Šiandien Vilniuje susirinkę apsvarstyti vis prastėjančių tranzito į Rytus sąlygų Jungtinių Tautų įgaliotosios Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU, Lenkijos ir trijų Baltijos šalių vežėjų asociacijų vadovai nutarė kreiptis į mūsų šalies Vyriausybę, prašydami atšaukti planus riboti degalų įvežimą standartiniuose vilkikų bakuose pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

Toks žingsnis, anot transportininkų, gali diskriminuoti Europos Sąjungos vežėjus prieš jų konkurentus iš Rytų. Nuogąstaujama, kad  tokiu veiksmu bus sukelta grėsmė sklandžiam ES transporto įmonių tranzitui į Rytus.

Rezoliucijoje, kurią pasirašė Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos nacionalinių vežėjų asociacijų vadovai, pažymima, kad dėl ilgų vilkikų bakų patikros procedūrų sumažėtų vienos iš Rytinių Europos Sąjungos sienų pralaidumas, įprastas Baltijos šalių vežėjų darbas būtų sutrikdytas. Vežėjai ypač sunerimę Lietuvos Vyriausybės ir kontroliuojančiųjų institucijų planais mažinti pasienio pralaidumą ilgomis patikromis, matuojant degalų bakus rytiniame ES pasienyje. „IRU ir kolegoms iš kaimyninių šalių nerimą kelia nepasvertos mūsų politikų iniciatyvos riboti degalų įvežimą, todėl net keli IRU prezidiumo nariai ir TIR sistemos vadovas atvyko į Vilnių detaliau išsiaiškinti susiklosčiusios situacijos. Aptarti šių klausimų IRU atstovai šiandien jau buvo susitikę su Muitinės ir Susisiekimo ministerijos vadovais ir išreiškė didelį susirūpinimą.“, – teigia Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas.

Marek Retelski, IRU TIR sistemos vadovas pabrėžia, kad Lietuvos Vyriausybės iniciatyvos yra ypač pavojingos dar neišsprendus TIR sistemos krizės Rusijoje. Lietuvai įvedus vienašalius tranzito sąlygų ribojimus, juos didžioji kaimynė gali traktuoti kaip ganėtinai agresyvų elgesį ir imtis atsakomųjų veiksmų. „Bandžiau kalbėtis su jūsų atsakingais pareigūnais apie tai, kad esant tokiai jautriai tarptautinei situacijai, nevertėtų daryti nepamatuotų žingsnių.“, – sako M.Retelski.

Rezoliucijoje Lietuvos Vyriausybės keturių valstybių vežėjų atstovai primygtinai prašo nekeisti esamų susitarimų dėl tranzito sąlygų, numatytų dvišalėse sutartyse su Rusija ir Baltarusija, nes tai padidintų įtampą regione ir sukeltų grėsmę visų Baltijos šalių vežėjų darbui Rytų kryptimi.

Lenkijos vežėjų asociacija ZMPD, Estijos vežėjų asociacija ERAA , Latvijos vežėjų asociacija „Latvijas Auto“ ir Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ nutarė nedelsiant kreiptis į savo šalių nacionalines vyriausybes su prašymu imtis neatidėliotinų priemonių sklandžiam tarptautiniam tranzitui ir prekių judėjimui užtikrinti pasienyje su Rusija, Baltarusija. Jos siūlys plėsti pasienio infrastruktūrą ir mažinti nebūtinų patikros procedūrų skaičių. Šiuo metu Baltijos šalių vežėjai patiria didelių nuostolių dėl prastovų, lėto pasienio tarnybų darbo ir perteklinių kontrolės priemonių, taikomų patikimiems ES valstybių vežėjams.

Pareigūnai baigia tirti baudžiamąją bylą, kurioje vežėjų asociacijos “Linava” vadovybė įtariama nusikalstamais būdais kovojusi dėl valdžios.

