Likus kiek mažiau nei pusmečiui iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo, pradėta teikti informacinė ir finansinė pagalba. Tikimasi, kad papildomos priemonės padės gyventojams sklandžiau įveikti šį technologinį pokytį.

Artėjant spalio 29-ajai, kai bus išjungta analoginė antžeminė televizija, Susisiekimo ministerija primena, kad mažesnes pajamas gaunantys asmenys jau gali gauti kompensacijas skaitmeninės televizijos priėmimo įrangai įsigyti, ir praneša apie nemokamą konsultacinį telefono numerį.

Kompensacijos – iki 100 Lt

Susisiekimo ministerija skelbia, kad mažas pajamas gaunantiems asmenims perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos gali būti visiškai nemokamas arba pigesnis, nes jiems už perkamą skaitmeninės televizijos priedėlį, anteną ar naujesnį televizorių (jei turima įranga netinkama skaitmeniniam signalui priimti) bus skiriamos iki 100 Lt vienkartinės kompensacijos.
„Kompensacijas gauti galės vieni gyvenantys arba bendrai gyvenantys asmenys, kurių vieno nario mėnesio pajamos siekia mažiau kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, tai yra 525 Lt. Kompensacijos už išlaidas skaitmeninės televizijos įrangai įsigyti pradėtos teikti likus pusei metų iki analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir bus teikiamos po šios datos praėjus beveik mėnesiui, iki lapkričio 20 d.“, – kompensavimo tvarką aiškina susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Nemokama telefono linija 8 800 00 150

Nuo šiol, kilus klausimų dėl skaitmeninės televizijos, bus galima skambinti visą parą veiksiančiu nemokamu numeriu 8 800 00 150. Kompetentingi konsultantai suprantamai teiks naudingą informaciją apie priedėlius, dekodavimo korteles, televizoriaus programavimą žiūrėjimui, konsultuos kitais su skaitmenine televizija susijusiais klausimais.
Konsultacijos telefonu bus teikiamos tiek skaitmenine televizija jau besinaudojantiems, tiek prie jos dar tik ketinantiems pereiti asmenims. Skambučiai numeriu 8 800 00 150 nemokami. Planuojama, kad operatyvus konsultantų darbas gyventojams supaprastins informacijos paiešką, o pagalba telefonu iš esmės palengvins perėjimo prie skaitmeninės televizijos procesą.

Speciali paieška tinklalapyje www.skaitmenine2012.lt

Daug aktualios ir praktiškos informacijos apie perėjimą prie skaitmeninės televizijos taip pat galite rasti specialiame tinklalapyje www.skaitmenine2012.lt. Jame taip pat veikia nauja paieškos sistema. Tinklalapyje esančiame paieškos laukelyje pagal pateiktus nurodymus įvedus savo gyvenamosios vietos duomenis, paieškos sistema pateiks išsamią informaciją, kokios rūšies skaitmeninę televiziją galite matyti ir kokie tiekėjai konkrečioje teritorijoje siūlo skaitmeninės televizijos paslaugas.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per praėjusius metus skaitmeninės televizijos vartotojų pagausėjo daugiau nei penktadaliu (21,5 proc.), todėl Lietuva pagal skaitmeninės televizijos skvarbos pokytį Europoje užima ketvirtą vietą.

Kam svarbi spalio 29 diena
Susirūpinti dėl analoginės antžeminės televizijos išjungimo turi tik tie gyventojai, kurie nemokamas televizijos programas žiūri naudodamiesi kambario, lauko ar kolektyvinėmis antenomis. Mokamos televizijos paslaugomis besinaudojantiems gyventojams niekuo rūpintis nereikia – viskuo pasirūpins paslaugos tiekėjas. Norėdami įsitikinti, ar jūsų televizorius tinkamas skaitmeninei antžeminei televizijai žiūrėti, jo dokumentuose ar ant televizoriaus ieškokite užrašo DVB-T MPEG-4, reiškiančio, kad jis gali priimti skaitmeninį signalą. Kitu atveju būtina įsigyti TV priedėlį ar naujesnį televizorių su skaitmeninio signalo imtuvu.

Kilus klausimų dėl skaitmeninės televizijos, galima skambinti visą parą veikiančiu trumpuoju numeriu 8 800 00 150. Kompetentingi konsultantai suprantamai teiks naudingą informaciją apie priedėlius, dekodavimo korteles, televizoriaus programavimą žiūrėjimui, konsultuos kitais su skaitmenine televizija susijusiais klausimais. Konsultacijos telefonu nemokamos.

