JAV prezidento rinkimų kampanija pasiekė lūžio tašką. Apie tai – trys klausimai politologui, Rytų Europos studijų centro analitikui, Linui Kojalai.
– Ar Tedo Cruzo pasitraukimas iš kovos dėl Respublikonų partijos kandidato JAV prezidento rinkimuose reiškia, kad Donaldas Trumpas tikrai kovos rinkimuose su Hillary Clinton?
– Tai rodo, kad jis jau nebesitiki sukliudyti D.Trumpui siekti pusės delegatų ribos. Kova iš esmės vyko tik dėl to, ar pavyks sukliudyti D.Trumpui turėti daugumą delegatų. Dabar akivaizdu, kad po pralaimėjimo tarsi palankioje T.Cruzui Indianoje tų vilčių nebėra. Likęs kandidatas Johnas Kasichas iš esmės situacijos nepakeis (J.Kasichas irgi pasitraukė iš kovos trečiadienį – red. past.). Respublikonams dabar atėjo vidinio susitaikymo laikas, kai reikia suvokti, kad D.Trumpo sustabdyti nepavyks, nepaisant tų dešimčių milijonų, kurie buvo tam metami. Klausimas – ar partija susivienys prieš rinkimus, kad galėtų tą efektyviai padaryti.
Maždaug 20 proc. Respublikonų partijos narių linkę balsuoti už H.Clinton.
Greičiausiai D.Trumpui nepavyks sutelkti visos partijos. Apklausos nuolat rodo, kad maždaug 20 proc. Respublikonų partijos narių linkę balsuoti už H.Clinton. Tai sunkiai suvokiama dviejų didžiųjų partijų varžybų kontekste. Dar 39 proc. sako, kad bent jau nepalaikys D.Trumpo – galbūt neis į rinkimus.
– Tam tikrų požymių, kad jo retorika darosi nuosaikesnė, yra. Bet prieš kurį laiką kilo skandalas, kai jis pareiškė, kad T.Cruzo tėvas susijęs su Johno Kennedy žudikais. Tokių skandalingų pranešimų iškyla nuolat. Nuosaikėjimas vyksta bangomis, siejant tai su konkrečiomis valstijomis ir jų elektoratu.
Didžioji D.Trumpo stiprybė būtent ir yra kontroversija, kalbėjimas labai tiesmukai, pasakymas tų dalykų, kurių kiti politikai nedrįsta sakyti, ir kartu gebėjimas pademonstruoti, kad, nepaisant to, ką ir kaip jis kalba, vis tiek nuskina pergalę. Retorika keisis tik tiek, kad dabar D.Trumpo taikinyje bus H.Clinton.
– Kokie bus jo šansai kovoje su H.Clinton per prezidento rinkimus?
– Labai sunku modeliuoti, nes D.Trumpas paneigia visus skaičiavimus ir loginius dėsnius, kurie turėtų galioti šiuose prezidento rinkimuose. Viena vertus, jis yra kandidatas, turintis labai daug silpnybių: jo populiarumas tarp moterų labai mažas, rasistiniai pareiškimai, ispanakalbiai rinkėjai. Šios grupės respublikonų rinkimuose atlieka gerokai mažesnį vaidmenį nei nacionaliniuose rinkimuose. Kita vertus, akivaizdu, kad šie rinkimai gali būti įdomūs tuo, kad juose susigrums dviejų didžiausių partijų atstovai, labai neigiamai vertinami visuomenės. Istoriškai tokio atvejo nėra buvę. Tad abiejų kandidatų stovyklose bus daug silpnų vietų, kurias bus galima bandyti išnaudoti.
Respublikonams kalnas, į kurį jie turi įkopti, yra gerokai didesnis. Tačiau standartinė logika D.Trumpui negalioja.
Tradiciškai yra daug valstijų, kurios laikomos arba mėlynosiomis demokratų, arba raudonosiomis respublikonų valstijomis. To nepakeisi. Šiuo atveju demokratai turi milžinišką pranašumą. Jeigu H.Clinton laimėtų 19-oje valstijų, kuriose laimėjo visi demokratų kandidatai 1992–2012 m., jai iki prezidento posto trūktų labai nedaug. Respublikonams kalnas, į kurį jie turi įkopti, yra gerokai didesnis. Tačiau standartinė logika D.Trumpui negalioja.