Switch

Rugsėjo 8–9 d. Vilniuje, LITEXPO parodų centre, vyks jau antrasis, didžiausias Baltijos regione moderniųjų technologijų ir verslumo renginys #SWITCH!

Tai dronų-padavėjų premjera Europoje, sėkmės istorijos iš vizionierių lūpų, e. verslo vilkai, besidalijantys patirtimi, ir Guinnesso pasaulio rekordas – didžiausia programavimo pamoka. Taip pat bus galima išgirsti ir pamatyti didžiųjų skaitmeninio verslo milžinų „Google“, „Facebook“, „King“, „Alegro“ ir kitų pranešimus. Renginyje, planuojama, dalyvaus 10 tūkst. dalyvių – moksleivių, studentų, profesionalų, verslininkų, viešojo sektoriaus atstovų – iš Lietuvos ir užsienio. Jaunimui taip pat bus skirta „Cool&Crazy“ zona, kur virtualią realybę, dronų, 3D spausdintuvų, sferorobotų galimybes ir daugelį kitų technikos naujovių galės išbandyti kiekvienas dalyvis. Jaunimas taip pat kviečiamas dalyvauti specialiai #SWITCH! „Nasdaq“ sukurtame virtualiame investiciniame žaidime „Nasdaq Baltic Stocket“. Žaidimo metu dalyviai galės greitai ir paprastai, o svarbiausia – be rizikos susipažinti su investavimu. Abi #SWITCH! dienas vyks ir „Adform Hakatonas“, kuriame kviečiami dalyvauti ir e. verslo entuziastai, ir visi norintieji išbandyti savo jėgas kuriant skaitmeninį verslą. Šiemet „Adform Hakatono“ užduotis – sukurti verslo idėją, susijusią su e. mokymu. #SWITCH! yra nemokamas.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

BFL

Vasario 28-ąją, sekmadienį, 17-oji Vilniaus knygų mugė užvėrė vartus. Per juos, pasak organizatorių, per keturias dienas įėjo 67 820 lankytojų. Tai 1500 daugiau negu pernai.

Šios mugės tema buvo „Personažas ieško autoriaus“, tačiau, nepaisant kasmet besikeičiančių temų, lankytojai visuomet ieško knygų.

Pasak Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų grupės vadovė Mildos Gembickienės, knygų mugė šiemet ne tik atspindėjo bei diktavo literatūrines madas ir tendencijas, bet ir pa­siūlė kaip niekad aktualią renginių bei diskusijų programą. „Be jokių abejonių, mugė keturioms dienoms buvo tapusi karščiausiu viešosios erdvės tašku, gyva visuomenės diskusijų platforma, kurioje girdimi įvairiausi balsai, išsakoma aštriausių argumentų ir keliamos pačios aktualiausios temos“, – tvirtina M.Gembickienė.

Viešoji erdvė ir traukia, ir atgraso vertybiniais akcentais, kurie ne visuomet  išreiškiami knygų pavadinimais ir jų kainomis. Kokia sovietinės Lietuvos rašytojų kultūrinė vertė? Ar jai išreikšti reikia paminklų? Gal kai kuriuos paminklus reikėtų nugriauti? Gal kai kas nenusipelnė būti naujai įamžintas? Šie ir kitokie klausimai užduoti diskusijoje dėl Nerijos Putinaitės knygos „Nugenėta pušis“. Deficitine tapusią knygą buvo raginama įsigyti ir tokiais argumentais: pirkite kelias, paskui parduosite dvigubai brangiau.

Paskutinę mugės dieną apie vidurdienį negalėjai įsigyti ir skaitytojų geriausia poezijos knyga pripažinto Vlado Braziūno „Stalo kalno“.

Susitikimai su lietuvių ar su Lietuva susijusiai autoriais, tokiais kaip buvęs BBC žurnalistas, Vilniuje gimęs Samas Yossmanas (prisiminimai „Šaltojo karo samdinys“), – natūralūs lankytojų traukos taškai. Su jais konkuravo mugės svečiai, atvykę iš Rusijos, Ukrainos, pavyzdžiui, labiausiai pasaulyje verčiamas Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas („Maidano dienoraštis“, „Bikfordo pasaulis“), susitikime rusiškai padainavęs Marcelijaus Martinaičio baladžių apie Kukutį.

2016-ųjų Vilniaus knygų mugės naujovė – pirmąkart vykęs anti­kvarinių knygų aukcionas, kuriame pirkėjų laukė lituanistinė kartografija ir istorinė grafika, foto­grafijos, afišos, plakatai, dokumentai, periodika, kalendoriai. Seniausias aukciono lotas išleistas net 1561 m. Knygų kainų žemutinė riba – 5 eurai, o brangiausias aukciono lotas – Konstantino Sirvydo „Trijų kalbų žodynas“ (1713 m.) buvo įkainotas 8 tūkst. eurų. Už tiek ir nupirktas anonimu išlikusio pirkėjo.

„Vilniaus aukciono“ direktorės Simonos Makselienės teigimu, iš viso aukcione parduoti 206 lotai iš 726-ių. Už juos sumokėta 33 210 eurų. Dalis leidinių parduota už pradinę kainą, o kai kurių kaina išaugo net kelis kartus.

Kitų metų mugės tema „Lietuviški ženklai pasaulyje“ turėtų būti palanki aukcionams. Visais atžvilgiais gera tema, skatinanti ieškoti pasaulyje dar gilesnių pėdsakų, kuriuos paliko lietuviai. Uptono Sinclairo „Džiunglės“ su jų lietuviškomis temomis, matyt, kitąmet irgi nebus pamirštos.

Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ nekilnojamojo turto (NT) vystytojai pristatys naujausius savo projektus. Parodos lankytojai turės galimybę vienoje vietoje susipažinti su moderniausiais bei ekonomiškiausiais butais, statomais ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose.
Kaip teigia parodoje dalyvausiančios nekilnojamojo turto projektus vystančios bendrovės,  NT rinka po truputį atsigauna po sąstingio. Tiesa, jos pastebi, kad pagal naujos statybos butų pardavimus pirmauja nebe sostinė, o uostamiestis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, šiuo metu Vilniuje galima rinktis iš daugiau nei 2 tūkst. naujos statybos butų, Klaipėdoje – apie 700, o Kaune – apie 400 butų. Tačiau pagal parduodamų butų skaičių tūkstančiui gyventojų pirmauja ne sostinė, o uostamiestis. Klaipėdoje tūkstančiui gyventojų per metus parduodama 18 butų, kai Vilniuje sudaroma 15 naujos statybos butų įsigijimo sandorių. Kaune tūkstančiui gyventojų per metus tenka 11 parduodamų naujos statybos butų.
„Perkamo būsto kainos, palyginti su sunkmečiu, išaugo, o pirkėjai daugiausia dėmesio kreipia į būsto ekonomiškumą, išlaikymo kaštus ir vietą. Natūralu, kad investicijai dažniausiai renkamasi naujos statybos ir ekonomiško išlaikymo būstą geroje vietoje, kad jo vertė išsilaikytų ir augtų“, – teigia LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius.
Kotedžus „Kalnėnų terasose“ parduodančios bendrovės „Real Invest“, kuri dalyvaus parodoje „Resta 2014“, direktorius Giedrius Būda pastebi, kad paklausiausias šiuo metu tas būstas, kuriame įdiegtos alternatyvios šildymo sistemos. Pavyzdžiui, šilumos siurbliai.
Žemos kainos, nedidelės bankų siūlomos palūkanų normos bei aukštos nuomos kainos skatina žmones pirkti butus ir naudoti juos kaip investiciją. Prestižinius apartamentus įsigiję savininkai dažnai juos išnuomoja ambasadų darbuotojams ar Lietuvoje gyvenantiems užsienio verslininkams, todėl pirkdami butą nuolatos teiraujasi apie pastate įrengtas apsaugos sistemas, aptarnaujančias apsaugos bendroves. Skaičiuojama, kad investicinės nuomos grąža šiuo metu gali siekti iki 8 proc.
Pagrindinė priežastis, kodėl iššaugo būsto paklausa – nuo kitų metų Lietuvoje planuojamas įvesti euras. „Dažnai pirkėjai baiminasi euro įvedimo ir sukaupę santaupas jas tiesiog investuoja į nekilnojamąjį turtą. Tai skatina ir nekilnojamojo turto kainų kilimą“, – teigia G. Būda.
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi ir dar vieną tendenciją, kad neseniai į užmiestį išsikrausčiusios jaunos šeimos pamažu perka butus ir grįžta į miestą. „Galiu papasakoti daug istorijų, kai už miesto apsigyvenusios, mažus vaikus auginančios šeimos pavargsta „dirbti taksistais“ ir grįžta į miestą, kol paaugs vaikai. Žinoma, taip pat paskaičiuoja, kad per brangu kasdien važinėti po keliasdešimt kilometrų“, – teigia M. Statulevičius.
Parodos „Resta“ metu LNTPA, nekilnojamojo turto vystytoja bendrovė „Eika“  ir Aplinkos ministerijos atstovai diskutuos tema „Reikalavimai A klasės būstui: ar įpirksime energetiškai efektyvius butus?“. Diskusijos ašimi taps pernelyg dideli A energetinės klasės būstams keliami reikalavimai, kurių nepakeitus, 2016 metais planuojami statyti būstai gali smarkiai brangti.
Balandžio 24–27 dienomis vyksiančioje parodoje „Resta 2014“ bus pristatomos nekilnojamojo turto naujienos, sudominsiančios ne tik jaunas šeimas, bet ir vyresnio amžiaus žmones. Kiekvienas galės įvertinti naujausius nekilnojamojo turto projektus ir apsispręsti, kokį butą ir kur įsigyti. Parodoje dalyvaus daugiau kaip 20 NT bendrovių.
O iš viso savo naujienas šiemet parodoje demonstruos 535 dalyvių iš 10 pasaulio šalių, paroda užims visą Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO ekspozicinį plotą – 33 tūkst. kvadratinių metrų. Šiemetinės parodos akcentas – vanduo, todėl parodos lankytojai galės pasidairyti ir santechnikos įrangos, geriausiai atitinkančios naują būstą. Parodoje taip pat įsikurs statybinių ir apdailos medžiagų, statybinės technikos, įrangos ir įrankių ekspozicijos, bus demonstruojamos langų, durų, stogų, grindų, šildymo ir vėdinimo naujausios sistemos, vyks sodinukų mugė, lankytojų akis džiugins 1000 kv.m. „Svajonių sodas“, įrengtas profesionalių apželdintojų specialiai parodai. Lankytojų taip pat lauks įvairūs renginiai, bus švenčiamas net Atvelykis – į jo klegesį organizatoriai kvies jungtis šeimas, vaikus ir bendrai ridenti spalvingus kiaušinius.

Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ bus pristatomos naujausios šiuo metu rinkoje esančios šildymo sistemos.