Informacija nemokamu telefonu 8 800 00 150
Daugiau informacijos internete www.skaitmenine2012.lt

400 milijonų eurų vertės investicijos užtikrina, kad naujojoje gamybos linijoje kasmet bus pagaminama iki 350 tūkst. visų trijų markių automobilių.
Po „Lada Largus“ seks „Nissan“ ir „Renault“ modeliai.
Naujoji gamybos linija padės pasiekti trijų partnerių bendrą tikslą: iki 2016 m. kasmet Rusijoje gaminti 1,6 milijono automobilių.

Šių metų balandį Rusijos Ministras Pirmininkas Vladimiras Putinas atidarė naujus automobilių gamybos įrengimus, taip įamžindamas naujausią pasiekimą plečiant „Renault-Nissan Alliance“ bei „AVTOVAZ“ bendradarbiavimą. Putinas dalyvavo pirmojo automobilio surinkimo ceremonijoje, kuri vyko „AVTOVAZ“ gamykloje Toljatyje – didžiausioje automobilių surinkimo linijoje pasaulyje. Ten Rusijos premjeras buvo sutiktas „AVTOVAZ“ prezidento Igorio Komarovo, „Renault“ vykdančiojo direktoriaus Carloso Tavareso bei „Nissan“ vykdančiojo direktoriaus Toshiyukio Shigos. Pirmasis nuo naujosios linijos nuriedėjęs automobilis buvo universalus „Lada Largus“ minivenas.

Į šį 250 tūkst. kvadratinių metrų ploto pramonės kompleksą investuota 400 milijonų eurų. Šios investicijos leis maksimaliai pasinaudoti „Renault-Nissan Alliance“ inžineriniais pasiekimais bei gamybos kaštų taupymo patirtimi. Balandį pristatytoje produkcijos linijoje per metus bus surenkama iki 350 tūkst. „Renault“, „Nissan“ ir „AVTOVAZ“ automobilių. Gamyba prasidės nuo dviejų naujų „Lada“ modelių, kiek vėliau šiemet bus pradėtas gaminti vienas iš „Nissan“ automobilių, o 2013 m. čia bus surenkami du „Renault“ modeliai. Gaminant penkis skirtingus trijų kompanijų modelius vienoje linijoje bus mažinami produkcijos kaštai ir kartu išsaugotos unikalios kiekvienos markės savybės.

„Mūsų bendradarbiavimas stiprėja kiekvieną dieną ir didina masto ekonomiją tarp aljanso gamintojų“, – sako „Renault-Nissan Alliance“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Carlosas Ghosnis. „Tai yra pergalė visoms pusėms – pranašumai bus vis labiau pastebimi Rusijai tampant viena labiausiai Europos ekonomikos augimą lemiančių rinkų.“

Stipri partnerystė
Bendradarbiavimas prasidėjo 2008 m., kai „Renault“ nusipirko ketvirtadalį „AVTOVAZ“ akcijų ir pradėjo technologijų ir patirties perdavimą „AVTOVAZ“ gamykloms. „Savo projektą gamybinei linijai Toljatyje mes pasiūlėme prieš du metus, per patį sunkiausią laikotarpį ekonomikai, todėl šiandien yra nuostabu matyti, jog planai tapo realybe,“ – sako „AVTOVAZ“ prezidentas Igoris Komarovas. „Mūsų partnerystė kiekvieną dieną plečiasi vis labiau.“

Naujieji įrenginiai prisidės prie trijų partnerių bendro tikslo: iki 2016 m. kasmet Rusijoje gaminti 1,6 milijono automobilių. Greta plėtros Toljatyje kompanijos taip pat yra paskutiniuose derybų etapuose dėl „Renault-Nissan Alliance“ akcijų dalies „AVTOVAZ“ įmonėje didinimo.

Aljansas praėjusiais metais Rusijoje pardavė 878 990 automobilių, tarp kurių buvo 578 387 „Lada“ modeliai. Čia trijų partnerių pardavimai sudaro beveik trečdalį visų naujų automobilių, o šalis yra trečioji svarbiausia rinka aljansui po Kinijos ir JAV.

