Artėjantis vasaros sezonas bus tipiškas suplanuotais elektrinių ir perdavimo linijų remontais. Nors devynios iš keturiolikos elektrinių skirtingu laiku bus remontuojamos, apsirūpinimui elektra įtakos tai neturės: dauguma suplanuotų remontų vyks šiluminėse elektrinėse, kurios vasarą neveikia.

Trumpalaikė sistemos adekvatumo analizė 2014 metų vasaros sezonui rodo, kad nors elektros poreikis vasarą yra mažesnis, patenkinti jį tik importuojama elektra būtų galima tik ketvirtadalį laiko. Kaip ir kiekvieną vasarą suplanuoti elektros perdavimo linijų ir tarptautinių jungčių remontai.

„Elektros poreikio prognozė ir generacijos bei tinklo galimybių analizė rodo, kad pusė šalies elektros poreikio bus užtikrinama importuojama elektra, o kita pusė – vietine gamyba. Planuojami tarptautinių jungčių pralaidumai sudarys sąlygas 50 proc. elektros importuoti iš Suomijos ir Estijos, 50 proc. – iš trečiųjų šalių“, – sako Daivis Virbickas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Didžiausias ateinančios vasaros elektros poreikis, remiantis statistika, planuojamas liepos 21-27 dienomis. Vertinant sistemos pasiruošimą tenkinti elektros vartojimo poreikius vasaros metu analizuojami statistiniai visų trečiadienių 13 valandos duomenys.  Prieš kiekvieną žiemos ir vasaros sezoną ruošiama analizė padeda elektros sistemos ir rinkos dalyviams koordinuoti veiksmus, kad elektros tiekimo saugumas ir  elektros vartojimo poreikis būtų užtikrintas bet kuriuo metu. Vasaros sezonas energetikos sistemoms yra laikotarpis nuo birželio 2 iki rugsėjo 22 dienos.

Artimiausiu metu, nuo balandžio 14 dienos, planiniam remontui bus atjungtas vienas Karaliaučiaus šiluminės elektrinės 450 megavatų gamybos blokas. Iki balandžio 25 d. Karaliaučiuje bus gaminama tik tiek elektros, kiek pakanka savo poreikiams tenkinti. Dėl dviejų elektros perdavimo linijų Estijoje ir Latvijoje remonto tuo laikotarpiu sumažės ir elektros importo į Lietuvą ir Latviją galimybės.

Aktuali informacija apie esamus ir planuojamus reikšmingus elektros perdavimo linijų ir gamybos blokų atjungimus skelbiama http://www.nordpoolspot.com/ skiltyje Urgent market messages (skubūs rinkos pranešimai).

Atnaujinta Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ sistemos valdymo centro įranga dispečeriams leis greičiau reaguoti į pasikeitimus sistemoje, surasti gedimų elektros perdavimo tinkle priežastis ir skubiau jas šalinti ar net užbėgti už akių galimiems sutrikimams elektros  sistemoje.

Pasak  „Litgrid“ Sistemos valdymo centro departamento direktoriaus Giedriaus Radvilos, 2013 metais, įgyvendinus sistemos valdymo veiklos reorganizaciją įmonėje, buvo sukurtas vienas visą Lietuvą apimantis elektros energetikos sistemos valdymo centras Vilniuje. Toks modelis, kai šalies elektros sistema valdoma iš vieno valdymo centro, taikomas daugelyje Vakarų Europos šalių. Tai užtikrina sistemos patikimumą, saugumą ir mažina veiklos kaštus.

„Vykdant šiuos pokyčius iškilo būtinybė atnaujinti ir sistemos valdymo centre dirbančių dispečerių pagrindinį darbo įrankį – vaizdo sieną, kurioje galima stebėti elektros energetikos sistemos ir aukštos įtampos tinklo parametrus, energijos mainus tarp gretimų sistemų”, – pasakoja G. Radvila. Pasako jo, sistemos valdymo centrą modernizuoti buvo būtina dėl sparčiai augančių apdorojamos informacijos kiekių – šalia technologinių duomenų atsiranda vis daugiau su elektros rinka susijusios informacijos.

Projektą įgyvendinusios kompanijos UAB „Elsis TS“ generalinio direktoriaus Dariaus Imbraso teigimu, įmonei teko labai svarbus ir atsakingas projektas, kurio metu sukurtas produktas skirtas strateginei Lietuvos įmonei, atsakingai už elektros energijos srautų valdymą.

„Pirmiausia turėjome išrinkti senąją dispečerinę vaizdo sieną ir sumontuoti naująją, susidedančią iš 36 vaizdo kubų. Taip pat įrengėme naujas darbo vietas ištisą parą budintiems dispečeriams, sumontavome elektros energijos tiekimo, nepertraukiamo maitinimo ir vėdinimo sistemas. Įdiegus naujas technologijas, padidėjo sistemos valdymo centro saugumas ir patikimumas “, – dėsto D. Imbrasas.