Paprašėme parodos „Resta 2014“ dalyvių pakomentuoti įvairių šildymo sistemų efektyvumo ir ekonominius parametrus.
Kaip teigia specialistai, individualių gyvenamųjų namų gyventojai šildymo sąskaitas bando sumažinti įsirengdami alternatyvias šildymo sistemas.
Lietuvoje apie 60 proc. gyventojų individualių namų šildymui naudoja kieto kuro katilus, 25 proc. sudaro dujinių katilų naudotojai, o atsinaujinančios energijos įrangą, šilumos siurblius, pasirenka apie 6 proc. gyventojų. Manoma, jog tokį pasirinkimą lemia pigesnė kieto kuro katilinės įrengimo investicija ir mažiausios šildymo išlaidos. Skaičiuojama, kad įsirengti paprastą – radijatorinę – kieto kuro šildymo sistemą 100 kv. m. name kainuotų apie 10 tūkst. litų. Tuo tarpu malkos vienam šildymo sezonui, priklausomai nuo namo varžos ir kūrenti pasirinktų malkų rūšies bei kokybės, turėtų kainuoti apie 2 tūkst. litų.
Tiesa, pasirenkant tokį šildymo būdą nepagalvojama apie kitas sąnaudas: rūpinimasis tokia šildymo sistema užtrunka nemažai laiko, mažesniuose kiemuose malkas sudėtinga sandėliuoti.
Alternatyva šildymui malkomis – granulinis šildymas. Toks šildymo būdas aktualesnis siekiantiems daugiau komforto, nenorintiems tarnauti „pečkuriu“, nes pasirinkus tokią šildymo sistemą degimą reikėtų prižiūrėti vos kartą per savaitę. Visgi komfortas kainuoja šiek tiek daugiau. Įsirengti katilinę su kokybišku katilu, lauko temperatūros matavimo sistema ir kt. kainuotų bene dvigubai daugiau nei kieto kuro šildymo sistemą – 20 tūkst. litų. Be to, dar kainuotų ir šildymo sistemos išvedžiojimas name.
„Malkų kaina panaši kaip ir granulių, tačiau žmonės retai kada paskaičiuoja, kiek kainuoja malkų paruošimas, sandėliavimas, darbas kūrenant. Apsirūpinti granulėmis daug paprasčiau, o ir kaina gaunasi pakankamai konkurencinga, kai apsvarstai visą realią malkų paruošimo kainą“, – teigia „Ekodegiklis“ projektų vadovas Roman Sokolenko.
Visgi be standartinio, lietuvių pamėgto šildymo kietu kuru pradedamos vertinti ir inovatyvesnės šildymo sistemos. Sparčiai populiarėjančio infrašildymo sistema bei jos įrengimas 100 kv. m. namui kainuotų apie 10 tūkst. litų.
„Ši sistema yra patogi ir ekonomiška, nes įrenginėjant ją nereikalingi sudėtingi inžineriniai sprendimai, montavimas užtrunka vos kelias dienas, todėl montavimas klientui yra pigus. Sistemos naudojimas taip pat pigus, nes infrašildytuvai šildo paviršius, kurie vėliau išjungus šildytuvus ir toliau akumuliuoja šilumą, sistemai nereikalingas valymas ar nuolatinis aptarnavimas“, – pastebi bendrovės „Rubisolis“ Vilniaus padalinio vadovas Deividas Juška.
Namo šildymo tokia sistema kaina priklauso nuo patalpos izoliacijos ir kubatūros. Skaičiuojama, kad standartinių A klasės energetinio naudingumo patalpų šildymas, palaikant 21 laipsnio temperatūrą turėtų kainuoti apie 2 litus už kvadratinį metrą, B klasės – 3 litus, C klasės – 5-6 litus.
Sparčiai populiarėja ir šildymas panaudojant geoterminius šilumos siurblius. Geoterminio šildymo sistemos įrengimas vidutiniam namui kainuotų apie 30 tūkst. litų. Žinoma, kaina labai priklauso nuo geoterminio šilumos siurblio kainos. Ji gali svyruoti nuo 6 tūkst. iki 40 tūkst. litų neskaičiuojant lauko kolektoriaus bei visų papildomai reikalingų medžiagų bei montavimo darbų kainos.
„Jei šnekėsime apie geoterminį šilumos siurblį – jo veikimo efektyvumui lauko oro temperatūra neturi jokios įtakos. Nuo lauko oro temperatūros tiesiogiai priklausomi yra oras/vanduo šilumos siurbliai: kuo lauko oro temperatūra žemesnė – tuo prastesnis būna ir šilumos siurblio oras/vanduo naudingo veikimo koeficientas. Esant -25ºC šalčiui tokie įrenginiai veiks vien tik elektrinio kaitinimo elemento pagalba. Tačiau vertinant vidutines žiemos temperatūras ir susumavus bendras viso sezono šildymo išlaidas – oras/vanduo sistema tik 30 – 35 proc. brangesnė už geoterminį šildymą, o įsirengimo kaina dažnu atveju yra net dvigubai mažesnė nei geoterminio šilumos siurblio“, – pasakoja bendrovės „Vilpra“ projektų vadovas Simonas Sabeckas.
Bendrovės turimais paskaičiavimais, 150 kv. m. dydžio standartinio naujos statybos namo vidutinės mėnesio išlaidos šildymui su geoterminiu šilumos siurbliu būtų apie 200 – 250 litų. Naudojantis šilumos siurbliu oras/vanduo išlaidos siektų 300 – 350 litų.
Balandžio 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2014“ naudingos informacijos atras kiekvienas, planuojantis statybas, remontą, inžinerinių ar šildymo sistemų atnaujinimą, naujo būsto įsigyjimą, aplinkos įrengimą, apželdinimą. Šiųmetinės parodos akcentas – vanduo: vandens naudojimas ir tvarkymas namuose bei miestuose, naujos vandens technologijos ir inovacijos.
Savo naujienas šiemet parodoje demonstruos daugiau kaip 500 dalyvių iš keliolikos pasaulio šalių, paroda užims visą LITEXPO ekspozicinį plotą – daugiau kaip 30 tūkst. kvadratinių metrų.

„Atėję į šią parodą lankytojai supras, kad pateko ne į baldų mugę, o į ataskaitinį renginį, kuriame mato, kas ką šiandien daro. Dizainas yra šios parodos kremas – skaniausia vieta“, – šįryt atsidarant 20-ajai “Baldų“ parodai sakė Lietuvos dizaino forumo asociacijos prezidentas Vytautas Gurevičius.

Pasak jo, „Baldų“ paroda – tradicija, įvykis, kuris, jei nebus palaikomas valstybės, susitrauks ir nunyks. Nors Lietuvos baldų dizainas jau yra įdomus pasauliui.

„Jei tavo vardo nėra tarptautiniame kontekste, tavęs niekas nepirks. Vystant savo prekinį ženklą, galima uždirbti daugiau, nei gaminant kitiems, ką dabar daro dauguma didžiųjų Lietuvos baldų gamintojų. Įmonės, kurios patikėjo šia idėja, tokios kaip „Sedes regia“, „Virūna“, šiandien jau stovi greta žinomų užsienio baldų prekių ženklų“, – sako V.Gurevičius.

Parodos dizaino temos krikštatėvis,Vilniaus dailės akademijos profesorius Tadas Baginskas sako, kad Lietuvos dizainas dar neturi savo veido, todėl savito kelio reikėtų paieškoti, tačiau ne tiesmukiškai cituojant tautinius ženklus, o įsigilinus į tradiciją, tautos charakterį ir ieškant modernių raiškos būdų. Apie tautinį dizaino identitetą parodos metu kvies diskutuoti ir žurnalo „Namas ir aš“ redakcija.

Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vadovas Marius Urbanavičius mano, jog specialiai ieškoti savo veido nebūtina – sėkmingai su užsienio rinkomis dirbančios, originalaus dizaino produkciją kuriančios lietuviškos kompanijos automatiškai reprezentuos šalį. „Tą sėkmingai daro ir Lietuvoje bei užsienyje mokęsi dizaino studentai, kurių darbai įvertinami tarptautiniame kontekste“, – sako M.Urbanavičius.

Keturias dienas iki sekmadienio vakaro veiksianti jubiliejinė paroda lankytojus supažindins su baldais, baldinėmis medžiagomis ir įranga, baldų dizainu ir interjeru. Šių metų parodoje, kurios bendras plotas  8.850 kv.m, dalyvaus 218 įmonių, verslo kontaktų mugės dalyvių, kūrybinių studijų, dizainerių, mokyklų.

Per 40 įmonių parodoje atstovaus lietuviškus baldus. Naujausias garsių užsienio prekių ženklų kolekcijas pristatys “Skandinaviški interjerai”, “Sandu comfort”, “Vadasiga”, „Almi Decor“. Pirmą kartą parodoje koncentruotai vienoje vietoje bus demonstruojamos interjero detalės, medžiagos, interjero kūrimo paslaugos ir baldus kuriančios bendrovės – prie konceptualios interjero ekspozicijos sukūrimo prisidėjo 13 įmonių. 20 įmonių šių metų parodoje demonstruos baldines medžiagas ir furnitūrą, 4 – baldų gamybos įrenginius ir įrankius.