Rusija yra sparčiausiai auganti ekonomika Europoje ir dėl stiprėjančios aukštesniosios bei viduriniosios klasės ji tokia turėtų likti dar keletą dešimtmečių. Daugiau nei 10 milijonų Rusijos namų ūkių pajamos per metus siekia daugiau nei 50 tūkst. JAV dolerių. Konsultacinė kompanija „Ernst & Young“ prognozuoja, kad Rusija jau 2015 m. aplenks Vokietiją pagal parduodamų automobilių skaičių su maždaug 3,4 milijono vienetų ir taps didžiausia Europos automobilių rinka.

Grigiškėse netrukus pradės veikti nauja akcinės bendrovės „Grigiškės“ gofruoto kartono pakuočių gamykla. Investicijos į vieną moderniausių tokio pobūdžio gamyklų Lietuvoje siekė 20,5 mln. litų, iš jų 15,35 mln. litų buvo SEB banko suteiktos ilgalaikės paskolos lėšos. Gamykloje per metus planuojama pagaminti iki 80 mln. kvadratinių metrų gofruoto kartono pakuotės gaminių iš perdirbamo popieriaus. Apie 35 proc. šios produkcijos planuojama eksportuoti.

„Kasmet ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse kartono suvartojimas ir ekologiškų, greitai yrančių kartoninių pakuočių paklausa auga. Todėl tokios produkcijos gamintojams atsiveria didelės perspektyvos ir naujos rinkos už Europos Sąjungos ribų, o laiku planuojamos investicijos šiame gamybos sektoriuje padeda Lietuvos įmonėms stiprinti savo pozicijas tarptautiniu mastu“, - sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Naujoje gamykloje bus gaminamos įvairaus dydžio kartono pakuotės, skirtos maisto ir ne maisto pramonei. Joms gaminti daugiausia bus naudojamas perdirbimui skirtas panaudotas popieriaus. Gamykloje iš viso bus įdarbinta iki 60 darbuotojų.

Šiuo metu akcinė bendrovė „Grigiškės“ per metus pagamina iki 12 mln. kvadratinių metrų. gofruoto kartono pakuotės gaminių. 2007 metų gegužės mėnesį buvo baigta diegti nauja automatinė gofruoto kartono pakuotės gamybos įranga. 2010 metais bendrovė„Grigiškės“ įsigijo kartono ir jos produkcijos gamintoją „Klaipėdos kartonas“ bei jai priklausančią gofruotojo kartono gamybos įmonę Ukrainoje „Mena Pak“. Tais pačiais metais įsteigta antrinė bendrovė UAB „Klaipėda Recycling“, besiverčianti makulatūros supirkimo verslu.

Vienintelės šalyje cemento gamintojos, AB „Akmenės cementas“, modernios sauso klinkerio gamybos linijos statyba sėkmingai įsibėgėja. Tai yra šiuo metu stambiausias pramonės statybos projektas Lietuvoje, kurio vertė sudaro apie 350 mln. litų. Atitinkant aukštus efektyvumo ir aplinkosaugos standartus, šiuo projektu siekiama modernizuoti bendrovės gamybos procesus bei per metus ketvirtadaliu padidinti cemento gamybos apimtis.

Statybos darbus vykdo generalinis rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“, vadovaudamasis inžinerinių konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ parengtais projektais. Projekte taip pat dalyvauja daugiau kaip 10 vietos ir užsienio bendrovių.

„Šis statybos projektas yra įspūdingos apimties. Jam kartu su partneriais iš Šveicarijos rengėme itin sudėtingus techninį ir darbo projektus, apimančius 40 naujų ir rekonstruotinų statinių, kurių aukštis siekia iki 125 metrų. Suskaičiavome, kad jeigu visus projekto dokumentus sudėtume į vientisą juostą, jos ilgis viršytų 20 km“, – teigia Valdas Babaliauskas, autorinę statybos priežiūrą vykdančios bendrovės „Sweco Lietuva“ Pramonės ir infrastruktūros padalinio vadovas.

Įgyvendinant šį projektą, bendrovėje „Akmenės cementas“ esančios šlapio proceso krosnys keičiamos modernia sauso klinkerio gamybos linija. Naujoji linija leis pagaminti iki 1,5 mln. t cemento per metus, kai dabartinių dviejų gamybos linijų pajėgumai siekia 1,2 mln. t per metus. Įdiegus sauso būdo gamybos liniją, bendrovės energijos ir iškastinio kuro sąnaudos turėtų sumažėti atitinkamai po 30 proc., o aplinkos tarša – ketvirtadaliu. Tikimasi, kad iki 2013 m. pabaigos naujoji linija veiks visišku pajėgumu.