Nei “Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius, nei asociacijos sekretorius Adolfas Darginavičius, kuriam pareikšti įtarimai organizavus nusikalstamą veiklą, neketina trauktis iš postų. A.Kondrusevičius pareiškė neketinąs atleisti A.Darginavičiaus, kol neįrodyta jo kaltė, rašo dienraščiai “Vilniaus diena” ir “Kauno diena”.

A.Darginavičius įtariamas sukurstęs Vilniaus ekonominės policijos pareigūnus 2004 metais atlikti patikrinimą Egidijaus Kairio įmonėje “Malena”. Patikrinimas buvo suorganizuotas tą dieną, kai E.Kairys esą turėjo dalyvauti “Linavos” kongrese, kuriame vyko asociacijos prezidento rinkimai. Tokiu būdu neva buvo siekiama sutrukdyti E.Kairiui dalyvauti rinkimuose ir eliminuoti konkurentą kovoje dėl prezidento posto.

“Nesuprantama, kodėl informacija pateikiama, kad esą buvo bandoma sutrukdyti E.Kairiui dalyvauti asociacijos prezidento rinkimuose. 2004 metais E.Kairys nebuvo iškeltas kandidatu į asociacijos prezidentus. Mes turime visus dokumentus, tuo metu, be manęs, buvo dar du kandidatai Mindaugas Katleris ir Vytautas Milėnas”, – dienraščiui sakė A.Kondrusevičius.

2010 metų pavasarį sukilę ir į atskirą judėjimą “Už skaidrumą Linavoje” susivieniję vežėjų asociacijos nariai mano, kad paaiškėjusi informacija daro gėdą asociacijai ir jos nariams, o dabartiniai “Linavos” vadovai turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.

Dabartiniai “Linavos” vadovai mano, kad tendencingos informacijos pasirodymas susijęs su šį pavasarį planuojamais prezidento rinkimais. Pernai gegužės pabaigoje turėję vykti rinkimai buvo atšaukti, nes judėjimo “Už skaidrumą Linavoje” nariai kreipėsi į teismą.

Gytis Vincevičius,

Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ atstovas spaudai

Po skolų išieškojimo – kontrpuolimas prieš asociaciją „Linava“

Vilniaus apygardos prokuratūros išplatintame informaciniame pranešime apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (ENTS) viršininkui 55 metų A. L., jo pavaldiniams pateiktus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi minimi ir Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ darbuotojai.

Esą šie sukliudė „Linavos“ prezidento rinkimuose 2004–iais dalyvauti buvusiam UAB „Linavos servisas“ vadovui Egidijui Kairiui.

Pasak Algimanto Kondrusevičiaus, asociacijos „Linava“ prezidento, nuostabą kelia tai, kad 7 metų senumo byla staiga buvo atgaivinta prieš pat naujus rinkimus į asociacijos „Linava“ prezidentus ir pateikiama vienpusė informacija, nenurodant kodėl E. Kairio įmone „Malena“ iš tiesų susidomėjo pareigūnai.

Dokumentai paneigia įtarimus, kurie pateikiami viešojoje erdvėje. Asociacijos archyve gulintys dokumentai rodo, kad E. Kairio kandidatūra nebuvo iškelta į asociacijos prezidento postą nei 2004 – ųjų „Linavos“ kongrese nei regioniniuose susirinkimuose, kur paprastai ir įvardijami kandidatai. Būtent regioniniuose susirinkimuose buvo įvardinti Mindaugas Kaperis, Algimantas Kondrusevičius ir Vytautas Milėnas kaip pretendentai į „Linavos“ prezidento postą. E. kairio kandidatūros iškelta nebuvo.

Įdomu ir tai, kad E. Kairys neskundė teismui 2004 – ųjų kongreso nutarimų, nors įstatai tokią galimybę suteikia. Jis nebuvo iškeltas kandidatu į „Linavos“ prezidentus nei vėliau vykusiuose 2006 m. nei 2008 m. ar 2010 m. asociacijos kongresuose.