Šių metų baldų parodoje, greta galutinį produktą pristatančių įmonių, veiks trys teminės ekspozicijos, kurioms skirtas net 1600 kv. m. plotas: tarptautiniu mastu pripažinto danų dizainerio Hans Sandgren Jakobsen darbų paroda, interjero tendencijų ekspozicija „Etnografinis stilius, miesto folkloras“ bei per 20 metų nueitą kelią iliustruojanti trijų dalių lietuviško dizaino ekspozicija „Vakar.Šiandien ir rytoj“.

Baldinių medžiagų, furnitūros ir įrengimų salėje veiks minkštų baldų fabrikėlis, kuris leis pamatyti visą gamybos procesą – nuo projektavimo iki supakavimo.

Tris parodos dienas vyks naujos koncepcijos projektas, pavadintas „Dizaino šnekos“, kurio metu savo veiklą, projektus ir darbus pristatys keliolika Lietuvos ir užsienio dizainerių, tarp kurių specialiai į Lietuvą atvykstantis Nyderlandų dizaineris Piet Hein Eek, danas Hans Sandgren Jakobsen bei dizaino kritikas, tinklaraščio Lucas_Berlin autorius Lucas Verweij.

Parodos metu tradiciškai vyksta ir Všį „Versli Lietuva“ organizuojama kontaktų mugė.

Artėjanti kelionių, pramogų ir sporto paroda „Adventur“ pasiūlys daugybę susitikimų su įvairiausiais žmonėmis, kurių gyvenimas vienaip ar kitaip susijęs su pasaulio pažinimu. Vasario 2 d., šeštadienį, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ aktorė Valda Bičkutė bus žurnalistės Gabijos Vitkevičiūtės kelionių popietės „Su kuo valgomi Rytai?“ viešnia.

Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro aktorę Valdą Bičkutę kalbina jos sesuo filosofė Vaida Bičkutė.

Kaskart, kai sesuo grįžta iš Maskvos, sutupiame virtuvėje ant kėdžių: reikia aptarti visus įvykius, kurie nutiko, kol nesimatėme. Tuo metu stalas būna nukraunamas saldainiais, gėrybėmis iš duty free bei įvairių formų ir funkcijų objektais, ant kurių puikuojasi garsiausių dailininkų paveikslų atvaizdai.

Būtinas tokių pokalbių elementas yra anekdotas, kurį Valda, kaskart vis naują ir dargi ne po vieną, parsiveža iš Rusijos bei viena kita istorija apie tuos žmones, jų tradicijas, meną…

Kaip sekėsi filmavimas, – domiuosi, – jau buvo paskutinė pamaina?

Viskas neblogai, – nusišypso Valda. Paskutinė pamaina ir pagaliau pasisekė įrodyti režisieriui – kuris yra gruzinas – kad mes, lietuviai, latviai ir estai, nesame ta pati tauta. Tiesa, kad ir kaip stengiausi, tai padariau ne aš, – juokiasi sesuo. Matai, jam atrodė, kad mes visi esame tokio lėto būdo, šalti, uždari. Užtat, kaskart, kai turėdavau eiti į filmavimo aikštelę, jis mane traukdavo per dantį: Tai kur ta „karšta“ moteris iš Pribaltikos?

Juokiuosi iki ašarų. Tai ką tu jam sakydavai, – klausiu.

Ir geruoju, ir bloguoju bandžiau paaiškinti, kad nesame šalti, kaip akmenys, – niekaip nepatikėjo. Juokdavosi, kad nieko daug iš manęs ir nereikalaus – vistiek emocijų pas tuos iš Pribaltikos beveik nėra, tai nėra ko ir tikėtis.

Tai kaip nutiko, kad jis persigalvojo?

Kaip žaidžiant kauliukais viskas sukrito. Filmuojantis buvo pora scenų, kuriose reikėjo vaidinti, kad kažkas bando mane nušauti. Turėjau bėgti rėkdama, šaukdama… Tą kartą režisierius jokių pastabų neturėjo, – parodžiau, kad esame ne mažiau emocingi už pačius gruzinus, – juokiasi.

Vėliau, visai neprašytas, tą patį patvirtino ir vienas kolega iš filmavimo, nepamenu – aktorius ar kaskadininkas. Jis pats rusas. Išgirdęs iš kur esu (nes, žinai, lietuviai Rusijoje visada egzotika), neprašytas ėmė pasakoti režisieriui, kokie tie, iš Pribaltikos, visi skirtingi. Režisierius buvo priverstas patikėti.

Įdomu, kodėl ta Lietuva jiems nuo seno atrodo tokia egzotika, – svarstau.

Tris dalykus apie Lietuvą dažnai girdžiu. Pirmas, kad pas mus labai geri ir skanūs pieno produktai. Dar dažnai girdžiu minint mūsų pajūrį. Kai pasakau, kad esu iš Lietuvos, būna, kad atsidūsta: taip, esame buvę Palangoje, Druskininkuose, dar anais laikais… Be to, jie mums pavydi, kad galime keliauti be vizų, kad esame europiečiai.

Dauguma pažįstamų Maskvoje kaip susitarę kartoja, kad pas mus kultūra aukštesnė. Nuo senų laikų rusų kine, jeigu reikėdavo vaidinti užsienietį ar užsienietę, imdavo lietuvius.

Bet jų pačių kultūra tokia įspūdinga…

Tikrai įspūdinga. Ji į nieką nepanaši. Jei žmogus klausia, kaip tau sekasi, gali būti tikras, kad jam tikrai įdomu. Jiems svarbu sužinoti apie žmogų. Jie gali klausytis, klausinėti valandų valandas apie tave, tėvus, gimines, gyvenimą – ir viskas jiems nuoširdžiai įdomu. Rusija yra Rusija. Ne Rytai, ne Vakarai, ji į nieką nepanaši.

Hierarchija ten irgi nuo seno. Nejučia ji klostosi, bet yra būtina. Nėra to „visi vienodi“. Skirtumai vos nujaučiami, bet ilgiau pabuvus, pradedi jausti, kad žmonės, kurie dirba paprastesnius darbus, tarsi tuo nuolankiai didžiuojasi. O iš kitos pusės „ryškiai“ ir „išraiškingai“ Rusijoje yra dalykai privalomi.

O kaip jie aktorius myli, tiesa, – klausiu. Pamenu, vyksta spektaklis. Išeina mylimas aktorius į sceną ir salė pradeda ploti – nesvarbu, didžiausias sielvartas scenoje gali būti vaidinamas, bet vistiek ploja!

Aktorius ten yra kažkas. Lyg Dievo apdovanotas, esi aktorius – tau visos durys atvertos. Mūsų režisierius ir teatrą visi žino ir labai gerbia. Žinai anekdotą apie aktorių grimerinėje?

