Lietuvos vyrai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, paskutinius litus daugeliu atvejų paliko banko sąskaitoje, o moterys skubėjo išleisti prekybos centruose. Vienodai su litais elgėsi tik vienos amžiaus grupės vyrai ir moterys: 50-54 m. šalies gyventojai, nepriklausomai nuo jų lyties,  artėjant sausio 15-ajai paskutinius litus išleido sumokėdami mokesčius.

Tokias tendencijas atskleidė sausio 12 -19 d. įgyvendintas projekto „Future of Lithuania” tyrimo etapas, kurio metu aiškintasi, kaip Lietuvos gyventojai atsisveikino su litu ir kaip jaučiasi atsiskaitydami eurais. Internetu apklausus 815 respondentų nuo 15 iki 59 m., paaiškėjo ir daugiau elgesio su pinigais skirtumų. Pavyzdžiui, keičiantis litams į eurus jautriausiai į aptarnavimo sulėtėjimą sureagavo jaunimas. „Aptarnavimo sulėtėjimu piktinasi net pusė 15-19 m. jaunuolių – jų supratimu, viskas vyko labai lėtai. Tačiau kitose amžiaus grupėse tokių nusiskundimų buvo kur kas mažiau, o dauguma tyrimo dalyvių prekybininkų darbui vis dėlto neturėjo priekaištų”, – tyrimo rezultatus komentuoja jį vykdančios kompanijos OMD verslo vystymo vadovė Ingrida Narauskaitė.

Ji atkreipia dėmesį į dar vieną įdomią tyrimo išvadą – paaiškėjo, kad, nepaisant įspūdžio, jog gyventojai prieš prisijungiant prie euro zonos itin nerimavo dėl galimo nesąžiningumo perskaičiuojant kainas, iš tiesų kas penktas Lietuvos gyventojas iš viso neatkreipia dėmesio, ar yra kokių nors kainų konvertavimo netikslumų. Tiesa, to nepasakysi apie mažųjų gyvenviečių gyventojus – čia beveik pusė jų (46,9 proc.) teigia susidūrę su klaidomis.

I.Narauskaitės nuomone, su litu atsisveikindami gyventojai elgėsi nostalgiškai: trys trečdaliai miesto gyventojų teigia pasilikę monetų atminimui – dalis jų papildė monetų kolekcijas, o kiti dar nespėjo sudaužyti savo kiaulių taupyklių.

Lito istorijoje dedame tašką. Toliau gyvensime su euru. Ir nors pinigai, kaip sako Lietuvos bankas, tik keičia formą, permainų bus ir daugiau.

Aušra Pocienė

Rankose gniauždami naujus šiugždančius banknotus ir spindinčias eurų monetas, turėtume dar labiau pasijausti europiečiais. Tik gaila, kad pagal savo pajamų lygį oriais europiečiais nesijausime. Atvirkščiai, kaip niekad anksčiau išryškės didžiulis atotrūkis net nuo europietiško gyvenimo vidurkio.

Kylančias kainas pajusime taip pat greitai. Jos kyla dar neįvedus euro, o su euru šis procesas dar paspartės. Bendroje euro ekonominėje erdvėje kainos, tarp jų ir darbo jėgos, laipsniškai vienodėja, todėl galima džiaugtis, kad didės ir atlyginimai. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokesčio augimas turėtų šiek tiek viršyti 5 proc., tačiau toks augimas, pasak jo, tik iš dalies bus susijęs su euru ir atlyginimų apvalinimu.

Ekonomistas Audrius Rudis atkreipia dėmesį, kad, nepaisant bendros vienodėjimo tendencijos, kaip rodo kai kurių ES senbuvių, tarkime, Italijos, patirtis, kainos skirtingose valstybėse arba net šalies viduje dar ilgą laiką gali skirtis nuo bendro lygio. Pavyzdžiui, dėl nevienodo ekonominio išsivystymo Šiaurės ir Pietų Italijoje pragyvenimo lygis iki šiol skiriasi. „Didelių postūmių nėra ko tikėtis, bet laipsnišką kainų ir darbo užmokesčio augimą euro įvedimas paspartins“, – neabejoja A.Rudys.

Netapsime nei turtingesni, nei skurdesni

Labiausiai euro laukia gyventojai, keliaujantys po euro zoną, – jie sutaupys valiutų konvertavimo išlaidų. Taip pat šiek tiek valiutos konvertavimo ir rizikos draudimo sąnaudų sutaupys ir įmonės, prekiaujančios su euro zonos valstybėmis. O daugelis Lietuvos gyventojų dėl euro nepatirs nei jokios naudos, nei sąnaudų, netaps nei turtingesni, nei skurdesni.

„Šis pokytis iš litų į eurus bus unikalus tuo, kad pasikeitus valiutai nebus infliacijos šuolio, nesumažės gyventojų pajamų ar santaupų perkamoji galia. Po kelių savaičių gyventojai pripras prie naujos valiutos ir gyvens kaip gyvenę, tik kartais pasipiktins pabrangusiomis paslaugomis. Tačiau svarbu suprasti, kad tik kylant profesinių paslaugų kainoms gali didėti jas teikiančių darbuotojų – kirpėjų, slaugytojų, mechanikų, santechnikų ir kitų pajamos“, – aiškina N.Mačiulis.