Vaizdo sienoje matomi ne tik Lietuvos, bet ir aplinkinių energetikos sistemų  duomenys. Dispečeriai čia gali stebėti elektrinėse ir vėjo jėgainėse realiu laiku gaminamą elektros kiekį, veikiančias ir remontui atjungtas elektros perdavimo linijas, transformatorių pastotes bei skirstyklas, sistemos dažnį, importo duomenis, elektros poreikį ir vartojimą. 2016 m., kai pradės veikti elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, vaizdo sienoje bus galima matyti ir Lenkijos bei Švedijos elektros energetikos sistemų duomenis.

Giedriaus Radvilos teigimu, vaizdo siena tarnauja kaip duomenis apibendrinantis informacinis laukas. „Avarijos atveju automatizuoti įrenginiai perduoda signalus į bendrą sistemą, kuri apdoroja informaciją, gaunamą ne tik iš Lietuvos elektros perdavimo tinklo, bet ir kitų energetikos sistemų, su kuriomis sujungta Lietuvos energetikos sistema. Daugiau ir vienoje vietoje pateikiama informacija padeda operatyviai priimti sprendimus ir efektyviau organizuoti sistemos valdymo veiklą“, – sako G. Radvila.

Sistemos valdymo centre dispečeriai dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Pagal iš anksto sudarytą grafiką centre darbuojasi daugiau kaip 30 dispečerių.

Vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 metais buvo 16,9 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), arba 9,6 proc. aukštesnė, nei 2012 metais. Žemiausia praėjusiais metais paros elektros kaina, 8,4 ct/kWh, buvo susiformavusi balandžio 23 dieną, aukščiausia, 43,6 ct/kWh, spalio 1d.
Žemiausios kainos „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vyravo vasario, gegužės ir gruodžio mėnesiais. Vasarį ir gegužę vidutinės mėnesio elektros kainos nesiekė 15 ct/kWh, tačiau žemų kainų rekordą pasiekė gruodžio mėnesio vidutinė kaina – 12,9 ct/kWh. Žemiausia gruodžio mėnesio elektros kaina užfiksuota gruodžio 25 d. – 9,2 cento už kilovatvalandę. Tą dieną pirmą kartą nuo elektros biržos atsiradimo vienoda elektros kaina nusistovėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos prekybos zonose.
„Gruodžio pradžioje pradėjus eksploatuoti antrąją elektros jungtį tarp Estijos ir Suomijos, padidėjo elektros importo iš Šiaurės Europos šalių galimybes. 2015 m. pabaigoje pradėjus eksploatuoti „NordBalt“ jungtį,  Šiaurės Europos įtaka elektros kainoms bus dar stipresnė“, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Lyginant elektros kainas visoje „Nord Pool Spot“ sistemoje, 2013-aisiais elektra kainavo vidutiniškai penktadaliu brangiau nei 2012 m. Lietuvoje elektros brangimas biržoje nesiekė dešimties procentų. Kainų pokytį Skandinavijoje ir Suomijoje lėmė užsitęsusi žiema, šaltas pavasaris ir maži hidroelektrinių ištekliai, o kituose generatoriuose gaminama elektra didino elektros kainas. Maži vandens ištekliai Skandinavijoje statistiškai fiksuojami kartą per dešimt metų.
Aukštesnė nei vidutinė metinė kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje formavosi birželio – spalio mėnesiais. Tai laikotarpis, kada Lietuvoje ir kaimyninėse elektros energetikos sistemose vykdomi elektrinių, elektros linijų ir kitų įrenginių remontai.  Spalio mėnesį pradėjus vėsti orams ir dar neįjungus šiluminių elektrinių, dvi savaites iš viso nedirbant Karaliaučiaus šiluminei elektrinei, elektros poreikis Lietuvoje, kaip ir visoje Šiaurės Europoje, augo, o sąlygų pasiūlai užtikrinti neatsirado iki pat lapkričio pradžios.

„Litgrid“ grupės pajamos 2012 metais buvo 508,4 mln. litų, o pelnas iki apmokestinimo – 31 mln. litų. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus svarbiausi pagrindinės veiklos – energijos persiuntimo patikimumo – rodikliai prilygsta Europos elektros perdavimo įmonių geriausiems rezultatams.