Ne, pasakok, – jau pradedu šypsotis.

Po spektaklio aktorius piktas, bambėdamas valosi grimą.

Į grimo kambarį įsiveržia režisierius ir šaukia aktoriui: „Ir ką tu ten vaidini, ką tu ten vaidini?!“

Aktorius atsisukęs iškošia pro dantis: „Taigi, ir aš norėčiau sužinoti, ką aš ten vaidinu!“

Režisierius atsako: „Aha! Bet aš pirmas paklausiau!“

Kas moka rusų kalbą turi džiaugtis, kad gali skaityti A. Čechovą ar F. Dostojevskį originalo kalba. Kai dar mokiausi Akademijoje, skaitydavome jų kūrinius, įsivaizduodavome personažus, fantazuodavome, bandydami sudėlioti jų paveikslus. Bet tik pabuvojusi Rusijoje iki galo supratau, kokie tai personažai, nes ten jie tikrai yra tokie. Ir tik tada gali iki galo suprasti, apie ką didieji klasikai kalbėjo.

Tai yra tikrasis rusiškumas. Jų literatūra kaip atskaitos taškas, tai, kas tikrai yra rusiška. Jeigu kartais tenka pasimesti – tai visada yra kelrodis, į kurį atsigręžęs, gali save atrasti. O spektakliuose, keista, daug kičo…

Bet jų siela tokia – du kraštutinumai?

Tas geras skonis ir beskonybė, tas spalvingumas – visa tai kartais balansuoja ant ribos. Kartą partneris, kuris vaidino seriale prodiuserį, filmavimo aikštelėje buvo aprengtas raudonu languotu švarku su auksiniu užrašu ant nugaros. Pas mus pagalvotum, kad čia parodija, o ten retas vyras praeidavo abejingas, nepagyręs, koks nuostabus švarkas, – juokiasi.

Taip pat kartu susėdę, tik ne virtuvėje, o LITEXPO rūmuose galėsime pasiklausyti dar daugiau istorijų apie svečias šalis.

Žurnalistės, keliautojos, istorijų pasakotojos Gabijos Vitkevičiūtės popietė “Su kuo valgomi Rytai?” kviečia parodos „Adventur“ lankytojus praleisti vakarą su Azijos šalių meno, kultūros, medicinos, mokslo ir kalbos profesionalais, taip pat – scenos ir muzikos meistrais, virtuvės šefais ir tikraisiais fizinės ir dvasinės sveikatos šaltiniais kiekvienam apsilankiusiajam.

Paroda „Adventur“ vyks 2013 m. vasario 1 – 3 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Ją organizuoja turizmo verslo specialistai – Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos, Lietuvos turizmo asociacija, LR turizmo rūmai ir parodų bei konferencijų organizatorius LITEXPO.

Valda Bičkutė – Valstybinio Vilniaus Mažojo teatro aktorė, vaidinanti spektakliuose “Madagaskaras” (rež. R. Tuminas), “Trys Seserys” (rež. R. Tuminas), “Freken Julija” (rež. A. Areima), “Mistras” (rež. R. Tuminas). Ji dirba Maskvoje, filmuojasi kino ir televizijos filmuose (filmas “Akmuo”, TV filmai “Paskutinė minutė”, “Maskarado taisyklės” ir kt.), taip pat TV filme “Pavogta laimė”, kino filmuose “Nereikalingi žmonės” (rež. M. Martinsons), “Tyli naktis” (rež. M. Martinsons) ir kt.

Gruodžio 7-9 dienomis į LITEXPO centrą užsukusių lankytojų lauks neįprastos lėlės – kiekviena kitokia, nepakartojama, su savo charakteriu, stiliumi. Čia vyksiančiose parodose „Šventė“ ir Žiemos puokštė“ trylika kūrėjų surengs ekspoziciją, kurioje bus demonstruojama daugiau kaip 100 pačių įvairiausių interjerinių lėlių.

Kaip lėlės, taip ir jų autorės labai skiriasi. Tarp jų yra ir seniai lėles kuriančių profesionalių, ir dar tik pradedančių naujokių.

Viena iš šio meno pradinininkių Lietuvoje Eglė Kvintienė parodoje demonstruos aštuonias specialiai šiai progai sukurtas lėles. „Norėjau daugiau sukurti, tačiau turėjau trukdžių – teko prižiūrėti anūkus. Todėl dabar skubu baigti bent tas aštuonias – penkias mažytes, dvi didesnes ir vieną medinę, kuri dar tik kuriama, todėl nežinia kokia bus“, – sako E. Kvintienė.

Visas šios autorės lėles jungs bendras žiemos motyvas. Penkios mažosios lėlės – tai būrys linksmų ir išdaigoms pasirengusių vaikų su megztais šalikais ir kepuraitėmis, su sniego gniūžtėmis rankose. Dvi didesnės lėlės – tai vidutinio amžiaus ponios su žieminėmis muftomis ir kepurytėmis. Tik medinė didžioji lėlė dar laukia savo kūrėjos idėjų ir prisilietimo.

Tuo tarpu neseniai lėlės kurianti Lukrecija Šidlauskienė sako, kad dešimt lėlių, kurias ji eksponuos parodoje, neturi jokio bendro motyvo ir temos. „Visos jos bus labai skirtingos. Įdomiausia, mano nuomone, besilaukianti kūdikėlio lėlė Malvina mėlynais plaukais. Ši lėlė turi labai ilgesingas ir liūdnas akis, ji laukia ne tik į pasaulį ateinančio kūdikėlio, bet ir savojo Pjero. Kitą įdomią lėlę, ar greičiau lėlių kompoziciją pavadinau „Švarių rankų politika“. Savaip interpretavau visiems žinomą pasaką, kaip senelis ropę rovė. Mano interpretacijoje senelis ropę rauna svetimomis rankomis“, – su entuziazmu pasakoja L. Šidlauskienė.

Kitų aštuonių lėlių autorė nepristatė, tik prasitarė, kad visoms joms temos atsirado spontaniškai. „Viskas priklauso nuo nuotaikos ir įkvėpimo. Kartais lėlė tiesiog išnyra vaizduotėje ir neleidžia miegoti. Mintyse aš ją daugybę kartų aprengiu, vėl nurengiu, susigyvenu su ja, tad belieka tą vaizdinį realizuoti“, – sako L. Šidlauskienė.