Pasak jo, didžiausia tiesioginė nauda, kurią gauna valstybė įsivesdama eurą, yra skolinimosi kaina. Jau dabar Lietuva skolinasi pigiau. Rudenį išplatinta 12 metų obligacijų emisija už 2,3 proc. metines palūkanas – mažiausias valstybės skolinimosi istorijoje. O štai gyventojų ir įmonių skolinimosi kainai euras didelės įtakos nepadarys.

Skeptiškas N.Mačiulis ir dėl euro poveikio šalies konkurencingumui. Jis sako, kad apčiuopiamos įtakos Lietuvos konkurencingumui, kaip ir investicijoms, nebus. „Yra šimtai veiksnių, svarbesnių nei tai, kokia valiuta cirkuliuoja šalyje. Siekiant pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, kur kas svarbiau tobulinti mokesčių sistemą, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, mažinti korupciją, atsisakyti perteklinio reguliavimo ir biurokratijos“, – pabrėžia analitikas.

Praradimai didesni nei nauda

Euroskeptiku save vadinantis A.Rudys mano, kad euro nauda yra visiškai nereikšminga, palyginti su tuo, ką dabar praranda valstybė, galutinai atsisakydama savarankiškos pinigų politikos. Iki šio žingsnio, nors ir turėdama litą tvirtai pririštą prie euro, valstybė prireikus per trumpą laiką galėtų atkurti savo teisę į pinigų politiką. O jei atkurti savo pinigų sistemą reikėtų įsivedus eurą, tai truktų ilgai ir nemažai kainuotų: ekonomisto skaičiavimu – iki 200 mln. Lt. O ES subyrėjimo scenarijus šiais laikais, pasak ekonomisto, visiškai realus. Užtektų, kad galutinai išsiskirtų Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos interesai, ir tai galėtų atsitikti.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Tarptautinė mokėjimų sistema „Paysera“ tapo pirmąja finansų įstaiga Lietuvoje, kuri pradėjo nemokamai keisti litus į eurus oficialiu litų perskaičiavimo į eurus kursu – 3,45280 lito už 1 eurą. Ši paslauga teikiama visoms įmonėms, atsidariusioms „Paysera“ sąskaitą nuo 2014 m. rugsėjo 8 d.

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymas įpareigoja bankus neatlygintinai keisti litus į eurus nuo jo įvedimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 1-osios. Iki šiol nė vienas bankas nėra paskelbęs ketinimų neatlygintinai teikti valiutos keitimo paslaugos anksčiau, nei privaloma pagal įstatymą. Kitų metų pradžią kaip neatlygintino litų keitimo pradžios datą nurodo SEB banko, „Swedbank“ banko, Šiaulių banko, „Danske Bank“ banko klientų aptarnavimo skyriai.

„Siekiame suteikti verslui daugiau, nei jis tikikisi, – sako Kostas Noreika, mokėjimų sistemą „Paysera“ administruojančios bendrovės „EVP International“ generalinis direktorius. – Naudojamės bankų nelankstumu, kad atkreiptume verslo dėmesį į alternatyvų gerokai pigesnį būdą keisti valiutas, vykdyti tarptautinius pavedimus, rinkti įmokas.“

Šis „Paysera“ sprendimas gali padėti sutaupyti gana reikšmingas sumas. Štai vidutinio dydžio įmonei, per mėnesį perkančiai apie 100 000 eurų, per likusius 4 šių metų mėnesius jis sutaupytų apie 4 000 litų.

„Nelaukiant sausio 1 d. ir jau dabar pradėjus nemokamai keisti litus pagal 3,45280 lito už 1 eurą kursą, Lietuvos mastu bus sutaupyti milijonai litų. Vietoje to, kad šie pinigai nugultų į bankų kišenes, jie galės būti panaudoti euro įvedimo kaštams padengti, verslo plėtrai, darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ar kitiems naudingiems tikslams“, – sako K. Noreika.

Šiuo metu „Paysera“ paslaugomis naudojasi daugiau kaip 3 000 Lietuvos įmonių. Viena svarbiausių priežasčių, kodėl jos renkasi šią mokėjimo sistemą – tai galimybė atlikti tarptautinius pervedimus už vietinių pervedimų kainą. Bankai už tarptautinius pervedimus taiko keliasdešimties litų, o kartais ir didesnį komisinį mokestį. Per „Paysera“ sistemą pervesti eurus į kitos ES šalies banko sąskaitą kainuoja tik 0,70 Lt (0,20 EUR), o į kai kuriuos Latvijos ir Estijos bankus pervesti eurus galima ir nemokamai.

Lenkijos zlotai per „Paysera“ sistemą į bet kurį Lenkijos banką yra pervedami už 1,50 PLN, Norvegijos kronos į Norvegiją – už 1 NOK. Svarų sterlingų pervedimas į Jungtinės Karalystės bankus kainuoja 0,60 GPB.