„Svarbiausi „Litgrid“ tikslai – patikimas elektros perdavimas ir strateginių projektų įgyvendinimas. Dirbant tokius atsakingus ir visai šaliai svarbius darbus, ypač svarbu darbuotojų komandos profesionalumas, atsakomybė ir pasišventimas tikslui. Pernai dirbome efektyviau ir veržliau, todėl metus baigėme pelningai, o strateginiuose elektros projektuose per metus pasistūmėjome tiek, kad šiais metais jau pradedame jų įgyvendinimą“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

2012 m. toliau vyko tarptautinių elektros jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“ planavimo darbai, pabaigtos mokėti kompensacijos pagal servituto nustatymo sutartis žemės sklypų savininkams, kurių nuosavybė patenka į elektros jungčių tiesimo trasas. Švedijoje pagaminta daugiau kaip 100 km „NordBalt“ jūrinio kabelio, tarptautinio konkurso būdu atrinktas svarbiausio „LitPol Link“ jungties įrenginio – nuolatinės srovės intarpo – gamybos ir įrengimo rangovas.

„Siekdami kuo išsamiau pristatyti vykdomus ir planuojamus projektus gyventojams, praėjusiais metais surengėme daugiau kaip pusšimtį susitikimų su bendruomenėmis. Mums svarbu, kad visai šaliai svarbūs projektai, kuriuos įgyvendiname, būtų suprantami ir priimtini žmonėms, kurių kaimynystėje drieksis naujos elektros perdavimo linijos“, – sako V. Poderys. Gyventojams buvo teikiama informacija apie vykdomų infrastruktūros projektų eigą, elektromagnetinius laukus, jų poveikį, pristatytas Lietuvos elektros perdavimo tinklo plėtros planas, rengti vieši seminarai apie elektros rinkos plėtrą Lietuvoje ir regione.

Įgyvendinant Baltijos energijos rinkų sujungimo planą (BEMIP) 2012 m. birželio mėnesį įsteigta Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“ Lietuvos prekybos zona. Pirmojo veiklos pusmečio rezultatas pademonstravo pokyčius elektros importo struktūroje, – vis daugiau elektros importuojama iš Estijos ir Šiaurės Europos valstybių.

Pernai LR Vyriausybė nutarimu įgaliojo „Litgrid“ įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais planą. Įgyvendinant šį strateginį projektą „Litgrid“ kartu su Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriais rengia Baltijos valstybių energetinių sistemų sujungimo su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir galimybių studiją, kurios rezultatai bus pristatyti 2013 m. pabaigoje.

„Litgrid“ tęsia Jaunųjų specialistų programą. Bendradarbiaujant su universitetais atrenkami gabiausi studijas baigiantys jaunuoliai kviečiami pradėti savo karjerą centrinėje šalies elektros energetikos įmonėje. „Jauni žmonės ne tik turi galimybę perimti geriausių energetikos specialistų patirtį, bet ir ruoštis valdyti šalies elektros energetikos sistemą, kuri po 2015 – ųjų bus geriausiai sujungta sistema su kitomis Europos elektros sistemomis. Tai iššūkis, kuriam jau dabar ruošiamės ”, – sakė V. Poderys.

Pagrindiniai „Litgrid“ grupės veiklos rodikliai
2012 m.
2011 m.
Pajamos
508,4 mln. Lt
434,8 mln.
Pelnas iki apmokestinimo
31 mln. Lt
-19,7 mln.
EBITDA marža
30,5 proc.
25,6 proc.
Investicijos
140,3 mln. Lt
159,9 mln. Lt
Vidutinė nuosavo kapitalo grąža
1,6 proc.
-0,9 proc.
Vidutinė turto grąža
1 proc.
-0,7 proc.
Elektros persiuntimo patikimumo rodiklis END (dėl sistemoje įvykusių atsijungimų neperduotos elektros energijos kiekis)

7,36 MWh

7,55 MWh

„Litgrid“ grupės pajamos 2012 m. išaugo 16,9 proc. iki 508,4 mln. litų. EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) siekė 30,5 proc. – 155,3 mln. litų.

Grupės investicijos per metus buvo 140,3 mln. litų. Daugiausia – 69 proc. – investuota į perdavimo tinklo rekonstrukciją ir plėtrą, 31 proc. – į strateginių projektų įgyvendinimą.

„Litgrid“ grupės turto grąža išaugo nuo -0,7 iki 1 proc., nuosavo kapitalo grąža augo nuo -0,9 iki 1,6 procento.

„Litgrid“ aukštos įtampos elektros perdavimo tinklais šalies poreikiams 2012 m. perdavė 9 239 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Tai sudarė 43,2 proc. „Litgrid“ grupės pajamų.

„Litgrid“ grupę sudaro Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, Lietuvos energijos išteklių birža „Baltpool“ ir elektros įrenginių techninę priežiūrą atliekanti bendrovė „Tetas“.

Daugiau informacijos apie metinius „Litgrid“ grupės rezultatus rasite čia:
http://www.litgrid.eu/index.php?638841562