Atvirkščiai yra su Jūratės Dovydėnaitės lėlėmis – jos ne skirtingų nuotaikų, o aiškios idėjos rezultatas. “Visada žinau, kokia bus naujoji lėlė. Visos mano lėlės ryškios ir nori būti matomos – juk tai interjerinės lėlės, jos tokios ir turi būti. Mėgstu joms padovanoti oranžinius, žalius ar kitokios neįprastos spalvos plaukus. Siūnu joms prabangius drabužius iš taftos, aksomo, šilko, juos auksuoju, kad šios lėlės taptų interjero puošmena ir akcentu“, – pasakoja J. Dovydėnaitė ir priduria, kad parodoje eksponuos aštuonias lėles, neturinčias temos. Tiesiog aštuonias prašmatnias poniutes, laukiančias svetingų namų ir joms tinkančio interjero.

Su šių ir kitų dešimties menininkių lėlėmis bus galima susipažinti jau šį savaitgalį. Lėlių ekspozicija kartu su parodomis „Šventė“ ir „Žiemos puokštė“ veiks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO  gruodžio 7-8 d. nuo 11 val. iki 19 val., gruodžio 9 d. – nuo 11 val. iki 17 val.

Gruodžio 7-9 dienomis LITEXPO centre lankytojus pasitiks artėjančių Kalėdų nuotaika, spalvos, kvapai. Čia vyksiančioje parodoje „Šventė“ jau veiks tikros kalėdinės dirbtuvės su šalia įsikūrusia arbatine, bus prisimintos kalėdinės pasakos, džiugins įvairios kalėdinės dovanos ir puošmenos, žaisliukai, rankų darbo autorinės lėlės, lauks kalėdiniai koncertai ir kiti smagūs renginiai. O unikaliausioje parodos „Šventė“ dalyje – renginyje „Žiemos puokštė“ sūpuosis floristiniai aitvarai, stebins savo išmone kompozicijos, puokštės nuotakoms, mamoms ir senelėms.

Tačiau ne visiems Šv. Kalėdos atneša džiaugsmą, ne visi gauna dovanų ir sulaukia dėmesio. Ypač to stokoja vaikų namų globotiniai, todėl pirmą kartą čia bus surengta gerumo akcija „Antrasis džiaugsmas“. Jos metu bus renkami nebereikalingi žaislai, knygutės iš tų, kurie gali duoti ir per Šv. Kalėdas padovanoti tiems, kurie negali jų įsigyti – vaikų namuose gyvenantiems mažyliams, nepriteklių jaučiančioms šeimoms.

Šią akciją rengiančios Jauku.lt komandos vadovas Dmitrij Juvko sako, kad prie šios iniciatyvos gali prisijungti visi, nes kasmet per Šv. Kalėdas dovanojama gausybė naujų žaislų, kurie pakeičia senuosius. O kur keliauja senieji žaislai, kažkada vaikams teikę daug džiaugsmo? „Gavus naujų žaislų, senieji tampa nebeįdomūs. Dažniausiai tokie žaislai išmetami arba tiesiog nepastebimai pradingsta iš namų ir jų gyvenimas baigiasi sąvartyne. Ar gali būti kitaip? Mes sakom, kad gali, todėl kviečiam visus jungtis prie šios akcijos ir pratęsti senųjų žaislų ar knygučių istoriją. Ji gali prasidėti iš naujo mažiau gyvenimo džiaugsmo mačiusių vaikų rankose,“ – sako D. Juvko.

Akcija „Antrasis džiaugsmas“ vyksta jau trečius metus. „Tėvelių paskatinti vaikai labai noriai dovanoja savo kažkada mylėtus žaislus. Pernai jų surinkome tikrai daug. Perduodami juos į kitas rankas, kartu perdavėme džiaugsmą, kurį kažkam tas žaislas jau yra teikęs. Tikimės, kad šiemet vėl pavyks pradžiuginti ne vienerius vaikų globos namus“, – neabejoja D. Juvko.

Kiekvienas, į parodą „Šventė“ atnešęs žaislą ar knygutę, mainais gaus Jauku.lt medinį zuikutį.

Parodos „Šventė“ ir „Žiemos puokštė“ vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO lapkričio 7-8 d. nuo 11 val. iki 19 val., lapkričio 9 d. – nuo 11 val. iki 17 val.

Maisto kokybei ir kultūrai svetingumo versle tenka ypač reikšmingas vaidmuo – tuo įsitikinę šio verslo ekspertai.

Kaip teigia Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Evalda Šiškauskienė, restoranui svarbiausia gera virtuvė, viešbučiui – patogi lova. „Lietuvoje restoranų savininkai linkę perdėtai rūpintis interjeru ir pamiršti svarbiausią dalyką – investuoti į virtuvės šefą“, – pastebi E. Šiškauskienė ir priduria, kad tie, kurie suprato šią pagrindinę taisyklę, gali susidurti su kita problema. „Pas mus nelengva rasti gerų virtuvės šefų. Neturim tokio lygio mokyklų, kokias turi Prancūzija, Italija, Ispanija, Anglija ar Šveicarija, kuri apskritai yra svetingumo verslo darbuotojų rengimo lyderė. Geri restoranai virtuvės šefų ir ieškosi šiose šalyse“, – sako E. Šiškauskienė.

Vis dėlto situacija keičiasi.„Mūsų virtuvėje ima šeimininkauti vyrai. Virėjo profesiją dabar renkasi vis daugiau vaikinų, o merginų mažėja. Tik konditerijos versle pokyčių mažai – ten dar vyrauja moterys, o ir jaunimo kur kas mažiau“ – sako Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos prezidentė Rūta Šiušienė. Ji įsitikinusi, kad jos žodžius pavirtins lapkričio mėnesį parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiantys geriausių Lietuvos virėjų ir konditerių čempionatai. Dauguma jų dalyvių – vyrai, o jų sugebėjimai išbandomi gaminant sudėtingus patiekalus, į kurių sudėtį įeina tikrai ne mūsų įsivaizduojamos tradicinės lietuviškos virtuvės ingredientai. Patiekalai čia bus gaminami iš ožkos sūrio ir figų, iš eršketo ir gelteklių šaknies, iš šaltalankių ir baltojo šokolado.

„Mūsų įsivaizduojama tradicinė lietuviška virtuvė, kurioje dominuoja bulvės, keičiasi, nes lietuviai tampa vis išrankesni maistui. Balta mišrainė ar silkė pataluose praranda savo populiarumą, nors kitiems nematant paslapčia šiais patiekalais dar mėgaujamasi, ypač šaltuoju metų laiku“, – pastebi R. Šiušienė. Jos teigimu, Lietuvoje gana populiari Azijos šalių virtuvė, o jaunimas pamėgo greitą maistą – iš Ispanijos atkeliavusius sumuštinių barus arba tapus.