Anot V.Babaliausko, vienas didžiausių iššūkių ir inžinieriams, ir statybininkams – nestabdant gamybos procesų ir esamų linijų, nedidelėje teritorijoje vykdyti naujos linijos statybos darbus. Minėti darbai, pradėti praėjusių metų pavasarį, atliekami pagal planą ir šiuo metu įpusėjo. Dabar vykdomas sudėtingas antžeminės dalies statybos darbų etapas.

„Atšilus orams, galime didinti darbo tempus visose statybos projekto grandyse. Šiuo metu statybos aikštelėje vidutiniškai dirba 220-250 žmonių, šis skaičius vėliau išaugs iki 300-350. Dabar esame pakloję 22 tūkst. m³ betono iš planuojamų 30 tūkst. m³. Iki šiol statyboms pagaminta ir pateikta daugiau kaip 3500 t iš numatytų 7300 t statybinių metalo konstrukcijų, į statybos vietą atgabenta daugiau kaip 3600 t armatūros, o tai sudarytų pilną 60 vagonų geležinkelio sąstatą“, – teigia Egidijus Urbonas, AB „Panevėžio statybos trestas“ projekto vadovas.

Taip pat montuojama ir technologinės linijos įranga, šiuos darbus prižiūri Vokietijos kompanijos specialistai. Likusioji įrangos dalis jau netrukus turėtų pasiekti Lietuvą iš Egipto Aleksandrijos uosto. Bendra technologinės įrangos vertė siekia 155 mln. litų.

AB „Akmenės cementas“ pernai pagamino beveik 1 mln. t cemento ir pasiekė prieš ekonominę krizę buvusį gamybos lygį, o bendrovės metinė apyvarta siekė 218 mln. Lt (159 mln Lt, 2010 m.). Anksčiau įmonė daugiausia produkcijos realizuodavo Lietuvoje, o šiuo metu beveik pusę eksportuoja į užsienio rinkas: Kaliningrado sritį, Latviją, Lenkiją, Baltarusiją, Suomiją ir Švediją.

Emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnyba „Vaikų linija“ mini 14 metų veiklos sukaktį. Plėsdama savo veiklos sritis ir siūlydama naujas pagalbos formas, savanorišku darbu paremta tarnyba atsiliepia vis daugiau vaikų skambučių, tačiau išklausyti visų besikreipiančių vis dar neturi pakankamų pajėgumų.

