, valstybė gali griūti. Tai labai atsakingas dalykas”, – kalbėjo K.Masiulis.

Jis pavyzdžiu rodė Japonijoje, kur vienas parlamentaras atsistatydino, kai tik buvo pagautas balsuodamas už kitą.

“Tiesą sakant, Japonijoje yra daug geresnės tradicijos, ten paprastai dar ir žarnas pasileisdavo po tokio poelgio”, – pridūrė konservatorius.

Kalbėdamas apie L.Karaliaus atostogas, K.Masiulis pabrėžė, jog jau vien pažiūrėjus, kada parlamentaras paprašė užsienio valstybių vizų, daug pasako apie jo ketinimus.

Komisija nustatė, jog sausio 13-ąją L.Karalius, turėdamas galiojantį bilietą grįžti į Lietuvą, jis tą pačią dieną paprašė Kambodžos vizos.

Komisija taip pat nustatė, kad L.Karalius į užsienį išvyko žinodamas apie būsimus plenarinius ir komitetų posėdžius. Vėliau šis parlamentaras savo nedalyvavimą bandė dangstyti teikdamas klaidingus paaiškinimus.

“Surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės teikime nurodytą kaltinimą L.Karaliui dėl sąmoningo, tyčinio melavimo Seimui savo nedalyvavimą Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose dangstant išgalvotais ir tikrovės neatitinkančiais faktais”, – rašoma išvadose.

Tyrėjai taip pat išsiaiškino, jog L.Karalius privačios kelionės metu naudojosi jam išduotu diplomatiniu pasu, o toks naudojimasis, anot išvadų, diskredituoja Seimo autoritetą ir valstybę.

Toliau Seimo nutarimus dėl apkaltos pradėjimo A.Sacharukui ir L.Karaliui parlamentarai svarstys antradienį arba ketvirtadienį.

Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs pritarti apkaltos komisijų išvadoms, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Daugiau nei 80 Seimo narių per pirmąjį šių metų ketvirtį cento tikslumu panaudojo visą parlamentinei veiklai finansuoti skiriamą sumą – 6402 litus. Didžiosios dalies likusių parlamentarų išlaidos viršija 6 tūkst. litų.

Tuo tarpu Seimo narius, nepriartėjančius prie maksimalios sumos, galima suskaičiuoti ant rankų pirštų: Seimo pirmininkė Irena Degutienė išleido 541 litą, Algirdas Butkevičius – 1024 litus, Loreta Graužinienė – 2330 litų, Gediminas Kirkilas – 2205 litų, Andrius Kubilius – 2100 litų, Eligijus Masiulis – 2700 litų, Emanuelis Zingeris – 3217 litų.

Gediminas Navaitis, išleidęs 3072 litų, irgi patenka tarp mažiausiai išleidusių, tačiau parlamentaras pernai birželį paskelbė išvis šių lėšų atsisakantis.

Tuo tarpu parlamentaro G.Navaičio ataskaitos rodo, jog šias lėšas jis naudojo visus metus – 2009 metų paskutinį ketvirtį išleido 1186 litus, trečią ketvirtį – 1941 litą.

Kaip rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtos ataskaitos, didžioji parlamentinei veiklai skiriamų lėšų suma, kaip ir anksčiau, atitenka transporto nuomai ir eksploatavimui. Už visas parlamentinei veiklai skiriamas lėšas transporto priemonę nuomojasi Seimo narys Linas Karalius.

Iš viso per pirmą šių metų kanclerį Seimo nariai išleido 847 tūkst. 796 litus, maždaug 400 tūkst. litų mažiau nei praėjusių metų ketvirtį (1,25 mln. litų), tačiau sumažėjimą lėmė ne tiek parlamentarų taupumas, kiek sumažėjusi skiriama suma bei smukęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU).

Nuo šių metų sausio 1 iki gruodžio Seimo nariui išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1 VMDU dydžio suma. Iki tol ši suma siekė 1,5 VMDU.

Vadinamosios apkaltos komisijos penktadienį baigia liudytojų apklausas ir kitą savaitę pradės rašyti išvadas, pranešė abiejų komisijų pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis.