Konfliktas tarp E. Kairio ir asociacijos vadovybės kilo tuomet kai šis buvo atleistas iš asociacijai pavaldžios UAB „Linavos servisas“ vadovo posto. Kreiptasi į teisėsaugininkus bandant išsiaiškinti neteisėtas E. Kairio veikas. Nustačius, jog į jo žmonos vadovaujamos įmonės „Malena“ sąskaitas buvo pervestos UAB „Linavos servisas“ lėšos, kaip avansiniai mokėjimai, iš šios įmonės buvo išieškota apie 0,4 mln. Lt.

E. Kairys teisinėmis priemonėmis galėjo kerštauti asociacijai, kreipdamasis į teisėsaugą, nes prieš jo įmonę „Malena“ asociacijos „Linava“ iniciatyva buvo inicijuota daugiau teisinių procesų. Asociacija „Linava“ bendrovei „Malena“ yra pareiškusi dar bemaž 0,5 mln. Lt pretenzijų dėl skolų, kurios šiuo metu yra išieškomos.

Mėto pėdas

Įtardami, jog E. Kairiui priklausanti įmonė vengia atsiskaityti su asociacija, jos darbuotojai kreipėsi pagalbos į skolų išieškotojus. Paaiškėjo, kad bendrovėje „Malena“ pernai gegužę pasikeitė akcininkai, jos akcijas valdo Baltarusijos pilietis Viktor Lisevič. Įmonė net nesusimokėjo nedidelio narystės mokesčio asociacijoje „Linava“, dėl ko ir neteko asociacijos nario statuso.

Tuo tarpu su E. Kairio giminaičių pagalba įsteigta nauja įmonė „LMH Baltica“, kuri toliau vykdo transporto veiklą.

Bendrovei „Malena“ pretenzijų turi ir Estijos įmonė „Topos Europe OU“, pateikusi Viniaus apygardos teismui prašymą iškelti bankroto bylą „Malenai“.

Kreditų biuro „Credit info“ duomenimis, šiais metais jau paskelbti du „Malenos“ turto areštai. Vienu jų areštuota 474,17 tūkst. Lt.

Informacinis karas

Asociaciją „Linava“ stebina, kam „prikeliamos“ senos bylos ir kam naudinga prieš pat planuojamus asociacijos „Linava“ prezidento rinkimus pateikti neva kompromituojančią informaciją apie jos dabartinius vadovus?

Dar prieš teismą išplatinta informacija apie galimus įtarimus „Linavos“ darbuotojams, yra spaudimas teismui ir dalykinės asociacijos „Linava“ reputacijos žeminimas. Teismui dar nepatvirtinus, kad įtarimai yra pagrįsti, tyrimo medžiagos detalių platinimas ir konkrečių žmonių įvardijimas minint jų pareigas ir vardo bei pavardės inicialus pažeidžia šių asmenų teisę į nekaltumo prezumpciją.

Be to, pateikiama tik labai kruopščiai atrinkta ir kryptinga informacija ar bylu epizodai, nerodant viso įvykių spektro ir jų priežasčių.

Nuo pavasario vežėjų asociacijoje “Linava” užvirusi kova, kurią kursto permainų asociacijoje norintis judėjimas, skaičiuoja pirmąsias aukas – asociacijos prezidiumas atstatydino ilgametį generalinį sekretorių Valdą Gilį, pasitraukė ir du prezidiumo nariai Artūras Grigaliūnas ir Kęstutis Šarkauskas.

Ydų “Linavoje” regintys vežėjai tokius įvykius linkę vadinti tik kosmetiniais pokyčiais, penktadienį informuoja dienraštis “Verslo žinios”.

“Linavos” prezidentas Algimantas Kondrusevičius nelinkęs atvirauti apie pokyčius “Linavoje”.

“Yra įvairios priežastys, jų klauskite, – kalbėjo A. Kondrusevičius. – Matyt, kai kurie buvo padarę kai kurių klaidų, kiti išėjo iš šio verslo ir dėl to priėmė tokius sprendimus.”