„Visi ignoruoja mane, esu visiskas jiem niekas….vienam man per sunku, man reikia pagalbos, reikia kad kas padetu budamas salia, bet tai tik kvaila svajone… jauciuosi toks beviltiskas, toks bejegis….” (15 metų paauglys)
Į tokius ir panašius vaikų ir paauglių pagalbos šauksmus „Vaikų linija“ atsiliepia telefonu ir internetu. Per aštuonis šių metų mėnesius „Vaikų linijos“ savanoriai konsultantai atsiliepė į šiek tiek daugiau skambučių (96245) nei per visus 2010 metus (95653).
„Metų pabaigoje planuojame turėti apie 40 proc. daugiau skambučių nei pernai. O bandymų prisiskambinti skaičius mus toliau neramina, nes per pusę metų į „Vaikų liniją“ bandyta paskambinti apie 2,5 mln. kartų. Tokį didelį skaičių lemia tai, kad, esant užimtoms telefono linijoms, vaikai daugybę kartų bando prisiskambinti. Ši statistika rodo didelį pagalbos poreikį ir ribotas „Vaikų linijos“ galimybes“, – apgailestavo „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis.
Atsižvelgusi į pagalbos poreikio mastą, „Vaikų linija“ pasiūlė vaikams ir paaugliams naują pagalbos formą – tarpusavio diskusijas tarnybos internetinėje svetainėje (http://www.vaikulinija.lt/index.php/diskusijos/ ). Diskusijų skyrelyje prisiregistravę vaikai ir paaugliai gali dalintis mintimis, patirtimi ir išgyvenimais skirtingomis temomis, taip ieškodami atsakymų į jiems svarbius klausimus.
Bendradarbiaudama su LR Ryšių reguliavimo tarnyba ir bendrove TEO LT, AB nuo šių metų liepos 1 dienos „Vaikų linija“ pradėjo teikti pagalbą vaikams, internete susidūrusiems su tokiais pavojais kaip viliojimas, patyčios, priekabiavimas ar kita nemalonia, bauginančia patirtimi. Su „Vaikų linijos“ pagalba atlikdama saugesnio interneto pagalbos funkcijas, Lietuva prisijungė prie 26 Europos valstybių, kuriose veikia tokios pagalbos linijos.
Nuo šių metų vasario mėnesio „Vaikų linija“ pradėjo dirbti nauju, daugelyje Europos šalių veikiančiu vienodu nemokamu pagalbos vaikams telefono numeriu 116111. Šiuo numeriu gali skambinti vaikai, kuriems reikalinga parama ir pagalba, o taip pat vaikai bei suaugę, norintys pranešti apie vaiką, kuriam reikalinga parama ir pagalba. Tuo tarpu vaikų, kurie pageidauja papildomos socialinės ar teisinės pagalbos, skambučiai yra sujungiami su Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos konsultantais, kurie inicijuoja tolesnę pagalbą, prireikus, kreipiasi į socialines paslaugas teikiančias organizacijas ar įstaigas, bei gali palaikyti ryšį problemos sprendimo metu.
Šiemet, minėdama pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Vaikų linija“ pristatė Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto „Neigiamos vaikystės patirties“ tyrimo rezultatus. Apklausų rezultatai parodė, kad net du trečdaliai jaunų lietuvių vaikystėje susidūrė su įvairiomis neigiamos patirties formomis – smurtu, nepriežiūra bei sunkumais šeimoje. O toks ankstyvasis patyrimas yra susijęs su rizikingu elgesiu suaugus bei didesne bandymų žudytis rizika.
Viešoji įstaiga „Vaikų linija“ nuo 2004 metų vykdo kampaniją „BE PATYČIŲ“, kurios tikslas – kovoti su patyčiomis mokykloje. Kampanijos metu išleista lietuviškos nemokamos literatūros mokykloms, organizuotos tarptautinės konferencijos, sukurta interneto svetainė www.bepatyciu.lt, į pagalbą spręsti patyčių problemą pakviesti žinomi visuomenėje žmonės bei organizuojama „Savaitė BE PATYČIŲ“. Šių metų kovo 21-27 dienomis vykusioje „Savaitėje BE PATYČIŲ“ dalyvavo net 1062 organizacijos, kurių kiekviena įgyvendino savo veiklų planą. Mokyklose, darželiuose, globos namuose, kitose ugdymo įstaigose visą savaitę vyko klasės valandėlės, etikos, tikybos pamokos, psichologiniai užsiėmimai, kurių metu buvo kalbama kaip atpažinti patyčias, ieškoma būdų, kaip jų išvengti.
Šie metai paskelbti Europos savanorystės metais, todėl Lietuvos „Vaikų linija“, kurios veikla jau 14 metų yra paremta savanorišku darbu ir kurioje dirba apie 150 specialiai apmokytų savanorių konsultantų, šių metų gruodžio 2 dieną yra pakviesta pristatyti savo veiklą savanorystei skirtame renginyje Europos Parlamente, Strasbūre.
Vaikų linijos veiklą organizuoja VšĮ „Vaikų linija“ Vilniuje, Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“, Kauno Dainavos Jaunimo centras bei Klaipėdos Pedagoginė psichologinė tarnyba. Tarnyba yra ilgametė Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos (www.klausau.lt)  narė. Ji taip pat priklauso tarptautinei organizacijai Child Helpline International (www.childhelplineinternational.org), vienijančiai per 160 panašių pagalbos linijų visame pasaulyje.

2011 metais „Vaikų linijos“ veiklą finansiškai ar paslaugomis remia: bendrovė TEO LT, AB, „Swedbank“, AB, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Informacijos valdymo centras“, UAB „PRIOR“, UAB „Mediaskopas“, Nyderlandų Karalystės ambasada, informacinių technologijų bendrovė „Microsoft Lietuva“, VĮ poilsio namai „Baltija“, UAB „Ekonomaks“, Baltic News Service, bendrovė „Alna“, Lietuvos gyventojai, skiriantys paramą aukojimo portale aukok.lt, pervedantys paramą tiesiogiai ir skiriantys dalį pajamų mokesčio.

Daugiau informacijos apie Vaikų liniją:
www.vaikulinija.lt
www.bepatyciu.lt
www.facebook.com/bepatyciu
www.facebook.com/vaikulinija