Ir nors bendrame Europos kontekste Lietuvos maisto kultūra neatrodo prastai, ekspertai teigia, kad vis dėlto mums dar toli iki tokių gurmaniškų šalių kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija. „Mums trūksta maisto kokybės pastovumo, o tai susiję su produktų tiekimu. Gauna restoranas ėriuko ar naminių vištų mėsos, pagamina puikų patiekalą, negauna – patiekalo kokybė jau kita, nors pavadinimas tas pats“, – sako E. Šiškauskienė ir prisimena savo apsilankymą Paryžiuje esančiame didžiausiame pasaulyje Renžiso turguje su įspūdingais mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, daržovių, valgomų žydinčių gėlių ir kt. paviljonais, kuriuose gali gauti, ko širdis geidžia, net ir karvelių, jau paruoštų ir suvertų ant iešmo. „Tuomet pagalvojau, kad čia gerą restoraną labai lengva turėti, nereikia sukti galvos dėl gurmaniškų produktų, viską gali užsisakyti ir gauti“, – pastebi E. Šiškauskienė.

Vis dėlto ir Lietuvoje pamažu formuojasi gurmaniškos tradicijos, keičiasi skonis ir naudojami produktai. Tuo bus galima įsitikinti LITEXPO parodose BAF ir „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro“, kuriose bus pristatomas visas svetingumo verslas.

Baltijos maisto ir gėrimų parodoje BAF bus pristatomi ir degustuojami įvairiausi maisto produktai bei gėrimai, delikatesai, prieskoniai. Čia įsikurs Vyno ir muzikos kampas, Kavos sala, Alaus juosta, vyks Lietuvos kavos kokteilių ruošimo čempionatas Kava – gėrimas su stipria dvasia, arbatos gerbėjus pakvies Arbatos dienos, veiks Virtuvės studija, kurioje profesionalai, taip pat kulinarinių tinklaraščių entuziastai gamins patiekalus, dalinsis kulinarinėmis gudrybėmis ir žiniomis. Parodoje taip pat bus galima susipažinti su tautinio kulinarinio paveldo tradicijomis, su Italijos, Gruzijos nacionalinėmis virtuvėmis.

Parodoje „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro“ bus demonstruojama naujausia profesianalios virtuvės, parduotuvių, viešbučių, restoranų įranga bei baldai, apskaitos ir kontrolės sistemos, apšvietimas ir interjero projektavimo paslaugos, stalo serviravimo, puošybos priemonės bei indai, higienos bei švaros priemonės, uniforminiai drabužiai, tekstilė.

Kaip visuomet, šioje parodoje vyks Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijacijos rengiami Geriausio Lietuvos virėjo 2012 ir Geriausio Lietuvos konditerio 2012 čempionatai.

Parodos veiks lapkričio 8-10 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Visų skaitančių laukiamiausias metų įvykis Vilniaus knygų mugė (VKM) kitais metais kalbės apie jaunimo literatūrą. Ką tik baigėsi su šia tema susijusio mugės šūkio paieškos, kuriose dalyvauti galėjo net 5 000 knygų bičiulių vienijanti socialinio tinklo bendruomenė.

„Čia – knygų erdvė: prisijunk“ skelbs ateinančių metų mugė. Kad knygos sukuria minčių, siužetų, skaitytojų, rašytojų ir herojų tinklus, bendruomenes, suartina bičiulius pabrėžė šūkio konkurse dalyvavę mugės draugai. „Esu tekstų tinkle“, „skaitykim kartu„ , „čia susitinka geros knygos ir geri žmonės“ „užmesk knygų tinklą“ – šūkiai, taikliai užčiuopę mugės dvasią tapo įkvėpimo šaltiniu VKM organizatoriams. „ Čia – knygų erdvė“, reiškia, jog kviečiame prisijungti visus skaitytojus prie knygų tinklo, įsijungti į skaitančiųjų bendruomenę, į bendravimą per knygas, į patį skaitymo procesą, kad galėtum išdidžiai pasakyti apie save: sveiki, aš esu skaitytojas!“ – sako Vilniaus knygų mugės projekto vadovė Milda Gembickienė.

Ką ir kaip skaito šiandieninis jaunimas? Kokie skaitymo būdai ir formos jiems patrauklūs, ko jie pasigenda mūsų knygynuose ir bibliotekose? Ar iš tiesų knygas pakeitė internetas, socialiniai tinklapiai, nedaugžodžiaujančių SMS žinučių kalba? Į visus šiuos klausimus ir bus bandoma atsakyti mugėje.

Į klausimą, ar reikia šiandieniniam jaunimui knygų, kai yra visažinis google, mūsų kalbinti žymus Lietuvos žmonės nedvejodami atsakė, kad taip. Aktorės Larisos Kalpokaitės įsitikinimu, knygų niekas nepakeis. Internetas tinka informacijai, bet jame skaityti knygas per didelis vargas ir jokio malonumo. „Mano vaikas užaugo su internetu, knygų neskaitė. Kai užaugo, ėmė skaityti knygas, todėl ir sakau, kad knygų niekas nepakeis, jos – kaip draugai“, – įsisitikusi L. Kalpokaitė.

Pati aktorė Larisa Kalpokaitė prisimena, jog paauglystėje skaitydavo daug ir nuolat. „Perskaičiau visus Main Rido, Džeko Londono, Džeimso Kuperio, Valterio Skoto romanus. Turbūt labiausiai tada patiko Valterio Skoto „Aivenhas“ ir visi Main Rido romanai. Nuolat skaitau ir dabar, bet skonis jau kitas. Dabar mėgstamiausios mano knygos – Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ ir Michailo Šolochovo „Tykusis Donas“, – pasakoja L. Kalpokaitė.

Nemenkesnis skaitytojas paauglystėje buvo ir žinomas dainininkas, žurnalistas, TV laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius. Jis prisipažino, kad skaitė visas knygas, kokias tik rasdavo namuose – nuo lietuvių iki pasaulio literatūros. „Mėgau nuotykinę literatūrą, Žiulio Verno, Diuma romanus, Selindžerį, Remarką, išskyrus „Naktis Lisabonoje“, patiko Baltušio „Parduotos vasaros“, – sako M. Mikutavičius ir priduria, kad rašytinis žodis bus amžinai, nesvarbu, ar jis bus pasiekiamas per spausdintinę knygą, ar per internetą. Pasak M. Mikutavičiaus, jis pats kur kas mieliau skaito spausdintines knygas, net naujienas sužino ne iš interneto, o skaitydamas laikraščius, žurnalus, žiūrėdamas TV.