“Transekspedicija” generaliniam direktoriui ir judėjimo “Už skaidrumą “Linavoje” atstovui Vidmantui Pelėdai asociacijoje įvykę pokyčiai entuziazmo, kad bus esminių permainų, nesukėlė. “Tai yra grynai kosmetiniai dalykai, bandymas parodyti, kad kai kas daroma. Yra keturi prezidiumo nariai, kurių įmonės yra skolingos keletą milijonų litų, kai kurios tos skolos tapo beviltiškos”, – piktinasi V.Pelėda.

Jo vertinimu, pagal “Linavos” įstatus jie visi turėjo būti seniai atstatydinti, o jų buvimas asociacijos valdžioje daro didelę gėdą pačiai “Linavai”. “Sėdi prasiskolinę, pražudę pinigų ir mums dar graso, kad už kritiką išvarys iš “Linavos”, – rėžė V. Pelėda.

Nors sunkmečiu bankrutavo dešimtys transporto įmonių, o darbo neteko šimtai vairuotojų, vežėjų firmų vadovai tikina, kad šių vėl trūksta ir dairosi į užsienį. Vairuotojai lietuviai atkerta, kad tai esą nešvarūs įmonių savininkų žaidimai.

Dar taip neseniai vieną po kito atleidę darbuotojus ir skaičiavę krizės atneštus nuostolius, vežėjai vėl pradėjo skųstis, kad stinga tolimųjų reisų vairuotojų. Darbo rinkoje neva beveik neliko per pastaruosius porą metų atleistų darbuotojų. Jie esą rado kitą darbą arba emigravo.

“Pirmą ketvirtį vairuotojų pasiūla buvo pakankama, o šiandien, atkutus Europai ir padidėjus krovinių srautui, jų trūksta”, – tikino vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Tačiau vairuotojai su tuo nesutinka. Jie įsitikinę, kad ši problema – išgalvota. Esą gerų specialistų, atitinkančių reikalavimus ir pasirengusių dirbti, yra, tačiau transporto įmonių savininkai labiau linkę rinktis pigesnę darbo jėgą iš trečiųjų šalių. Todėl menama vairuotojų trūkumo problema išpučiama kaip muilo burbulas, o lietuviams keliami neregėtai aukšti reikalavimai.

“Būtina laisvai bendrauti keliomis užsienio kalbomis, pavyzdžiui, kazachų, arabų, afganų, ukrainiečių. Reikalingos kompiuterinio raštingumo žinios, NVS šalių darbo vizos ar net tų šalių pasai. Dar būtinos rekomendacijos iš buvusių darbdavių, pažyma, kad nebuvai teistas, būtinas Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pažymėjimas, skaitmeninė vairuotojo kortelė, įvairių konvencijų išmanymas. Paradoksalu, tačiau darbdavių siūlomas užmokestis, pažeidžia AETR konvencijos (Europos šalių susitarimas “Dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo” – red. past.) nuostatas, numatančias, kad draudžiama mokėti vairuotojams atlyginimus, priklausančius nuo nuvažiuoto atstumo arba nuvežto krovinių kiekio.”

Vairuotojai piktinasi, kad konkurentai iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos ar Kazachstano visada atitinka darbdavių keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Ir tik dėl to, kad jie sutinka dirbti už kur kas mažesnį atlyginimą.

“Vilniaus diena” rašo:

“Krovinius gabenantys lietuviai nepatenkinti neva labai mažais atlyginimais, vidutiniškai siekiančiais apie 1000 Lt. Tiek iki krizės, tiek ir dabar vidutinis vairuotojo atlyginimas, atskaičius mokesčius, esą siekia apie 800–1000 litų per mėnesį. Visa kita – komandiruočių dienpinigiai, skirti pragyventi užsienyje. Tačiau už tą laiką, kai stovima laukiant krovinio, jis pakraunamas ir iškraunamas, – nemokama.”