Taip pat „Paysera“ siūlo itin palankius valiutų keitimo kursus – geresnius nei Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, jei keičiama didelė suma, arba tokius pat.

Vienas po kito bankai didina įkainius už grynųjų pinigų pervedimus. „Nordea“ bankas taip pat paskelbė, kad nuo birželio 2 d. už grynųjų pinigų įmokėjimą į kito kliento sąskaitą litais arba užsienio valiuta ims 0,2 proc. nuo sumos, bet ne mažiau kaip 8 Lt. Dabar ši paslauga kainuoja 4 Lt.
Šiuo metu jau beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai ima 8 Lt mokestį už grynųjų pinigų įmokėjimą, pavyzdžiui, atsiskaitant už komunalines paslaugas. „Swedbank“ tokio dydžio įmokas pradėjo taikyti nuo praėjusių metų liepos mėnesio, DNB – nuo spalio, SEB ir „Citadele“ bankai – nuo gruodžio.
Taip bankai teigia norintys paskatinti klientus vietoj grynųjų pinigų operacijų pervedimus atlikti internetu. Tačiau didžioji kredito unijų dalis už vietinius pervedimus ir grynųjų pinigų operacijas netaiko jokio mokesčio arba tik simbolinį.
„Pastaruoju metu nuolatos girdime apie vis didėjančius bankų įkainius, tačiau vyksta mažai diskusijų, iš ko vartotojas gali pasirinkti. Retai kas žino ir kalba apie lietuviško kapitalo, kooperatiniais pagrindais Lietuvoje veikiančias kredito unijose, kuriose kasdieninės finansinės operacijos yra nemokamos arba apmokestinamos simboliniais (operacijų sąnaudų padengimo) mokesčiais“, – sako Lietuvos kredito unijų narių asociacijos tarybos pirmininkė Ernesta Ramaškaitė.
Pasak jos, kredito unijos savo prigimtimi yra kooperatinės bendrovės, kurios yra steigiamos bendruomenėse ir siekia patenkinti tos bendruomenės finansinius poreikius. Pagrindinės operacijos, kuriomis beveik kas dieną naudojasi kredito įstaigų vartotojai, yra grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą, vietiniai pervedimai skyriuje, elektroninės paslaugos.

????

Prekybininkai Vyriausybės siūlyme iki 10 tūkst. litų apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais pasigenda racionalių argumentų, kurie pagrįstų, jog tokiu būdu bus pažabota šešėlinė ekonomika. Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) nuogąstauja, kad priėmus tokį sprendimą, nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, tarp jų ir Baltarusijos ir Rusijos gyventojai, Lietuvoje išleidžiantys dideles grynųjų pinigų sumas.

„Siūlydama įvesti atsiskaitymų grynaisiais lubas, Finansų ministerija nepateikė jokių tyrimų ir analizės, kuri suteiktų šiai idėjai pamato ir pagrįstų jos reikalingumą, naudą ir efektyvumą kovojant su šešėliu. Todėl racionalių argumentų „už“ iki šiol neradome. Kol kas šiame pasiūlyme įžvelgiame tik papildomus suvaržymus pirkėjams ir prekybininkams“, – sakė LPĮA vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Anot jo, įvedus tokį apribojimą, sąžiningai atsiskaitantys pirkėjai patirs papildomų nepatogumų, o tai gali sumažinti prekybos apimtis ir neigiamai atsiliepti šalies biudžetui. „Nors mažmeninėje prekyboje dauguma atsiskaitymų yra iki 10 tūkst. litų, tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip baldų, buitinės technikos, prabangių drabužių, ši suma yra viršijama. Ypač tai pasakytina apie Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, kurie pagrindiniai tokių prekių pirkėjai ir paprastai atsiskaito grynaisiais. Tikėtina, kad tokiu sprendimu šių šalių piliečių išleidžiamų pinigų Lietuvos ekonomikoje kiekis bus sumažintas“, – teigė L. Vilimas.

Asociacijos vertinimu, įstatymų pakeitimas naudingiausias būtų bankams, kurie suinteresuoti pavedimų per elektroninės bankininkystės sistemas didėjimu. „Čia galima įžvelgti tam tikrą konfliktą tarp verslo ir vartotojų bei bankininkų interesų. Šiuo atveju pastarųjų interesai būtų aukščiau. Mūsų nuomone, atsiskaitymų banko kortelėmis žymiai padaugėtų, jei bankai sumažintų mokesčius. Tuomet ir prekybininkai būtų labiau suinteresuoti mažinti transakcijų grynaisiais apimtis“, – komentavo LPĮA vadovas.

Daugiau informacijos:

Laurynas Vilimas

Vykdantysis direktorius

Lietuvos prekybos įmonių asociacija

Tel +370 686 56 001; l.vilimas@lietuvos-prekyba.lt

Marius Zelenius

LPĮA viešųjų ryšių atstovas

zelenius@ideaprima.lt

Tel. +370 5 261 2516, +370 679 30017