“Procesas gana įtemptas, jis nervingas. Reikia įsivaizduoti, kiek įtampos mums tenka ir taip pat apklausos dalyviams. Gana rimtai žiūri proceso dalyviai, rankos dreba visiems ir kinkos dreba visiems, ir miegame sunkiai. Čia sunkus darbas”, – penktadienį žurnalistams sakė K.Masiulis.

Kita vertus, komisijos pirmininkas prisipažino jau turįs savo nuomonę, kokias išvadas rašyti ir dėl Lino Karaliaus, ir dėl Aleksandro Sacharuko apkaltos.

“Man vienprasmiškai absoliučiai aišku. Turiu labai aiškią nuomonę, ir ji man pradėjo formuotis pakankamai anksti. Man atrodo, turime pakankamai duomenų”, – kalbėjo K.Masiulis.

Penktadienį komisijoms liudijo Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir buvo surengta pačių parlamentarų L.Karaliaus bei A.Sacharuko, kuriems inicijuojama apkalta, akistata.

Po akistatos A.Sacharukas žurnalistams tvirtino nesupratęs, kodėl tyrėjai jį dar kartą kvietė į apklausą. “Tie patys klausimai aštuntą kartą, nė vieno naujo nebuvo (…) Turbūt komisija neturi, ką daryti, reikia kažką daryti, dėl to ir pakvietė kartu. Gal kitą kartą su tėvais pakvies”, – ironizavo parlamentaras.

Krikščionių partijos frakcijos narys pranešė tyrėjams perdavęs informaciją apie anksčiau kitų Seimo narių padarytus tokius pat nusižengimus – atvejus, kai balsuota už kitą parlamentarą.

BNS žiniomis, tarp A.Sacharuko pateiktų duomenų yra dabartinių Liberalų sąjūdžio vadovų Eligijaus Masiulio ir Gintaro Steponavičiaus pavardės. 2001 metų rugsėjį E.Masiulis esą balsavo už G.Steponavičių, kai šis buvo išvykęs į komandiruotę užsienyje.

A.Sacharuko teigimu, balsavimas už kolegas parlamente paplitęs gana plačiai. Anot jo, tik 3 proc. tokių išaiškinama. “Ne visus pagauna. Atidaviau tuos faktus, kuriuos yra pagavę, kur vienas užsienyje, o kitas balsuoja”, – teigė jis.

Jam inicijuotą apkaltos procesą Krikščionių partijos frakcijos narys vadina politiniu susidorojimu. Apie tai jis sakė kalbėjęs ir komisijų nariams.

Pasak A.Sacharuko, vienas iš apkaltos iniciatorių jam yra pasakęs, jog ir prieš kitus parlamentarus, balsavusius svetima kortele, galima būtų pradėti apkaltas, bet esą dėl to niekas nesurinko reikalingų parašų. “Buvo pasakyta: “surinkite dėl kitų parašus, svarstysime kitus už tą patį”. (…) Dauguma susidoroja su mažuma. (…) Grynas politikavimas. Kai kurie komisijos nariai, kurie yra sąžiningi, tą mato ir su šypsena priima. Kiti politikuoja. Aišku viena – aš padariau statuto pažeidimą.”, – kalbėjo politikas.

Apkaltos komisijos iki gegužės 1-osios privalo Seimui pateikti išvadas, ar yra motyvuotas pagrindas pradėti mandatų atėmimo procedūrą iš Seimo Krikščionių partijos frakcijos narių A.Sacharuko ir L.Karaliaus.

Dėl parengtų išvadų balsuos Seimas. Jeigu dauguma parlamentarų nuspręs, kad toks pagrindas yra, bus parengtas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.

Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.

Apkaltos tekste, kurį parėmė 50 Seimo narių, teigiama, jog yra pagrindo įtarti, kad Seimo narys “A.Sacharukas ir Seimo narys L.Karalius veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo nario L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas”.

Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad daug kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele ir suklastojo dokumentus.