Esą oficiali atlyginimo dalis visada buvo panaši, o dienpinigiai sudarydavo didesniąją uždarbio dalį. Tačiau prasidėjus sunkmečiui, atlygis smuko maždaug perpus, įmonių vadovai dažnai vėluoja atsiskaityti – neva pinigų kartais tenka laukti ir porą mėnesių.

“Be to, Vyriausybė leido sumažinti dienpinigius vairuotojams iki 50 proc. Negana to, įmonių vadovai dažnai pareiškia, kad mokės 20–30 centų už nuvažiuotą kilometrą, o vairuotojai verčiami pasirašyti, kad gavo atlyginimą ir dienpinigius, nors tų pinigų mes kartais net nematome. Tai yra didžiulis AETR konvencijos pažeidimas, bet darbdaviai nebijo to rašyti net darbo skelbimuose”, – laiške redakcijai nuoskaudas liejo Petru pasivadinęs vairuotojas.

Jo teigimu, komandiruočių įsakymai dažniausiai pasirašomi tik grįžus iš kelionės.

“Dažna įmonė pinigus, skirtus degalams ir kelių mokesčiams sumokėti, perveda į asmeninę vairuotojo banko sąskaitą. Moki šešias savaites tuos mokesčius, o grįžęs sužinai, kad tai buvo tavo atlyginimas, ir įmonė tau nieko neskolinga. Yra dar degalų pereikvojimo aktai. Kokie ten nurodomi skaičiai – ne vairuotojui žinoti. Pasirašyti dažniausiai liepiama ant tuščių blankų.”

Priekaištų darbdaviams turi ir kiti dienraščio kalbinti vairuotojai. Jie nepatenkinti tuo, kad “Linava” renka apie 1000 eurų (apie 3500 litų) užstatą iš įmonių, bet šie pinigai paimami iš darbuotojų kišenės. “Motyvuojama draudimu, galimais nuostoliais krovinio apgadinimo atveju ir panašiai. Bet darbuotojai vis tiek verčiami pasirašyti visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o darbdaviai atskaito pinigus už viską: sunaudotą didesnį degalų kiekį, nei buvo nustatę įmonės specialistai, už degalų pylimąsi degalinėje, kurios nenurodė vadybininkai, už telefono sąskaitos limito viršijimą, susprogusią padangą, už nakvynę mokamose stovėjimo aikštelėse, net už kiekvieną mašinos įbrėžimą.”

Verslo dienraštis “Verslo žinios” rašo:

“ES visus profesionalius vairuotojus siunčia į kursus. Iki 2013 metų rugsėjo 10 d. visi autobusų vairuotojai, o nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. visi sunkvežimių vairuotojai turės baigti kvalifikacijos kėlimo kursus, nes to reikalauja ESA direktyva. Lietuvoje yra apie 180 000 šios srities profesionalų. Jeigu visi puls mokytis vienu metu, didesnė dalis jų nespės baigti kursų ir liks be darbo, o transporto bendrovės – be darbo jėgos. Visų vairuotojų pažymėjimuose turės būti pradinę profesinę kvalifikaciją įrodantis kodas 95.”

“Be šio kodo pažymėjimai bus beverčiai: vairuotojai galės juos dėti į stalčius ir eiti dirbti krovikais Jie praras teisę vairuoti net Lietuvoje, ką jau kalbėti apie Vakarų Europą”, tiesiai rėžia Romanas Gaižiūnas, Lietuvos vairuotojų rengimo įstaigų asociacijos vadovas.”

“Norint įsigyti pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimą, privalu papildomai mokytis 140 val, tai užtrunka apie mėnesį, laikyti egzaminus. Kursai kainuos apie porą tūkstančių litų. Vairuotojams, neturintiems kodo 95, kai kuriose šalyse jau dabar gresia baudos nuo 5000 eurų iki kalėjimo .EB 95 sertifikatą reikės perlaikinėti kas 5 metus”.