O štai žinomas televizijos laidų ir renginių vedėjas, TV laidų prodiuseris Gediminas Jaunius gana ilgai knygų neskaitė ir tikrą skaitymo malonumą atrado nuo šešiolikos metų. „Tuomet domėjausi psichologine literatūra, skaičiau šventųjų gyvenimo knygas, atradau krikščionišką literatūrą. Didelį įspūdį padarė Soren Kierkegardo „Liga mirčiai“, Hermano Hesės „Narcizas ir auksaburnis“. Hese žaviuosi ir dabar, domiuosi skandinavų autoriais, ypač patinka Ingmaras Bergmanas“, – pasakoja G. Jaunius. Jo nuomone, knygų niekas nepakeis, jokia kita media priemonė jų neatstos. „Man reikėjo prie knygų priprasti, išmokti skaityti ir dabar manau, kad knyga – tai ypatingas dalykas. Tai dovana vaizduotei, sielai, tai meditacija, kartu – tai ir didelis malonumas“, – sako G. Jaunius, pridurdamas, kad, nors dabar nėra daug skaitantis, bet knygoms išrankus. O Bibliją skaito beveik kasdien.

14-oji Vilniaus knygų mugė vyks 2013 m. vasario 21-24 d. Vilniaus knygų mugė yra didžiausia ir svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse, pelnytai garsėjanti įdomia, turininga kultūrine programa, autorių ir svečių gausa.

A. Brazaičio nuotr.

Pasak parodos organizatorių, pasibaigus krizei šalyje, autoverslo atstovai aktyviau dalyvauja šiame renginyje. Parodoje užsiregistravo 97 dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Prancūzijos. Parodos ekspozicijoje matysime „Peugeot“, „Opel“, „Saab“, “Chevrolet”, “Ford“, BMW, „Fiat“, „Isuzu“, „Toyota“, „Lexus“ ir kitų gamintojų automobilių. Parodoje bus demonstruojami ne tik lengvieji automobiliai. Čia ras ką pažiūrėti, o gal net ir įsigyti, verslo žmonės. Mat dalis ekspozicijos ploto bus skirta komerciniam transportui. Krovininius automobilius demonstruos „Renault“, „Fiat“, „Ford“, „Iveco“ ir kitų gamintojų atstovai. Parodoje taip pat prisistatys automobiliams aksesuarus gaminančios įmonės, sunkvežimių, logistikos, automobilių detalių, aksesuarų, padangų bendrovės.

2011 metų parodos akcentai – ekonomiškas, aplinką tausojantis transportas, sprendimai taupiam bei praktiškam vairavimui ir pažangūs IT produktai, mažinantys neigiamą transporto poveikį aplinkai ir padedantys modernizuoti eismo valdymą bei kontrolę.

Atskiroje INOVACIJŲ SALĖJE bus eksponuojami naujausi hibridiniai automobiliai, taip pat čia bus pristatoma nauja parodos tema – multimodalės ITS, skirtos kuro kontrolei ir valdymui, kuro sąnaudų mažinimui, transporto stebėjimui, maršrutų planavimui, logistinės veiklos valdymui – tai, kas tampa vis svarbesne transporto verslo dalimi ir būtinybe, leidžiančia didinti transporto ir logistikos sektoriaus konkurencingumą.

Pirmą kartą parodoje dalyvaus Lietuvos elektromobilių asociacija. Atskiruose stenduose lankytojai galės susitikti su ekologiškų transporto priemonių kūrėjais, pamatyti visą spektrą Lietuvoje kuriamų elektrinių transporto priemonių – elektromobilių, motorolerių, elektrinių motociklų, dviračių, atskirų elektra varomų transporto priemonių komponentų, elektromobilių įkrovimo stotelių. Pirmą kartą visuomenei bus pristatyta elektra varoma „Toyota Aygo EV“, kurią demonstruos bendrovė „Elinta Electric Vehicles“. Parodoje lankytojai sužinos, kaip paprastą automobilį galima perdaryti į elektrinį ir kiek tai kainuoja.

Gegužės 6 dieną parodoje bus surengta akcentuojamajai temai skirta konferencija „Noriu vairuoti žalią“, į kurią kviečiami visi besidomintys automobilinio sektoriaus „žalėjimo“ tendencijomis Lietuvoje bei pasaulyje. Konferencijoje bus pristatyta Transporto politikos 2011 m. baltoji knyga, aplinką tausojančio transporto plėtros perspektyvos, ekovairavimas.

Paroda „Litexpo“ rūmuose vyks gegužės 6-8 dienomis nuo 10 iki 18 valandos, bilieto kaina 10 litų. Dalis pajamų, gautų už bilietus, bus skirta nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo Japonijoje.

Knygų leidybos ir prekybos verslas itin sunkiai keliasi iš duobės, į kurią įstūmė ekonominis sunkmetis ir visą šalies verslą sukrėtusios 2009 metų įgyvendintos mokesčių permainos. Praėjusiais metais vis dar smukusi knygų rinka šįmet tikisi atsitiesti, ketvirtadienį rašo “Kauno diena”.

Didžiausius šalyje knygynų tinklus valdančių bendrovių atstovai tikina jaučiantys vėl pamažu augantį knygų mėgėjų dėmesį.

“Knygų prekybos rinkoje regime pagyvėjimą. Tiek paskutinis metų ketvirtis, tiek pirmas šių metų mėnuo leidžia fiksuoti, nors ir nedidelį, bet augimą”, – sakė leidyklos “Vaga” viešųjų ryšių projektų vadovė Jurgita Videikaitė.

Pirmą šių metų mėnesį, palyginti su tuo pačiu periodu pernai, “Vaga” užfiksavo beveik 8 proc. apyvartos augimą. J.Videikaitės teigimu, per praėjusius dvejus metus knygų pardavimas knygynuose krito iki 30 proc.

“Padėtis jau stabilizuojasi. Nudžiugino Kalėdos, nes žmonės domėjosi knygomis ir jas pirko. Jei šie metai tęsis taip, kaip prasidėjo, matyt, bus galima kalbėti apie pardavimo kilimą”, – kalbėjo leidyklos “Tyto alba” vadovė ir Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.

Ji negalėjo pateikti finansinių 2010 metų rezultatų, tačiau tikisi, kad jos vadovaujama leidykla praėjusius metus baigė ne mažesniu pardavimu nei 2009 metais. Tačiau pelno ji nesitiki.

“Manau, apie pelningumą praėjusiais metais netenka kalbėti. Buvome priversti dalyvauti daugybėje akcijų, kurios buvo daromos iš leidėjų kišenės. To iš mūsų reikalavo prekybos centrai, knygynai, mes stengėmės susigrąžinti pinigus, kad turėtume apyvartinių lėšų, jau nebegalvojome apie jokį pelną”, – konstatavo “Tyto albos” vadovė.

Įmonių grupės “Alma littera” generalinis direktorius Arvydas Andrijauskas sako, kad praėję metai knygų prekybos verslui buvo dvejopi: pirmą pusmetį pardavimas knygynuose krito, antrą – šiek tiek atsitiesė ir iš dalies kompensavo pirmo pusmečio kritimą.