Be to, abu parlamentarai taip pat kaltinami, kad “veikė bendrai ir iš anksto susitarę siekdami pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas”.

L.Karalius praleido visus sausio viduryje vykusios pratęstos rudens sesijos plenarinius ir komitetų posėdžius. Jis tuo metu buvo išvykęs į Aziją atostogauti. Tuo metu A.Sacharukas pasinaudojo kolegos balsavimo kortele.

Opozicinė Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 12 narių. Ją sudaro daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) reikalaus, kad su Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariu Linu Karaliumi siejama viešoji įstaiga “Gyvenimas džiaugsme” grąžintų jai anksčiau skirtus 20 tūkst. litų.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pavedė ministerijos Teisės ir personalo departamentui parengti dokumentus dėl 20 tūkst. litų išieškojimo iš minėtos viešosios įstaigos, pirmadienį pranešė SAM.

Tokį sprendimą ministras priėmė, įvertinęs SAM Vidaus audito rezultatus, ar buvo įvykdytas Všį “Gyvenimas džiaugsme” projektas “Sniego parkas”, kuriam ministerija buvo skyrusi dalinį finansavimą.

SAM auditorių išvadose konstatuojama, kad “Gyvenimas džiaugsme”, kuriam anksčiau vadovavo L.Karaliaus motina Irena Mažeikienė, sutartį su SAM vykdė netinkamai, nepasiekė projekte numatytų tikslų, nepateikė įrodymų, kad projekte numatytos priemonės buvo įvykdytos, o didžiąją dalį SAM skirtų pinigų numatė patalpų nuomai. Anot pranešimo, tai tiesiogiai prieštarauja su SAM pasirašytiems dokumentams.

Anksčiaus R.Šukys kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo oficialių dokumentų klastojimo ar kitų nusikaltimų skiriant paramą parlamentaro L.Karaliaus motinos vadovautai viešajai įstaigai.

Žiniasklaidos teigimu, L.Karalius išrūpino finansavimą tuo metu jo motinos I.Mažeikienės vadovautai viešajai įstaigai “Gyvenimas džiaugsme”.

Pranešta, kad L.Karaliaus gyvenimo draugė Gintarė Gurevičiūtė per dvi savaites sugebėjo pateikti prašymą projektui finansuoti, gauti pritarimą, įvykdyti projektą. Ir tą pačią – ataskaitos pateikimo – dieną gauti projekto pinigų.

Kad tai įvyktų, L.Karalius esą varstė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio Rimanto Remeikos duris. Praėjusių metų lapkričio 27-ąją R.Remeika patvirtino atrankos kriterijus projektams, skleidžiantiems sveikatos idėjas ir didinantiems visuomenės socialinį aktyvumą.

Po dviejų savaičių – gruodžio 11-ąją – ministerija gavo įstaigos “Gyvenimas džiaugsme” prašymą skirti 60 tūkst. litų jos sukurtai programai “Sniego parkas” finansuoti.

Pinigų iš valstybės biudžeto prašyta instruktorių rengimo kursams (10 tūkst. litų), gyventojams mokyti (30 tūkst. litų), snieglenčių sportui propaguoti (15 tūkst. litų) ir mokomosioms brošiūroms išleisti (5 tūkst. litų).

Jau gruodžio 16-ąją tuometinis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas programai iš dalies finansuoti skyrė 20 tūkst. litų.

Gruodžio 28-ąją L.Karalius į Sveikatos apsaugos ministeriją pateikė projekto įgyvendinimo ataskaitą. Joje įrašyta tik tai, kad 20 tūkst. litų yra išleisti darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui bei prekėms ir paslaugoms.

Tą pačią dieną į “Gyvenimo džiaugsme” sąskaitą įkrito Sveikatos apsaugos ministerijos pervesti pinigai.

Dienraščiui “Lietuvos rytas” pradėjus ieškoti, kam galėjo būti išleisti iš ministerijos gauti pinigai, G.Gurevičiūtė pareiškė, kad maždaug prieš mėnesį finansavimą gavusią įstaigą jai pavyko parduoti.