“Mano galva, tai normali direktyva, nes vairuotojai, turintys daugiau žinių, garantuoja kur kas didesnį saugumą keliuose. Bėda ta, kad viskas vyksta pagal scenarijų “atidėkime paskutinei dienai”. Lietuva rengimosi periodą, deja, jau pramiegojo, – atsidūsta Edmundas Daukantas, UAB “Schenker” vykdomasis direktorius”

“Kauno diena” rašo:

“Esą nors Darbo kodeksas numato, kad darbdavys tolimųjų reisų darbuotoją turėtų aprūpinti darbuotoją visomis reikalingomis darbo priemonėmis, dažnai reikia turėti nuosavus palydovinės navigacijos prietaisus, radijo imtuvus, nešiojamuosius kompiuterius ir kitus daiktus.”

“Iš kolegų girdėjau, kad kai kuriose įmonėse vairuotojams netgi už kelius tenka sumokėti iš savo kišenės. Man dar neteko, bet aš turiu kitokios “linksmos” patirties. Kartą šefas paskambino ir liepė skubėti, važiuoti be įstatymais numatyto privalomo poilsio. Sako: “Reikia greitai, jei nespėsi iki vakaro, pakraus tik po savaitgalio. Varyk, baudas sumokėsime.” Bet gavęs atlyginimą pamatai, kad trūksta daugiau nei tūkstančio litų, o nuėjus į administraciją aiškintis iš buhalterės išgirsti: “Nesišakok, gavai baudą, tai ir atskaitėme”, – pasakojo vienoje Vilniaus transporto įmonėje dirbantis Vadimas.

Jis sakė pastebintis, kad neretai įmonės iš darbuotojų kišenės atnaujina ir vilkikų parkus. Esą kai bendrovės perka naujas transporto priemones, vairuotojų algos mažėja.

Vežėjai tokius kaltinimus vadina derybiniais argumentais. “Linavos” prezidentas A. Kondrusevičius tikino, kad vairuotojų išsakytos pastabos ir priekaištai darbdaviams jau seniai tapo klasikiniu argumentų rinkiniu tariantis su įmonių vadovais dėl geresnių darbo sąlygų.

“Deja, šioje retorikoje mažai faktų: už kilometrus mokėti vairuotojui Lietuvoje nėra teisinių galimybių, yra nustatytas aiškus atsiskaitymo būdas – pagrindinis atlyginimas ir dienpinigiai. Kaip ir visur pasaulyje dėl atlyginimo dydžio vyksta derybos su darbdaviu. Į šį procesą asociacija “Linava” ar kitos organizacijos neturi galimybių kištis”, – aiškino “Linavos” prezidentas.

Anot jo, minimalius atlyginimų ir dienpinigių dydžius yra nustačiusi valstybė, tačiau tai nereiškia, kad darbuotojas gali gauti tik minimalų atlyginimą. “Tai yra individualus susitarimas, todėl teigti, kad tik darbdavys nustato atlyginimo dydį, o vairuotojas yra priverstas sutikti, nėra tikslu. Žinant, kad šiuo metu trūksta apie 1000 vairuotojų ir jų paklausa yra labai didelė bei atlyginimai kyla, susitarti su darbdaviu neturėtų būti itin sunku”, – įsitikinęs A. Kondrusevičius.

Mitais jis vadina ir pasakojimus, kad transporto įmonės mieliau įdarbina užsieniečius. Esą reikalavimai trečiųjų šalių piliečiams, kurių Lietuvoje registruojama vis mažiau (nuo 2500 – 2008 m. iki maždaug 500 pirmą šių metų pusmetį), yra tokie patys kaip ir vietos vairuotojams.

Pasak “Linavos” vadovo, Lietuvoje sunkiojo transporto sektoriuje iš viso dirba apie 150 tūkst. vairuotojų, tarptautiniuose maršrutuose – kiek mažiau nei pusė šio skaičiaus.

Dažnai klausiama, koks yra vidutinis tarptautinių reisų vairuotojo atlyginimas ir darbo sąlygos. Jos priklauso nuo gabenimo pobūdžio, nuo to, kiek laiko praleidžiama kelionėje, ir daugybės kitų veiksnių. Dėl šių priežasčių skiriasi ir vairuotojų atlygis. Jis su dienpinigiais apytikriai sudaro nuo 2500 iki maždaug 4000 litų. Prieš krizę šie skaičiai buvo didesni, tačiau dabar tendencija yra pozityvi – vežėjai linkę didinti atlyginimus.”

Dalis asociacijai “Linava” priklausančių vežėjų kreipėsi į teismą, nes, pasak jų, asociacijos vadovai ignoruoja pažeidimus, užfiksuotus Vilniaus regiono vežėjų susirinkime, slepia duomenis apie asociacijos ir jai pavaldžios bendrovės “Linava servisas” finansinę padėtį.

Nuogąstaujama, kad pasitvirtinus įtarimams, jog “Linavos” vadovai valdė asociacijos narių mokamas milijonines lėšas neatsakingai, o “Linavos servisui” bus paskelbtas bankrotas, toks pat likimas gali ištikti ir kai kuriuos vežėjus, ypač smulkiuosius.

“Asociacijos vadovai jau keletas mėnesių slepia duomenis apie tikrąją jos ir “Linavos servisas” finansinę padėtį, tikėdamiesi, kad bus perrinkti. Dėl to tik stiprėja įtarimai, kad “Linavos servisas”, smulkiems vežėjams reikalingiausia bendrovė, bankrutuos. Maža to, abejodamosi asociacijos stiprumu, bankai atsisako skolinti jai pinigus, kurie būtų naudojami vykdant vežėjams aktualius projektus. Toks chaosas anksčiau ar vėliau gali lemti ne vienos bendrovės bankrotą”, – įsitikinę vežėjai, susibūrę į iniciatyvinę grupę “Už finansinį ir rinkimų skaidrumą asociacijoje “Linava”!”.

Dėl problemų asociacijoje bankai sustabdė finansavimą keliasdešimt milijonų litų siekiantiems projektams, aktualiems visiems vežėjams – skubus pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas iš užsienio valstybių, centralizuotas kuro pirkimas visoms pervežimo įmonėms.

Vežėjai piktinasi, kad dėl ydingos rinkimų sistemos asociacijos vadovai paskutiniais mėnesiais iki rinkimų didelę laiko ir dėmesio dalį skiria tam, kad gautų vežėjų įgaliojimus balsuoti savo naudai per rinkiminį kongresą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, vienas asociacijos narys turi vieną balsą, nepriklausomai nuo bendrovės dydžio, tačiau kongrese dalyvauti nėra būtina – įgaliojimą balsuoti vežėjo vardu galima išrašyti bet kuriam kitam asmeniui ar asociacijos nariui.

“Dėl tokios rinkimų tvarkos išsigimsta pati asociacija. Prieš rinkimus vyksta aktyvi įgaliojimų medžioklė, o tai leidžia asociacijos vadovams dar iki kongreso abejotinais metodais užsitikrinti įgaliojimus ir jais piktnaudžiaujant garantuoti sau šiltas vietas bei palankius sprendimus. Tokia sistema sudaro sąlygas jiems savivaliauti ir nekreipti dėmesio į narių interesus”, – tvirtino iniciatyvinės grupės nariai.

Iniciatyvinei grupei priklauso didelė dalis Vilniaus regiono vežėjų, iš kurių aktyviausi yra Aidas Nakčiūnas (“Girteka”), Remigijus Žitkevičius (“Vilniaus dobilas”), Audronė Kumelienė (“Dejusta”), Vidmantas Pelėda (“Transekspedicija”) ir Vladimiras Kitovas (“Vievio transportas”), Juozas Kuklys (“Veka-Auto”).